2019-11-20 Nr. AB-21971-3-61-3-03563-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1479-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03563-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5; 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K.-V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K.-V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. K.-V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. KS-136 „Dėl L. K.-V.“ (toliau – Sprendimas), kuriame konstatuota, kad pareiškėja, būdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) Personalo skyriaus vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Skunde pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, tokiems asmenims, be kita ko, priskiriami dirbantieji biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Tam, kad asmuo būtų prilygintas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ir jam būtų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, būtina nustatyti du požymius: pirma, asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje, antra, asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. LNOBT yra biudžetinė įstaiga, tačiau administravimo įgaliojimų sąvokos įstatymų leidėjas neapibrėžė nei Įstatyme, nei kitame teisės akte, šis terminas nėra aiškus, todėl nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus, administravimo įgaliojimų turinys, jų apimtis ir svarba. Nėra įmanoma nustatyti, ar pareiškėja, eidama tam tikras pareigas LNOBT, turi administravimo įgaliojimus Įstatymo prasme. Net ir pripažinus, kad pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus, vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgus į normos neatitikimą teisinio aiškumo principui, pareiškėja privalėjo būti įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.

3. Iš skundžiamame Sprendime pacituotų pareiškėjos pareiginėje instrukcijoje nustatytų funkcijų matyti, kad šias pareigas einantis asmuo „valdo, tvarko ką nors“, tačiau nėra nustatyta jokių įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, pavyzdžiui, priimti ar atleisti pavaldžius darbuotojus, sudaryti sutartis ar jų nesudaryti, leisti įsakymus ar jų neleisti ir pan. Pareiškėja yra atsakinga už veiklos (ūkinio pobūdžio) organizavimą ir kontrolę vykdant kitų atsakingų asmenų priimtus sprendimus, o ne už pačių sprendimų, kuriuos būtų galima laikyti „administravimo įgaliojimais“ Įstatymo kontekste, priėmimą.

Įstatymų leidėjas nustato pareigą deklaruoti privačius interesus ne visiems darbuotojams, kurie ką nors valdo ar tvarko, o tiems, kurių veikla gali būti siejama su LNOBT, kaip biudžetinės įstaigos, sprendimų priėmimu. Sprendimai turi būti susiję ne su bet kokių vidinių ūkinių (veiklos) funkcijų atlikimu, o su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, t. y. sprendimai, kuriuos dažniausiai priima biudžetinės įstaigos organai ar juos pavaduojantys asmenys, nes tik toks sprendimų priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

LNOBT darbuotojai neatlieka vidaus administravimo veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. LNOBT neatlieka nei vienos iš VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo funkcijų, nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga. VTEK terminą „administravimo įgaliojimai“ aiškino plečiamai, nevertino „administravimo įgaliojimų“ sampratos teisės principus įtvirtinančių teisės normų kontekste, nesiaiškino, ar pareiškėjos įgaliojimai atliekant tas funkcijas turi reikšmės viešajam interesui, ar tokias funkcijas einantį asmenį protinga, tikslinga ir proporcinga laikyti turinčiu administracinius įgaliojimus ir dėl to privalančiu deklaruoti privačius interesus.

VTEK, priimdama Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi teismų praktika nagrinėjant baudžiamąsias bylas. VTEK, aiškindama „administravimo įgaliojimų“ terminą, netaikė daugelio galimų teisės aiškinimo metodų, kuriuos galėjo taikyti, vadovavosi iš esmės tik lingvistiniu metodu, o pagal metodų pirmumo taisyklę turi būti pasirenkami būtent sisteminio ir teleologinio aiškinimo rezultatai. Ribojant biudžetinių įstaigų darbuotojų teisę į privatumą, būtina „administravimo įgaliojimų“ terminą aiškinti palankiau būtent šių darbuotojų atžvilgiu.

Teisės aiškinimo metodų taikymo nepakankamumas ir netinkamumas rodo, kad Sprendimas nėra pagrįstas, motyvuotas, argumentuotas.

4. VTEK netinkamai susiejo teisės normas su faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgė į pareiškėjos faktiškai atliekamas pareigas, jų mažą svarbą viešiesiems interesams, apimtį, galimų sprendimų pobūdį, formaliai analizavo pareiškėjos atliekamas funkcijas, netinkamai aiškino teisės normas, nepakankamai motyvavo skundžiamą Sprendimą. Buvo pažeistas viešojo administravimo lygiateisiškumo principas, nes vienu metu atlikdama tyrimą ne tik dėl pareiškėjos, bet ir dėl kitų LNOBT darbuotojų, VTEK akivaizdžiai nusitaikė į vienos įstaigos (LNOBT) darbuotojus – tokie veiksmai laikytini diskriminaciniais. VTEK taikomos priemonės neatitinka proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių komisijos narys, tačiau Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis komisijos narys.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių narys, tačiau Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir jį pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis narys. Pasak pareiškėjos, V. K. neteisėtai atliko viešojo administravimo funkcijas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. VTEK veikė nesilaikydama viešojo administravimo principų.

6. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja šioje įstaigoje eina Personalo skyriaus vadovės pareigas, todėl vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjai visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos, lemia ne tik formalus jos pareigybės pavadinimas, bet ir pareigybės aprašyme jai deleguotos tarnybinės pareigos: organizuoti skyriaus darbą ir pan. LNOBT visuomenei teikia viešąsias paslaugas, t. y. aukščiausiu meniniu lygiu organizuoja profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą, kuria ir viešai atlieka muzikinius spektaklius, kitas meno programas; organizuoja Lietuvos ir užsienio scenos meno kūrinių pristatymą visuomenei ir kitus meno bei kultūros renginius. Pareiškėja, būdama LNOBT Personalo skyriaus vadove ir užtikrindama tinkamą LNOBT personalo valdymą, rengdama darbo sutartis, įsakymus bei kitus dokumentus personalo klausimais ir kontroliuodama jų vykdymą, dirbdama prevencinį interesų konfliktų vengimo darbą, kontroliuodama darbo laiko apskaitos žiniaraščių teisingumą, administruodama Personalo skyriaus veiklą, pagal kompetenciją užtikrina LNOBT viešųjų paslaugų teikimą visuomenei. Todėl pagal einamas pareigas pareiškėja nėra eilinė darbuotoja. Skundo argumentas, kad pareiškėjos tarnybinės funkcijos yra nereikšmingos viešojo intereso požiūriu – subjektyvi ir nepagrįsta pareiškėjos nuomonė.

8. Pareiga pareiškėjos statusą turintiems asmenims deklaruoti privačius interesus buvo nustatyta LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“. Vadovaujantis teismų praktika, Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti formaliuosius požymius, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaikė šiame Įstatyme jam nustatytų prievolių, nagrinėjamu atveju – nustatytais terminais deklaruoti privačius interesus. Pareiškėjos pareiga deklaruoti interesus kyla iš jos pareigybės aprašymo ir LNOBT teisinio statuso. VTEK pareigos įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus nenumato jokie teisės aktai, tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo principams. Pareiškėja nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Tai, kad VTEK vertino ne tik pareiškėjos, bet ir kitų jos kolegų iš LNOBT elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, jokiems teisės aktams neprieštarauja. VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 161 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs pirmininko pareigas, buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas Sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos L. K.-V. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. balandžio 9 d. buvo priimta į LNOBT juriste, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. perkelta į LNOBT Personalo skyriaus vedėjos pareigas. Komisija 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-1254-(1.2) informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą ir prašė pateikti paaiškinimą. Pareiškėja 2017 m. birželio 15 d. VTEK pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo ji priėmė sprendimą nepildyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijos. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 23 d. deklaraciją užpildė. Komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. skundžiamu sprendimu Nr. KS-135 pripažino, kad LNOBT Personalo skyriaus vadovė, nustatytais terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ji neprivalėjo deklaruoti privačių interesų, nes neturi suteiktų administravimo įgaliojimų ir pažymėjo, jog administravimo įgaliojimai siejami su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, su teise kontroliuoti pavaldžius valstybės tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus.

12. Pagal LNOBT Personalo skyriaus nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. P1-270, 5 punktą, Personalo skyriui vadovauja skyriaus vadovas (šiuo atveju pareiškėja), kurį skiria ir atleidžia LNOBT generalinis direktorius. Iš Personalo skyriaus vadovo-teisininko pareiginės instrukcijos, patvirtintos LNOBT generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P1-218, matyti, kad Personalo skyriaus vadovas vykdo šias funkcijas: savo kompetencijos ribose rengia generalinio direktoriaus įsakymų projektus ir kitus dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą (4.3 papunktis), įgaliojimų ribose administruoja Personalo skyriaus veiklą, atsako už ją, vadovauja skyriui ir koordinuoja veiklą su kitais teatro struktūriniais padaliniais (4.9 papunktis); dalyvauja sprendžiant darbo ginčus (4.10 papunktis); vizuoja įsakymus ir kitus dokumentus personalo klausimais (4.10 papunktis). Be to, personalo skyriaus vadovas-teisininkas tikrina, kaip vykdomi generalinio direktoriaus įsakymai personalo klausimais (5.1 papunktis); kontroliuoja, kaip laikomasi teatro kolektyvinės sutarties, vidaus darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių instrukcijų (5.3 papunktis); kontroliuoja kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų darbo klausimais (5.4 papunktis); teikia pasiūlymus teatro vadovybei dėl skyriaus veiklos gerinimo, darbo organizavimo tobulinimo, skyriaus darbuotojų skatinimo ar drausminių nuobaudų skyrimo (5.5 papunktis). Pareiškėja savo parašu yra patvirtinusi, kad su pareigybės aprašymu yra susipažinusi (b. 1. 39).

13. Teismas, įvertinęs Personalo skyriaus nuostatų bei pareigybės aprašyme pareiškėjai, kaip Personalo skyriaus vedėjai, suteiktus įgaliojimus, sprendė, kad pareiškėjai turėjo būti taikoma Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir ji priskirtina prie asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji nepriima sprendimų, galinčių pažeisti viešuosius interesus, nepaneigia esminės aplinkybės, kad ji turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja nepateikė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu deklaracijos, nėra. Deklaraciją ji užpildė 2017 m. balandžio 23 d., o Personalo skyriaus vedėjos pareigas pradėjo eiti 2015 m. rugpjūčio 1 d. Be to, pareiškėjos pareigą deklaruoti privačius interesus patvirtina LNOBT 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas „Dėl privačių interesų deklaravimo“ bei LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“, kuriame generalinio direktoriaus pavaduotojams, vyr. buhalterei, Teatro tarnybų ir skyrių vadovams bei kitiems teatro darbuotojams, turintiems viešo administravimo įgaliojimus, nurodė deklaruoti privačius interesus, pateikiant privačių interesų deklaracijas elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos ir atliekant pareigas laikytis nurodyto įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtent Personalo skyriaus vadovui pavesta užtikrinti minėto įsakymo vykdymą. Taigi, pareiškėja ne tik Įstatymo, bet ir minėto LNOBT direktoriaus priimto įsakymo nuostatas turėjo žinoti bei jų laikytis. Šiuo atveju pačios pareiškėjos elgesys sukėlė jai neigiamas teisines pasekmes. Įstatyme nėra nustatytų išimčių, kurios pateisintų pareigą turinčių deklaruoti asmenų delsimą pateikti deklaraciją. Jei pareiškėjai kilo abejonių, ar ji turi pareigą deklaruoti privačius interesus, ji turėjo galimybę kreiptis į VTEK dėl oficialaus išaiškinimo.

14. Pareiškėja skunde ginčijo netinkamai taikytus teisės aiškinimo metodus, tačiau ji dirba LNOBT Personalo skyriaus vadove ir turi viešojo administravimo įgaliojimus, todėl jos teiginius dėl netinkamai taikytų teisės aiškinimo metodų teismas laikė teisiškai nereikšmingais ir nepagrįstais.

15. Taip pat pareiškėja skunde nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių Komisijos narys, kaip nurodyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, todėl teigė, kad Sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 161 straipsnis nustato, kad VTEK jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pagal šio straipsnio 3 dalį, Komisijos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys nariai, komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „už“. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudarė pagrindo teigti, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas.

III. 16. Pareiškėja L. K.-V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. VTEK ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Administracinių įgaliojimų sąvoka nėra apibrėžta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Iš tokio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo yra pripažįstamas turinčiu administravimo įgaliojimus. VTEK, aiškindama administravimo įgaliojimų sąvoką, vadovavosi: 1) gramatiniu loginiu aiškinimo metodu; 2) doktrina; 3) teismų praktika vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003. Tačiau doktrininio aiškinimo Sprendime nėra pateikta, o baudžiamosios bylos ratio decidendi vadovautis negalima, nes bylų faktinės aplinkybės skirtingos, be to, baudžiamojoje byloje buvo analizuota administravimo įgaliojimų sąvoka, tačiau ne kaip savarankiška sąvoka, o kaip vienas iš požymių, kurį atitinkantis asmuo gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

16.2. Naudojant sisteminį ir teleologinį teisės aiškinimo metodus, galima teigti, jog administravimo įgalinimai reiškia teisę priimti sprendimus. Pirma, Įstatymas taikomas valstybės politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams ir karininkams. Kitiems asmenims Įstatymas taikomas tik kaip išimtis. Todėl pareigos deklaruoti privačius interesus įtvirtinimas yra asmens privatumo siaurinimas (pažeidimas) ir negali būti aiškinamas plečiamai. Iš Įstatymo 1 straipsnio matyti, jog viešųjų ir privačių interesų konfliktas susijęs su teise priimti sprendimus, o ne siūlyti, rengti projektus, organizuoti ir pan. Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos, kurios taip pat siejamos su sprendimų priėmimu. Todėl sąvoką administravimo įgaliojimai reikia aiškinti taip, kad tik tie asmenys, turintys teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Antra, plečiamasis administravimo įgaliojimų aiškinimas sukels neigiamas pasekmes biudžetinių įstaigų darbuotojams, juos diskriminuodamas kitų viešųjų kultūros įstaigų darbuotojų, kuriems pareiga deklaruoti nekyla, atžvilgiu. Nėra prasmės privačių interesų deklaravimui, kai asmens veikla yra nukreipta į vidinį valdymą, o ne išorinį, nes visuomenė neturi informacijos apie vidinio valdymo veiksmus ir todėl negali sugretinti informacijos, pateikiamos deklaruojant ir atliekant valdymo veiksmus.

16.3. Pareiškėja neatlieka vidaus administravimo VAĮ 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. Šiuo atveju LNOBT nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga, nes neatlieka nei vienos iš VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatytų funkcijų.

16.4. Administraciniai įgaliojimai negali būti tapatinami su valdymo įgaliojimais. Biudžetinėse įstaigose tarp pavaldžių asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai, susiformuoja ne administraciniai santykiai ir ne valstybės tarnybos santykiai, o darbiniai santykiai. Reikalavimai LNOBT darbuotojams deklaruoti privačius interesus neatitinka nusistovėjusios praktikos arba yra diskriminaciniai, nes net kai kurių įstaigų vadovai ar jų pavaduotojai šios pareigos nėra atlikę (pvz., Klaipėdos ir Kauno muzikiniai teatrai ir kt.). Todėl administraciniai įgalinimai turi atitikti šiuos kriterijus: 1) asmuo vykdo vidaus administravimą, kaip apibrėžta VAĮ; 2) asmuo atlieka biudžetinės įstaigos valdymo išorines funkcijas. Tik tokių sprendimų, kurie susiję su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

16.5. Pareiškėja neturi administravimo įgalinimų, nes neturi įtakos priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams. Pareiškėja yra atsakinga už tam tikros veiklos organizavimą. Pareiškėjos funkcijos yra vidinės valdymo funkcijos.

16.6. VTEK Sprendimas pažeidžia išsamumo ir įstatymų viršenybės principus, nes VTEK nesilaikė teisės aiškinimo taisyklių. Be to, Sprendimas neproporcingas, nes pareiškėja privalėjo būti įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.

16.7. Sprendimas pažeidžia piktnaudžiavimo valdžia principą, nes VTEK pirmininko pareigas ėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies sąlygos neatitinkantis asmuo.

17. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17.1. Motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, išdėstyti raštu VTEK sprendime, atsiliepime ir pakartoti jos atstovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas sutinka su teismo sprendime pateiktais motyvais ir palaiko šioje administracinėje byloje jau išdėstytą poziciją.

17.2. Pripažindama, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, VTEK priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. KS-136 „Dėl L. K.-V.“, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, būdama LNOBT Personalo skyriaus vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjos įgalinimus, Sprendimo priėmimo procedūrą, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, dirbdama LNOBT Personalo skyriaus vadove, turėjo administravimo įgaliojimus, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai Įstatymo taikymo prasme nesietini vien su viešojo administravimo įgaliojimais, kaip tai suprantama VAĮ prasme, bet ir su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, t. y. dalyvauti įstaigos vidinės veiklos organizavimo procesuose, teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus, kadangi visuomenei yra svarbu, jog vykdant tokius įgaliojimus biudžetinėje įstaigoje, pirmenybė taip pat būtų teikiama viešiesiems interesams ir sprendimai priimami nešališkai.

20. Paduotame apeliaciniame skunde pareiškėja reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės sieja su nepagrįstomis teismo išvadomis, kad ji turėjo administravimo įgaliojimus, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja, šioje įstaigoje nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. ėjusi Personalo skyriaus vadovės pareigas, Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos.

23. Ginčui reikšmingos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra: 1) valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai; 2) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus; 3) asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus; 4) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas); 5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai; 6) taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

24. Įstatyme nėra pateikiamas sąvokos „administravimas“ ar „administravimo įgaliojimai“ reikšmė, tokia sąvoka nėra naudojama ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų veiklą. Kadangi Įstatymas nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018).

25. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-666 redakcija), reglamentuojančio biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, 9 straipsnio, reglamentuojančio biudžetinės įstaigos valdymą, 1 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Kitų biudžetinės įstaigos valdymo organų Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato. Šio įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis biudžetinės įstaigos nuostatus, t. y. dokumentą, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje, numato, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose, be kitų duomenų, turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka, kiti biudžetinės įstaigos organai, jei pagal kitus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai sudaromi, šių organų sudarymo tvarka ir kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 1 d., 2 d., 7 ir 8 p.). Ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas, kurio pavadinimas iki 2017 m. sausio 1 d. buvo Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, nenumatė kitų valdymo organų, išskyrus patariamojo balso teisę turinčią meno tarybą, turinčią veikti nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, vėliau – nacionaliniame teatre, biudžetinėse įstaigose, kurių veiklą reglamentuoja aptarti teisės aktai.

26. Taigi, teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą, tokios nuostatos įtvirtintos ir į bylą pateiktuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija).

27. Kadangi asmenims, dirbantiems biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti, biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, priskirtini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį.

28. Kaip matyti iš į bylą pateiktos LNOBT Personalo skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos Lietuvos nacionalinio ir baleto teatro generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (16 priedas), Personalo skyriaus vadovui nėra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: jam nėra pavesta savarankiškai priimti sprendimus, susijusius įstaigos vidaus administravimu (personalo valdymu), visos jo funkcijos nukreiptos į pagrindinio uždavinio – užtikrinti tinkamą Lietuvos nacionalinio ir baleto teatro personalo valdymą, rengiamų personalo dokumentų teisėtumą, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų taikymą teatro veikloje – vykdymą, t. y. susijusios su tinkamo biudžetinės įstaigos vadovo pareigų, susijusių su įstaigos vidaus administravimu, vykdymo užtikrinimu, dėl ko toks asmuo (LNOBT Personalo skyriaus vadovas) nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

29. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad pareiškėja, dirbusi LNOBT Personalo skyriaus vadove, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį reguliavimą nėra priskirtina biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ji, nedeklaravusi privačių interesų Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko ginčijamas VTEK 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. KS-136 „Dėl L. K.-V.“ yra naikintinas vien dėl šios priežasties (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

30. Kadangi apeliacinis skundas yra tenkintinas vien dėl aptartų priežasčių, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, atskirai nėra pasisakoma.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas yra tenkinamas: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas yra tenkinamas.

32. Pareiškėja pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 41,25 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurios jos prašymu yra priteisiamos iš VTEK (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. K.-V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. K.-V. skundą tenkinti ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. KS-136 „Dėl L. K.-V.“.

Priteisti iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 41,25 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai L. K.-V.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė