2021-11-03 Nr. AB-23207-3-64-3-00618-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-688-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00618-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. J. dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir pareiškėjas), prašymą atsakovei R. J. (toliau – ir atsakovė) dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė valstybės naudai 66,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2,49 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 68,49 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. rugpjūčio 23 d. gautas atsakovės R. J. paaiškinimas. Susipažinęs su gautu dokumentu, teismas darė išvadą, kad atsakovė nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-5117-320/2021, ir vertino, kad gautas apeliacinis skundas, kadangi atsakovė siekė pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovės apeliacinį skundą bei, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsniu ir nurodė, kad teismo 2021 m. birelio 18 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje jo apskundimo data aiškiai nurodyta.

Teismo vertinimu, paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2021 m. liepos 19 d.. Teismas nustatė, jog atsakovė apeliacinį skundą parengė 2021 m. rugpjūčio 19 d., per pašto įstaigą išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. žymiai praleidusi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2021 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-5117-320/2021 įsiteisėjo 2021 m. liepos 20 d.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, nustačius, kad jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus.

Teismo vertinimu, objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nebuvo. Atsakovės teiginį, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo (paaiškinime parašyta – nuo laiško gavimo) dienos, atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Atsakovės teiginiai, kad ji turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių sunkiai vaikščiojo ir negalėjo rašyti, teismo buvo įvertinti kaip abstraktūs, kadangi pareiškėja nenurodė konkrečių patirtų traumų datų, šių aplinkybių nepagrindė tinkamais įrodymais (nustatytos formos medicininiais dokumentais). Be to, teismo vertinimu, atsakovė, siekdama apginti savo interesus ir teises, tačiau to negalėdama asmeniškai padaryti dėl tam tikrų priežasčių, privalėjo naudotis įgalioto atstovo paslaugomis.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nutarė neatnaujinti įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsakovės apeliacinį skundą atsisakė priimti. Atsisakęs priimti apeliacinį skundą, teismas nurodė, kad nesvarstys šio procesinio dokumento trūkumų nustatymo ir jų šalinimo klausimų.

III. Atsakovė R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prašymą dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Atsakovė nurodo, kad Tarnybos reikalavimas sumokėti 68,49 Eur yra neteisingas, paskirtas advokatas jai teisinės pagalbos nesuteikė. Atsakovės visos pajamos yra sumažinta pensija, o turto, kaip apskaičiavo Tarnyba, ji neturi ir iš jo jokių pajamų negauna. Atsakovė dėl senyvo amžiaus galėjo klaidingai suprasti sprendimus, įstatymus. Atsakovė mano, kad jai turi būti perskaičiuota pensija, ir prašo atleisti nuo 68,49 Eur įmokos Tarnybai.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. spalio 11 d. gauti atsakovės paaiškinimai, kuriuose nurodomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (neteikimo) aplinkybės, nesutinkama su Tarnybos atliktu atsakovės turto vertinimu, siekiant nustatyti atsakovės turto ir pajamų lygį, skundžiamasi sumažinta pensija ir tvirtinama, kad atsakovė Tarnybai nieko neprivalo mokėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės R. J. apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovės skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos apeliacinį skundą, nustatęs, kad atsakovė praleido apeliacinio skundo padavimo terminą o pirmosios instancijos teismas nenustatė ir pati atsakovė procesiniame dokumente nenurodė priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis ir sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti (ABTĮ 138 str. 3 d, 1 p.).

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pažymėtina, jog termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėse byloje Nr. AS6-601/2006).

Teismo sprendimas, kurį atsakovė siekia ginčyti apeliaciniu skundu, buvo priimtas ir paskelbtas 2021 m. birželio 18 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo termino diena buvo 2021 m. liepos 19 d. (pirmadienis, t. y. pirmoji darbo diena, einanti po 2021 m. liepos 18 d., kuomet suėjo 30 kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti). Atsakovė apeliacinį skundą išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praleidusi ABTĮ nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atsakovė apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi, kad ji manė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo dienos. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ABTĮ nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis proceso šaliai buvo įteiktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011; 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-44-602/2017; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-433-575/2020; kt.). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti skundžiamas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos, atsakovei buvo išaiškinta ir pačiame Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendime.

Atsakovė apeliaciniame skunde minėjo, jog dėl senyvo amžiaus galėjo nesuprasti įstatymo reikalavimų, dirbdama kieme patyrė traumą, jai buvo sunku vaikščioti ir rašyti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/13). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos yra bendro pobūdžio, deklaratyvios ir neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo atsakovės valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad jos sveikatos būklė buvo objektyvi kliūtis laiku ir operatyviai kreiptis į teismą, taip pat pasitelkti įgaliotą atstovą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbiomis priežastimis nelaikytinų subjektyvių aplinkybių, nepakankamo rūpestingumo, kas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą procesinio dokumento padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, atsakovei apskaičiuotos pensijos dydžiu ir priteista valstybei antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma, kadangi tai nėra administracinės bylos, nagrinėjamos pagal atsakovės atskirąjį skundą, dalykas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir jį atsisakė priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan