b1e5f1ab-fb56-49ce-92de-65467e269fe7 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-326-309/2011                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02188-2011-7                          Procesinio sprendimo kategorijos:39.1.; 39.2.; 39.4.; 45.4.7.; 79.1. (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskasteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubausto R.

N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties, ir n u s t a t ė : 2011 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) rajono patrulių bÅ«rio patrulis G. Ž. R. N. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , jog 2011 m. liepos 20 d. 06.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi space wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, pakartotinai metų laikotarpyje.R.

N. 2011 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 straipsnio 2 dalį paskirta 260 litų bauda.Nesutikdamas su paskirta nuobauda R. N. minėtÄ nutarimÄ apskundė Å iaulių miesto apylinkės teismui. Skundu R. N. prašė minėtÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. 2011 m. rugsėjo 2 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi R.

N. skundÄ buvo atsisakyta patenkinti. Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubaustasis R. N. praÅ¡o 2011 m. rugsėjo 2 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartį ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. Å iaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. nutarimÄ panaikinti, o administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į esamus faktus: ir posėdžio metu, ir jį sustabdžiusių pareigÅ«nų užpildytame protokole jis nesutiko su pareigÅ«nų teiginiu, kad nebuvo užsisegęs diržo – tai patvirtina jo ant minėto protokolo paraÅ¡yta “Nesutinku”.Be to apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad per posėdį pareigÅ«nas V.

V. akivaizdžiai melavo teismui teigdamas, kad jis irgi matė jog jis – R. N. važiavo be diržo, nes jis dirÅ¾Ä taisėsi, gerai atsimena, kad antrasis pareigÅ«nas (V. V.) sėdėjo maÅ¡inoje ir negalėjo matyti, ar jis su diržu ar be, be to, visiems žinoma, kad vienas pareigÅ«nas stabdo maÅ¡inas, kitas tuo metu veikia kažkÄ kitÄ . Apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino skunde iÅ¡dėstytų motyvų ir lengvinančių aplinkybių, kad pažeidimas padarytas dėl bÅ«tinojo reikalingumo (ATPK 17 str.: bÅ«tinasis reikalingumas – taisėsi dirÅ¾Ä ), pažeidimas nesukėlė visuomenei jokio pavojaus (ATPK 30 str. 2 d.

– nereikÅ¡mingas), dėl nesklandumų apgailestauja (ATPK 31 str. 1 p.), nubaustas neatsižvelgiant į ATPK 31 str. nenurodytas kitas lengvinančias aplinkybes (dirbantis, tvarkingi dokumentai, tvarkinga maÅ¡ina).Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas neatsižvelgė į jo pateiktÄ faktÄ , kad pareigÅ«nas virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimu – apie pusę valandos vyko tikrinimas, policininkas G. Ž. tikrino dokumentus, aiÅ¡kinosi, ar maÅ¡ina nevogta, ar jis nepaieÅ¡komas, kokius yra padaręs KET pažeidimus, o, neradęs prie ko prikibti, surašė protokolÄ dėl diržo ir sulaikė (atėmė) jo vairuotojo pažymėjimÄ .

Teigia, kad teismas nesivadovavo protingumo kriterijais (301 str.), nes saugos diržo taisymas yra labai nereikÅ¡mingas, niekaip nepavojingas visuomenei pažeidimas. Apeliacinis skundas atmestinas. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, netyrė galimus jų prieÅ¡taravimus, nevertino skunde iÅ¡dėstytų motyvų, lengvinančių aplinkybių, dėl ko priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.

Teismas, priimdamas nutarimÄ , privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 str.). IÅ¡ paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pasisakė kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus, kuriais paremta apelianto nurodoma įvykio versija, atmeta.Iš bylos matyti, jog tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė, jog R.

N. sustabdytas neginčijo, jog važiavo neprisisegęs saugos diržo, tačiau nesutiko, kad jis už šį pažeidimÄ turi bÅ«ti nubaustas, sakė, kad už šį pažeidimÄ užtektų jį įspėti. Å ias aplinkybes policijos pareigÅ«nai patvirtino ir apklausti teisme liudytojais, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, teisme liudytojas V. V. parodė, kad jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio kartu su savo kolega, o kadangi buvo Å¡viesus paros metas, pažeidėjas iÅ¡suko iÅ¡ posÅ«kio, automobilio greitis nebuvo didelis, jis aiÅ¡kiai matė, kad R.

