b1e3a1fb-ae4e-4560-8661-e4b3222a0db1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

II1-438/01Administracinė byla Nr. I-5204-484/2015Proc. Nr. 3-61-3-04762-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui A. K. (A. K.), atsakovo atstovei E. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. P. (S. P.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja S. P. (toliau – pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ , kuriame prašė:

1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2014 m. spalio 9 d. sprendimÄ Nr. (15/5-7)31U-31 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje neiÅ¡davimo Rusijos Federacijos pilietei S. P.“;

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti jai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje;

3) priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.PaaiÅ¡kino, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPÄ®) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindu, t. y. pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ turėjo leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡laikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, reikalavimas pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus laikomas įvykdytu tinkamai, jeigu užsienietis neiÅ¡vyksta iÅ¡ Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių (UTPÄ® 53 str. 10 d.). Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ todėl, kad:

1) ji nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų;

2) nuosavybės teise nėra įgijusi gyvenamosios vietos, neįkÅ«rė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėja remiasi Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos SÄ jungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos SÄ jungoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ApraÅ¡as), kurio 37 punktas nustato, kad apskaičiuodamas užsieniečio nepertraukiamÄ buvimÄ Lietuvos Respublikoje bei iÅ¡vykimo iÅ¡ jos laikotarpius sprendimÄ priimantis Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir kitas aplinkybes, įrodančias praÅ¡ymÄ padavusio užsieniečio ryšį su Lietuvos Respublika.

Atsakovas, vertindamas jos praleistÄ už Lietuvos Respublikos ribų laikÄ nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad jos užsienyje praleistas laikas buvo skirtas tarnybinėms komandiruotėms, darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti. Aplinkybę, kad užsienio komandiruotėse praleistas laikas, neturi bÅ«ti vertinamas kaip laikotarpis, praleistas už Lietuvos Respublikos ribų, UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalies prasme, anot pareiÅ¡kėjos, patvirtina ApraÅ¡o 20 punkto nuostatos, pagal kurias ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje gavimui užsienietis neturi pateikti dokumentų, patvirtinančių jo gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje reikiamÄ laikotarpį, jeigu užsienietis dirba Lietuvos Respublikoje ir (ar) dirbo joje reikiamÄ laikotarpį.

Atsižvelgdama į ApraÅ¡o 19 ir 20 punktų reikalavimus, teigia, kad tai, jog ji nepertraukiamai nuo 2008-05-08 iki Å¡iol dirba UAB „Aiskaudos pagalba“ ir nuo 2009-02-04 gyvena Lietuvos Respublikoje, patvirtina jos nepertraukiamo gyvenimo Lietuvos Respublikoje faktÄ . Akcentavo, kad komandiruotės buvo tinkamai įforminamos ir realiai įgyvendintos, jų metu ji atliko savo darbo funkcijas, užtikrindama UAB „Aiskaudos pagalba“ veiklos tikslus ir pajamas pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjos nuomone, komandiruočių laikas neturėtų bÅ«ti įtraukiamas į laikÄ , kada ji buvo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kadangi jų metu ji dirbo.

PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovo skundžiamo sprendimo teiginiu, kad ji neįgijo nuosavybės teise gyvenamosios vietos, neįkÅ«rė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jos nesieja joks ryÅ¡ys ir (ar) santykis su Lietuvos Respublika. Pažymėjo, kad nei UTPÄ®, nei ApraÅ¡as nereikalauja, kad užsienietis, siekdamas įgyti ilgalaikį gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, privalo įsigyti Lietuvos Respublikoje nekilnojamÄ jį turtÄ gyvenimui.

PareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimu, įkurti (nelygu „įsigyti“) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ galima bet kokiu teisėtu bÅ«du - apsigyventi pas artimuosius, valdyti gyvenamÄ jÄ vietÄ nuomos ar panaudos pagrindu. Nurodė, kad ji ne tik įkÅ«rė ir iÅ¡laiko savo pagrindinę ir vienintelę deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu Turgaus g. 10-40, Klaipėdoje, bet joje gyvena su savo mažamečiais vaikais ir sutuoktiniu, t. y. turi Å¡eiminių interesų Lietuvos Respublikoje. Faktai, kad jos vaikai nuo 2010 m. nuolat lanko daželį, jos sutuoktinis nuo 2009 m. dirba Lietuvos Respublikoje įsteigtoje bendrovėje, ji ir jos sutuoktinis nuo 2008 m. yra Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės vieninteliai akcininkai, patvirtina jog ne tik ji, bet ir jos Å¡eimos nariai turi asmeninių, socialinių, turtinių ir kultÅ«rinių interesų Lietuvos Respublikoje.

Neterminuoti darbo santykiai, trunkantys nuo 2009 m., taip pat įrodo jos ekonominių interesų buvimo faktÄ . Aplinkybė, kad ji iÅ¡laikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus patvirtina jos rimtus ketinimus ir toliau sieti savo gyvenimÄ su Lietuvos Respublika. Laikini iÅ¡vykimai iÅ¡ teritorijos, kurioje yra asmeninių ir ekonominių interesų centras, negali bÅ«ti priežastimi neiÅ¡duoti leidimo nuolat gyventi.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutiko.

Atsakovas rėmėsi UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nurodė, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , įvertino VSAT informacinės sistemos duomenis, patvirtinusius, jog pareiÅ¡kėja nuo 2009-08-21 iki 2014-08-21 (per pastaruosius 5 metus prieÅ¡ praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi pateikimÄ ) buvo iÅ¡vykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 456 dienas, t. y. daugiau kaip 15 mėnesių. Šį faktÄ patvirtina ir pareiÅ¡kėjos kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi pateikti įsakymai dėl vykimo į komandiruotes.

Taigi, pareiÅ¡kėja už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų buvo iÅ¡vykusi laikui, ilgesniam, negu nurodyta Ä®statymo 53 straipsnio 10 dalyje (10 mėnesių per 5 metų laikotarpį), todėl ginčijamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neatitinka UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindo, t. y. neatitinka vienos iÅ¡ dviejų sÄ lygų - nėra pragyvenusi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų. Pažymėjo, kad nei Ä®statyme, nei ApraÅ¡e nenumatytos iÅ¡imtys, kurioms esant pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio nepertrauktų buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpis, jeigu jis per 5 metų laikotarpį sudaro daugiau kaip 10 mėnesių.Pažymėjo ir tai, kad aukščiau nurodytos UTPÄ® normos įgyvendina 2003 m. lapkričio 25 d.

Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272) 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad buvimo už valstybės narės teritorijos laikas nepertraukia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio ir įskaičiuojamas į jį, jei tokia iÅ¡vyka netrunka ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per straipsnio 1 dalyje nurodytÄ laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.Migracijos departamento vertinimu, UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalies nuostata yra aiÅ¡ki - įstatymas ne tik neįpareigoja, bet ir nesuteikia diskrecijos Migracijos departamentui priimti sprendimo iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi užsieniečiui UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu tuo atveju, jei užsieniečio buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikas iÅ¡ viso per 5 metų laikotarpį sudaro daugiau kaip 10 mėnesių, nepriklausomai nuo užsieniečio iÅ¡vykų priežasčių.

Migracijos departamento nuomone, aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi poįstatyminiu aktu – ApraÅ¡u, o ne aiÅ¡kia ir konkrečia įstatymo nuostata, neatitinka konstitucinių principų.Atsakovas nesutiko su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiu, kad vadovaujantis ApraÅ¡o 20 punktu, leidimo nuolat gyventi gavimui užsienietis neturi pateikti dokumentų, patvirtinančių jo gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje reikiamÄ laikotarpį, jei užsienietis dirba Lietuvos Respublikoje ir (ar) dirbo joje reikiamÄ laikotarpį.

Pažymėjo, kad tokia galimybė nėra įtvirtinta UTPÄ®. Be to, Ä®statymo 53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog leidimÄ nuolat gyventi iÅ¡duodant užsieniečiui Å¡io straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Atsakovas nesutiko ir su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, kad jis turėjo vadovautis ApraÅ¡o 37 punktu ir tirti visas jame nurodytas aplinkybes, nes mano, kad Å¡iame punkte yra iÅ¡vardintas tik pavyzdinis sÄ raÅ¡as duomenų ir dokumentų, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatyti užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir iÅ¡vykimo laikotarpiai.

Teigė, kad Migracijos departamentas įvertino visus turimus duomenis, kurie buvo reikšmingi ir pakankami pareiškėjos išvykimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpiams nustatyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati pareiškėja skunde neneigia tų aplinkybių, jog ji, vykdama į komandiruotes, už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų buvo išvykusi daugiau kaip 10 mėnesių per paskutinių 5 metų laikotarpį. Taigi, pareiškėja skunde patvirtina, kad ji neatitinka UTPĮ įtvirtinto reikalavimo.

Taigi, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjos buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpis sudarė apie 15 mėnesių, o tai akivaizdžiai virÅ¡ija Ä®statyme įtvirtintÄ 10 mėnesių laikotarpį. Pažymėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjos pateikti įsakymai dėl jos vykimo į komandiruotes į užsienio valstybes tik patvirtina, kad tuo metu ji buvo iÅ¡vykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tačiau neįrodo, kad visÄ likusį laikÄ pareiÅ¡kėja gyveno Lietuvos Respublikoje.Pažymėjo, kad UTPÄ® ir ApraÅ¡o nuostatos neįpareigoja Migracijos departamento vertinti užsieniečio ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika buvimÄ , skaičiuojant iÅ¡vykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius.

ApraÅ¡o 37 punkte įtvirtintas nebaigtinis sÄ raÅ¡as papildomų duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes, kad užsienietis tam tikru metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba už jos ribų, nevertinant užsieniečio ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika. Užsieniečio ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika vertinami, nagrinėjant praÅ¡ymų dėl leidimo gyventi iÅ¡davimo pagrįstumÄ . Ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, čia vykdyti verslÄ , t. y. pareiÅ¡kėja turi galimybę teikti praÅ¡ymus dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir Å¡iuo metu toks leidimas pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡duotas (galioja iki 2015 m. sausio 30 d.).

Informavo, kad pareiÅ¡kėja buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl Å¡io leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir 2014-12-03 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ pratęsti pareiÅ¡kėjos leidimÄ laikinai gyventi, kurį pareiÅ¡kėja turi įforminti iki 2015-03-03.Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumento, jog jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvos Respublikoje, t. y. Lietuvos Respublikoje yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 2 dalį fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojama sÄ voka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra reikÅ¡minga ekonominiuose, civiliniuose santykiuose, tačiau ji nėra tapati sÄ vokai „nuolatinis gyvenimas“ migracijos teisės kontekste. StiprÅ«s ekonominiai ryÅ¡iai tik rodo, kad Lietuvos Respublikoje yra užsieniečio ekonominių interesų centras, tačiau neįrodo faktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris turi bÅ«ti pastovus, trunkantis ilgai ir pertraukiamas tik trumpoms iÅ¡vykoms, kaip tai yra nustatyta UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalyje.Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėja neatvyko.

PareiÅ¡kėjai apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad pareiÅ¡kėjos komandiruotės buvo susijusios su juridinio asmens veiksnumo įgyvendinimu. Bendrovė, kurioje pareiÅ¡kėja užima direktorės pareigas, užsiima sportinių renginių organizavimu ir sportinių prekių platinimu. Be to, ji yra aktyvi sportininkė, dalyvauja varžybose. PareiÅ¡kėjos vaikai yra integruoti į Lietuvos visuomeninį gyvenimÄ , lanko vaikų darželį, jiems iÅ¡duoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

PareiÅ¡kėja nėra nuosavybės teise įgijusi bÅ«sto Lietuvoje, jį nuomojasi. PareiÅ¡kėja nuomotame bÅ«ste nuo 2009-02-04 deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėja nuosavybės teise valdo įmonės akcijas. Å iuo metu pareiÅ¡kėjai yra pratęstas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje.Teisme atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepimo į skundÄ argumentais. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėja neneigia, jog per 5 metus bendras iÅ¡vykimų iÅ¡ Lietuvos Respublikos laikas buvo ilgesnis nei 10 mėnesių.

Tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja neatitinka vienos iÅ¡ sÄ lygų, nustatytų UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ilgalaikiam leidimui gyventi ES gauti. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas privalo vadovautis tik įstatymu, priimdamas sprendimÄ dėl ginčo leidimo iÅ¡davimo. Atsisakymas iÅ¡duoti ilgalaikį leidimÄ gyventi ES neužkerta pareiÅ¡kėjai kelio vystyti verslÄ Lietuvoje, atstovauti LietuvÄ . Skundas atmestinas.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2014-08-21 pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje (leidimas nuolat gyventi) Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindu: pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi pareiÅ¡kėja pateikė kelionės dokumentÄ â€“ Rusijos Federacijos pasÄ â€“ (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2014-07-10 Rusijos Federacijoje, galiojantį iki 2024-07-10, leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2015-01-30, Klaipėdos miesto valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės komisijos pažymėjimÄ apie iÅ¡laikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus Nr(duomenys neskelbtini), 2014-08-19 pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas Nr. 2014081902, 2010-2014 metų komandiruočių įsakymus, Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „Putinėlis“ 2014-08-18 pažymÄ apie pareiÅ¡kėjos vaikų D.

M. ir M. M. lankomumÄ , dokumentÄ , patvirtinantį sumokėtÄ teisės aktų nustatyto dydžio valstybės rinkliavÄ už praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi nagrinėjimÄ .Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius, vadovaudamasis UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalimi, 55 straipsnio 2 dalimi, Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos SÄ jungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos SÄ jungoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1V-445, 38.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindus bei į tai, kad pareiÅ¡kėja neatitinka nei vieno iÅ¡ leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindų, 2014-10-09 priėmė sprendimÄ Nr. (15/5-7) 31U-31 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje neiÅ¡davimo Rusijos Federacijos pilietei S. P.“.Ä®statymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos SÄ jungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusÄ .

LeidimÄ nuolat gyventi užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vienÄ iÅ¡ UTPÄ® 53 straipsnyje iÅ¡dėstytų leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindų ir UTPÄ® 26 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sÄ lygas. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja prašė iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kuris nustato, kad leidimas nuolat gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimÄ laikinai gyventi, pagrindu.

Pagal UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalį leidimÄ nuolat gyventi iÅ¡duodant užsieniečiui Å¡io straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Taigi, UTPÄ® yra aiÅ¡kiai įtvirtintos 2 sÄ lygos, kurias įvykdžius užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu: jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimÄ laikinai gyventi; pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.

IÅ¡duodant leidimÄ nuolat gyventi UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, užsieniečio pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Ä®statymo 53 straipsnio 3 dalis). Pagal ApraÅ¡o 37 punktÄ , apskaičiuojant, atsižvelgus į UTPÄ® 53 straipsnio 9 dalį, UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytÄ pragyventÄ laikotarpį ir nustatant tai, ar užsienietis nebuvo iÅ¡vykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalyje, įvertinami, be kita ko, Å¡ie duomenys apie užsienietį: laikotarpis, kuriuo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje;

Lietuvos Respublikoje dirbtas laikotarpis; mokymosi, studijavimo, stažavimosi, kvalifikacijos kėlimo ar profesinių mokymų Lietuvos Respublikoje laikotarpis; turimi kitų valstybių iÅ¡duoti leidimai gyventi ir vizos; kelionės dokumente esančios valstybių sienų kirtimo žymos, įraÅ¡ai apie gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienio valstybėje ir kiti įraÅ¡ai bei žymos; vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ duomenys, užfiksuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje (toliau - VSAT informacinė sistema); pateiktų dokumentų duomenys ir kita informacija, teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinio ir/ar Migracijos departamento gauta vykdant savo funkcijas.

Remiantis 37.10 papunkčio formuluote, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus ir baigtinis, nes gali bÅ«ti vertinama ir kita informacija. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus, vertino, jog S. P. nuo 2009-02-04 deklaruoja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, adresu Turgaus g. 10-40, Klaipėda (ApraÅ¡o 37.1 p.). Nors sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja neįkÅ«rė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau Å¡is teiginys iÅ¡ esmės neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti iÅ¡duotas ilgalaikio gyventojo leidimas.

Å is faktas sprendime nebuvo niekaip teisiÅ¡kai kvalifikuotas, tačiau jis paminėtas ir įrodo, kad pareiÅ¡kėja 5 metus deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Nustatyta ir tai, kad pareiÅ¡kėja nuo 2008-05-08 dirba direktore UAB „Aiskaudos pagalba“ pagal neterminuotÄ darbo sutartį (ApraÅ¡o 37.2 p.).PraÅ¡ymo nagrinėjimo metu surinkti duomenys taip pat patvirtino, kad nuo 2009-01-30 ji turėjo Å¡iuos leidimus laikinai gyventi: Nr. LT-724263, galiojusį nuo 2009-01-30 iki 2010-01-30;

Nr. LT7254103, galiojusį nuo 2010-01-31 iki 2010-03-16; Nr. LT252293, galiojusį nuo 2010-03-17 iki 2010-06-16; Nr. LT7257093, galiojusį nuo 2010-05-19 iki 2011-01-30; Nr. LT7264169, galiojusį nuo 2011-01-31 iki 2012-01-30; Nr. LT7300797, galiojusį nuo 2012-01-31 iki 2013-01-30; Nr. LT7317490, galiojusį nuo 2013-01-31 iki 2014-01-30, Nr. LT7338264, galiojusį nuo 2014-01-31 iki 2015-01-07; Nr. LT7350187, galiojusį iki 2015-01-30. Pastaroji faktinė aplinkybė rodo, kad pareiÅ¡kėja, 2014-08-21 paduodama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje, iÅ¡ esmės atitiko vienÄ iÅ¡ UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų sÄ lygų – ji turėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2009-01-30, leidimai buvo keičiami ir paduodama praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja turėjo tokį leidimÄ , galiojantį iki 2015-01-30.

PareiÅ¡kėjos iÅ¡vykimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpis, vadovaujantis ApraÅ¡o 37.6 punktu, apskaičiuotas pagal VSAT informacinėje sistemoje užfiksuotus pareiÅ¡kėjo vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ duomenis, kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nuo 2009-08-21 iki 2014-08-21 (per pastaruosius 5 metus prieÅ¡ praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi pateikimÄ ) buvo iÅ¡vykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 456 dienas, t. y. daugiau kaip 15 mėnesių.

IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja neginčija Å¡ių aplinkybių, pati nurodo, kad per pastaruosius 5 metus buvo komandiruota už Lietuvos Respublikos ribų, pateikė komandiruotes patvirtinančius dokumentus. Tai reiÅ¡kia, kad ji neneigia sprendime nurodytos iÅ¡vykimų trukmės – daugiau kaip 15 mėnesių, tačiau, kaip minėta, mano, jog iÅ¡vykimai į komandiruotes už Lietuvos Respublikos ribų, neturi bÅ«ti įskaityti į bendrÄ iÅ¡vykimų laikÄ , nustatytÄ UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalyje.

Pažymėtina, kad aukščiau aptartos UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 53 straipsnio 10 dalies normos įgyvendina 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272) nuostatas. Direktyvos preambulėje pažymėta, kad pagrindinis kriterijus, jog būtų suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas, turi būti gyvenimo valstybės narės teritorijoje trukmė.

Gyvenama turi bÅ«ti teisėtai ir nuolat, kad bÅ«tų galima parodyti, jog žmogus įsitvirtino toje Å¡alyje. Reikėtų numatyti prielaidas tam tikram lankstumui, kas leistų atsižvelgti į tokias aplinkybes, dėl kurių asmeniui gali tekti laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ tos teritorijos. Direktyvos 4 straipsnyje reguliuojami buvimo valstybėje narėje trukmės klausimai. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės suteikia ilgalaikio gyventojo statusÄ trečiųjų Å¡alių piliečiams, kurie prieÅ¡ pat paduodami atitinkamÄ pareiÅ¡kimÄ yra penkerius metus iÅ¡ eilės teisėtai ir nuolat gyvenę jos teritorijoje, o 3 dalyje nustatyta, kad buvimo už valstybės narės teritorijos laikas nepertraukia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio ir įskaičiuojamas į jį, jei tokia iÅ¡vyka netrunka ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per straipsnio 1 dalyje nurodytÄ laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.

Toliau 4 straipsnyje yra nuostatos, leidžiančios valstybės narėms nustatyti ilgesnį galimų iÅ¡vykų laikÄ , kuris nenutraukia 5 metų laikotarpio eigos, arba nustatyti, kad tarnybinės komandiruotės neįtraukiamos į iÅ¡vykų laikÄ (4 straipsnio 3 dalyje), tačiau Direktyvoje nurodyta, kad toks reguliavimas galimas tik ypatingais ar iÅ¡skirtiniais laikino pobÅ«džio atvejais. Kaip matyti iÅ¡ UTPÄ® 53 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nepasinaudojo tokia teise, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad UTPÄ® nuostatos, kurios buvo taikytos pareiÅ¡kėjai, neatitinka nurodytų Direktyvos reikalavimų.

Taigi, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad komandiruočių laikas neturėjo bÅ«ti įskaitytas į bendrÄ iÅ¡vykų už Lietuvos Respublikos ribų laikÄ , yra nepagrįsti. UTPÄ® 53 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, jos neleidžia laisvai traktuoti gyvenimo be pertraukos trukmės, esant tam tikroms aplinkybėms, į jÄ neatsižvelgti. Pagal UTPÄ® 53 straipsnio 10 dalies nuostatas buvimas komandiruotėse negali bÅ«ti iÅ¡imtimi apskaičiuojant buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikÄ .

Teismas nepagrįstais laiko pareiÅ¡kėjos skundo teiginius, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju privalėjo vadovautis ApraÅ¡o 20 punktu, pagal kurį leidimo nuolat gyventi gavimui užsienietis neturi pateikti dokumentų, patvirtinančių jo gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje reikiamÄ laikotarpį, jei užsienietis dirba Lietuvos Respublikoje ir (ar) dirbo joje reikiamÄ laikotarpį. Pažymėtina, kad ApraÅ¡e nustatomos ne leidimų nuolat gyventi iÅ¡davimo ar neiÅ¡davimo sÄ lygos, o tik nustatoma, kokiais dokumentais remiantis gali bÅ«ti priimami atitinkami sprendimai, kurių priėmimÄ numato UTPÄ® nuostatos.

Sprendžiant klausimÄ dėl leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo, vertinamos tik tos aplinkybės, kurios nurodytos UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalyje, t. y. vertinamos tik Å¡ioje normoje nurodytos faktinės aplinkybės, o nagrinėjamu atveju tik 8 punkte nurodytos aplinkybės, kurių viena - buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų trukmė (ApraÅ¡o 37 p.). ApraÅ¡o 20 punkte nurodytų dokumentų nepateikimas neeliminuoja atsakovo pareigos nustatyti UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas aplinkybes. Sprendžiant leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo klausimÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytu teisiniu pagrindu, UTPÄ® nereikalauja vertinti, ar užsieniečio asmeninių ir ekonominių interesų centras yra toje valstybėje, Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikoje.

Dėl šios priežasties pareiškėjos skundo argumentai ir įrodymai dėl jos nepilnamečių vaikų ugdymo, sutuoktinio gyvenamosios ir darbo vietos, Lietuvos Respublikoje registruoto turto, atstovavimo Lietuvos Respublikai sporto renginiuose nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėtina, kad pareiškėja, jos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai ir toliau turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jokie jų socialiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai nagrinėjamu aspektu nėra pažeidžiami.

UTPÄ® 53 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti ir kiti pagrindai (pvz., kaip turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip lietuvių kilmės asmuo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio Å¡eimos narys, kaip asmuo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, bet gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ar kt.), kuriems egzistuojant užsienietis gali gauti leidimÄ nuolat gyventi. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, kitų pagrindų iÅ¡duoti leidimÄ pareiÅ¡kėjai nenustatė.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2014-10-09 sprendimÄ Nr. (15/5-7)31U-31, nes Å¡is sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Sprendime iÅ¡ esmės tinkamai nurodytos jo priėmimo pagrindu buvusios faktinės aplinkybės ir taikytos teisės aktų nuostatos.Kadangi leidimas nuolat gyventi neiÅ¡duotas tinkamai pritaikius Ä®statymo nuostatas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Ä¯pareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.PareiÅ¡kėja prašė teismo jos naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas,Teismui atmestus pareiÅ¡kėjos skundÄ , ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,127 straipsniu, n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjos S. P. (S. P.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Ina Kirkutienė Marius Bajoras Jolita Rasiukevičienė