Legislator Case Law & Legislation
b1fde2cc-d75d-4d9e-b85c-5d904c96adef AI generated

b1fde2cc-d75d-4d9e-b85c-5d904c96adef · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b1fde2cc-d75d-4d9e-b85c-5d904c96adef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jeigu padavęs praÅ¡ymÄ asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas Å¡aukimas į teismÄ ; jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių Å¡alių Susitariančiosios Å alies teritorijoje, kur sprendimas turi bÅ«ti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Å alies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesÄ Å¡ioje byloje;

Legislator headnote

AI generated

b1fde2cc-d75d-4d9e-b85c-5d904c96adef · Lietuvos apeliacinis teismas: Sprendimas ČEZ, C 343/04; 2007 m. vasario 15 d., Sprendimas Lechouritou ir kt., C 292/05 ir kt.). Nors civilinė byla dėl paveldėjimo teisinių santykių, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir pagal Europos SÄ jungos teisę, patenka į civilinės bylos sampratÄ , atsižvelgiant į aplinkybę, kad Reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas testamentams ir paveldėjimui, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos netaikomos. Europos SÄ jungos teisės aktų leidėjas 2012 m. liepos 4 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2T-89/2014Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00052-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos piliečio J. G. (J. G.) praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2534/9-1997 dėl paveldėjimo teisių patvirtinimo ir Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2534-1997/3 dėl turto įtraukimo į paveldimo turto sudėtį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , n u s t a t ė: Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismas 1997 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2534/9-1997, įsiteisėjusiu 1997 m. lapkričio 7 d., palikėjo J. G. sÅ«nums J. G. ir A. G. lygiomis dalimis patvirtino paveldėjimo teises į J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), visÄ paliktÄ palikimÄ . Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu byloje Nr. 2-2534-1997/3, įsiteisėjusiu 2011 m. balandžio 27 d., nusprendė papildomai įtraukti į (duomenys neskelbtini) mirusio J.

G. paliktÄ palikimÄ 40 024,75 Lt sumÄ , taip pat sukauptus procentus, esančius mirusio palikėjo J. G. banko sÄ skaitoje „Swedbank“ AB banke, Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjas J. G. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtus Latvijos Respublikos teismo sprendimus. PraÅ¡ymas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos SÄ jungos reglamentų, Ä®statymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytÄ tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnyje įtvirtinta teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklė – užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sÄ lygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal Å¡iose sutartyse nustatytas sÄ lygas (CPK 810 str. 5 d.).

Jomis valstybės iÅ¡ esmės susitaria dėl kontrolės, kuriÄ valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dviÅ¡alei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedÅ«ra reiÅ¡kia patikrinimÄ , ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). PraÅ¡ymÄ dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame atitinkamos bylos nagrinėjimui taikytiname teisės akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Kadangi nuo taikytino teisės akto priklauso konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti galiojantis teisinis režimas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatomas teisės aktas, taikytinas Latvijos Respublikos teismo sprendimų, kuriais iÅ¡spręsti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių kylantys klausimai, pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kuriant Europos BendrijÄ buvo siekiama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Dėl Å¡ios priežasties visoje Europos Bendrijoje buvo didinama sanglauda, kuriama bendra rinka.

Å iuo tikslu Bendrijoje užtikrintos keturios vidaus rinkos laisvės - laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Efektyviam Å¡ių vidaus rinkos laisvių įgyvendinimui taip pat buvo reikalingas ir laisvas teismų sprendimų judėjimas Bendrijoje. Dėl Å¡ios priežasties buvo priimta 1968 m. rugsėjo 27 d. konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (toliau tekste – 1968 m. Briuselio konvencija). Kuriant Å¡iÄ konvencijÄ , buvo siekiama maksimaliai iÅ¡plėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų maksimalų skaičių civilinių ir komercinių bylų.

Dėl atskirose srityse egzistuojančių didelių teisinio reglamentavimo skirtumų Europos Bendrijos valstybėse, bylas dėl tam tikrų rūšių teisinių santykių konvencijos kūrėjams teko pašalinti iš 1968 m. Briuselio konvencijos taikymo srities. Būtent tokia yra išimčių iš šios konvencijos taikymo srities prigimtis. P. Jenard parengtoje Ataskaitoje dėl 1968 Briuselio konvencijos nurodyta, kad bylas, nepatenkančias į šios konvencijos taikymo sritį, turėtų reglamentuoti atskira konvencija. 2000 m.

Europos SÄ junga priėmė ReglamentÄ Nr. 44/2001. Kuriant šį reglamentÄ buvo remiamasi 1968 m. Briuselio konvencija, siekiant užtikrinti sÄ sajumÄ ir tęstinumÄ tarp Å¡ių dviejų dokumentų. Reglamentas Nr. 44/2001, įsigaliojęs 2002 m. kovo 1 d., pakeitė 1968 m. Briuselio konvencijÄ ir tapo pagrindiniu ES teisės aktu, reglamentuojančiu ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimÄ civilinėse ir komercinėse bylose. Reglamentas Nr. 44/2001 laikomas lex generalis kitų ES reglamentų, reglamentuojančių užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , atžvilgiu, todėl jeigu kiti ES reglamentai nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o užsienio valstybės teismo iÅ¡nagrinėta byla, kurioje priimtÄ procesinį sprendimÄ praÅ¡oma pripažinti ir leisti vykdyti, patenka į civilinės ir komercinės bylos apibrėžimÄ , o pagrindinis byloje spręstas klausimas nepatenka į aiÅ¡kiai nurodytas reglamento taikymo iÅ¡imtis, jo pripažinimui yra taikomos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.

Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡is reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobÅ«dį. To paties straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad Å¡is reglamentas netaikomas testamentams ir paveldėjimui. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau tekste - ESTT) praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sÄ voka „civilinės ir komercinės bylos“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kuo plačiau, o iÅ¡imtys – siaurai. SÄ vokÄ â€žcivilinės ir komercinės bylos“ reikia laikyti savarankiÅ¡ka sÄ voka, kuriÄ reikia aiÅ¡kinti atsižvelgiant į minėto reglamento tikslus bei sistemÄ ir į bendruosius principus, iÅ¡plaukiančius iÅ¡ nacionalinių teisės sistemų (ESTT 2006 m. gegužės 18 d.

Sprendimas ČEZ, C 343/04; 2007 m. vasario 15 d., Sprendimas Lechouritou ir kt., C 292/05 ir kt.). Nors civilinė byla dėl paveldėjimo teisinių santykių, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir pagal Europos SÄ jungos teisę, patenka į civilinės bylos sampratÄ , atsižvelgiant į aplinkybę, kad Reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas testamentams ir paveldėjimui, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos netaikomos. Europos SÄ jungos teisės aktų leidėjas 2012 m. liepos 4 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d.

ReglamentÄ (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiÅ¡kų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukÅ«rimo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 650/2012). Nors Å¡is reglamentas inter alia yra skirtas sureguliuoti Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimų, susijusių su paveldėjimo klausimais, pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarkÄ , tačiau minėtas Europos SÄ jungos antrinės teisės aktas bus pradėtas taikyti tik 2015 m. rugpjūčio 17 d. (Reglamento Nr. 650/2012 83 ir 84 straipsniai).

Todėl, atsižvelgiant į aptariamo teisės akto ratione temporis taikymo sritį, jis taip pat nėra taikomas Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui. Taigi, nesant ES reglamentų, taikytinų Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, taikytinas teisės aktas nustatytinas pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintÄ teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklę. Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika 1992 m. lapkričio 11 d. sudarė Sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau tekste – Tarptautinė sutartis).

Å ia sutartimi reglamentuotas teisinės pagalbos teikimas civilinėse Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į Tarptautinės sutarties 2 dalies I skyriaus 40 – 48 straipsnių reglamentuojamus teisinius santykius ir Å¡ių teisinių santykių pobÅ«dį (reglamentuota įstaigų kompetencija paveldėjimo bylose, lygiateisiÅ¡kumo principo paveldėjimo teisiniuose santykiuose taikymas, paveldėtino turto perėjimo valstybei tvarka, palikimo apsauga bei jo perdavimas ir kt.) bei faktÄ , kad Tarptautinė sutartis nėra nutraukta, denonsuota ar kitaip netekusi galios, konstatuotina, kad civilinės bylos pagal pareiÅ¡kėjo J.

G. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjimui taikomos Tarptautinės sutarties nuostatos. Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra Europos SÄ jungos valstybės narės, iki Å¡ių valstybių įstojimo į Europos SÄ jungÄ sudaryta tarptautinė sutartis gali bÅ«ti taikoma tais klausimais, kurių nereglamentuoja Europos SÄ jungos teisės aktai, jÄ taikant, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Europos SÄ jungos teisės aktais siekiamus tikslus. Tais klausimais, kurie yra sureguliuoti ir Tarptautinėje sutartyje ir Europos SÄ jungos teisės aktais (pvz., procesinių dokumentų įteikimo tvarka), taikomos Europos SÄ jungos teisės normos.

Tarptautinės sutarties 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienos Susitariančiosios Å alies piliečiai kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Å alies piliečiai. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, vienos Susitariančiosios Å alies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Å alies teismus. Pagal Tarptautinės sutarties 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ minėtÄ sutartį sudariusių Å¡alių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principÄ , Susitariančiosios Å alys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir Å¡eimos bylose.

Tarptautinės sutarties 51 straipsnyje įtvirtinta, kad prie praÅ¡ymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimÄ bÅ«tina pridėti teismo patvirtintÄ sprendimo nuoraÅ¡Ä , oficialų dokumentÄ apie sprendimo įsiteisėjimÄ , jeigu tai nėra aiÅ¡ku iÅ¡ paties sprendimo teksto, taip pat pažymÄ apie sprendimo vykdymÄ , jei jis buvo anksčiau vykdomas Susitariančiosios Å alies teritorijoje (1 punktas), dokumentÄ , patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vienÄ kartÄ Ä¯teiktas Å¡aukimas į teismÄ (2 punktas) bei 51 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.PareiÅ¡kėjas prie praÅ¡ymo pridėjo Latvijos Respublikos teismo patvirtintų praÅ¡omų pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos teismo sprendimų notaro patvirtintas kopijas (b. l. 2 – 3, 8 – 9), vertėjo ir notaro patvirtintus sprendimų vertimus į lietuvių kalbÄ (b. l. 4 – 5, 10 – 11).

IÅ¡ praÅ¡omuose pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimuose esančių žymų matomi duomenys apie jų įsiteisėjimÄ kilmės valstybėje. (b. l. 5 – 11). PareiÅ¡kėjas taip pat pridėjo kilmės valstybės teismo iÅ¡duotÄ Reglamento Nr. 44/2001 V priede nurodytÄ pažymėjimÄ dėl teismo sprendimų ir susitarimų (b. l. 6 – 7). Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje įtvirtinta, kad pripažinti teismo sprendimÄ arba leisti jį vykdyti gali bÅ«ti atsisakyta:

1) jeigu padavęs praÅ¡ymÄ asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas Å¡aukimas į teismÄ ;

2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių Å¡alių Susitariančiosios Å alies teritorijoje, kur sprendimas turi bÅ«ti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Å alies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesÄ Å¡ioje byloje;

3) jeigu pagal Å¡iÄ Sutartį, o Å¡ioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje sprendimas turi bÅ«ti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso iÅ¡imtinei jos įstaigų kompetencijai. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo sprendimų – Lietuvos Respublikoje nebuvo inicijuota teismo procesų dėl J.

G. palikimo, Latvijos Respublikos teismo iÅ¡nagrinėtos bylos nepatenka į Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡imtinės kompetencijos sritį. Nors prie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nėra pridėta dokumento, patvirtinančio, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vienÄ kartÄ Ä¯teiktas Å¡aukimas į teismÄ , iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo brolis ir vienas iÅ¡ J. G. teisių perėmėjų A. G. kaip pareiÅ¡kėjas dalyvavo teismo procese, kuriame priimtas Latvijos Respublikos teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimas.

Å iam asmeniui mirus (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į Latvijos Respublikos teisme vykusio proceso, kuriame priimtas antrasis praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas – 2011 m. balandžio 4 d. sprendimas – pobÅ«dį – dėl turto įtraukimo į paveldimo turto sudėtį – bei sukeliamas teisines pasekmes, konstatuotina, kad kitų asmenų informavimas (įskaitant A. G. teisių perėmėjus) apie teismo procesÄ reikalingas nebuvo. Nustačius Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas, Latvijos Respublikos teismo sprendimai yra pripažintini Lietuvos Respublikoje.

Latvijos Respublikos teismo sprendimai yra konstatuojamojo pobÅ«džio teismo sprendimai – jais patvirtintos paveldėjimo teisės į mirusio asmens turtÄ bei į paveldimo turto sudėtį įtrauktas papildomas turtas. Dėl Å¡ių teismo sprendimų pobÅ«džio formaliÄ ja prasme jie nereikalauja tiesioginio vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pripažinus Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo 1997 m. spalio 17 d. teismo sprendimÄ , kuriuo patvirtintos mirusio palikėjo teisių perėmėjų paveldėjimo teisės bei 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu į paveldimo turto sudėtį įtraukus papildomo turto, pastarojo turto faktinio paveldėjimo procedÅ«roms taikytina teisė, įskaitant jį paveldėti turinčių asmenų nustatymÄ , jų paveldimo turto dalis ir kt. klausimų iÅ¡nagrinėjimui taikytina teisė ir kompetentinga įstaiga nustatytini pagal Tarptautinės sutarties 41 ir 44 straipsnių nuostatas.

Kadangi Latvijos Respublikos teismo sprendimai, kaip minėta, nors ir yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau siekiant neužkirsti kelio paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimui, leistina vykdyti pripažintus užsienio valstybės teismo sprendimus Lietuvos Respublikoje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 49 straipsnio 1 dalimi, 51 ir 55 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi bei 810 straipsniu, n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo J. G. (J. G.) (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) praÅ¡ymÄ tenkinti. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2534/9-1997, kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusio J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) paveldėtojams sÅ«nums J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) patvirtintos paveldėjimo teises į visÄ J.

G. paliktÄ palikimÄ lygiomis dalimis. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. 2-2534-1997/3, kuriuo teismas nusprendė papildomai įtraukti į (duomenys neskelbtini) mirusio J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimimo data: (duomenys neskelbtini)) paliktÄ palikimÄ pinigines lėšas - 40 024, 75 Lt, taip pat sukauptus procentus, kurie yra mirusio J. G. banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“ AB banke, Lietuvos Respublikoje.

Nutartį iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjui ir Swedbank AB bankui. PareiÅ¡kėjo teismui pateiktų dokumentų originalus grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui, byloje palikti grÄ Å¾intų dokumentų kopijas. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėja                                                    Danguolė Martinavičienė