b1f036ee-86c8-4844-bcb6-937bddb23bcf · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1140-775/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01853-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Anitos Sereikienės, Jurgitos Sujetienės, Editos Å liumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. (V. K.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei bei trečiajam asmeniui Kauno apygardos prokuratÅ«rai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 46–47), kuriuo prašė panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini); skirti pareiÅ¡kėjui teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę;

įpareigoti PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ pateikti bausmės atlikimo vietos teismui teikimÄ dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 76 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste dėl jo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, BPK 402 straipsnio reikalavimus; priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad jam 2010 m. buvo diagnozuotas sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais, todėl jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2014 m. birželio 30 d. jam diagnozuotas panikos sindromas. 2017 m. gegužės 17 d. vėl iÅ¡sivystė depresija, o 2017 m. liepos 19 d. ji paÅ«mėjo ir prasidėjo sunki depresija su psichozės simptomais. Å iÄ diagnozę patvirtino psichiatras. Tokia diagnozė nurodoma iki 2020 m. vasario 12 d. PareiÅ¡kėjo bÅ«sena kinta, jam trÅ«ksta medikamentų, teikiamų terapijų, intensyvios priežiÅ«ros.

Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijÄ , kad bÅ«tų imtasi BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų veiksmų, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, tačiau administracija 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog nesikreips į bausmės atlikimo vietos teismÄ , nes to daryti įstatymas neįpareigoja, t. y. įstatymas neįpareigoja įstaigos administracijos teikti teikimÄ bausmės atlikimo vietos teismui dėl pareiÅ¡kėjo noro priverstinai gydytis.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartyje, kuria iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. K. praÅ¡ymÄ paskirti jam psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nurodė, kad procesas pradedamas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pataisos įstaiga gali kreiptis į teismÄ tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad asmenį konsultavę gydytojai psichiatrai konstatavo, jog nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Tačiau Å¡ias aplinkybes gali konstatuoti tik teismo ekspertai, todėl pareiÅ¡kėjui bÅ«tina skirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. PareiÅ¡kėjas bausmę turi atlikti netinkamomis sÄ lygomis, todėl jis jaučiasi pažemintas, kankinamas kaip ligonis, patiria dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

2. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (t. 1, b. l. 52–53) priėmė pareiÅ¡kėjo V. K. reikalavimus panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . ReikalavimÄ Ä¯pareigoti PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ pateikti bausmės atlikimo vietos teismui teikimÄ dėl BK 76 straipsnio 3 dalies ir BPK 359 straipsnio 1 dalies taikymo, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, dėl jo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, laikė nepaduotu. 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį paliko nepakeistÄ (t. 1, b. l. 62–67).

3. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi (t. 1, b. l. 100–102) administracinę bylÄ Nr. I1-7206-505/2020 pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mams.

4. Atsakovė PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į ieÅ¡kovo V. K. skundÄ (t. 1, b. l. 69–72) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad pataisos įstaigai pareiga kreiptis į teismÄ su teikimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo atsiranda ne tuomet, kai su tokiu praÅ¡ymu kreipiasi pareiÅ¡kėjas, o tik tuomet, kai tokiÄ rekomendacijÄ suraÅ¡o gydantys gydytojai. Å i informacija pareiÅ¡kėjui buvo pateikta tiek PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020-06- 18 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Kalėjimų departamento 2020-07-15 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini).

V. K. asmens sveikatos istorijoje nėra gydytojų nurodymų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo reikalingumo. Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (patvirtintos LR Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-175 priimtu reglamentu ir kitais teisės aktais, nuteistiesiems atliekant bausmę užtikrinamos medicininės paslaugos bei jų sveikatos priežiūra.

Sveikatos priežiÅ«ros specialistai įvertinę nuteistojo sveikatÄ gali teikti Pataisos namams rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo ar dėl specialiųjų medicininių priemonių taikymo, tačiau pareiÅ¡kėjo V. K. atveju gydytojai tokių rekomendacijų nėra pateikę. Atmestinas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nėra nustatyta neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo). Ä®staigos administracija susidariusioje situacijoje veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė.

Nuteistasis nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ .

5. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Trečiasis asmuo Kauno apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t.1, b. l. 151) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad bausmę vykdanti institucija į bausmės vietos atlikimo teismÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo gali kreiptis tik esant objektyviems duomenims, kad po bausmės paskyrimo nuteistajam sutriko psichika ir jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Vien tai, kad ieÅ¡kovui buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai negalima teigti, kad dėl jų jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad yra pagrindas pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesÄ .

Tokių iÅ¡vadų nėra pateikę ir ieÅ¡kovÄ gydantys gydytojai, kurių iÅ¡vada kreipimuisi bÅ«tina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija neturėjo pareigos BPK nustatyta tvarka kreiptis į bausmės atlikimo vietos teismÄ dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo ieÅ¡kovui. PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundžiamais sprendimais netenkinę ieÅ¡kovo praÅ¡ymų teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Nenustačius Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) negalimas ir žalos atlyginimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu V. K. ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas V. K. praÅ¡o teismo panaikinti, t. y. pripažinti neteisėtais, du jam adresuotus raÅ¡tus/ atsakymus į jo praÅ¡ymÄ / skundÄ : PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į praÅ¡ymÄ pateikimo“ (t.1, b. l. 5–6), kurį pasirašė direktoriaus pavaduotojas A. S. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ (t.1, b. l. 11), kurį pasirašė vyriausiasis specialistas, atliekantis Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininko funkcijas, D.

J.. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų – PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsisakymo inicijuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesÄ , – atlyginimo ieÅ¡kovui V. K..

9. Nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis ieÅ¡kovas V. K. kreipėsi į bausmę vykdančiÄ institucijÄ â€“ atsakovę PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ â€“ praÅ¡ydamas kreiptis į bausmės atlikimo vietos teismÄ dėl jo atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo, kadangi po bausmės paskyrimo sutriko psichika, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakovė PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tai padaryti.

Šį bausmę vykdančios institucijos sprendimÄ ieÅ¡kovas V. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsniu, apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, tačiau atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo V. K. skundo netenkino.

10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie ieškovui nustatytas diagnozes, taikytus gydymus (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2016 m. raštas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. pažyma ir medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2014 m. raštas, 2018 m. pažyma ir 2018–2020 m. epikrizės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. gegužės 25 d. medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas; t.1, b. l. 13–17, 22–24, 12, 18–20, 29–40, 26–27) konstatavo, jog rašytiniuose įrodymuose yra aprašytos ieškovui V. K. diagnozuotos ligos, taikytas ir rekomenduojamas gydymas, tačiau nė viename iš jų nėra nurodyta, kad ieškovas dėl jam diagnozuotos psichikos ligos negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

11. IÅ¡analizavęs BK 76 straipsnio 3 dalies, BPK 359 straipsnio 1 dalies, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 402 straipsnio nuostatas, taip pat BVK 177 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtintÄ Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as), kuris, kaip nurodo teismas, detaliai reglamentuoja BVK 177 straipsnyje ir BPK 359 straipsnio 1 dalyje nurodytos gydytojų komisijos iÅ¡vados pateikimo bausmę vykdančios institucijos vadovui tvarkÄ , bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatus (1, 8.3, 8.11 punktai) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintus PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatus (8.21 punktas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintus Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatus (8.9, 8.10 punktas), konstatavo, jog bausmę vykdanti institucija į teismÄ dėl nuteistojo, kuriam nuosprendžio vykdymo metu sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kreipiasi tik tuo atveju, kai bausmę vykdanti institucija/ vadovas gauna Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtintame Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡e nurodytÄ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä â€“ kompetentingų gydytojų iÅ¡vadÄ , jog asmuo serga tokia psichikos liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas sutiko su Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l.

48) iÅ¡sakytais teiginiais, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento esamÄ psichikos bÅ«senÄ gali daryti prielaidÄ , jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina ar paneigia teismo nutartimi paskirti teismo psichiatrai ekspertai psichiatrinės ekspertizės metu. Nagrinėjamu atveju teismo psichiatrinę ekspertizę nutartimi skiria teismas, gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimÄ dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo.

12. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieÅ¡kovui V. K. diagnozuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, taip pat diagnozuoti miÅ¡rÅ«s ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl ko ieÅ¡kovas yra gydomas ir ne kartÄ apžiÅ«rėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų. Nors ieÅ¡kovas yra gydomas ir ne kartÄ apžiÅ«rėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai nė karto neparašė ir nepateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui, kuriam privalu inicijuoti procesÄ teisme dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, jei nuteistasis serga psichikos liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o 17 punkte numatyto ieÅ¡kovo V. K. Gydymo stacionare ligos istorijos iÅ¡raÅ¡o (formos Nr. 027/a), kuriame gydytojai psichiatrai, įvertinę ieÅ¡kovo psichikos bÅ«klę ir jam diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ / ligÄ , bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę abejones dėl ieÅ¡kovo V. K. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei siÅ«lę inicijuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ieÅ¡kovui procesÄ .

Tokio ieÅ¡kovo V. K. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o nėra gavęs ir atsakovės PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas, t. y. atsakovė. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Paklaustas teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas V. K. patvirtino, kad teismui pateikė visus turimus ir jo/ nuteistojo asmens byloje esančius medicininius dokumentus. Daugiau medicininių dokumentų nėra – medikai/ psichiatrai jam nėra iÅ¡davę pažymos/ nėra pateikę iÅ¡vados, kad dėl jo psichikos bÅ«klės reikėtų peržiÅ«rėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygas.

13. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) – atsisakymai inicijuoti ieÅ¡kovo V. K. atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl jo psichinės ligos ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo procesÄ â€“ yra pagrįsti. Atsakovai PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjamu atveju elgėsi griežtai laikydamiesi teisės aktų nuostatų ir jų nepažeidė.

14. Nenustačius pagrindinės valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį sÄ lygos – neteisėtų valdžios institucijų/ atsakovų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų/ neveikimo, – atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Taip pat praÅ¡o paskirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, įpareigoti PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ pateikti bausmės atlikimo vietos teismui teikimÄ dėl BK 76 straipsnio 3 dalies ir BPK 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, dėl jo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (t.1, b. l. 180). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laikėsi teisės aktų reikalavimų, jų nepažeidė, nors PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nei vienas BPK straipsnis neįpareigoja įstaigos administracijos teikti teikimÄ bausmės atlikimo vietos teismui pradėti procesÄ taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones.

Apelianto teigimu tai daryti įpareigoja BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 402 straipsnis. 1.2. Tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tiek teismas nurodė, kad tam, jog bÅ«tų imtasi BK 76 straipsnio 3 dalies, BPK 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, gydytojas psichiatras turi konstatuoti, kad nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento esamÄ psichikos bÅ«senÄ gali daryti prielaidÄ , jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina ar paneigia teismo nutartimi paskirti teismo psichiatrai ekspertai psichiatrinės ekspertizės metu. 1.3.

BPK 402 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teisiamajame posėdyje išklausoma eksperto, o ne psichiatro išvada apie nuteistojo psichinę būklę, todėl teismas nepagrįstai byloje neskyrė ekspertizės ir atmetė ieškinį.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (t.1, b. l. 186-187) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtÄ ir neteisingÄ sprendimÄ . Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina ieÅ¡kovo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t.1, b. l. 193-194). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje aptariamu atveju ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , nes atsakovai veikė griežtai vadovaudamiesi teisės aktų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kauno apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t.1, b. l. 183-184; t.2, b. l. 6-8). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. V. K. 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijÄ praÅ¡ydamas imtis BPK 393 straipsnio 2 dalyje, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų, t. y. teikti teikimÄ vietos teismui įgyvendinant BPK 402 straipsnio nuostatas.

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas 2020 m. birželio 18 d. pateikė atsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad BPK 393 straipsnis, 394 straipsnis, 402 straipsnis neįpareigoja teikti teikimÄ bausmės atlikimo vietos teismui dėl V. K. noro priverstinai gydytis. V. K., nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pateikė skundÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. pateikė atsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad pataisos įtaiga vadovaudamasi BPK nuostatomis gali kreiptis į teismÄ tik tuo atveju, jei nuteistojo asmens byloje (sveikatos istorijoje) yra duomenų, kad asmenį konsultavę gydytojai psichiatrai konstatavo, jog nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Tai reiÅ¡kia, kad pataisos įstaigai pareiga kreiptis į teismÄ su teikimu dėl priverčiamų medicinos priemonių taikymo atsiranda ne tuomet, kai su tokiu praÅ¡ymu kreipiasi pareiÅ¡kėjas, o tik tuomet, kai tokiÄ rekomendacijÄ suraÅ¡o gydantys gydytojai. Kalėjimų departamento duomenimis, tokių gydytojų rekomendacijų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. K. atžvilgiu nebuvo, todėl pataisos įstaiga pagrįstai nesikreipė į teismÄ . 4.2. Teismas atliko faktinį bei teisinį aplinkybių vertinimÄ ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiami atsakovų raÅ¡tai – atsisakymai inicijuoti ieÅ¡kovo V.

K. atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl jo psichinės ligos ir dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo procesÄ â€“ yra pagrįsti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovui buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, kad jis buvo gydomas ir ne kartÄ apžiÅ«rėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų, tačiau nei karto nebuvo suraÅ¡ytas ir pateiktas ieÅ¡kovo bausmę vykdančios institucijos vadovui raÅ¡tas, kad bÅ«tina inicijuoti procesÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo. 4.3.

Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad apelianto atžvilgiu bÅ«tų nustatytos aplinkybės, dėl kurių bausmės vykdymo įstaiga, Å¡iuo atveju – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija, bÅ«tų turėjusi pareigÄ imtis priemonių, nustatytų BPK 394 straipsnio 2 dalyje. Vien tik aplinkybės, kad nuteistajam yra diagnozuoti psichikos sutrikimai ir paties nuteistojo manymo, kad dėl to yra pagrindas bausmę vykdančiai institucijai kreiptis teikimu į bausmės atlikimo vietos teismÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžios, nepakanka.

Toks kreipimasis galimas tik esant objektyviems duomenims, kad po bausmės paskyrimo nuteistajam sutriko psichika ir jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra. 4.4. Teismui nenustačius Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), pagrįstai buvo atmesta ir ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 20. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantas nenurodė jokių praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjime dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alys pateikė iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus procesiniuose dokumentuose, apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina. Dėl apeliacinio skundo argumentų 21. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡Â Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

23. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovai elgėsi laikydamiesi teisės aktų nuostatų ir jų nepažeidė. Apelianto nuomone, kreiptis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo atsakovus aiÅ¡kiai įpareigoja BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 402 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens psichikai sutrikus, kai nuosprendis jau vykdomas, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas dviem etapais: pirma, dalis veiksmų atliekama bausmę vykdančioje institucijoje (Laisvės atėmimo vietų ligoninėje), o vėliau procesas tęsiamas bausmės atlikimo vietos teisme. TeikimÄ atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos iÅ¡vada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad bausmę vykdanti institucija į teismÄ dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kreipiasi tik tuo atveju, kai Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovas gauna Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtintame Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡e nurodytÄ Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimÄ ir nuteistojo gydymo stacionare ligos istorijos (medicininės apskaitos forma Nr. 003/ap) iÅ¡raÅ¡Ä (forma Nr. 027/a), jog asmuo serga tokia psichikos liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

25. Byloje nustatyta, jog nors ieÅ¡kovas buvo gydomas ir ne kartÄ apžiÅ«rėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai nei karto neparašė ir nepateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui, kuriam privalu inicijuoti procesÄ teisme dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, minėtame apraÅ¡e numatyto apelianto gydymo stacionare ligos istorijos iÅ¡raÅ¡o (formos Nr. 027/a), kuriame gydytojai, įvertinę ieÅ¡kovo psichikos bÅ«klę ir jam diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ / ligÄ , bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę abejones dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei siÅ«lę inicijuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ieÅ¡kovui procesÄ .

Tokio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o dėl ieÅ¡kovo V. K. psichikos bÅ«klės nėra gavęs ir PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju gydytojų konsultacinė komisija, veikianti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nėra priėmusi sprendimo, jog dėl ieÅ¡kovo psichikos bÅ«klės reikėtų peržiÅ«rėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygas, todėl atsisakymai inicijuoti ieÅ¡kovo V.

K. atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl jo psichinės ligos ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo procesÄ yra pagrįsti, o PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) naikinti nėra pagrindo.

26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tam, kad bÅ«tų imamasi BK 76 straipsnio 3 dalies, BK 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, gydytojas psichiatras turi konstatuoti, kad nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, tačiau laisvės atėmimo vietos ligoninės direktorius ir psichiatrijos skyriaus vedėja 2020 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantÄ informavo, kad LAVL dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento psichikos bÅ«senÄ gali daryti tik prielaidÄ , jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina arba paneigia teismo nutartimi paskirti teismo psichiatrai ekspertai psichiatrinės ekspertizės metu.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesas dėl atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl asmens psichinės ligos ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo tęsiamas bausmę vykdančiai institucijai pateikus teismui teikimÄ ir gydytojų komisijos iÅ¡vadÄ (BPK 359 str. 1 dalis). Pagal BPK 402 straipsnį teismas, iÅ¡reikalavęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ svarsto teisiamajame posėdyje, kuriame turi dalyvauti prokuroras ir gynėjas.

Teisiamajame posėdyje nustatomos aplinkybės, turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo: iÅ¡klausoma eksperto iÅ¡vada apie psichinę nuteistojo bÅ«klę, kaip liudytojai apklausiami bausmės atlikimo įstaigos darbuotojai ir kiti asmenys, patikrinami kiti duomenys apie nuteistojo elgesį po bausmės paskyrimo. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento esamÄ psichikos bÅ«senÄ ir iÅ¡duodami atitinkamus medicininius dokumentus, gali daryti prielaidÄ , jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina ar paneigia teismo psichiatrai ekspertai.

28. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ â€“ imtis CPK 212 ir 213 straipsnių įgyvendinimo specialių medicinos žinių gavimui ir aukščiau iÅ¡dėstytiems klausimams iÅ¡spręsti. Apeliaciniame skunde prašė paskirti ekspertus, kad bÅ«tų atlikta teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar apeliantas Å¡iuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kur ir kokiomis sÄ lygomis yra tikslinga jį gydyti.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutrikus bausmę atliekančio asmens psichinei sveikatai ir dėl to keliant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ , psichologinė-psichiatrinė ekspertizė gali bÅ«ti atliekama tik baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl tenkinti tokį praÅ¡ymÄ nagrinėjant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, nėra įstatyminio pagrindo.

30. Kolegija sprendžia, jog nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėto atsakovų neveikimo – pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

31. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Anita Sereikienė Jurgita Sujetienė Edita Å liumpienė