b1fb8f23-e5fe-4057-8175-e9537f5d4dbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-714-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02355-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. U. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinę žalÄ dėl jo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, nors kamerų plotai vyravo nuo 7 kv. m iki 8 kv. m, todėl vienam asmeniui tenkančio ploto likdavo po 2,5 kv. m, kurį mažino gultai, stalas, spintelės ir tualetas ir kitas kameroje esantis buitinis inventorius.

Pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neturi būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas remiasi nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatomis. Teigia, kad sanitarinis mazgas LukiÅ¡kių TI-K įrengtas yra gyvenamojoje kameroje, kurioje nėra įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema, ir nėra tinkamai atitvertas nuo išėjimo iÅ¡ kameros durų, t. y. tik 1,5 m aukščio pertvara, todėl pareiÅ¡kėjui atliekant gamtinius reikalus, jis yra stebimas kitų nuteistųjų, taip pat pareigÅ«nų tiek jiems atidarius kameros duris, tiek per stebėjimo angÄ .

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K esančiose dušų patalpose persirengimo vieta nėra atitverta nuo likusios duÅ¡o patalpos ir išėjimo durų, kadangi pareiÅ¡kėjui persirengiant jis matomas pareigÅ«nų, kitų kalinių, todėl jo teisė į privatumÄ pažeista. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad maudantis jo drabužiai nuo garų sudrėksta. PareiÅ¡kėjo vertinimu, dėl Å¡ių nežmoniÅ¡kų sÄ lygų jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , tai pasireiÅ¡kė neramiu miegu, dirglumu, fobija aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas žmogiÅ¡kas orumas (b. l. 1–3).

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. sausio 17 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių jose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Atsakovės atstovo teigimu, iÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose visiÅ¡kai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymi, kad vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, tačiau jose nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema; karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenumato. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Mano, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015)) reikalavimus. Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m).

Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms sudėti. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad, siekdamas užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumų duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengė pertvaras (pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m).

Atsakovo atstovo manymu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , todėl teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 9–14).

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2901-261/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2066-624/2019).

PareiÅ¡kėjas skunde teismui praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y. kad jam kamerose nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas, kurį mažino kameroje esantys baldai ir sanitarinis mazgas; buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, jame ir duÅ¡e nebuvo užtikrintas privatumas. Kadangi pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose laikymo sÄ lygos neatitiko nustatytų reikalavimų, ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais įrodymais.

Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. rugpjūčio 9 d., iÅ¡vyko 2019 m. sausio 17 d. (b. l. 9–14). Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį.

Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas, kurį mažino kameroje esantys baldai ir sanitarinis mazgas. Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčui aktualiu 2017 m. rugpjūčio 9 d. - 2019 m. sausio 17 d. laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė.

Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 papunktyje, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-1062/2019). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr. pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2137-520/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1075-261/2019). Atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų pateiktus duomenis (b. l. 9–11), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visÄ ginčo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d.; nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.; nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 9 d.; nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 18 d.; nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. liepos 3 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.; 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.; nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.; nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 16 d.

Įvertinus atsakovės atstovo nurodytus kamerų Nr. 108, 388, 118, 139, 252, 312, 112A, 334, 374, 114, 362, 372, 275, 288, 112, 274, 315, 265, 119, 321, plotus (atitinkamai: 7,38 kv. m, 26,96 kv. m, 7,82 kv. m, 42,33 kv. m, 7,67 kv. m, 6,34 kv. m, 7,53 kv. m, 7,23 kv. m, 7,31 kv. m, 7,28 kv. m, 7,85 kv. m, 7,68 kv. m, 7,84 kv. m, 7,30 kv. m, 7,87 kv. m, 7,70 kv.

m) ir kameroje buvusių asmenų skaičių, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant minėtose kamerose vienam ar laikomam kartu su kitais asmenimis visÄ ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m (nuo 3,61 kv. m. iki 7,87 kv.

m) gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų teisės aktuose įtvirtintÄ 3,6 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai, kad į minimalų asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuojamas kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo plotas, vertintini kritiÅ¡kai.

Ä®sakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos LVAT praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr. pvz., 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pripažįstamas anksčiau minėto 3 kv. m minimalaus standarto pažeidimas (žr. pvz., 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-196-822/2019, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-737-552/2019).

Tuo tarpu baldų užimamas kameros plotas gali būti reikšmingas tik vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, jog ginčo laikotarpiu galiojo Įsakymas Nr. V-124, kuriuo, be kita ko, buvo nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina išvada, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nes tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jame nebuvo įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas). Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr. pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)). EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr. pvz., sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ ir byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5030-556/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-249-822/2018).

Pagal naujausiÄ ir vyraujančiÄ LVAT praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr. pvz., 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2096-415/2018).

Teismas, vadovaudamasis minėta LVAT praktika, atsižvelgdamas į atsakovės atstovo pateiktus duomenis (b. l. 17–19), pagal kuriuos gyvenamoje kameroje Nr. 252 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, taip pat kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. LukiÅ¡kių TI-K įrengė užuolaidas, uždengiančias sanitarinio mazgo matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse, kuriÄ užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas.

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintų Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Vilniaus PN pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kadangi priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad jis buvo stebimas pareigÅ«nų laikomas nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamai įrengtos gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos nuo sanitarinio mazgo. Atsakovės atstovo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ä®vertinus atsakovės atstovo byloje pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, periodiÅ¡kai atliekančio sveikatos saugos kontrolę LukiÅ¡kių TI-K, patikrinimo aktus, matyti, jog kamerų vėdinimas per atidaromus langus laikomas atitinkančiu HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 25–26, 28–30, 34–36, 45–46, 57–59, 87–91, 120–122), todėl konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TIK veiksmų (neveikimo) Å¡iuo aspektu teismas neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ netinkamai duÅ¡o patalpoje įrengto persirengimo kambario (jis neatskirtas nuo duÅ¡o patalpos). Ginčijamais aspektais pažymėtina, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras bei atskirai nuo duÅ¡o patalpos įrengti persirengimo kambarius. Kadangi pertvarų duÅ¡o patalpose įrengimo ir persirengimo kambarių įrengimo atskirai nuo duÅ¡o patalpos teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad duÅ¡o patalpų neatskirus nuo persirengimo kambario, ant pakabos pakabinti drabužiai maudymosi metu sudrėkdavo nuo garų ir bÅ«davo Å¡lapi, nurodytina, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡vengti tokių situacijų, maudymosi metu drabužius galėjo laikyti neperÅ¡lampamame (pvz., polietileniniame) maiÅ¡elyje. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d.; nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.; nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 9 d.; nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 18 d.; nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. liepos 3 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.; 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.; nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.; nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 16 d. nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti laikomam LukiÅ¡kių TI-K tinkamomis sÄ lygomis.

Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė