b1fb6d4b-ef4b-49a3-be2e-ad5f5ac1bdec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4986-596/2014Proceso Nr. 3-61-3-07886-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 16.2.; 74.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos teismui dėl neiÅ¡mokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo nustatė:             PareiÅ¡kėjas V.

D. 2013 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 96 593,50 Lt dydžio neiÅ¡mokėtÄ teisėjo pareiginį atlyginimÄ ir priedÄ už iÅ¡tarnautus metus.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidento)                           2006 m. spalio 1 d. dekretu Nr. 241 buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju, o nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. kovo 5 d.

ėjo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 2 d., bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus. Teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio (Teisėjų atlyginimo įstatymo 4 str. 3 d.).

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymui, pareiÅ¡kėjo pareiginė alga buvo apskaičiuojama taikant sumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ , t. y. vietoj 18,2 taikant 16,02 koeficientÄ , o nuo          2009 m. rugpjūčio 1 d. taikant dar kartÄ sumažintÄ â€“ 14,98 koeficientÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo atlyginimas buvo skaičiuojamas taikant sumažintÄ bazinį pareiginės algos dydį, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d.

– 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 450 Lt. Dėl nurodyto pareiginės algos bazinio dydžio ir pareiginės algos koeficiento mažinimo pareiškėjo darbo užmokestis buvo perskaičiuotas tris kartus ir sumažėjo nuo 8 918 Lt iki 6 741 Lt.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, taip pat Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 str.

         2 d. ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 str. prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.              1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėjo nuomone, jis yra įgijęs teisę į 96 593,50 Lt neiÅ¡mokėtÄ teisėjo darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė dėl laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 5 d. taikytų Konstitucijai prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, patikslindamas reiÅ¡kiamo reikalavimo apimtį ir praÅ¡ydamas priteisti jam Vilniaus apygardos teismo 2014-08-05 pažymoje nurodyto dydžio teisėjo atlyginimo nepriemokÄ â€“ 75088,43 Lt.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 14–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo                       2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , kuriame įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymÄ Nr. XII-523 (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 str. 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės l d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Vadinasi, valstybė įsipareigojo nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ sumÄ . Å is įstatymas yra galiojantis ir privalo bÅ«ti vykdomas, todėl laikytina, kad įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytÄ pareigÄ . Prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Dėl sunkios valstybės ekonominės bei finansinės situacijos, gaunamų pajamų laikinai yra sumažintos valstybės iÅ¡laidos, todėl teismo sprendimų, kuriais priteista neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, vykdymas yra apsunkintas.

Vykdydama Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , valstybė privalės skirti didelę lėšų sumÄ kompensuoti sumažintus atlyginimus ne tik teisėjams, bet ir kitiems valstybės pareigÅ«nams bei tarnautojams, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas turėtų bÅ«ti atidėtas vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ Â Â Â Â (b. l. 12–13) prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir pareiÅ¡kėjo skundo dalį, kuria praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d., atmesti kaip nepagrįstÄ , o dėl kitos skundo dalies – spręsti teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepime pažymėjo, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė 2013 m. gruodžio 17 d., t. y. dėl reikalavimo dalies priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d., yra praleidęs Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Be to, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis Konstitucijai prieÅ¡taravo tik tiek, kiek nustatytu teisiniu reguliavimu teisėjų atlyginimai buvo sumažinti neproporcingai. Vadinasi, valstybei esant sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, įstatymų leidėjas turėjo teisę mažinti teisėjų atlyginimus, tačiau tai turėjo bÅ«ti daroma proporcingai. Pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti jo praÅ¡omÄ sumÄ byloje nėra.Skundas tenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 5 d. pareiÅ¡kėjui V. D. pagrįstai ir teisėtai buvo mokėtas sumažintas teisėjo atlyginimas ir ar jis turi teisę į susidariusiÄ atlyginimo nepriemokÄ . Ginčo dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu,           t. y. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 5 d., V. D. ėjo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, į kurias buvo paskirtas Prezidento 2008 m. gruodžio 15 d. dekretu Nr. 1K-1633, byloje nėra.Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme.

Pagal Å¡io įstatymo 4 str. 2 d., bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus. Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio.

Teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiÅ«lymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė (Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str.).Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo (2008 m. gruodžio             19 d. redakcija) 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos               31 d.

– 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 Lt. Nustatytas 450 Lt pareiginės algos bazinis dydis 2010–2013 m. nekito.Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad apygardos teismo skyriaus pirmininko pareiginės algos koeficientas yra 18,2. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2009 m. balandžio 28 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-235, kuriuo nustatytas 16,02 apygardos teismų skyriaus pirmininko pareiginės algos koeficientas (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės        1 d. iki 2009 m. liepos 31 d.).

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2009 m. liepos 17 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-362, pagal kurį apygardos teismų skyriaus pirmininko pareiginės algos koeficientas sumažintas dar kartÄ iki 14,98 (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d.

Konstitucinis Teismas Å¡iuo nutarimu, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 str. 2 d. (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044;             2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 str.(2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043;                 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str., Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams, o visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, o tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali bÅ«ti taikomi.

Tokiu atveju pareiÅ¡kėjo teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientÄ , galiojusį iki Konstitucijai prieÅ¡taraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo, t. y. laikant, jog apygardos teismų skyriaus pirmininko pareiginės algos koeficientas – 18,2.Teismui pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 5 d. apskaičiuojant teisėjo atlyginimÄ buvo taikomos teisės aktų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas mano turintis teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatų pažeistÄ jo teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ . Teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.) ir kuris apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Darbo kodekso 27 str. 5 d. nustatyta, jog ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. Pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d., reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija nepraÅ¡o teismo taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas nagrinėtinas visa apimtimi.Pagal Darbo kodekso 301 str., darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarime pripažino:

1) kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 str. (2002 m. birželio 4 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 64-2569) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 48 str. 1 d. nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 str. 1 d.;

2) kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 str. (2012 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 str. 1 d.  Konstitucinis Teismas tame pačiame nutarime (nutarimo IV skyriaus 13 dalyje) konstatavo, kad iki Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo Darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

Tai reiškia, kad minėtos Darbo kodekso nuostatos pripažinimas antikonstitucine nėra reikšmingas tik tiems teisiniams santykiams, kurių teisinė kvalifikacija yra pasibaigusi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne viso darbo užmokesčio mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių gynybos į teismÄ kreipėsi laiku ir tinkamai, todėl konstatuotina, kad ginčo teisinių santykių kvalifikacija nėra baigta.

Todėl atsižvelgus į minėtÄ Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimÄ , pareiÅ¡kėjo teisė į priteistinÄ neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį trejų metų terminu neribojama. Teismui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2014-08-05 pažyma apie V. D. taikant iki 2009-05-01 galiojusį 18,2 pareiginės algos koeficientÄ priskaičiuotinÄ ir iÅ¡mokėtinÄ darbo užmokestį (b. l.

31) patvirtina, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 5 d. pareiškėjui neišmokėta                  75 088,43 Lt dydžio teisėjo atlyginimo suma. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais paskaičiavimais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, kad sutinka su nurodytoje pažymoje pateiktais duomenis, susidariusios teisėjo atlyginimo nepriemokos dydžio neginčija ir savo reikalavimus mažina iki šioje pažymoje nurodytos sumos.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui V. D. iš Lietuvos valstybės priteistina 75 088,43 Lt dydžio neišmokėta teisėjo atlyginimo dalis.Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ reiÅ¡kia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonė (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas). PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo.

PareiÅ¡kėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ iki bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. PareiÅ¡kėjo pažeistų teisių gynimÄ pavedus įstatymų leidėjo valiai, susidarytų prielaidos teisinėje valstybėje netoleruotinai situacijai, kai įstatymų leidėjui pažeidus asmenų teises, Å¡ių teisių gynimas priklausytų iÅ¡imtinai nuo to paties įstatymų leidėjo valios. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jam nepagrįstai sumažinus teisėjo atlyginimÄ , kas vėliau buvo pripažinta prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

BÅ«tent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ , kadangi jis, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmÄ . PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjui, kuris nebÅ«tų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos.

Atsakovė praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalėtų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ .

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Sprendžiant klausimÄ , ar atidėti (iÅ¡dėstyti) teismo sprendimo vykdymÄ , reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises.

Teismo sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, todėl vien blogos atsakovės materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, svarbus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas – bÅ«tina nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo vykdymÄ nebus neproporcingai pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Atsakovė tinkamai nepagrindė praÅ¡ymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimÄ bÅ«tinumo, nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iÅ¡ esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimÄ vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiÅ¡kėjo teisę gauti teisėjo atlyginimo nepriemokÄ , kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiÅ¡kėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų ir nėra objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovei.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata, nustatančia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2014 m. valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma nėra numatyta, sprendimo vykdymas atidedamas 2015 biudžetiniams metams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                       85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 75 088,43 Lt (septyniasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų ir 43 centų) neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 5 d.

Sprendimo vykdymÄ atidėti 2015 biudžetiniams metams.Priteista neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų    mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                      Jolita Rasiukevičienė