2021-01-13 Nr. AB-896-3-61-3-03591-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-6-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03591-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 210212, kuriuo atsisakyta skirti jam socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nedelsiant apskaičiuoti ir išmokėti jam socialinę pašalpą už minėtą laikotarpį; 2) priteisti 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo privalomos sumokėti dienos – 2020 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už vėlavimą sumokėti socialinę pašalpą; 3) priteisti jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kauno miesto savivaldybės, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymus pripažinti šios bylos nagrinėjimą neviešu visa apimtimi, atnaujinti terminą 2020 m. lapkričio 4 d. skundui ir skunde pareikštiems reikalavimas paduoti, jeigu jis būtų praleistas, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įtraukti visas kitas reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo pareiškėjas galėjo nenurodyti, Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlygininti neturtinę žalą, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atsakomybę sieja su tuo, kad Lietuvos valstybė dėl jos institucijų neveikimo ir piktnaudžiavimo nesureguliavo nacionalinių teisės aktų dėl socialinės pašalpos pagal privalomus tarptautinius teisės aktus. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas su analogišku reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (tik reikalaujama neturtinės žalos suma buvo didesnė) jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2182-815/2020 pareiškėjo skundą atmetė, šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (prašomos priteisti neturtinės žalos kitoks dydis nelemia šių reikalavimų skirtingumo), todėl naujai pareiškėjo pateiktą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir su juo susijusį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai, t. y. prašymas panaikinti sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, priteisti neturtinę žalą ir palūkanas, yra nukreipti Kauno miesto savivaldybės administracijai, todėl skundas turi būti paduodamas pagal jos buveinę ar pareiškėjo gyvenamąją vietą. Kauno miesto savivaldybės administracijos buveinė yra Laivės alėja 96, Kaune, be to, pats pareiškėjas taip pat gyvena Kaune (Baltų pr. 35-27), todėl teismas sprendė, kad skundas su šiais reikalavimais turi būti paduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas šiuos reikalavimus atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, suklydo už kurį laikotarpį pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimą jis prašo priteisi už 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., o administracinėje byloje Nr. eI2-2182-815/2020 prašė priteisti už 2020 m. sausio, vasario ir kovo mėn.

Teismas taip pat suklydo nustatydamas ir šios administracinės bylos teismingumą. Pareiškėjas nurodo, kad skunde reikalavimą reiškė solidariai Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei. Lietuvos valstybę atstovaujanti institucija yra įsikūrusi ir veikia Vilniaus mieste, todėl pagal ABTĮ 31 straipsnio 1, 3, 4 dalis, ši administracinė byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad analogišką klausimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išsprendęs administracinėje byloje Nr. eAS-240-1062/2020 tarp tų pačių bylos šalių tik dėl kito ginčo laikotarpio (2020 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 31 d.), taip pat yra pateikęs išaiškinimus dėl neturtinės žalos 2020 m. liepos 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-462-1062/2020, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, į tai neatsižvelgė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas su analogišku reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (tik reikalaujama neturtinės žalos suma buvo didesnė) jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2182-815/2020 pareiškėjo skundą atmetė (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs), šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, remdamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimai – panaikinti sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, priteisti neturtinę žalą ir palūkanas, yra nukreipti Kauno miesto savivaldybės administracijai, todėl skundas turi būti paduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu, pagal 4 dalį – skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas skunde suformulavo šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 210212, kuriuo atsisakyta skirti jam socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nedelsiant apskaičiuoti ir išmokėti jam socialinę pašalpą už minėtą laikotarpį; 2) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kauno miesto savivaldybės, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, matyti, kad vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos), o kiti reikalavimai teismingi Regionų apygardos administraciniam teismui, pareiškėjo reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl, atsižvelgiant į minėtą ABTĮ 31 straipsnio 4 dalį (skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu), sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad toks skundas galėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atsisakė priimti, vadovaudamasis 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pažymėtina, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas pareiškėjo prašymas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sieja su Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, veiksmais, atsisakius pareiškėjui skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei ydingo teisinio reguliavimo ir valstybės institucijų neveikimo, piktnaudžiavimo į nacionalinę teisę tinkamai neperkeliant tarptautinių teisės aktų nuostatų.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-2182-815/2020 ir 2020 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą. Paminėtoje byloje pareiškėjas taip pat prašė solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, priteisti neturtinės žalos (prašoma priteisti neturtinės žalos suma buvo didesnė) atlyginimą, kildinamą iš socialinės pašalpos neskyrimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. bei ydingo teisinio reguliavimo ir valstybės institucijų neveikimo, piktnaudžavimo į nacionalinę teisę tinkamai neperkeliant tarptautinių teisės aktų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas toje byloje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.

Teisėjų kolegijos nuomone, abiejose administracinėse bylose pareiškėjo reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, yra iš esmės tapatūs (skiriasi tik reikalaujama atlyginti neturtinės žalos suma), todėl pateikti skundai toje dalyje laikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme. Pažymėtina, kad šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, jog aptartose administracinėse bylose pareiškėjas socialinę pašalpą prašo priteisti už skirtingus laikotarpius, nes tiek administracinėje byloje Nr. eI2-2182-815/2020, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, dydžio pareiškėjas nesieja su atitinkamu laikotarpiu, atsisakant jam skirti socialinę pašalpą, neturtinę žalą abiejose administracinėse bylose pareiškėjas kildina apskritai iš valstybės institucijų neveikimo, piktnaudžavimo į nacionalinę teisę tinkamai neperkeliant tarptautinių teisės aktų nuostatų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su Kauno miesto savivaldybe, skunde nurodyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Kaune, todėl, atsisakius priimti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teismingą skundo dalį, kita pareiškėjo skundo dalis pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kaip nepriskirtina tam teismui).

Atmesdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad analogiškus klausimus tarp tų pačių bylos šalių tik dėl kito ginčo laikotarpio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išsprendęs administracinėje byloje Nr. eAS-240-1062/2020, taip pat yra pateikęs išaiškinimus dėl neturtinės žalos kitoje administracinėje byloje Nr. eAS-462-1062/2020, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė, pažymi, kad pareiškėjo minimose administracinėse bylose buvo tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutartys, priimtos kitais ABTĮ nustatytais pagrindais bei kitais motyvais, todėl šie atvejai nėra analogiški nagrinėjamai situacijai.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos remiantis pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė