b1e44cb0-a6cf-43cb-a548-ea20fe7a5b01 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1625-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02715-2018-0 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant per vaizdo konferencijÄ D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų. Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas D. J. (toliau – ir D. J., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN, atlyginti. D. J. nurodė, kad neturtinę žalÄ sukėlė netinkamos kalinimo sÄ lygos: gyvenamosiose patalpose trÅ«ko nustatyto minimalaus ploto, jos paskutinį kartÄ remontuotos 2005 metais, todėl jos avarinės ir antisanitarinės bÅ«klės, jų medinės grindys nelygios ir skleidžia nemalonų kvapÄ , sienos apdaužytos; patalpose nebuvo vėdinimo sistemos, todėl jose bÅ«davo drėgna ir veisėsi pelėsis; patalpų apÅ¡vietimas prastas, jose neužtikrinama nustatyta oro temperatÅ«ra; atskirai įrengtame sanitariniame mazge tėra įrengti 5 klozetai, jie vienas nuo kito atskirti tik 1,5 m aukščio sienele ir durimis, tačiau prastai veikia arba bÅ«na sugadinti vandens nuleidimo mechanizmai; tualetu vienu metu naudojosi 150-200 nuteistųjų, tiek pat nuteistųjų buvo priversti vienu metu naudotis prausykloje esančiomis 9 prausimosi vietomis, į prausyklÄ netiekiamas karÅ¡tas vanduo; duÅ¡u, kuriame įrengta 20 galvučių, galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę; per duÅ¡ui skirtas 3 valandas juo pasinaudoti turėdavo 150-200 nuteistųjų, todėl viena duÅ¡o galvute priversti naudotis 2-3 žmonės; po patalpas bėgioja tarakonai; nedideliu, apie 400 m2 ploto, pasivaikščiojimo kiemu vienu metu priversti naudotis 150-200 nuteistųjų, todėl jame labai ankÅ¡ta; gyvenamoji patalpa buvo pastato II-ajame aukÅ¡te virÅ¡ mechaninio apdirbimo cecho patalpų, kuriose naudojamos kenksmingos sveikatai ir pavojingos sprogstamos medžiagos (propano dujos, suslėgto oro balionai, deguonies balionai), ceche vykdomi suvirinimo darbai, kurių metu susidaro nuodingos medžiagos, apdirbamas cinkas, todėl juto nuolatinį pavojų; patalpose nėra įrengtų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, todėl jautė galimÄ pavojų gaisro atveju; buvo suteikta nepatogi lova; buvo tiekiamas netinkamas maistas.

Dėl netinkamų, nežmoniÅ¡kų ir žeminančių asmens orumÄ kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dideliais nepatogumais, depresija, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, sumenkusia saviverte, nepataisoma žala sveikatai (b. l. 2-8). Papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose (originale – atsikirtimas į atsiliepimÄ ) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Alytaus PN nurodė neteisingus duomenis apie pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas 12 bÅ«rio 4 miegamajame, 6 lokaliniame sektoriuje 14-15 bÅ«riuose, kadangi jis bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kuriose 21 val. buvo rakinamas ir iÅ¡leidžiamas tik 3 val. pasivaikščioti.

Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad Alytaus PN pateikė neteisingus skaičius apie nuteistųjų skaičių bei abejojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Alytaus departamento (toliau - Visuomenės sveikatos centras) patikrinimo akto duomenimis, kadangi patikrinimas atliktas per labai trumpÄ laikÄ . D. J. pažymėjo, kad 9 bÅ«rio 4 miegamojo plotÄ mažino baldai ( b. l. 63-64). Teismo posėdyje D. J. prašė tenkinti skundÄ jame nurodytais argumentais ir motyvais. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad 8 bÅ«rio 4 miegamajame neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad jame nebuvo nustatytų reikalavimų atitinkančio apÅ¡vietimo, vėdinimo sÄ lygų, patalpos langai iÅ¡eina į pasivaikščiojimo kiemÄ , virtuvę, tualetÄ ir rÅ«kymo vietÄ .

Teigė, kad 15 bÅ«rio miegamasis paverstas kamerų tipo patalpa, jame įrengtas tualetas ir kriauklė, Å¡ioje patalpoje 2018 m. spalio 3 d. – spalio 16 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo rakinamas 21 val., galėdavo iÅ¡eiti tik pavalgyti ir pasivaikščioti. Tvirtino, kad 8 bÅ«rio 4 miegamasis įrengtas virÅ¡ gamybinių patalpų, naudojosi atskirai įrengtu sanitariniu mazgu, kuriame buvo 1 pisuaras, 6 praustuvai, 5 tualetai, atskirti 1,5 m aukščio pertvaromis. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Alytaus PN pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindžia abstrakčiais teiginiais, jis neįrodė valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas. Tvirtino, kad nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ (b. l. 19-24). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtÄ pataisos įstaigoje dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

EŽTT yra pateikusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimÄ , o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ teisminę praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Be to, sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių pateiktų paaiÅ¡kinimų pagrįstumo, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktikÄ , pagal kuriÄ , pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad D. J. į Alytaus PN atlikti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atvyko 2016 m. spalio 21 d., Å¡ioje pataisos įstaigoje buvo kalinamas ir 2018 m. lapkričio 15 d., kai pateikė skundÄ (b. l. 19, 25). Daroma iÅ¡vada, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas neturtinės žalos atsiradimÄ , visų pirma, teigė, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN jam teko mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, nei numato teisės aktai.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad D. J. laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam teko 3,29 m2, 3,74 m2, 3,79 m2, 3,81 m2 , 3,94 m2 gyvenamojo ploto. Be to, atsakovės atstovas pažymėjo, kad pataisos įstaigoje miegamieji nėra rakinami, nuteistieji gali sportuoti, užsiimti kita naudinga veikla, pareiÅ¡kėjui nuobaudos – uždarymo į kamerų tipo patalpas nebuvo skiriamos (b. l. 19-20). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės, ). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato, kad tam tikrų baldų ar įrenginių užimamas plotas turi įtakos bendrabučių tipo ar kamerų tipo patalpų gyvenamojo ploto skaičiavimui, todėl daroma iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas bendrabučių tipo ar kamerų tipo patalpos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsižvelgus į Alytaus PN pateiktus duomenis, į gyvenamÄ jÄ patalpÄ paskirtų nuteistųjų skaičius nustatomas pagal joje esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktų duomenų apie laikotarpius, bÅ«rius ir miegamuosius, į kuriuos buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, teisingumu, todėl jais grindžia daromas iÅ¡vadas. Alytaus PN pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į 2 miegamÄ jį nebuvo paskirtas (b. l. 25).

PareiÅ¡kėjas aplinkybėms apie perpildytas gyvenamÄ sias patalpas patvirtinti objektyvių įrodymų nepateikė, duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, nenustatyta. Be to, bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose nebuvo kalinamas, todėl dėl jose pareiÅ¡kėjui tekusio ploto nepasisako ( b. l. 26). IÅ¡analizavus Alytaus PN atsiliepime pateiktus duomenis apie miegamuosius, į kurias buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, jų plotus, juose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ( b. l. 19-20, 27-31), daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į nustatytÄ minimalaus ploto normÄ nebuvo pažeista.

Vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsižvelgti į patalpoje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ , atsižvelgiama tai, jog, vadovaujantis EŽTT (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ .

Minėta, kad taikomi teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau pažymėjo, kad tai savaime nesuponuoja, jog, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamoje byloje nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo bei atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų, jam nebuvo trukdoma eiti pasivaikščioti gryname ore, užsiimti kita leidžiama veikla, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su teisės į nustatytÄ gyvenamojo ploto pažeidimu, atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog patalpose nebuvo vėdinimo sistemos, todėl jose bÅ«davo drėgna ir veisėsi pelėsis; patalpų apÅ¡vietimas prastas, neužtikrinama nustatyta oro temperatÅ«ra, patalpos buvo antisanitarinės bÅ«klės, medinės grindys nelygios ir skleidė nemalonų kvapÄ ; patalpų sienos apdaužytos; patalpos paskutinį kartÄ remontuotos 2005 metais. Alytaus PN atsiliepime teigė, kad Visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų pataisos įstaigos patalpų patikrinimÄ , 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų nenustatė.

Nurodė, kad patalpose užtikrinamas nustatytos oro temperatÅ«ros, vėdinimo, dirbtinės apÅ¡vietos sÄ lygos; 2, 9, 17 ir 18 bÅ«rių naudojamų patalpų temperatÅ«rÄ nenutrÅ«kstamai palaiko kompiuterizuotas Å¡ilumos mazgas; bendrabučio tipo miegamieji vėdinamos per langus, kaip numato Higienos norma HN 134:2015 17 punktas. Valstybės atstovas pabrėžė, kad, remiantis Higienos norma HN 134:2015 37 punktu, už patalpų valymÄ yra atsakingi patys nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pelėsio vertino kaip nepagrįstus (b. l. 21).

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos norma HN 134:2015 nurodo, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas); nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Alytaus PN konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , oro temperatÅ«rÄ , oro judėjimÄ , oro drėgmę laiku nepateikė. Valstybės atstovas pateikė Visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA.1-309(22.14.31.12), kuriame užfiksuoti 2016 m. gruodžio 7 d. atlikto patikrinimo rezultatai (b. l.38-41). IÅ¡analizavus nurodyto patikrinimo akto duomenis, sprendžiama, kad Visuomenės sveikatos centras Higienos normos HN 134:2015 14, 16, 17, 39 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimų nenustatė.

Be to, vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Higienos normos HN 134:2015 14, 16, 17, 39 punktų pažeidimų, atsižvelgiama į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktÄ , visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdė visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apÅ¡vietimo, ventiliacijos, oro temperatÅ«ros, oro judėjimo sÄ lygų ir kad pagal jo skundus bÅ«tų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Vertinant bylos proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiama, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktikÄ , laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, tačiau pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie patalpose besiveisiantį pelėsį, vadovaujamasi ir Higienos normos HN 134:2015 37 punktu, nurodančiu, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.31.12) nurodė, jog Alytaus PN nuteistieji aprÅ«pinami reikiamomis valymo priemonėmis (b. l. 39). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , veiklos.

Teismas sprendžia, jog D. J. nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ginčo laikotarpiu neturėjo galimybių iÅ¡vėdinti gyvenamųjų patalpų per atveriamus langus, taip paÅ¡alinant drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti ir iÅ¡valyti savo gyvenamÄ sias patalpas. Teismo vertinimu, patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai valo ir tvarko jose gyvenantys asmenys, užkertamas kelias perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis. Higienos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Remiantis Visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu PA.1-309(22.14.31.12), sprendžiama, kad atlikto patikrinimo metu patalpos antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų, patalpų su nelygiomis ir nemalonų kvapÄ skleidžiančiomis medinėmis grindimis, patalpų su iÅ¡daužytomis skylėmis ir apdaužytomis sienomis nenustatė. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neužtikrintų patalpų apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, patalpų vėdinimo sÄ lygų, netvarkingų ir antisanitarinės bÅ«klės patalpų vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog sanitariniame mazge, kuris yra įrengtas atskirai, tebuvo 5 klozetai, kurie vienas nuo kito atskirti tik 1,5 m aukščio sienele ir durimis, klozetai prastai veikė arba juose bÅ«davo sugadinti vandens nuleidimo mechanizmai; tualetu vienu metu naudojosi 150-200 nuteistųjų, tiek pat nuteistųjų buvo priversti naudotis vienu metu prausykloje esančiomis 9 prausimosi vietomis, į prausyklÄ nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo; duÅ¡e buvo įrengta tik 20 galvučių, duÅ¡u galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę, per 3 valandas, skirtas pasinaudoti duÅ¡u, juo pasinaudoti turėdavo 150-200 nuteistųjų, todėl viena duÅ¡o galvute buvo priversti naudotis 2-3 žmonės. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad 5, 8, 9, 10, 15 bÅ«rių nuteistieji naudojasi Higienos normos HN 134:2015 atitinkančiu sanitariniu mazgu, jame įrengti praustuvai ir tualetai nuolatos veikia ir yra tvarkingi; nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, o 8 bÅ«rio nuteistieji yra dirbantys asmenys, todėl jiems sudarytos galimybės nusiprausti po Å¡iltu vandeniu kiekvienÄ dienÄ ; pataisos įstaiga buvo sudariusi sutartis dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų, jomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį (b. l. 21-22).

Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir 2004 m. AprÅ«pinimo normos, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir 2017 m. AprÅ«pinimo normos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245. 2004 m. Aprūpinimo normose nustatyta, kad dvylikai asmenų turi būti klozetas arba unitazas, pisuaras, praustuvas, vienas dušo sietelis 15 asmenų; tačiau šis aktas sanitarinių patalpų, praustuvių ar tualetų konstrukcinių ypatumų nedetalizavo. 2017 m. Aprūpinimo normose nurodyta, kad tualete ne daugiau kaip 15 asmenų turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m (7.6 punktas), praustuvė įrengiama ne daugiau kaip 15 asmenų (7.4 punktas), dušo čiaupas (galvutė) - 1 vienetas viena, besiprausiančiam asmeniui (13. punktas).

Higienos norma HN 134:2015 nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas), laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (44 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad unitazai įrengti atskiroje patalpoje, jie vienas nuo kito atskirti 1,5 m aukščio pertvaromis ir durimis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ nėra.

Be to, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus apie galimybę kartÄ pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, Alytus PN direktoriaus patvirtintÄ Nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikÄ (b. l. 50), daroma iÅ¡vada, kad Alytaus PN Higienos norma HN 134:2015 15 ir 44 punktų reikalavimų nepažeidė. Alytaus PN duomenų apie tai, keliais klozetais, pisuarais ir praustuvais, duÅ¡e esančiomis galvutėmis naudojosi 5, 8, 9, 10, 15 bÅ«rių nuteistieji, ir apie suteiktas dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas nepateikė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo sudarę 2016 m. sausio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 37 su (duomenys neskelbtini) individualia įmone, o 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų (b. l. 42-49). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į valstybės atstovo pateiktus duomenis apie galimÄ didžiausiÄ ir mažiausiÄ nuteistųjų skaičių 5, 8, 9, 10, 15 bÅ«riuose (b. l. 27-31), daroma iÅ¡vada, kad Alytaus PN netinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus bei pareiÅ¡kėjui neužtikrino teisės aktais nustatytomis materialinio aprÅ«pinimo sÄ lygomis pasinaudoti duÅ¡u ir sanitariniu mazgu. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad pasivaikščiojimo kiemas mažas (apie 400 m2 ploto), juo vienu metu naudojosi 150-200 nuteistųjų, todėl jame labai ankÅ¡ta.

Alytaus PN nurodė, kad 7 lokalinio sektoriaus kiemo plotas yra 765 m2 , bei pabrėžė, kad teisės aktai pasivaikščiojimo kiemo ploto reglamentuoja. Reikalavimus, keliamus pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui, nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Atsižvelgus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad Alytaus PN teisės aktų pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemams nustatytų reikalavimų nepažeidė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, jog gyvenamoji patalpa buvo pastato II-ajame aukÅ¡te virÅ¡ mechaninio apdirbimo cecho patalpų, kuriose naudojamos kenksmingos sveikatai ir pavojingos sprogstamos medžiagos (propano dujos, suslėgto oro balionai, deguonies balionai), ceche vykdomų suvirinimo darbų metu susidaro nuodingos medžiagos, apdirbamas cinkas, keliantis pavojų sveikatai. Tai pareiÅ¡kėjui kėlė nuolatinį pavojaus jausmÄ , nes patalpose nėra įrengtų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų.

Atsakovės atstovas atsiliepime tvirtino, kad 8 būryje, į kurį buvo paskirtas pareiškėjas, suvirinimo darbams skirtų balionų nėra, angliarūgštės balionai yra sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų esančiame sandėlyje ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti; dirbtuvės įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų, virš jų nuteistieji negyvena ( b. l. 22). Teismas nenustatė pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, kad gyvenamosios patalpos buvo įrengtos virš gamybinių patalpų ir kad atliekami darbai būtų sukėlę realų pavojų pareiškėjo sveikatai, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus.

PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad jam buvo suteikta nepatogi, kreiva lova ir senas čiužinys, dėl ko negalėjo iÅ¡simiegoti, jautė nugaros skausmus. Alytaus PN nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikti tinkamos bÅ«klės čiužinys ir lova ( b. l. 21). Teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti Alytaus PN pateiktais paaiÅ¡kinimais, todėl jais remiasi. Vertinama, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo suteikta prasta lova ir čiužinys.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukščiau nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad visÄ laikÄ buvo užrakintas ir iÅ¡eiti iÅ¡ kameros galėjo tik 3 valandas per parÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad iki 2017 m. balandžio 11 d. nuteistieji nebuvo rakinami; nuteistieji yra rakinami nuo 17 val. iki 7 val., tačiau rakinami ne miegamieji, o aukÅ¡tai, nuo 2018 m. birželio 6 d. nuteistieji rakinami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 nustatyta tvarka. Valstybės atstovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę 3 val. pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu laiku, be to, jis galėjo dalyvauti įvairiose užimtumo programose, vykdomose dienotvarkėje nustatytu laiku, tačiau jis nebuvo pareiškęs tokio noro (b. l. 72-73). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami.

Nuteistųjų užrakinimo kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose, iÅ¡leidimo iÅ¡ jų reikalavimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktas. Å ių taisyklių 732 punktas numato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji gali bÅ«ti užrakinami, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sÄ lygų. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teisės aktais nustatytos judėjimo laisvės nepagrįstai neapribojo. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu buvusios D. J. kalinimo sÄ lygos Alytaus PN galėtų bÅ«ti vertinamos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus byloje nustatytus pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimus, jų pobÅ«dį, trukmę, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nesukėlė gilių, ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobÅ«džio, kad bÅ«tų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista D. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose 2016 m. spalio 21 d. - 2018 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu. Skundo reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė