AS-858-627-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-627/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01769-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „AAA WRISLIT”, UAB „Aljus ir Ko”, UAB „AVIAEUROPA”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Clipper”, uždaroji akcinė bendrovė„ Baltic tours Vilnius”, uždaroji akcinė bendrovė „Daigera”, UAB „Eturas”, uždaroji akcinė bendrovė „Ferona”, UAB „Freshtravel”, UAB „Grand Voyage”, uždaroji akcinė bendrovė „Guliverio kelionės”, UAB „GUSTUS VITAE”, UAB „700LT”, uždaroji akcinė bendrovė „KALNŲ UPE”, UAB „Keliautojų klubas”, UAB „Kelionių akademija”, UAB „Kelionių laikas”, turizmo uždaroji akcinė bendrovė „LITAMICUS”, UAB „Megaturas”, UAB „Neoturas”, UAB „Smaragdas travel”, UAB „TopTravel”, „TRAVELONLINE BALTICS”, UAB, UAB „TROPIKAI”, uždaroji akcinė bendrovė „VESTEKSPRESS”, UAB „Vipauta”, uždaroji akcinė bendrovė „Vistus”, uždaroji akcinė bendrovė „VISVETA”, UAB „Zigzag Travel”, UAB „ZIP travel”) dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Kelionių gurmanai“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. birželio 27 d. išsiuntė teismui skundą (b. l. 1-9), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 dalį, kuria UAB „Kelionių gurmanai“ pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad UAB „Kelionių gurmanai“ pažeidė konkurencijos teisės reikalavimus, prašė atsižvelgti į protingumo bei teisingumo kriterijus ir UAB „Kelionių gurmanai“ paskirtą 14 400 litų dydžio piniginę baudą sumažinti iki baudos dydžio, skaičiuojamo nuo 1 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 ūkiniais metais.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi (b. l. 54) nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trukumus: pateikti teismui reikiamą skaičių skundo egzempliorių su priedais, skunde nurodyti trečiuosius suinteresuotus asmenis ir jų duomenis. Pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumus pašalino (b. l. 56-65).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalies, kuria UAB „Kelionių gurmanai“ buvo paskirta bauda, galiojimą.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė neigiamomis (finansinėmis) skundžiamo Nutarimo pasekmėmis, apyvartinių lėšų reikalingumu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi (b. l. 64-65) priėmė pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ skundą, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas, teisme gautas 2012 m. liepos 30 d., atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai bei pateikti įrodymai dėl bendrovės finansinės padėties neįrodo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti iš esmės apsunkintas ir teismui yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo įsitikinimu, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamo Nutarimo priėmimo buvusi padėtis iš esmės galėtų būti atkurta pasinaudojant civilinės atsakomybės institutu, t. y. atlyginant žalą, jeigu pareiškėjas ją patirtų. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą nuo galimų skundžiamo Nutarimo padarinių. Teismas manė, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Pareiškėjas UAB „Kelionių gurmanai“ atskiruoju skundu (b. l. 105-109) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį pakeisti ir iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr.2S-9 rezoliucinės dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta 14 400 litų bauda, galiojimą iki tol, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog dėl susiklosčiusių sudėtingų ekonominių sąlygų pareiškėjo veiklos apimtys yra ženkliai sumažėjusios, todėl jis susiduria su finansiniais sunkumais, yra iš esmės nepajėgus sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtos 14 400 litų baudos. Pareiga sumokėti tokią baudą sąlygos esminį pareiškėjo mokumo pablogėjimą ar nemokumą, o tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturės jokios neigiamos įtakos nei atsakovo, nei kitų asmenų interesams. Nurodė, jog Nutarimu numatyto įpareigojimo pareiškėjui laikinas sustabdymas sukels mažesnius neigiamus padarinius nei tokių įpareigojimų įvykdymas.

Pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių argumentų dėl Nutarimo galiojimo sustabdymo atsisakymo. Teismas nurodė, jog, palankaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu atveju, pareiškėjas turi teisę iniciuoti civilinį ginčą dėl žalos atlyginimo, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo esamą finansinę būklę bei į tai, kad visi civiliniai ginčai yra susiję su papildomomis išlaidomis.

Pažymi, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius sudėtingą jo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar sunkesnės pasekmės atsirastų pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, ar jos nepritaikius ir tuo nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos Nutarimo rezoliucinės dalies pareiškėjui paskirtos baudos (14 400 litų) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas. Ginčo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 14 400 litų dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Mano, jog yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausiai turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Megaturas” atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atskiruoju skundu ir jame nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ferona” atsiliepime į pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ atskirąjį skundą nurodo, jog pareiškėjo atskirasis skundas yra pagrįstas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog KĮ yra nustatytos tam tikros taisyklės dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda, vykdymo, šios taisyklės iš dalies dėl nesumokėtų baudų išieškojimo, sutampa su ABTĮ 97 straipsnio reglamentavimu, iš kurio sektų, kad yra pateikiami vykdyti dokumentai, dėl kurių ginčas yra pasibaigęs. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka vykdomi įsiteisėję teismo sprendimai arba teismo sprendimai nukreipti vykdyti skubiai. KĮ 38 straipsnio, reglamentuojančio Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimą, 3 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

KĮ 44 straipsnio, reglamentuojančio baudų išieškojimą, 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. KĮ 2 dalyje nustatyta, kad esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos tarybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių. KĮ 3 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma į valstybės biudžetą; Konkurencijos tarybos nutarimas pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka; nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos.

Mano, jog nei minėtos KĮ normos, nei kitos šio įstatymo normos expressis verbis nenustato, kad ūkio subjekto pareiga mokėti baudą atsiranda tik įsigaliojus Konkurencijos tarybos nutarimui, kuriuo ūkio subjektui yra pritaikyta sankcija. KĮ 38, 44 straipsnių nuostatos suteikia teismui teisę sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymą. KĮ nenustato Konkurencijos tarybos kompetencijos nukreipti nutarimo dalies, kuria paskirta bauda, vykdyti skubiai. Pabrėžia, jog KĮ nustatytas reglamentavimas, jog baudos mokėjimas pagal Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio teisėtumas skundžiamas teisme, nesustabdo šios ir kitų nutarimo dalių vykdymo, neturėtų būti aiškinamas vien kaip prevencinė ir nubaudimo funkcijos, skatinančios nutraukti konkurencijos teisės pažeidimą.

Konkurencijos tarybos nutarimo prevencinė funkcija yra labiau susijusi su tuo, kad ūkio subjektas nutrauktų konkurencijos teisės pažeidimą, kurio galiojimas teismo nutartimi nėra sustabdytas, klausimas dėl baudos mokėjimo įgyją didesnę reikšmę tuomet, kai yra išnagrinėjamas ginčas teisme dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo. Pažymi, kad byloje skundžiamu Nutarimu paskirta fiksuoto dydžio bauda, nėra paskirta bauda periodinėmis išmokomis, t. y. už kiekvieną Konkurencijos tarybos nutarimo neįvykdymo dieną, taigi tokia bauda – fiksuoto dydžio bauda, yra labiau įgyvendinta baudimo, o ne prevencinė šios sankcijos paskirtis.

Dėl to nutarimo dėl baudos sumokėjimo vykdymo sustabdymas atitinka reglamentavimą dėl bendros administracinių sprendimų vykdymo tvarkos, dėl Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos baudos vykdymo tvarkos bei konkrečiu atveju atitinka individualios situacijos aplinkybes, pagrindžiančias tokios baudos galiojimo sustabdymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-216/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas UAB „Kelionių gurmanai“ inicijavo ginčą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-9, kuriuo UAB „Kelionių gurmanai“ pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam paskirta 14 400 litų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti šio nutarimo dalies, kuria UAB „Kelionių gurmanai“ buvo paskirta bauda, galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2012 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodęs, jog pareiškėjo pateikti argumentai bei įrodymai dėl bendrovės finansinės padėties neįrodo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali būti iš esmės apsunkintas ir kad teismui yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo įsitikinimu, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamo Nutarimo priėmimo buvusi padėtis iš esmės galėtų būti atkurta pasinaudojant civilinės atsakomybės institutu, t. y. atlyginant žalą, jeigu pareiškėjas ją patirtų.

Pareiškėjas atskiruoju skundu su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, mano, jog teismas netinkamai įvertino jam pateiktus įrodymus, sudarančius pagrindą užtikrinti reikalavimą, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis iš esmės nagrinėjamu atveju prašo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 8-9). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005).

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 33 straipsnio 3 dalis numato, kad skundo padavimas per se nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), sprendžiant ginčijamo Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl ir sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, nepažeis viešo intereso.

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Kiek tai yra susiję su pareiškėjo prašymu laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto 2.16 papunkčio, kuriuo pareiškėjui paskirta 14 400 litų bauda, galiojimą, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas iš esmės šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą grindė tuo, kad jam subalansuoti apyvartines lėšas yra sudėtinga, didelė bauda, nesustabdžius ginčijamo Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto 2.16 papunkčio galiojimo, apsunkintų pareiškėjo atsiskaitymus su darbuotojais, kontrahentais, būtų sudėtinga toliau tęsti veiklą, panaikinti susidariusius veiklos nuostolius. Nurodė, jog pareiškėjui apyvartinės lėšos yra būtinos siekiant išmokėti darbo užmokesčius, sumokėti mokesčius (b. l. 8-9). Pareiškėjas pagrįsdamas argumentus dėl savo finansinės būklės pateikė 2011 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2012 m. I ketvirčio pareiškėjo balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 45-50).

Teisėjų kolegija nurodo, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisėjų kolegija, analizuodama asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-130/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011). Tačiau taip pat pabrėžtina, jog kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją, įvertinami proceso šalių pateikti argumentai, įrodymai. Taigi vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą ar pats baudos dydis savaime, nėra pagrindas teigti, jog tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 3 d. balansą (b. l. 45), 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 3 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 46), 2010 m. balansą (b. l. 47), 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 48), 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. kovo 3 d. balansą (b. l. 49), 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. kovo 3 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 50), nurodo, jog ji, spręsdama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjui motyvuojant sunkia finansine padėtimi, apyvartinių lėšų paskirstymu, vertina naujausius duomenis apie pareiškėjo finansinę padėtį.

Šiuo atveju pažymėtina, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti pareiškėjo finansinė būklė, t. y. ilgalaikis, trumpalaikis turtas, apyvartinių lėšų kiekis, įsiskolinimai, nuosavas kapitalas, grynasis pelnas ir finansiniai įsipareigojimai (b. l. 45-50). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus dokumentus, rodančius pareiškėjo finansinę padėtį, į tai, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto 2.16 papunkčiu pareiškėjui paskirta bauda, siekianti 14 400 litų (b. l. 10-35), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto 2.16 papunktyje nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos sumokėjimo.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtos baudos išieškojimu, galimu apyvartinių lėšų trūkumu ir bendrovės finansine padėtimi. Šiuo atveju 14 400 litų baudos sumokėjimas ir negalėjimas naudotis tokio dydžio apyvartinėmis lėšomis reikštų, jog pareiškėjas patirtų nuostolius, būtų apsunkinta jo įmonės padėtis, atsiskaitymas su darbuotojais, kontrahentais, mokesčių sumokėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas.

Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009).

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas ir ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pripažintina nepagrįsta bei naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdant Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto 2.16 papunkčio galiojimą pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ atžvilgiu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 2 punkto 2.16 papunkčio galiojimą pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ atžvilgiu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis