b1e53e6d-fe8b-4c2a-b6cc-2d1f9b925d5d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-217-889/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00278-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinesa“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, R.

B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vinesa“ 16 272,57 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. Jungtinėje Karalystėje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, jo metu buvo padaryta žala. Atsakovė buvo Å¡ios transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ , kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 3 ir 8 dalys.

Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDÄ® reikalaujamÄ draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (t. y. kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biuro tarybos vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaujantis Biurų tarybos vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė 16 272,57 Eur (14 189,68 GBP) sumos reikalavimÄ ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. 1.3.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biuro tarybos vidaus nuostatus (5 straipsnį) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ 16 272,57 Eur sumÄ . 1.4.

IeÅ¡kovas, sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pareikalavo, kad UAB „Vinesa“ grÄ Å¾intų Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ 16 272,57 Eur sumÄ , tačiau atsakovė pareikalautos sumos nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovei UAB „Vinesa“ 3 583,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 9,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai: 2.1. Teismas nustatė, jog Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ reikalaudamas 14 189,68 GBP sumos kompensacijos remdamasis Vidaus nuostatų 5.1 ir 5.2 straipsniais dėl 2017 m. spalio 17 d. eismo įvykio, kurio kaltininkas (nenustatytas vairuotojas) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB ir ginčo eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo J.

V., kuriai atstovavo advokatų kontora „Admiral Law“, susitarė dėl 7 771,90  GBP žalos už sužalojimÄ atlyginimo. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo tarp J. V. advokatų ir Transporto bendrovės draudikų biuro matyti, kad draudikams buvo pateikti duomenys apie J. V. sveikatos bÅ«klę: po eismo įvykio ji patyrė sužalojimus kaklo ir kairiojo peties srityje. IeÅ¡kovas 2020 m. balandžio 24 d. pervedė Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui 16 595,80 GBP. 2.2. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsakovės valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2.3.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas iÅ¡ atsakovės eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ . 2.4. Kaip teismas nustatė iÅ¡ 2018 m. sausio 5 d. atsakovės praneÅ¡imo ieÅ¡kovui apie eismo įvykį, UAB „Vinesa“ nurodė, jog mano, kad dėl eismo įvykio kalta yra lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, pateikė vilkikÄ vairavusio trečiojo asmens R.

B. paaiÅ¡kinimÄ ir jo nubraižytÄ Ä¯vykio schemÄ . Parengiamojo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo R. B. pateikė savo paaiÅ¡kinimus. 2.5. IÅ¡ byloje ieÅ¡kovo pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. V. kitÄ dienÄ kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ dėl kelionės į užsienį, tačiau jokių nusiskundimų dėl eismo įvykio metu patirtos traumos neiÅ¡sakė. Pirminis įraÅ¡as dėl eismo įvykio metu patirtos traumos užfiksuotas po savaitės – 2017 m. spalio 24 d., kai ji kreipėsi į savo draudimo bendrovę dėl fizioterapijos. 2.6.

Atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus abejones dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos patirtų sužalojimų, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. EKG 37 (137) 2022 (01), remiantis J. V. medicininiais dokumentais ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, nustatyta, kad atlikus kairiojo peties ultragarso tyrimÄ negalima pagrįstai patvirtinti kÅ«no sužalojimų (kaklo ir kairiojo peties sÄ nario), kuriuos J. V. galėjo patirti bÅ«tent 2017 m. spalio 17 d. eismo įvykio metu, kadangi nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmas, nurodytas medikų įraÅ¡uose („kliudymo“ pobÅ«džio automobilių kontaktas ir po jo suvaldytas tiriamosios vairuojamas automobilis), esant prisegtam diržui, nėra laikomas didelės energijos inercinės jėgos poveikiu, todėl kÅ«no sužalojimo tikimybė nedidelė.

Be to, negalima paaiÅ¡kinti kairiosios pusės peties traumos, kadangi Å¡alyje, kurioje eismas vyksta kairiÄ ja puse, vairuotojai eismo įvykio metu teoriÅ¡kai galėtų patirti deÅ¡inės pusės peties sÄ nario traumÄ dėl saugos diržo poveikio; kaklo trauma nepagrįsta objektyviais tyrimais. 2.7. Teismas nurodė, jog eismo įvykyje dalyvavę asmenys skirtingai aiÅ¡kina įvykio aplinkybes. Eismo įvykio dalyvių kaltė nustatyta tik pagal J. V. parodymus. Kitų objektyvių tiesioginių įvykio įrodymų byloje nėra.

Ä®vertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinė atsakomybė dėl 2017 m. spalio 17 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta, todėl ieÅ¡kovo regresinį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , jame praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės už apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. IeÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kinys buvo atmestas tik dėl to, kad, teismo nuomone, nebuvo nustatyta atsakovės vairuotojo kaltė dėl Jungtinėje Karalystėje 2017 m. spalio 17 d. įvykusio eismo įvykio. IeÅ¡kovas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada: atsakingas už eismo įvykį asmuo buvo nustatytas atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės teisės nuostatas ir jų taikymo praktikÄ . Atsakovė, atsižvelgiant į jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ tokio pobÅ«džio byloje, nepateikė Jungtinės Karalystės teisės turinio ar juo pagrįstų įrodymų, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atsakingÄ už eismo įvykį asmenį nustatė pažeisdamas Jungtinės Karalystės teisės nuostatas.

Teismas neįvertino labai svarbios bylai aplinkybės, kad atsakovė jau iki Å¡io teismo proceso pripažino savo atsakomybę dėl 2017 m. spalio 17 d. eismo įvykio, visiÅ¡kai patenkindama ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl kitos eismo įvykio metu padarytos žalos dalies atlyginimo. Taigi, atsakovei nepateikus jokių įrodymų, jog Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras pažeidė Jungtinėje Karalystėje galiojančiÄ eismo įvykio kaltininko nustatymo tvarkÄ , teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. 3.2.

IeÅ¡kovas teigia nesuprantÄ s, kodėl teismas, žinodamas, kad aktualus eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, rėmėsi Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis. Netinkamas teisės taikymas, priimant teismo sprendimÄ , tapo pagrindine priežastimi, kodėl teismas netinkamai, t. y. pagal Å¡iai bylai neaktualų Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimÄ , iÅ¡sprendė eismo įvykio kaltininko nustatymo klausimÄ . 3.3.

Teismas, paskirdamas ekspertizę, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 nutartį, priimtÄ analogiÅ¡koje byloje, joje buvo konstatuota, kad ekspertizė tokio pobÅ«džio byloje turi bÅ«ti atliekama atsižvelgiant į eismo įvykio valstybės teisės aktų nuostatas. Tokio pobÅ«džio bylose paskirtos ekspertizės metu turi bÅ«ti nustatoma, ar, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės teisės turinį, kuris yra fakto, o ne teisės klausimas, eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims buvo pagrįstai iÅ¡mokėta iÅ¡moka.

Nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės ekspertų parengtos Jungtinės Karalystės teismui skirtos medicininės ataskaitos laikytinos patikimesniu įrodymu nei Lietuvos ekspertų ekspertizės iÅ¡vada, kuri parengta ignoruojant Jungtinės Karalystės teisės turinį ir ekspertizių atlikimo praktikÄ . Taigi eismo įvykiui įvykus kitoje valstybėje tos valstybės ekspertų iÅ¡vados negali bÅ«tų paneigtos Lietuvos ekspertų iÅ¡vada. 3.4. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog pateikė visus atsakovės civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Jungtinėje Karalystėje.

IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovės keliamas abejones, pateikė ieÅ¡kovo Žalų administravimo departamento iÅ¡vadas ir Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro surinktus įrodymus, taip pat plačios apimties duomenis apie Jungtinės Karalystės teisės turinį. Atsakovė apsiribojo vien tik nepagrįstomis arba nepatikimais įrodymais, kurie nebuvo pagrįsti Jungtinės Karalystės teisės turiniu, pagrįstomis abejonėmis. 3.5. Teismas ignoravo faktÄ , kad Å¡iuo atveju faktinį ir reikalavimo, ir atsikirtimų į jį pagrindÄ sudaro Jungtinės Karalystės teisės turinys ir jo pagrindu surinkti įrodymai, ir neužtikrino tinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, nepasiÅ«lydamas atsakovei įrodymais pagrįsti tas jos nurodytas aplinkybes, kurių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovei. 3.6.

Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. IeÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Jungtinėje Karalystėje yra pakankami nustatant ir atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ . 3.7. IeÅ¡kovas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui.

Nepaisant to, atsakovei buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Jungtinėje Karalystėje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerÅ«pestinga ir eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese nedalyvavo. Vis dėlto teismas padarė iÅ¡imtį ir įvertino atsakovės prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. Atsakovė teigia, jog vien tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, savaime nereiÅ¡kia, kad tokios transporto priemonės valdytojas automatiÅ¡kai tampa eismo įvykio, į kurį patenka, kaltininkas, taip pat nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neturi surinkti įrodymų ir pagrįstai nustatyti, kad bÅ«tent neapdraustos transporto priemonės valdytojas yra eismo įvykio kaltininkas ar kad žala iÅ¡ tiesų buvo padaryta, ar tai, kad žala yra eismo įvykio pasekmė. 4.2.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, ieÅ¡kinys buvo atmestas ne tik dėl to, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, bet ir dėl to, jog ieÅ¡kovas neįrodė, o byloje atlikta teismo medicinos ekspertizė paneigė žalos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos sveikatai padarymÄ eismo įvykio metu ir paneigė eismo įvykio priežastinį ryšį su jos subjektyviai deklaruojamais sužalojimais. 4.3. Teismas iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius duomenis dėl eismo įvykio dalyvių kaltės, apklausė eismo įvykyje dalyvavusį trečiÄ jį asmenį R.

B.. IeÅ¡kovas neneigia ir pripažįsta faktÄ , kad nagrinėjamu atveju į eismo įvykio vietÄ policija nebuvo iÅ¡kviesta, nebuvo užpildyta ir eismo įvykio deklaracija. Be to, dėl nagrinėjamo eismo įvykio Jungtinės Karalystės teisme nevyko joks teisminis procesas. 4.4. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovė jau iki Å¡io teismo proceso pripažino savo atsakomybę dėl eismo įvykio, patenkindama ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl kitos eismo įvykio metu padarytos žalos dalies atlyginimo.

Atsakovė pažymi, jog atliktas mokėjimas savaime negali bÅ«ti laikomas atsakomybės pripažinimu todėl, kad atsakovė iki tol niekada nėra gavusi regresinės pretenzijos ir neturėjo patirties, kaip tokiu atveju reikia elgtis, kokių įrodymų iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalauti, kad bÅ«tų galima aiÅ¡kiai ir tvirtai nuspręsti, ar ieÅ¡kovo reikalavimas yra teisiÅ¡kai pagrįstas. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas minėtÄ pretenzijÄ , neinformavo atsakovės, kad eismo įvykio metu neva buvo sužalota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja.

Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai Å¡io atsakovės atlikto mokėjimo nevertino kaip atsakomybės pripažinimo, o vertino civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio pagal visus bylos duomenis. 4.5. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovo argumento, jog teismas taikė netinkamas teisės normas, atsakovė pažymi, kad teismas sprendime rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais Å¡ios kategorijos bylose, todėl nėra pagrindo teigti, kad kažkÄ netinkamai ar nepagrįstai padarė. 4.6.

Civilinio proceso kodeksas nenumato jokių ribojimų, dėl kurių nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų buvę galima paskirti teismo ekspertizės. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktos teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados paneigia automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos sužalojimÄ Å¡iai bylai aktualaus eismo įvykio metu. Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ne tik dėl to, kad neįrodyta atsakovės vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio (kaip savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas atmesti ieÅ¡kinį), bet ir dėl to, jog neįrodytas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos sužalojimas bylai aktualaus eismo įvykio metu (taip pat kaip savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį), priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . 4.7.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateikta struktÅ«rinio padalinio darbuotojo iÅ¡vada vertintina kaip Å¡aliÅ¡ka, nes pateikiama suinteresuoto asmens – ieÅ¡kovo darbuotojo – nuomonė. Be to, teismo ekspertų iÅ¡vadÄ kritikuojantis ieÅ¡kovo darbuotojas neturi teismo medicinos eksperto statuso, todėl tokia kritika negali bÅ«ti vertinama kaip lygiavertė ir pagrįsta. 4.8. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė buvo pasyvi ir nerÅ«pestinga žalos administravimo procese. Atsakovė pateikė į bylÄ ieÅ¡kovui adresuotÄ praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį.

Po to ieÅ¡kovas į atsakovę su kokiais nors nurodymais žalos administravimo procese nesikreipė. IeÅ¡kovas taip pat niekada nekvietė atsakovės dalyvauti kokiuose nors žalos administravimo procesuose. Pareiga tinkamai sureguliuoti žalÄ yra ieÅ¡kovo, o ne atsakovės pareiga. Todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie atsakovės pasyvumÄ ir nerÅ«pestingumÄ tėra tik ieÅ¡kovo nepagrįstas bandymas atsakomybę už netinkamai atliktus žalos administravimo procesus perkelti atsakovei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

7. IeÅ¡kovas 2023 m. vasario 22 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiÅ¡kinimus dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . Kadangi paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės laikytini apeliacinio skundo papildymu, o apeliacinio skundo padavimo terminas paaiÅ¡kinimų pateikimo metu jau buvo pasibaigęs, paaiÅ¡kinimus atsisakytina priimti (CPK 307, 315 straipsniai).

8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Atsakovė UAB „Vinesa“ buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja pagal lizingo sutartį. 2017 m. spalio 17 d. Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini), apie 17.45 val. automobiliams rikiuojantis iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ Ä¯vyko eismo įvykis, jo metu buvo kliudytos transporto priemonės – vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas J.

V.. IÅ¡ bylos medžiagos nenustatyta, kad eismo įvykio metu minėtos transporto priemonės patyrė kokių nors sugadinimų. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir Jungtinės Karalystės nacionalinis transporto priemonių draudikų biuras „Motor Insurers’ Bureau – UK“ (toliau – MIB) yra pasirašę susitarimÄ neribotam laikui laikytis 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos Generalinės asamblėjos priimtų Vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų ir II (antrojo) skirsnio neprivalomųjų nuostatų.

Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , reikalaudamas 14 189,68 GBP sumos (7 771,90 GBP kompensacija už asmens sužalojimÄ , 4 566,95 GBP ieÅ¡kovo (nukentėjusiosios) iÅ¡laidos, 1 850,83 GBP administravimo mokestis) kompensacijos Vidaus nuostatų 5.1 ir 5.2 straipsnių pagrindu dėl 2017 m. spalio 17 d. eismo įvykio, kurio kaltininkas (nenustatytas vairuotojas) yra asmuo, vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9.

Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB ir ginčo eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo J. V., kuriai atstovavo advokatų kontora „Admiral Law“, susitarė dėl 7 771,90 GBP žalos už sužalojimÄ atlyginimo. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo tarp J. V. advokatų su Jungtinės Karalystės MIB turinio matyti, kad draudikams buvo pateikti duomenys apie J. V. sveikatos bÅ«klę, t. y. kad po eismo įvykio ji patyrė sužalojimus kaklo ir kairiojo peties srityje.

10. IeÅ¡kovas 2020 m. balandžio 24 d. pervedė Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui 16 595,80 GBP iÅ¡mokÄ (mokėjimo dokumento Nr. 20545000).

11. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ byloje, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos 16 272,57 Eur nuostolių atlyginimÄ . Byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio metu nurodyta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

12. Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka mokama, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog, sistemiÅ¡kai vertinant minėtas nuostatas, matyti, kad Lietuvos draudikų biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio;

2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 37 punktas; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 43 punktas).

14. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad, nors Lietuvos draudikų biurui, veikiant tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu, nustatyta pareiga atlyginti eismo įvykio vietos draudikų biurui Å¡io eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota, tačiau neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, teisė Å¡ias sumas susigrÄ Å¾inti iÅ¡ transporto priemonės valdytojo pagal TPVCAPDÄ® nustatyta tik esant jo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 26 punktÄ ; 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018 44 punktÄ ).

15. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovės, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ . Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog tokio pobÅ«džio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiÅ¡kius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimÄ (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iÅ¡ karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt., kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio.

Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp šalių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykis, dėl kurio praÅ¡oma atlyginti žalÄ , įvyko Jungtinėje Karalystėje, o Lietuvos draudikų biuras, remdamasis taip pat ir Vidaus nuostatais, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui, kuris administravo žalÄ ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajai.

17. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

18. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad paminėtos TPVCAPDÄ® nuostatos, pirma, nurodo, kad galbÅ«t už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Antra, Å¡ios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, bÅ«tent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai. Taigi atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 53 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nurodo, jog, atsižvelgdamas į atsakovės iÅ¡reikÅ¡tas abejones dėl jos atsakomybės už eismo įvykį, pateikė ieÅ¡kovo Žalų administravimo departamento iÅ¡vadas ir Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro surinktus įrodymus: informacijÄ apie atsakovui pagal lizingo sutartį valdant transporto priemonę pažeistas kelių eismo taisykles – Jungtinės Karalystės kelių kodekso 144, 160, 161 straipsnius; oficialių Jungtinės Karalystės teisės turinį, gautÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-194-545/2018;

Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gaires dėl asmens sužalojimų (,,Latwel dokumentas“), apžvalgÄ dėl Jungtinėje Karalystėje padarytų žalų administravimo. Kolegija, susipažinusi su pateiktais dokumentais dėl Jungtinės Karalystės teisės, sureguliuojant eismo įvykio metu sukeltos žalos atlyginimÄ , turinio, pabrėžia tokius esminius iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl užsienio teisės turinio aspektus: labai dažnai pasitaiko, kad policija neatvyksta ir nepateikia oficialios ataskaitos apie eismo įvykį, jei jo metu nebuvo sunkaus asmens sužalojimo ar kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas buvo aplaidus, ir tai vertinama remiantis nusistovėjusia istorine teismo praktika;

„Constat Amiable“ sutartinis faktų iÅ¡dėstymo blankas Jungtinėje Karalystėje nenaudojamas, nebent jį užpildytÄ pateikia motorinės transporto priemonės vairuotojas iÅ¡ užsienio; jei motorinės transporto priemonės vairuotojo iÅ¡ užsienio pareiÅ¡kimo nėra, reikalavimÄ reikia svarstyti remiantis pateiktais įrodymais, tai apima liudininkų pareiÅ¡kimų, jei tokių yra, nagrinėjimÄ , Kelių kodekso taisyklių peržiÅ«rėjimÄ , atsižvelgiant į transporto priemonių padėtį kelyje, ir patirtos žalos įvertinimÄ pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl eismo įvykio aplinkybių; jeigu reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas, o ieÅ¡kovas praneÅ¡a apie ketinimÄ pradėti procesinius veiksmus, reikia įvertinti tikimybę sėkmingai apginti reikalavimÄ dėl nemažų teisinių iÅ¡laidų, kurios iÅ¡auga, jeigu pradedama bylinėtis; net jei nustatoma, kad atsakovas negalėjo bÅ«ti atsakingas už eismo įvykį, o reikalavimas atlyginti žalÄ apginamas, jei reikalavimas atlyginti žalÄ svarstomas Jungtinės Karalystės teisme, teisėjas iÅ¡nagrinėja visus faktus ir įrodymus ir gali nuspręsti, kad atsakovas buvo atsakingas;

į Å¡iÄ rizikÄ reikia atsižvelgti nagrinėjant reikalavimus atlyginti žalÄ ir sprendžiant, ar verta patirti teisinių iÅ¡laidų juos ginant, dėl Å¡ios priežasties, kai sėkmingos gynybos perspektyva nėra didelė, reikalavimus atlyginti žalÄ galima spręsti ekonominiu pagrindu; daugeliu atveju, jei nėra liudininko ar policijos parodymų, atsakovas, norėdamas, kad jam pasisektų, turi patvirtinti savo dalyvavimÄ teisme; ieÅ¡kovas, teigiantis, kad aplaidus kelių eismo dalyvis jam sukėlė asmens sužalojimÄ ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti tris dalykus:

1) atsakovui privalomos rÅ«pestingumo pareigos ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistavimÄ ;

2) tos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimÄ dėl įstatymų reikalaujamų standartų nevykdžiusio atsakovo veiksmo ar neveikimo;

3) žalÄ , tiesiogiai padarytÄ atsakovo, jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kuriÄ Ä¯statymai pripažįsta kaip sudarančiÄ pagrindÄ atsakomybei, visus nurodytus dalykus turi įrodyti ieÅ¡kovas.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartÄ užsienio teisės turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip akcentuota, ieÅ¡kovas, teigiantis, kad aplaidus kelių eismo dalyvis jam sukėlė asmens sužalojimÄ ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti tris dalykus:

1) atsakovui privalomos rÅ«pestingumo pareigos ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistavimÄ ;

2) tos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimÄ dėl įstatymų reikalaujamų standartų nevykdžiusio atsakovo veiksmo ar neveikimo;

3) žalÄ , tiesiogiai padarytÄ atsakovo, jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kuriÄ Ä¯statymai pripažįsta kaip sudarančiÄ pagrindÄ atsakomybei. Todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje, siekdamas nustatyti, ar pagal Jungtinės Karalystės teisę kilo atsakovės civilinė atsakomybė, pagrįstai vertino tiek neteisėtų veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io, tiek žalos sÄ lygas. IeÅ¡kovo pateikti Jungtinės Karalystės teisės turinį pagrindžiantys įrodymai patys savaime nepatvirtina, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio.

Atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl eismo įvykio, be kita ko, pagrindžia faktinių eismo įvykio aplinkybių įrodymai, kuriuos nagrinėjamoje byloje ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ esmės atsakovės atsakomybė dėl įvykio buvo nustatyta tik pagal kitos eismo įvykyje dalyvavusios vairuotojos parodymus (policija dėl eismo įvykio nebuvo iÅ¡kviesta, eismo įvykio schema nebuvo nubraižyta, kitų įvykio liudininkų parodymų byloje nėra, vaizdo įrašų, nuotraukų nėra, teisminis procesas nevyko, žalos dydis buvo suderintas ikiteisminio proceso metu). 2018 m. liepos 13 d. medicinos ataskaitoje teismui, kuriÄ surašė chirurgas, ortopedas, konsultantas H.

S. D., skiltyje „Prognozė ir nuomonė“ nurodyta, jog J. V. papasakojo, kad 2017 m. spalio 17 d. pateko į eismo įvykį, kurio metu patyrė didelį smūgį; ji patyrė fizinius sužalojimus kaklo ir kairiojo peties srityje; sužalojimų požymiai atitinka tuos požymius, kurie gali atsirasti dėl apibūdinto įvykio pobūdžio. Atsakovė ginčijo savo kaltę dėl įvykio, pateikdama savo paaiškinimus, kurie iš esmės pagrįsti trečiojo asmens, įvykio metu vairavusio automobilį, paaiškinimais.

22. Kaip iÅ¡ 2018 m. sausio 5 d. atsakovės praneÅ¡imo apie eismo įvykį ieÅ¡kovui nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Vinesa“ nurodė, jog mano, kad dėl eismo įvykio kalta yra lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, pateikė vilkikÄ vairavusio trečiojo asmens R. B. paaiÅ¡kinimÄ ir jo nubraižytÄ Ä¯vykio schemÄ . Parengiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklaustas trečiasis asmuo R. B. paaiÅ¡kino, kad jis važiuodamas trijų eismo juostų keliu rikiavosi iÅ¡ kairės į deÅ¡iniau esančiÄ eismo juostÄ , jau buvo bebaigiÄ s įvažiuoti į eismo juostÄ , kai iÅ¡ garso suprato, kad kažkas įvyko, todėl sustojo.

IÅ¡lipęs iÅ¡ vilkiko, pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, jis pavažiavęs 20–30 metrų taip pat sustojo. IÅ¡lipusiai moteriai jis pasakė, kad nėra kaltas, paprašė moters draudimo dokumentų, bet vairuotoja jokių dokumentų jam nedavė, kažkam paskambino telefonu, po to nufotografavo jo automobilio numerius ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. R. B., apžiÅ«rėjęs automobilius, matė lengvojo automobilio kairėje pusėje padangos padarytÄ nubrozdinimÄ , o ant savo vilkiko varomojo rato pastebėjo žymę, todėl suprato, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sÄ lytį su jo vilkiko varomuoju ratu.

Jokio smūgio nebuvo, automobiliai nebuvo apgadinti.

23. IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. V. kitÄ dienÄ kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ dėl kelionės į užsienį, tačiau jokių nusiskundimų dėl patirtos traumos eismo įvykio metu neiÅ¡sakė. Pirminis įraÅ¡as dėl eismo įvykio metu patirtos traumos užfiksuotas po savaitės – 2017-10-24, kai ji kreipėsi savo draudimo bendrovę dėl fizioterapijos.

24. Atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus abejones dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos patirtų sužalojimų, byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Atlikus ekspertizę, akte padarytos tokios iÅ¡vados: remiantis J. V. medicininiais dokumentais ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes nustatyta, kad atlikus kairiojo peties ultragarso tyrimÄ negalima pagrįstai patvirtinti kÅ«no sužalojimų (kaklo ir kairiojo peties sÄ nario), kuriuos J. V. galėjo patirti bÅ«tent 2017 m. spalio 17 d. eismo įvykio metu, kadangi nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmas, nurodytas medikų įraÅ¡uose, – „kliudymo“ pobÅ«džio automobilių kontaktas ir po jo suvaldytas tiriamosios vairuojamas automobilis, esant prisegtam diržui, – nėra laikomas didelės energijos inercinės jėgos poveikiu, todėl kÅ«no sužalojimo tikimybė nedidelė; be to, negalima paaiÅ¡kinti kairiosios pusės peties traumos, kadangi Å¡alyje, kurioje eismas vyksta kairiÄ ja puse, vairuotojai eismo įvykio metu teoriÅ¡kai galėtų patirti deÅ¡inės pusės peties sÄ nario traumÄ dėl saugaus diržo poveikio; kaklo trauma nepagrįsta objektyviais tyrimais.

25. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, reiÅ¡kia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus.

Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

26. Ä®vertinusi ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, susijusius su užsienio teisės turiniu, taip pat faktinėmis eismo įvykio aplinkybėmis, atsakovės pozicijÄ dėl eismo įvykio, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, ekspertizės iÅ¡vadas, vertindama Å¡iuos įrodymus kompleksiÅ¡kai, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė regresinio reikalavimo patenkinimo sÄ lygų – transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio: byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog atsakovės valdyto automobilio vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp jo veiksmų (neveikimo), kilusio įvykio ir įrodinėjamos žalos.

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Taigi teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieÅ¡taraujančių teismo iÅ¡vadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryÅ¡io su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.). Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė, atsižvelgiant į jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ tokio pobÅ«džio byloje, nepateikė Jungtinės Karalystės teisės turinio ar juo pagrįstų įrodymų, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atsakingÄ už eismo įvykį asmenį nustatė pažeisdamas Jungtinės Karalystės teisės nuostatas.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tai, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras turi kompetencijÄ administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir taikyti užsienio valstybės teisės aktus, nepaneigia teismų pareigos vertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti iÅ¡vadÄ remiantis įrodymų pakankamumo taisykle dėl tam tikro fakto konkrečioje byloje egzistavimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu, tai nereiÅ¡kia, kad tokio biuro pateiktas teisės aktų aiÅ¡kinimas laikomas oficialiu.

Vidaus nuostatai, kaip iÅ¡imtinai santykius tarp pačių draudikų biurų reguliuojantis aktas, kuris nėra ES teisės aktas, negali bÅ«ti teisinis pagrindas eismo įvykio vietos valstybės biuro atliktam autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimui suteikti oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo statusÄ CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 48 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė gynėsi ne siekdama paneigti konkretų ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ užsienio teisės turinį, bet skirtingai nurodomomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis.

Byloje jokiais objektyviais įrodymais nėra paneigta automobilio vairuotojo pozicija dėl faktinių įvykio aplinkybių. JÄ papildomai patvirtina atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vados.

30. IeÅ¡kovas nurodo, jog teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad atsakovė dar iki kreipimosi į teismÄ momento buvo patenkinusi 2019 m. balandžio 4 d. ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl dalies žalos, sukeltos ginčo transporto priemone, atlyginimo ir taip pripažino savo kaltę dėl įvykio. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos mokėjimo nurodymo kopijos, atsakovė 2019 m. balandžio 23 d. pervedė ieÅ¡kovui 4 252,09 Eur. Pati atsakovė teigia, jog atlygino dalį žalos dėl to, kad iki tol niekada nebuvo gavusi regresinės pretenzijos, neturėjo patirties, kaip tokiu atveju reikia elgtis, kokių įrodymų iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalauti, kad bÅ«tų galima aiÅ¡kiai ir tvirtai nuspręsti, ar ieÅ¡kovo reikalavimas yra teisiÅ¡kai pagrįstas; ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas minėtÄ pretenzijÄ , neinformavo atsakovės, kad eismo įvykio metu neva buvo sužalota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja.

Kolegijos vertinimu, nurodytas faktas turi bÅ«ti įvertintas ne atskirai, bet kompleksiÅ¡kai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais: atsakovė nepripažino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl kitos žalos dalies atlyginimo pagrįstumo, viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jos atsakomybės taikymo sÄ lygos nėra įrodytos, automobilį vairavusio vairuotojo paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s ir atitinka įvykio vertinimÄ , kurį jis buvo pateikęs ikiteisminio žalos atlyginimo sureguliavimo proceso metu (2108 m. sausio 15 d. praneÅ¡ime apie eismo įvykį iÅ¡dėstyta vairuotojo pozicija ir pateikta įvykio schema), ekspertizės iÅ¡vados papildomai patvirtina kitų bylos įrodymų turinį, taigi atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos įvertintos visų bylos įrodymų kontekste, atitinkamai paskirstant įrodinėjimo pareigÄ .

31. IeÅ¡kovas taip pat kritikuoja tai, jog byloje buvo paskirta ekspertizė, mano, jog jÄ turėjo atlikti ne Lietuvos ekspertai, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-231-585/2021. Kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nesivadovautina nurodyta nutartimi kaip precedentine, nes joje iÅ¡ esmės buvo sprendžiamas procesinis klausimas, ar tikslinga skirti ekspertizę byloje; praÅ¡ymas paskirti ekspertizę atmestas, nurodyta, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, susijusias su eismo įvykio metu transporto priemonėms padaryta žala ir jos dydžiu; be to, teisėjų kolegija sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad apeliantė, žinodama, jog ekspertizė byloje turėtų bÅ«ti atlikta atsižvelgiant į Vokietijos teisės aktų nuostatas, nesiėmė jokių veiksmų ir nepasiÅ«lė asmens, kompetentingo tokiÄ ekspertizę atlikti.

32. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali paskirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali bÅ«ti skiriama siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020).

33. Kolegija pažymi, jog šioje byloje paskirtos ekspertizės metu ekspertams buvo pavesta atsakyti į faktinio pobūdžio specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus – dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir kilusios žalos, taigi ieškovo kritika dėl ekspertizės paskyrimo nepagrįsta. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad Lietuvos ekspertų išvadomis negali būti paneigtos Jungtinės Karalystės ekspertų išvados. Ekspertizės akto įrodomoji reikšmė procese nėra suabsoliutinta, tai yra tik vienas iš bylos įrodymų, jis neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nėra privalomas ir vertinamas laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių.

Tas pat pasakytina ir apie ieškovo pateiktų Jungtinėje Karalystėje surašytų medicinos dokumentų turinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas įrodymų pakankamumo, įrodymų įvertinimo taisyklių; surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįstomis.

34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties 35. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 36. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jam nepriteistinas. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 1 573 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jų atlyginimÄ . Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio numatyto tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų maksimalaus dydžio, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 1 573 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinesa“ iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 1 573 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė