b1fde2cc-d75d-4d9e-b85c-5d904c96adef · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedjeigu padavÄs praÅ¡ymÄ asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dÄl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas Å¡aukimas į teismÄ ; jeigu dÄl to paties teisinio ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių SusitarianÄiosios Å alies teritorijoje, kur sprendimas turi bÅ«ti pripažintas ir vykdomas, jau anksÄiau buvo priimtas ir yra įsiteisÄjÄs sprendimas arba jeigu tos SusitarianÄiosios Å alies įstaiga buvo anksÄiau pradÄjusi procesÄ Å¡ioje byloje;
Legislator headnote
AI generatedb1fde2cc-d75d-4d9e-b85c-5d904c96adef · Lietuvos apeliacinis teismas: Sprendimas ÄEZ, C 343/04; 2007 m. vasario 15 d., Sprendimas Lechouritou ir kt., C 292/05 ir kt.). Nors civilinÄ byla dÄl paveldÄjimo teisinių santykių, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisÄ, tiek ir pagal Europos SÄ jungos teisÄ, patenka į civilinÄs bylos sampratÄ , atsižvelgiant į aplinkybÄ, kad Reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas testamentams ir paveldÄjimui, Å¡ios civilinÄs bylos nagrinÄjimui Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos netaikomos. Europos SÄ jungos teisÄs aktų leidÄjas 2012 m. liepos 4 d. priÄmÄ Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2T-89/2014Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00052-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjÅ«Äio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja DanguolÄ MartinaviÄienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo Latvijos Respublikos pilieÄio J. G. (J. G.) praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-2534/9-1997 dÄl paveldÄjimo teisių patvirtinimo ir Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-2534-1997/3 dÄl turto įtraukimo į paveldimo turto sudÄtį.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs praÅ¡ymÄ , n u s t a t Ä: Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismas 1997 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinÄje byloje Nr. 2-2534/9-1997, įsiteisÄjusiu 1997 m. lapkriÄio 7 d., palikÄjo J. G. sÅ«nums J. G. ir A. G. lygiomis dalimis patvirtino paveldÄjimo teises į J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), visÄ paliktÄ palikimÄ . Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu byloje Nr. 2-2534-1997/3, įsiteisÄjusiu 2011 m. balandžio 27 d., nusprendÄ papildomai įtraukti į (duomenys neskelbtini) mirusio J.
G. paliktÄ palikimÄ 40 024,75 Lt sumÄ , taip pat sukauptus procentus, esanÄius mirusio palikÄjo J. G. banko sÄ skaitoje âSwedbankâ AB banke, Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kÄjas J. G. kreipÄsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minÄtus Latvijos Respublikos teismo sprendimus. PraÅ¡ymas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste â Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos SÄ jungos reglamentų, Ä®statymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytÄ tvarkÄ .
Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnyje įtvirtinta teisÄs aktų kolizijų sprendimo taisyklÄ â užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarÄių pagrindu, o Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sÄ lygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybÄs su Lietuva nesieja tarptautinÄ sutartis. Tarptautinių sutarÄių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal Å¡iose sutartyse nustatytas sÄ lygas (CPK 810 str. 5 d.).
Jomis valstybÄs iÅ¡ esmÄs susitaria dÄl kontrolÄs, kuriÄ valstybių teisminÄs institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dviÅ¡alei sutarÄiai dÄl teisinÄs pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedÅ«ra reiÅ¡kia patikrinimÄ , ar nÄra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). PraÅ¡ymÄ dÄl užsienio valstybÄs teismo sprendimo pripažinimo nagrinÄjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybÄs teismas pritaikÄ materialiosios ir proceso teisÄs normas, jo įgaliojimų ribos â patikrinimas, ar nÄra tarptautinÄje sutartyje ar kitame atitinkamos bylos nagrinÄjimui taikytiname teisÄs akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
Kadangi nuo taikytino teisÄs akto priklauso konkretaus užsienio valstybÄs teismo sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti galiojantis teisinis režimas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatomas teisÄs aktas, taikytinas Latvijos Respublikos teismo sprendimų, kuriais iÅ¡sprÄsti iÅ¡ paveldÄjimo teisinių santykių kylantys klausimai, pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kuriant Europos BendrijÄ buvo siekiama sukurti laisvÄs, saugumo ir teisingumo erdvÄ. DÄl Å¡ios priežasties visoje Europos Bendrijoje buvo didinama sanglauda, kuriama bendra rinka.
Å iuo tikslu Bendrijoje užtikrintos keturios vidaus rinkos laisvÄs - laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judÄjimas. Efektyviam Å¡ių vidaus rinkos laisvių įgyvendinimui taip pat buvo reikalingas ir laisvas teismų sprendimų judÄjimas Bendrijoje. DÄl Å¡ios priežasties buvo priimta 1968 m. rugsÄjo 27 d. konvencija dÄl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose vykdymo (toliau tekste â 1968 m. Briuselio konvencija). Kuriant Å¡iÄ konvencijÄ , buvo siekiama maksimaliai iÅ¡plÄsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų maksimalų skaiÄių civilinių ir komercinių bylų.
DÄl atskirose srityse egzistuojanÄių didelių teisinio reglamentavimo skirtumų Europos Bendrijos valstybÄse, bylas dÄl tam tikrų rūšių teisinių santykių konvencijos kÅ«rÄjams teko paÅ¡alinti iÅ¡ 1968 m. Briuselio konvencijos taikymo srities. BÅ«tent tokia yra iÅ¡imÄių iÅ¡ Å¡ios konvencijos taikymo srities prigimtis. P. Jenard parengtoje Ataskaitoje dÄl 1968 Briuselio konvencijos nurodyta, kad bylas, nepatenkanÄias į Å¡ios konvencijos taikymo sritį, turÄtų reglamentuoti atskira konvencija. 2000 m.
Europos SÄ junga priÄmÄ ReglamentÄ Nr. 44/2001. Kuriant šį reglamentÄ buvo remiamasi 1968 m. Briuselio konvencija, siekiant užtikrinti sÄ sajumÄ ir tÄstinumÄ tarp Å¡ių dviejų dokumentų. Reglamentas Nr. 44/2001, įsigaliojÄs 2002 m. kovo 1 d., pakeitÄ 1968 m. Briuselio konvencijÄ ir tapo pagrindiniu ES teisÄs aktu, reglamentuojanÄiu ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimÄ civilinÄse ir komercinÄse bylose. Reglamentas Nr. 44/2001 laikomas lex generalis kitų ES reglamentų, reglamentuojanÄių užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , atžvilgiu, todÄl jeigu kiti ES reglamentai nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o užsienio valstybÄs teismo iÅ¡nagrinÄta byla, kurioje priimtÄ procesinį sprendimÄ praÅ¡oma pripažinti ir leisti vykdyti, patenka į civilinÄs ir komercinÄs bylos apibrÄžimÄ , o pagrindinis byloje sprÄstas klausimas nepatenka į aiÅ¡kiai nurodytas reglamento taikymo iÅ¡imtis, jo pripažinimui yra taikomos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.
Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡is reglamentas taikomas civilinÄse ir komercinÄse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobÅ«dį. To paties straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad Å¡is reglamentas netaikomas testamentams ir paveldÄjimui. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau tekste - ESTT) praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sÄ voka âcivilinÄs ir komercinÄs bylosâ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kuo plaÄiau, o iÅ¡imtys â siaurai. SÄ vokÄ âcivilinÄs ir komercinÄs bylosâ reikia laikyti savarankiÅ¡ka sÄ voka, kuriÄ reikia aiÅ¡kinti atsižvelgiant į minÄto reglamento tikslus bei sistemÄ ir į bendruosius principus, iÅ¡plaukianÄius iÅ¡ nacionalinių teisÄs sistemų (ESTT 2006 m. gegužÄs 18 d.
Sprendimas ÄEZ, C 343/04; 2007 m. vasario 15 d., Sprendimas Lechouritou ir kt., C 292/05 ir kt.). Nors civilinÄ byla dÄl paveldÄjimo teisinių santykių, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisÄ, tiek ir pagal Europos SÄ jungos teisÄ, patenka į civilinÄs bylos sampratÄ , atsižvelgiant į aplinkybÄ, kad Reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas testamentams ir paveldÄjimui, Å¡ios civilinÄs bylos nagrinÄjimui Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos netaikomos. Europos SÄ jungos teisÄs aktų leidÄjas 2012 m. liepos 4 d. priÄmÄ Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d.
ReglamentÄ (ES) Nr. 650/2012 dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, teismo sprendimų paveldÄjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiÅ¡kų dokumentų paveldÄjimo klausimais priÄmimo ir vykdymo bei dÄl Europos paveldÄjimo pažymÄjimo sukÅ«rimo (toliau tekste â Reglamentas Nr. 650/2012). Nors Å¡is reglamentas inter alia yra skirtas sureguliuoti Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimų, susijusių su paveldÄjimo klausimais, pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarkÄ , taÄiau minÄtas Europos SÄ jungos antrinÄs teisÄs aktas bus pradÄtas taikyti tik 2015 m. rugpjÅ«Äio 17 d. (Reglamento Nr. 650/2012 83 ir 84 straipsniai).
TodÄl, atsižvelgiant į aptariamo teisÄs akto ratione temporis taikymo sritį, jis taip pat nÄra taikomas Å¡ios civilinÄs bylos nagrinÄjimui. Taigi, nesant ES reglamentų, taikytinų Å¡ios bylos iÅ¡nagrinÄjimui, taikytinas teisÄs aktas nustatytinas pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintÄ teisÄs aktų kolizijų sprendimo taisyklÄ. Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika 1992 m. lapkriÄio 11 d. sudarÄ Sutartį dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių (toliau tekste â TarptautinÄ sutartis).
Å ia sutartimi reglamentuotas teisinÄs pagalbos teikimas civilinÄse Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į TarptautinÄs sutarties 2 dalies I skyriaus 40 â 48 straipsnių reglamentuojamus teisinius santykius ir Å¡ių teisinių santykių pobÅ«dį (reglamentuota įstaigų kompetencija paveldÄjimo bylose, lygiateisiÅ¡kumo principo paveldÄjimo teisiniuose santykiuose taikymas, paveldÄtino turto perÄjimo valstybei tvarka, palikimo apsauga bei jo perdavimas ir kt.) bei faktÄ , kad TarptautinÄ sutartis nÄra nutraukta, denonsuota ar kitaip netekusi galios, konstatuotina, kad civilinÄs bylos pagal pareiÅ¡kÄjo J.
G. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinÄjimui taikomos TarptautinÄs sutarties nuostatos. Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs, iki Å¡ių valstybių įstojimo į Europos SÄ jungÄ sudaryta tarptautinÄ sutartis gali bÅ«ti taikoma tais klausimais, kurių nereglamentuoja Europos SÄ jungos teisÄs aktai, jÄ taikant, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Europos SÄ jungos teisÄs aktais siekiamus tikslus. Tais klausimais, kurie yra sureguliuoti ir TarptautinÄje sutartyje ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais (pvz., procesinių dokumentų įteikimo tvarka), taikomos Europos SÄ jungos teisÄs normos.
TarptautinÄs sutarties 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienos SusitarianÄiosios Å alies pilieÄiai kitos SusitarianÄiosios Å alies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos SusitarianÄiosios Å alies pilieÄiai. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, vienos SusitarianÄiosios Å alies pilieÄiai turi teisÄ laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos SusitarianÄiosios Å alies teismus. Pagal TarptautinÄs sutarties 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ minÄtÄ sutartį sudariusių Å¡alių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principÄ , SusitarianÄiosios Å alys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisÄjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinÄse ir Å¡eimos bylose.
TarptautinÄs sutarties 51 straipsnyje įtvirtinta, kad prie praÅ¡ymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybÄs teismo sprendimÄ bÅ«tina pridÄti teismo patvirtintÄ sprendimo nuoraÅ¡Ä , oficialų dokumentÄ apie sprendimo įsiteisÄjimÄ , jeigu tai nÄra aiÅ¡ku iÅ¡ paties sprendimo teksto, taip pat pažymÄ apie sprendimo vykdymÄ , jei jis buvo anksÄiau vykdomas SusitarianÄiosios Å alies teritorijoje (1 punktas), dokumentÄ , patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vienÄ kartÄ Ä¯teiktas Å¡aukimas į teismÄ (2 punktas) bei 51 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.PareiÅ¡kÄjas prie praÅ¡ymo pridÄjo Latvijos Respublikos teismo patvirtintų praÅ¡omų pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos teismo sprendimų notaro patvirtintas kopijas (b. l. 2 â 3, 8 â 9), vertÄjo ir notaro patvirtintus sprendimų vertimus į lietuvių kalbÄ (b. l. 4 â 5, 10 â 11).
IÅ¡ praÅ¡omuose pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimuose esanÄių žymų matomi duomenys apie jų įsiteisÄjimÄ kilmÄs valstybÄje. (b. l. 5 â 11). PareiÅ¡kÄjas taip pat pridÄjo kilmÄs valstybÄs teismo iÅ¡duotÄ Reglamento Nr. 44/2001 V priede nurodytÄ pažymÄjimÄ dÄl teismo sprendimų ir susitarimų (b. l. 6 â 7). TarptautinÄs sutarties 55 straipsnyje įtvirtinta, kad pripažinti teismo sprendimÄ arba leisti jį vykdyti gali bÅ«ti atsisakyta:
1) jeigu padavÄs praÅ¡ymÄ asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dÄl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas Å¡aukimas į teismÄ ;
2) jeigu dÄl to paties teisinio ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių SusitarianÄiosios Å alies teritorijoje, kur sprendimas turi bÅ«ti pripažintas ir vykdomas, jau anksÄiau buvo priimtas ir yra įsiteisÄjÄs sprendimas arba jeigu tos SusitarianÄiosios Å alies įstaiga buvo anksÄiau pradÄjusi procesÄ Å¡ioje byloje;
3) jeigu pagal Å¡iÄ Sutartį, o Å¡ioje Sutartyje nenumatytais atvejais â pagal įstatymus SusitarianÄiosios Å alies, kurios teritorijoje sprendimas turi bÅ«ti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso iÅ¡imtinei jos įstaigų kompetencijai. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylos medžiagÄ ir Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad nÄra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo sprendimų â Lietuvos Respublikoje nebuvo inicijuota teismo procesų dÄl J.
G. palikimo, Latvijos Respublikos teismo iÅ¡nagrinÄtos bylos nepatenka į Lietuvos Respublikos teismų iÅ¡imtinÄs kompetencijos sritį. Nors prie pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo nÄra pridÄta dokumento, patvirtinanÄio, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vienÄ kartÄ Ä¯teiktas Å¡aukimas į teismÄ , iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjo brolis ir vienas iÅ¡ J. G. teisių perÄmÄjų A. G. kaip pareiÅ¡kÄjas dalyvavo teismo procese, kuriame priimtas Latvijos Respublikos teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimas.
Å iam asmeniui mirus (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į Latvijos Respublikos teisme vykusio proceso, kuriame priimtas antrasis praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas â 2011 m. balandžio 4 d. sprendimas â pobÅ«dį â dÄl turto įtraukimo į paveldimo turto sudÄtį â bei sukeliamas teisines pasekmes, konstatuotina, kad kitų asmenų informavimas (įskaitant A. G. teisių perÄmÄjus) apie teismo procesÄ reikalingas nebuvo. NustaÄius Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas tenkintinas, Latvijos Respublikos teismo sprendimai yra pripažintini Lietuvos Respublikoje.
Latvijos Respublikos teismo sprendimai yra konstatuojamojo pobÅ«džio teismo sprendimai â jais patvirtintos paveldÄjimo teisÄs į mirusio asmens turtÄ bei į paveldimo turto sudÄtį įtrauktas papildomas turtas. DÄl Å¡ių teismo sprendimų pobÅ«džio formaliÄ ja prasme jie nereikalauja tiesioginio vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pripažinus Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo 1997 m. spalio 17 d. teismo sprendimÄ , kuriuo patvirtintos mirusio palikÄjo teisių perÄmÄjų paveldÄjimo teisÄs bei 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu į paveldimo turto sudÄtį įtraukus papildomo turto, pastarojo turto faktinio paveldÄjimo procedÅ«roms taikytina teisÄ, įskaitant jį paveldÄti turinÄių asmenų nustatymÄ , jų paveldimo turto dalis ir kt. klausimų iÅ¡nagrinÄjimui taikytina teisÄ ir kompetentinga įstaiga nustatytini pagal TarptautinÄs sutarties 41 ir 44 straipsnių nuostatas.
Kadangi Latvijos Respublikos teismo sprendimai, kaip minÄta, nors ir yra konstatuojamojo pobÅ«džio, taÄiau siekiant neužkirsti kelio paveldÄjimo teisinių santykių įgyvendinimui, leistina vykdyti pripažintus užsienio valstybÄs teismo sprendimus Lietuvos Respublikoje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkriÄio 11 d. sutarties dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių 49 straipsnio 1 dalimi, 51 ir 55 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi bei 810 straipsniu, n u t a r i a:
PareiÅ¡kÄjo J. G. (J. G.) (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) praÅ¡ymÄ tenkinti. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-2534/9-1997, kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusio J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) paveldÄtojams sÅ«nums J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) patvirtintos paveldÄjimo teises į visÄ J.
G. paliktÄ palikimÄ lygiomis dalimis. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. 2-2534-1997/3, kuriuo teismas nusprendÄ papildomai įtraukti į (duomenys neskelbtini) mirusio J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimimo data: (duomenys neskelbtini)) paliktÄ palikimÄ pinigines lÄÅ¡as - 40 024, 75 Lt, taip pat sukauptus procentus, kurie yra mirusio J. G. banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄioje âSwedbankâ AB banke, Lietuvos Respublikoje.
Nutartį iÅ¡siųsti pareiÅ¡kÄjui ir Swedbank AB bankui. PareiÅ¡kÄjo teismui pateiktų dokumentų originalus grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui, byloje palikti grÄ Å¾intų dokumentų kopijas. Å i nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos ir per tris mÄnesius gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos AukÅ¡Äiausiajam Teismui. TeisÄja                                                    DanguolÄ MartinaviÄienÄ