N. nebuvo prisisegęs saugos diržo. Netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais teismas neturi pagrindo. Paties apelianto teigimu, jis taisėsi dirÅ¾Ä , o kadangi buvo posÅ«kis, jis to padaryti negalėjo. Pagal KET 202 punkto reikalavimus važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, bÅ«tina juos užsisegti. Å i nuostata leidžia teigti, kad saugos diržai privalo bÅ«ti užsegti prieÅ¡ pradedant važiuoti, t. y. prieÅ¡ automobiliui pajudant iÅ¡ vietos, ir turi bÅ«ti užsegti taip, kad nekliudytų vairuotojui vairuoti.

Ä®vertinus paties apelianto teiginius, kad dėl posÅ«kio jis saugos diržo negalėjo pasitaisyti, daroma iÅ¡vada, kad jis atlikdamas manevrÄ â€“ posÅ«kį sankryžoje vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, kÄ patvirtino apklausti policijos pareigÅ«nai. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad R. N. veikoje yra ATPK 134 straipsnyje numatyto pažeidimo požymiai.Pagrįstai skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas nesant bÅ«tinajam reikalingumui. kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, bÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apsaugoti tik darant žalÄ antram, kad veiksmai, padaryti esant bÅ«tinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama iÅ¡saugoti žymiai vertingesnį gėrį.

Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti nurodytas sÄ lygas. Be kitų bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygų (gresiantis pavojus, jo realumas bei akivaizdumas) yra nurodomos ir tokios, kaip galimumas paÅ¡alinti kilusį pavojų tik darant žalÄ kitam saugomam interesui, taip pat padaryta žala turi bÅ«ti mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti (LVAT Administracinė byla Nr. N62-5655/2010). Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, koks buvo kilęs pavojus, kurį reikėjo paÅ¡alinti, kad jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo.

Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. N. neveikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Pastebėtina, kad už tokio pat pažeidimo padarymÄ R. N. jau buvo baustas metų laikotarpyje, todėl privalėjo suprasti, kad vairuodamas transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, jis daro teisės pažeidimÄ , už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė. Taigi, R. N. administracinės teisės pažeidimÄ â€“ vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo – padarė veikdamas tyčia, todėl pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimÄ , už kurį jam yra paskirta nuobauda.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R.

N. 2011 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 straipsnio 2 dalį paskirta 260 litų bauda, t. y. tik Å¡iek tiek didesnė nuobauda už ATPK 134 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ nuobaudos vidurkį (nuobaudos vidurkis lygus 250 litų). IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl paskirtos nuobaudos skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apylinkės teismo motyvais sutinka.

Nepagrįstas R. N. skundo argumentas, kad jo pažeidimas buvo nereikÅ¡mingas, ar kad jis apgailestauja, dirba, tvarkingi jo ir automobilio dokumentai ir tai turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. IÅ¡ bylos matyti, kad pažeidimÄ R. N. padarė pakartotinai metų laikotarpyje, todėl pakartotinai padaryto pažeidimo negalima vertinti kaip nereikÅ¡mingo, nors padarytas pažeidimas ir nesukėlė visuomenei pavojaus. Apelianto teiginys, jog jis apgailestauja nelaikytinas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kadangi jis gailisi ne dėl padaryto pažeidimo, o dėl nesklandumo.

Aplinkybės, jog apeliantas dirba ir tvarkingi tiek jo pateis, tiek ir automobilio dokumentai, yra reikÅ¡mingos sprendžiant nuobaudos ir jos dydžio skyrimo klausimui, todėl pagrįstai R. N. nurodytos aplinkybės nepripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apeliantas skunde nurodo, kad turėjo bÅ«ti taikytos ATPK 301 straipsnio nuostatos, tačiau ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo ar pernelyg Å¡velnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Å ioje byloje tokios iÅ¡skirtinės aplinkybės nenustatytos. Be to, nėra nustatytų ir pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl to nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad apeliantui paskirta tinkama nuobauda ir paskirtos baudos dydis nėra aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujantis teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl nėra pagrindo paskirtos nuobaudos keisti.Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, jog apie pusę valandos vyko tikrinimas, policininkas G.

Ž. tikrino dokumentus, aiškinosi, ar mašina nevogta, ar jis nėra paieškomas, kokius yra padaręs KET pažeidimus, o teismas nesivadovavo protingumo kriterijais, nėra teisinio pobūdžio, ir su padarytu pažeidimu nėra susiję, todėl jie teismui nėra privalomi.Remiantis tuo kas išdėstyta, daroma išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti šių sprendimų R.

N. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistÄ ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama Teisėjas                                                                                                             Zigmas Kavaliauskas