Legislator Case Law & Legislation
b1ec60c0-37da-448b-b97c-ea93f76fd66c AI generated

b1ec60c0-37da-448b-b97c-ea93f76fd66c · Kauno apygardos teismas

Case Number b1ec60c0-37da-448b-b97c-ea93f76fd66c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. D. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 1.1. (duomenys neskelbtini) mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugriebęs už rÅ«bų tampė savo sutuoktinę A. D. po kambarį, suėmęs jÄ ranka už sprando stÅ«mė ir lenkė jÄ link lovos, dėl to jai galvos deÅ¡ine puse atsitrenkus į palangę, jis sukėlė nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmÄ . 1.2. (duomenys neskelbtini) mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugriebė savo sutuoktinės A.

Legislator headnote

AI generated

b1ec60c0-37da-448b-b97c-ea93f76fd66c · Kauno apygardos teismas: Nukentėjusioji A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir G. D. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje faktines bylos aplinkybes patvirtina medicininių iÅ¡rašų duomenys, specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ant A. D. rankų ir kojos buvo nustatytos kraujosruvos. Teismo medicinos specialistas nurodė, kad konstatuotas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas suimant rankų pirÅ¡tais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-919/2019 Proceso Nr. 1-01-1-43812-18 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, išteisintajam G.

D., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Nerijaus Brundzos ir nukentėjusiosios A. D. (toliau – A. D.) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. (toliau – G. D.) iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. D. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 1.1. (duomenys neskelbtini) mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugriebęs už rÅ«bų tampė savo sutuoktinę A. D. po kambarį, suėmęs jÄ ranka už sprando stÅ«mė ir lenkė jÄ link lovos, dėl to jai galvos deÅ¡ine puse atsitrenkus į palangę, jis sukėlė nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmÄ . 1.2. (duomenys neskelbtini) mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugriebė savo sutuoktinės A.

D. deÅ¡inę rankÄ ir jÄ užsuko jai už nugaros, stÅ«mė A. D. link sienos, po to laikydamas jos deÅ¡inę rankÄ užsuktÄ už nugaros, parvertė jÄ ant lovos, dėl to ji koja atsitrenkė į lovos kraÅ¡tÄ , tokiais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmÄ . 1.1. (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugriebė savo sutuoktinę A. D. už abiejų rankų riešų ir juos suspaudęs tampė nukentėjusiÄ jÄ , tokiais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai A.

D. fizinį skausmÄ .

2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendyje nusprendė, kad G. D. dėl jam inkriminuotų kaltinimų išteisintinas, kadangi nustatyta, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Nesutikdamas su tokiu Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras N. Brundza apeliaciniu skundu praÅ¡o minėtÄ teismo nuosprendį pakeisti ir dėl G. D. priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas neteisingai vertino nukentėjusiosios parodymus, nurodydamas, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas, abu turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl kaltinimÄ grįsti vien nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo.

Prokuroro nuomone, nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo konkretÅ«s ir tikslÅ«s, ji aiÅ¡kiai nurodė visas aplinkybes apie jos atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus ir pojūčius po kilusio skausmo. Marijampolės apylinkės teismas nustatė tik vieno pobÅ«džio G. D. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t.y. suėmimÄ už rankos. Nors teismas sutinka, kad G. D. suėmus už rankos A. D. galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų bÅ«ti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamÄ ja prasme, ir kad G.

D. savo veiksmais to siekė, teismo vertinimu, vienareikšmės išvados daryti tikrai negalima. Prokuroro nuomone, Marijampolės apylinkės teismas tokiu konstatavimu lyg ir pateisina smurtaujančių asmenų elgesį bei paneigia visas kovos su smurtu priemones, kadangi fizinio smurto naudojimo ir fizinio skausmo sukėlimo aplinkybės šioje situacijoje yra akivaizdžios. 3.2. Prokuroro apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog įvykius matę vaikai nei vienas neparodė, kad nukentėjusioji išreiškė ir jie suprato, kad G.

D. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nepilnamečių ir mažamečio teismo reikalaujamas suvokimas apie nukentėjusiosios skausmo iÅ¡raiÅ¡kÄ , negali bÅ«ti grindžiamas dėl nepilnamečių asmenų amžiaus, brandos ir gyvenimiÅ¡kos patirties stokos. Pati nukentėjusioji visose situacijose galėjo ir neiÅ¡reikÅ¡ti patirto skausmo dėl vaikų buvimo toje pačioje patalpoje. 3.3. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog A. D. konstatuota kraujosruva kairio dilbio srityje, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai suimant rankų pirÅ¡tais, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykių metu trimis poveikiais. 3.4.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas konstatuodamas, kad pagal įvykio aplinkybes – konflikto kilmę, eigÄ , konfliktavusiųjų elgesio tikslus ir motyvus, G. D. veiksmai nebuvo tiek pavojingi ir nebuvo nukreipti tyčia sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, tačiau negalima fizinio smurto ar fizinio skausmo sukėlimo pateisinti vien susidariusia konfliktine situacija, nebaudžiamumas taptų įmanomas tokioje situacijoje ir iÅ¡kreiptų nusikalstamos veikos vertinimÄ baudžiamÄ ja prasme.

4. Nukentėjusioji A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir G. D. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje faktines bylos aplinkybes patvirtina medicininių iÅ¡rašų duomenys, specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ant A. D. rankų ir kojos buvo nustatytos kraujosruvos. Teismo medicinos specialistas nurodė, kad konstatuotas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas suimant rankų pirÅ¡tais.

Skundo autorė pažymi, kad nors ir konstatuojamas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau jų padarymu G. D. nekaltinamas. Jis kaltinamas tik fizinio skausmo sukėlimu. Nors jis pats pripažino fizinį kontaktÄ , pasireiÅ¡kusio suėmimu už rankų, buvimÄ visais kaltinime nurodytais atvejais, tačiau parodė, kad tokiu bÅ«du nesiekė sukelti fizinio skausmo ir sužaloti nukentėjusiÄ jÄ . Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikaltimu, jeigu sukelia jam bent fizinį skausmÄ . 4.2.

Be to, nukentėjusioji pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismas neįvertino, jog nusikalstama veika numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje buvo padaryta ne vienÄ kartÄ . G. D. dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo ir nukentėjusiosios neatsiprašė.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. Brundzos ir nukentėjusiosios A. D. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių, tame tarpe ir kaltinimÄ baudžiamojoje byloje palaikančio prokuroro, pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

9. Nors prokuroras ir nukentėjusioji ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdami, kad G. D. buvo nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), tačiau, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G.

D. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) iÅ¡teisino, Å¡iam nepadarius veikų, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sprendžiant iÅ¡teisintojo kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. PrieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiosios, tiek iÅ¡teisintojo, tiek ir liudytojų (bendrų iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiosios nepilnamečių vaikų) parodymus, ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog G.

D. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai paÅ¡liję, ruoÅ¡iamasi iÅ¡tuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrus vaikus, jų santykiai įtempti, prieÅ¡iÅ¡ki vienas kito atžvilgiu, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitÄ sutuoktinį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. priėmė sprendimÄ nutraukti A. D. ir G. D. santuokÄ , o nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ paskirti kartu su tėvu G. D..

11. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį tarp sutuoktinių G. D. ir A. D. kilo trys žodiniai konfliktai. Nors sutuoktiniai gyveno tame pačiame name tik skirtinguose namo aukštuose, tačiau jų santykiai buvo konfliktiški, jie ruošėsi skyryboms, o konfliktai kilo aiškinantis tarpusavio santykius. Tiek išteisintasis, tiek nukentėjusioji konflikto metu buvo blaivūs, tačiau nurodė skirtingus jų atliktus veiksmus konfliktų metu. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė žymiai didesnę negu pripažįsta išteisintasis ir nurodę liudytojai fizinių veiksmų apimtį ir pasekmes, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

12. Viso proceso metu G. D. nurodė, kad jis neturėjo tyčios sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, o tik siekė pastarÄ jÄ atitraukti nuo sÅ«naus, kai ji trukdė jiems bendrauti, iÅ¡laisvinti sÅ«nų, kai A. D. jį buvo užspaudusi. Tiek iÅ¡teisintojo G. D., tiek liudytojų, kurie yra iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiosios nepilnamečiai vaikai, kurie betarpiÅ¡kai matė nagrinėjamus įvykius, parodymai dėl įvykių yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms konstatuoja, kad jų parodymai yra patikimi, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį tinkamai jais vadovavosi.

13. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog G. D. norėjo tyčia (tiesiogine ar netiesiogine) savo veiksmais sukelti A. D. fizinį skausmÄ . Byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigta G. D. versija, jog jis tik siekė pastarÄ jÄ atitraukti nuo sÅ«naus, kai ji trukdė jiems bendrauti, iÅ¡laisvinti sÅ«nų, kai A. D. jį buvo užspaudusi, o ne sukelti A. D. fizinį skausmÄ . Vien tai, kad Å¡iuo atveju G. D. nukentėjusiajai buvo suėmęs už rankos, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog A.

D. buvo sukeltas skausmas ir kad iÅ¡teisintasis norėjo jai sukelti fizinį skausmÄ , nesant byloje kitų Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Nors G. D. pripažino atlikęs fizinius veiksmus, t. y. nukentėjusiajai A. D. suėmęs už rankos, tačiau neturėjęs tyčios sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo. Ne kartÄ teismų praktikoje paminėta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Atsižvelgtina ir į tai, kad tarp G. D. ir A. D. vyksta skyrybų procesas, kitų duomenų, patvirtinančių, jog G. D. siekė tyčia sukelti fizinį skausmÄ , nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog egzistuojant prieÅ¡iÅ¡kiems tarpusavio santykiams, Å¡iuo atveju buvo nustatyta (vykstantis skyrybų procesas, nuolatiniai konfliktai), remtis iÅ¡imtinai vien tik nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, sukėlusio jai fizinį skausmÄ .

14. Aplinkybę, kad nagrinėjamų įvykių dienomis nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas jos nurodomomis aplinkybėmis, patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 53 b.l.), iÅ¡ kurios matyti, kad A. D. konstatuota kraujosruva kairio dilbio srityje, tačiau G. D. neigiant tyčinių smÅ«gių sudavimÄ ir atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra neginčytinų įrodymų, jos specialisto iÅ¡vadoje A. D. konstatuotus sužalojimus G. D. padarė tyčia, t. y. turėdama tikslÄ jÄ sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ .

15. Sutiktina su teiginiu, jog nustatant, ar asmuo patyrė fizinį skausmÄ , nėra bÅ«tinos specialios žinios, nėra bÅ«tina nustatyti, kad nukentėjusiam asmeniui buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Vis tik byloje turi bÅ«ti surinkta duomenų, kurie leistų įvertinti, ar fizinio sÄ lyčio metu asmuo iÅ¡ tikrųjų patyrė fizinį skausmÄ . Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, o bÅ«tina įsitikinti ir tuo, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Svarbu ir tai, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų be jokios pagrįstos abejonės konstatuoti, kad G. D. suėmęs nukentėjusiajai už rankos, nukentėjusiajai bÅ«tų sukelti tokie pojūčiai, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip fizinis skausmas baudžiamÄ ja prasme.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu pagrįstai konstatuotos aplinkybės, kad prokuroro kaltinime nurodyto suėmimo už rankos, kaip pavojingo, prieÅ¡ingo teisei veiksmo, kurio pagrindu buvo sukeltas fizinis skausmas A. D. atžvilgiu BK prasme nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra pagrįsta. Analizuojant padarytos veikos pavojingumÄ iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl patirto smurto į policijos pareigÅ«nus nesikreipė, tÄ padarė tik paskatinta Å¡eimos gydytojos.

Taip pat byloje nėra duomenų, jog iÅ¡ karto po įvykių ar praėjus trumpam laiko tarpui ji kreipėsi į medikus pagalbos, o tai padarė pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ apsilankymų grafikÄ dėl anksčiau buvusio susirgimo vizito metu. Be to, pas medikus A. D. nuvežė pats iÅ¡teisintasis. Nors ir apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas pateisina G. D. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apygardos teismas neteisina G.

D. atliktų veiksmų esant tokio pobūdžio konfliktinei situacijai spręsti pasirenkant smurtinius veiksmus, tačiau šioje konkrečioje situacijoje atliktų veiksmų mastas nebuvo adekvatus baudžiamajai atsakomybei konstatuoti.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, teisingai atliko įrodymų tyrimÄ , vertino tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus ir kaltinimÄ patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, gretino vienus su kitais ir darė atitinkamas iÅ¡vadas, kas teismui suponavo galutinę iÅ¡vadÄ dėl G. D. iÅ¡teisinimo, tačiau požymių, kad teismas bÅ«tų prioritetÄ kėlęs labiau analizuojamoms iÅ¡teisintojo parodymus atitinkančioms aplinkybėms, o ne atliktiems jo veiksmams, jų pavojingumui, nenustatyta ir dar kartÄ Ä¯vertinus Å¡ių taisyklių (vertinimo) taikymo aspektus neįžvelgta.

Nei objektyviųjų požymių visuma, nei nukentėjusiosios patirti sukrėtimai, pažymėti suėmimu už rankų, nepaneigė apylinkės teismo išvados dėl nustatyto baudžiamo pavojingumo nebuvimo pagrįstumo. Prokuroro nurodytos aplinkybės dėl veikos pavojingumo, kuomet kėsinamasi į įstatymais saugomus gėrius tokius kaip žmogaus sveikata, ir šiuo atveju suimant nukentėjusiajai už rankos, smurtas nebuvo tokio laipsnio, kas teismui leistų abejoti apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumu.

Taigi, apylinkės teismas tinkamai taikė teisminę praktikÄ vertindamas bylos aplinkybes, veikos aspektus, kurie sudarė nusikaltimo požymių visumÄ , tačiau įvertinus visa kas iÅ¡tirta atskirai ir susiejus į bendrÄ jų visumÄ pagrįstai teismui formavosi iÅ¡vada dėl G. D. veiksmų, tiksliau nukentėjusiajai suėmimas už rankos, pavojingumo baudžiamÄ ja prasme.

18. Pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms konstatuotina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė prieÅ¡ingÄ procesinį sprendimÄ nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas neteisingai pritaikė įstatymÄ , neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Konstatuodamas, kad G. D. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams pritaria.

19. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų visetu nepaneigta iÅ¡teisintojo versija, jog jis nukentėjusiosios atžvilgiu smurto, siekdamas tyčia jÄ sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmÄ , nevartojo, o teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimas nukentėjusiajai nors ir buvo padaryti G. D. veiksmais, tačiau Å¡io sužalojimo jis tyčia nepadarė, t. y. G. D. sužaloti A. D. ir sukelti jai fizinį skausmÄ nesiekė ir nenorėjo, o veiksmus, dėl kurių tokios pasekmės atsirado, padarė siekdamas pastarÄ jÄ atitraukti nuo sÅ«naus, kai ji trukdė iÅ¡teisintajam su juo bendrauti, iÅ¡laisvinti sÅ«nų, kai A.

D. jį buvo užspaudusi. Tuo pačiu nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad Å¡ioje situacijoje G. D. suvokė, kad jis veikė nusikalstamai A. D. atžvilgiu ir sÄ moningai atliko veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas ir sukeltas fizinis skausmas, todėl jo veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, o už tokių pasekmių sukėlimÄ dėl neatsargumo baudžiamoji atsakomybė nekyla.

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos G. D. atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl tenkinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro N. Brundzos ir nukentėjusiosios A. D. apeliacinius skundus ir G. D. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Nerijaus Brundzos ir nukentėjusiosios A. D. apeliacinius skundus atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį palikti galioti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė