b1e381f4-38bf-42da-b5cb-fb9a42018e1b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3431-331/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01547-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui Aleksandrui Jokubauskui, Lietuvos geologijos tarnybos atstovui Vytautui Antanui JanuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programÄ iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „SKA“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos geologijos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“, dėl sprendimo pakeitimo. 3Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. Aplinkos apsaugos departamentas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. AS-56 patvirtino Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA79–101 ir įpareigojo bendrovę „SKA“ sumokėti 13 023 Eur mokestį.

2. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 12 d. sprendimÄ Nr. AS-56 "Dėl patikrinimo akto" patvirtinimo, tuo pačiu panaikinant ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA79-101, kuriuo UAB "SKA" už deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį už 2018 metų laikotarpio IV ketvirtį paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma 13 023 (trylika tÅ«kstančių dvideÅ¡imt trys eurai), arba – pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 12 d. sprendimÄ Nr. AS-56 "Dėl patikrinimo akto tvirtinimo", t. y. pareiÅ¡kėjai UAB "SKA" apskaičiuotÄ 13023 (trylikos tÅ«kstančių dvideÅ¡imt trijų eurų) mokestį sumažinti iki ne didesnės kaip 3000 (trijų tÅ«kstančių eurų) Eur sumos. 2.1.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovo ataskaitoje fiksuoti 2018 metų IV ketvirčio laikotarpiui apie 1 tÅ«kstančio kubinių metrų žvyro nuostoliai kraige. Karjero teritorijoje iki Å¡iol sandėliuojami nepanaudoti apie 0,7 tÅ«kstančio kubinių metrų kiekis inertinio mineralinio grunto (žvyringo, akmeningo sluoksnio), taip pat apie 0,6 tÅ«kstančio kubinių metrų kiekis žvyro, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai priskirti to laikotarpio, neva, iÅ¡gautam (panaudotam) 2 733 kubinių metrų gamtos iÅ¡teklių kiekiui, už kurį nepagrįstai nuspręsta paskaičiuoti mokestį didesniu tarifu, viso 13 023 eurų dydžio sumÄ .

Sprendime padarytos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡gautų (panaudotų) gamtinių iÅ¡teklių kiekių nėra tinkamai motyvuotos, neatitinka tikrovės, galimai padarytos dėl aritmetinių klaidų, netinkamo suvokimo apie gamtos iÅ¡teklių panaudojimo fazės pabaigÄ ar kitų pareiÅ¡kėjai nežinomų priežasčių. 2.2. Teigia, kad realiai karjere iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių pagal jų prigimtį ir pobÅ«dį kiekio tikslus apskaičiavimas nėra įmanomas. Visais atvejais egzistuoja reali skaičiavimų paklaida, kuri teisės aktais nėra sureguliuota, nes egzistuoja dvi skirtingos tokių skaičiavimų metodikos.

Pareiškėja savo veikloje iš esmės vadovavosi šiuo metodu, nes teikiamos Lietuvos geologijos tarnybai  kalnakasybos ataskaitos 2KN „Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaita“  yra pildomos nurodytu tūkstančio kubinių metrų tikslumu. Būtent šio metodo pagrindu teikėme  rašytines pastabas dėl Akto ir pagrindėme, kad visi pareiškėjos išgauti gamtiniai ištekliai buvo deklaruoti VMI. Kitas skaičiavimo metodas atliekamas pagal markšeiderinių apmatavimų planuose/ataskaitose pateikiamų „Gavybos apimčių apskaičiavimo lentelių“ duomenis, pagal kuriuos išgautų gamtinių išteklių kiekiai yra įvertinami kubinio metro tikslumu.

Bet toks karjerų eksploatacijos tikslumas yra daugiau butaforinis ir nerealus. 2.3. PareiÅ¡kėja siekia tinkamai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius už karjere iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius, bet negali eliminuoti sÄ Å¾iningos, deklaruojant iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius, klaidos tikimybės bei garantuoti, kad jos atliekami iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių skaičiavimai yra teisingi, vien dėl pačių iÅ¡teklių prigimties ir galimų gavybos nuostolių bei nepatyrimo Å¡ioje neseniai pradėtos ekonominės veiklos srityje.

PareiÅ¡kėja deklaruodama iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius niekuomet sÄ moningai jų neslėpė. O jeigu pareiÅ¡kėjos skaičiavimuose ir (ar) deklaracijose sÄ Å¾iningai įsivėlė aritmetinės klaidos dėl nesuvokimo, už nedeklaruotÄ gamtinių iÅ¡teklių kiekį taikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatytÄ padidintÄ tarifÄ , prilyginamÄ sankcijai, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, yra neteisinga.

Mano, kad atsakovė nenustatė, jog pareiÅ¡kėja savo veiksmais (neveikimu) padarė pažeidimÄ , susijusį su netinkamu gamtos iÅ¡teklių naudojimu, nes neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ar turėti mokestinės naudos, todėl taikyti jai tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tiems subjektams, kurie sÄ moningai siekia mokestinės naudos, bÅ«tų neteisinga. 2.4. Teismui nustačius pareiÅ¡kėjos formalaus pobÅ«džio pažeidimÄ , praÅ¡o įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su galimai padaryto pažeidimo pobÅ«džiu, pasekmėmis, atsižvelgus į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vadovautis  teisingumo, protingumo, proporcingumo principais ir spręsti, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakaktų mokestį už laiku nedeklaruotÄ iÅ¡gautų (panaudotų) gamtos iÅ¡teklių kiekį 2018 m. IV ketvirtį padidinti ne deÅ¡imt kartų, bet esminiai mažesnį kiekį kartų. 3. 8Atsakovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. 3.1.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos atstovo teiginiai, neva apskaitomi tik panaudoti iÅ¡gauti gamtos iÅ¡tekliai, kad karjero eksploatacijos metu patirti iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių nuostoliai ar tokių iÅ¡teklių sandėliavimas prieÅ¡ realizacijÄ pačioje karjero teritorijoje negali bÅ«ti priskirti iÅ¡gautiems (panaudotiems) iÅ¡tekliams (PareiÅ¡kėja dar nėra jų panaudojusi), be to, karjere yra suformuotos sukaupto inertinio mineralinio grunto ir žvyro sÄ vartos, Departamento nuomone, vertintini tik kaip teisės aktų interpretavimu ir siekiu iÅ¡vengti mokestinės prievolės pareiÅ¡kėjai.

Apmokestinami iÅ¡gaunami valstybiniai gamtos iÅ¡tekliai nepriklausomai nuo to, ar iÅ¡tekliai laikomi tam tikroje vietoje, ar jie realizuoti, ar vykdomi kiti procesai. 3.2. Pažymėjo, kad bendrovės „GJ Magma“ sudarytame markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaitoje už apskaitomÄ laikotarpį nuo gavybos pradžios iki 2019 m. sausio 16 d. nuodyta, kad nuostoliai kraige sudaro 0,625 tÅ«kst. m3, vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos kasybos ataskaitų formų 2KN pildymo instrukcija kasybos apimtys apskaitomos 1000 m3 tikslumu, todėl Å¡iuo atveju susidaro 1000 m3, tačiau Å¡is kiekis nėra įskaičiuotas į gavybos apimtis.

Markšeiderinių apmatavimų 4 lentelėje pateikiama „Telkinio eksploatacijos rodiklių lentelė“. Šios lentelės 2 eilutėje „Naudingosios iškasenos išteklių likutis (skirto kasybos sklypo ribose)“ paskutiniame stulpelyje nurodyta, kad iškasta 13 000 m3 iškasenų, o 1 lentelėje pateikiamas „Gavybos apimčių apskaičiavimas“ kurioje nurodyta, kad išgautų išteklių nesuapvalintas kiekis lygus 11 794 m3. Taip pat markšeiderinių apmatavimų ataskaitos 4 puslapyje nurodytas galutinis apmatavimų apibendrinimas pareiškėjos išskirtame kasybos sklype, atmetus apskaičiuotus nuostolius, 2019 m. sausio 16 d.

žvyro yra likę 109 000 m3. Per apskaitomÄ laikotarpį nuo gavybos pradžios iki 2019 m. sausio 16 d. UAB „SKA“ iÅ¡kasė 12 tÅ«kst. m3 žvyro. Todėl bendrovė „GJ Magma“ markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaitoje aiÅ¡kiai nurodė, kad skaičiuojant pareiÅ¡kėjos kasybos sklype valstybinių gamtos iÅ¡teklių gavybos apimtis yra eliminuoti nuostoliai. 3.3. Departamento įsitikinimu, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų ir nepagrindė nurodytų faktinių aplinkybių, jog Departamento nurodytas iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekis bei deklaruotas mažesnis kiekis nei iÅ¡gauta valstybinių gamtos iÅ¡teklių apskaičiuotas netinkamai, ar klaidingai.

Pareiškėja teigia, jog yra dvi skirtingos išgautų gamtinių išteklių skaičiavimų metodikos (pagal markšeiderinius matavimus arba pagal Lietuvos geologijos tarnybos teikiamas kalnakasybos ataskaitas), tačiau kokiame teisės akte yra nurodytas šių metodikų reglamentavimas nenurodo. Atkreipia dėmesį, kad išgaunamų gamtos išteklių bei telkinyje liekančių išteklių apskaita vykdoma vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d.

įsakymu Nr. 1-01 patvirtintomis MarkÅ¡eiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniuose laikinosiomis taisyklėmis. Nėra jokio teisės akto ar metodikos, kurioje bÅ«tų numatyta, kad faktiÅ¡kai iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių apskaitÄ bÅ«tų galima vykdyti taip kaip tai nurodo pareiÅ¡kėja. 3.4. Atkreipė dėmesį, kad Kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaita (iÅ¡skyrus durpių iÅ¡teklius) 2-KN yra metinė žinybinė statistinė ataskaita (2000 m. rugpjūčio 23 d.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 23 „Dėl žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo“). Vadovaujantis minimu Ä®sakymu Kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaitos (iÅ¡skyrus durpių iÅ¡teklius) 2-KN priedo 8.3 punkte, 3 skiltyje įraÅ¡omas per ataskaitinį laikotarpį iÅ¡gautas iÅ¡teklių kiekis, kuris nustatomas pagal IÅ¡teklių naudotojo vykdytos iÅ¡teklių gavybos apskaitÄ , o tuo atveju, kai nustatyta tvarka buvo atlikti karjero markÅ¡eideriniai matavimai – pagal atliktų markÅ¡eiderinių matavimų duomenis.

Todėl pareiÅ¡kėjos vykdoma iÅ¡gautų valstybinių gamtos iÅ¡teklių apskaita bei Kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaitos (iÅ¡skyrus durpių iÅ¡teklius) 2-KN turėjo bÅ«ti pateikiamos pagal atliktų markÅ¡eiderinių apmatavimų duomenis. PareiÅ¡kėja deklaratyviai teigia, kad karjere iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių pagal jų prigimtį ir pobÅ«dį kiekio tikslus apskaičiavimas yra neįmanomas. Pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui. 3.5.

Departamentas mokestinio patikrinimo metu tinkamai įvertino bendrovės „GJ Magma“ markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaitoje nurodytÄ pareiÅ¡kėjos kasybos sklype iÅ¡gautÄ 11794 m3 valstybinių gamtos iÅ¡teklių (žvyro) kiekį bei įvertino Valstybinei mokesčių inspekcijai PareiÅ¡kėjos pateiktas 2017 m. IV – 2018 m. IV ketvirčiais deklaracijas (2017 m. IV ketvirtį iÅ¡gauta žvyro – 1000 m3, 2018 m. I ketvirtį iÅ¡gauta žvyro – 0 m3, 2018 m. II ketvirtį iÅ¡gauta žvyro – 2126 m3, 2018 m.

III ketvirtį išgauta žvyro – 2424 m3, 2018 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 3511 m3, 2019 m. I ketvirtį išgauta žvyro – 0 m3, 2019 m. II ketvirtį išgauta žvyro – 1242 m3 , 2019 m. III ketvirtį išgauta žvyro – 422 m3 , 2019 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 391 m3), ir sulyginus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus išteklių kiekius ir markšeideriniuose apmatavimuose nustatytus išgautų išteklių kiekius, Departamentas nustatė, jog pareiškėja deklaravo 2 733 m3 mažiau žvyro išteklių nei išgavo. 3.6.

Mano, kad skundžiamas sprendimas yra adekvatus, nustatytos aplinkybės aiÅ¡kios, pagrįstos teisės aktais ir pakankamai motyvuotos. Skundžiamas Sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatyme numatytus administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Å ios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina Departamento pozicija, jog priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ SprendimÄ , atsižvelgdama į Å¡io ginčo teisinį reglamentavimÄ , priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ .

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad tarnyba pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu bei vadovaudamasi Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, 2015 m. liepos 2 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. KN-15-43 naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes ir sudarė su pareiÅ¡kėja Tauragės rajono Galmenų žvyro telkinio iÅ¡teklių dalies naudojimo sutartį.

IÅ¡teklių naudojimo sutartimi pareiÅ¡kėja buvo įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės gelmių naudojimo planÄ ir po to pradėti vykdyti kasybos darbus jai skirtame naudoti telkinyje. Galmenų žvyro telkinio iÅ¡teklių dalies naudojimo planas buvo patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-219, kasybos darbai pareiÅ¡kėjai skirtoje naudoti telkinio dalyje pradėti 2017 m. IV ketvirtyje. IÅ¡teklių naudojimo sutartimi pareiÅ¡kėja yra įpareigota periodiÅ¡kai teikti Tarnybai iÅ¡teklių gavybos apskaitos duomenis ir atlikti naudojamo telkinio markÅ¡eiderinius matavimus, kurių duomenų pagrindu nustatomas faktinis iÅ¡gautų ir likusių naudingojo sluoksnio klode iÅ¡teklių kiekis laikotarpyje tarp dviejų matavimų.

MarkÅ¡eiderinių matavimų vykdymo tvarkÄ ir periodiÅ¡kumÄ nustato MarkÅ¡eiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniuose laikinosios taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01. Per tikrintÄ laikotarpį (nuo gavybos pradžios iki 2019 m.) Tarnybai buvo pateiktos dvi kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaitos (forma 2 KN) ir 2019 m. sausio 16 d. atlikto pareiÅ¡kėjos naudojamo Galmenų telkinio markÅ¡eiderinio matavimo duomenys, kuriuose nurodyta, jog per tikrintÄ laikotarpį iÅ¡ telkinio buvo iÅ¡gauta 12 tÅ«kst. kub. m žvyro, o 1 tÅ«kst. kub. m žvyro sudarė eksploatacinius naudingosios iÅ¡kasenos nuostolius.

Duomenis pateikė pareiškėjos įgaliota geologinė įmonė bendrovė „GJ Magma“, pateiktas telkinio markšeiderinis planas patvirtintas išteklių naudotojo parašu. Markšeiderinio matavimo duomenų pagrindu apskaičiuotas pareiškėjos išgautų išteklių ir gavybos nuostolių kiekis sutampa su kasybos ataskaitose nurodytu išteklių ir gavybos nuostolių kiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos duomenų bazėje kietųjų naudingųjų iškasenų kiekio ir jų pokyčio laike apskaita vykdoma tūkstančiais kubinių metrų, analogišku tikslumu nurodomi ir Tarnybai teikiami išteklių naudotojų gavybos apskaitos duomenys.

5. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir uždaroji akcinė bendrovė „GJ Magma“ atsiliepimo teismui nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 13Teismas konstatuoja: 14 6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl spendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskaičiuotas padidintas 13 023 Eur mokesčio tarifas už 2017-2019 m. iÅ¡gautÄ didesnį žvyro kiekį nei deklaravo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai leista naudotis Tauragės rajono Gelmenų telkinio žvyro iÅ¡tekliais pagal naudojimo sutarčių sÄ lygas Lietuvos geologijos tarnybai iÅ¡davus 2015 m. liepos 2 d. leidimÄ Nr. KN-15-43. 7.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigÅ«nė atlikusi PareiÅ¡kėjos planinį patikrinimÄ (2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA79–101) dėl mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2017 – 2019 metų mokestinius laikotarpius pagal Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) 2015 m. liepos 2 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. KN-15-43, nustatė, kad pareiÅ¡kėja pagal bendrovės „GJ Magma“ sudarytÄ markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaitÄ už apskaitomÄ laikotarpį nuo gavybos pradžios iki 2019 m. sausio 16 d. iÅ¡gavo 11 794 m3 žvyro, o Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaravo tik 9 061 m3 žvyro, t. y. pareiÅ¡kėja deklaravo mažiau žvyro nei jo iÅ¡gavo, liko nedeklaravusi 2 733 m3 žvyro. 7.2.

Klaipėdos skyrius, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisinu reglamentavimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pasibaigus mokestiniam laikotarpiui deklaravo mažesnį negu iÅ¡gavo gamtos iÅ¡teklių kiekį, t. y. deklaravo 9061 m3 žvyro, o 2733 m3 žvyro nedeklaravo, kai pareiÅ¡kėja per mokestinius laikotarpius iÅ¡ viso iÅ¡gavo 11 794 m3 žvyro, todėl vadovaudamasis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikydamas didesnį mokesčio tarifÄ , apskaičiavo pareiÅ¡kėjai 13 023 Eur mokestį. 7.2.

PareiÅ¡kėjai pateikus pastabas dėl patikrinimo akto, Departamentas jas įvertino ir 2021 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. AS-56 patvirtino Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA79–101, įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti 13 023 Eur mokestį.

8. Ginčo teisinius santykius Ä®statymas, nustatantis valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (toliau – ir ŽGÄ®), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAÄ®). 8.1. Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. PareiÅ¡kėjai per tikrinamÄ jį laikotarpį nevykdžius pareigos – tinkamai (teisingai) ir laiku vykdyti mokestines prievoles, t. y. deklaruoti ir sumokėti mokestį, kaip numatyta Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalyje, mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekį atsiranda teisinis pagrindas taikyti Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalį, t. y. už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais:

1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio;

2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį;

3) gamtos iÅ¡teklius iÅ¡gauna be leidimo. Vadovaujantis Ä®statymo 8 straipsnio 2 dalimi Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos (Å¡iuo atveju Departamentas) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, o 4 dalis numato, jog mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. 8.2.

Pagal ŽGÄ® 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes.

Å io ŽGÄ® 14 straipsnio 1 dalį, naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planÄ (toliau – ir naudojimo planas). Žemės gelmių iÅ¡tekliai ir ertmės pagal naudojimo planÄ pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypÄ , reikalingÄ Å¾emės gelmių iÅ¡tekliams ar ertmėms naudoti. 8.3. Ä®vertinus Å¡ias teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja pradėdama nuo 2017 m. IV ketvirčio žvyro gavybÄ , iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius privalėjo tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokesčius kaip įpareigoja Ä®statymo 7 straipsnyje nurodyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar žvyras realizuotas, ar panaudotas, ar sandėliuojamas.

Todėl kiekvienÄ metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojai turi pareigÄ teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami mokestį už visÄ per tÄ ketvirtį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.2Už nurodytos pareigos nevykdymÄ , t. y. už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį Ä®statymas numato sankcijÄ , t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Ä®statymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (6 straipsnio 2 dalis).

Ä®statymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai indeksuojami (Ä®statymo 6 straipsnio 3 dalis). Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (Ä®statymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Ä®statymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Ä®statymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui.

9. PareiÅ¡kėjos teigimu, Departamentas tvirtindamas patikrinimo aktÄ neatsižvelgė į pastabas, nes pareiÅ¡kėja negali eliminuoti sÄ Å¾iningos, deklaruojant iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius, klaidos tikimybės bei garantuoti, kad jos atliekami iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių skaičiavimai yra teisingi, vien dėl pačių iÅ¡teklių prigimties ir galimų gavybos nuostolių bei nepatyrimo Å¡ioje neseniai pradėtos ekonominės veiklos srityje, todėl už nedeklaruotÄ gamtinių iÅ¡teklių kiekį taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytÄ padidintÄ tarifÄ , prilyginamÄ sankcijai, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, yra neteisinga. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad SprendimÄ atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktÄ kompetencijÄ .

10. Taip pat pareiÅ¡kėja skunde teismui ir raÅ¡ytinėse pastabose teigia, kad nesiekė nuslėpti iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių (žvyro), o tokia situacija iÅ¡ esmės susidarė dėl apsirikimo (žmogiÅ¡kos klaidos), be to, yra dvi skirtingos iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių skaičiavimų metodikos (pagal markÅ¡eiderinius matavimus arba pagal LGT teikiamas kalnakasybos ataskaitas). 10.1. Teismas konstatuoja, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir yra Å¡io mokesčio mokėtoja, todėl turėjo bÅ«ti atidi ir rÅ«pestinga ir tik ji turėjo pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaracijas apie iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekius ir atitinkamai nuo Å¡ių kiekių deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

Vienas iÅ¡ pagrindinių valstybės pajamų formavimo bÅ«dų yra mokesčiai, kurie yra valstybės finansų sistemos dalis, siekiant gauti valstybės pajamų, reikalingų viešųjų interesų tenkinimo finansavimui, ir tai yra mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, o mokesčių mokėtojas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nebuvo atsakinga, dėl ko tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sÄ lygojo nusižengimo padarymÄ , todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius. 10.2. Byloje esanti medžiaga aiÅ¡kiai patvirtina, kad Departamentas mokestinio patikrinimo metu tinkamai įvertino bendrovės „GJ Magma“ markÅ¡eiderinių apmatavimų ataskaitoje nurodytÄ pareiÅ¡kėjos kasybos sklype iÅ¡gautÄ 11 794 m3 valstybinių gamtos iÅ¡teklių (žvyro) kiekį bei įvertino Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiÅ¡kėjos pateiktas 2017 m.

IV – 2018 m. IV ketvirčiais deklaracijas (2017 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 1000 m3, 2018 m. I ketvirtį išgauta žvyro – 0 m3, 2018 m. II ketvirtį išgauta žvyro – 2126 m3, 2018 m. III ketvirtį išgauta žvyro – 2424 m3, 2018 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 3511 m3, 2019 m. I ketvirtį išgauta žvyro – 0 m3, 2019 m. II ketvirtį išgauta žvyro – 1242 m3 , 2019 m. III ketvirtį išgauta žvyro – 422 m3 , 2019 m. IV ketvirtį išgauta žvyro – 391 m3), ir sulyginus Valstybinės mokesčių inspekcijai pateiktus išteklių kiekius ir markšeideriniuose apmatavimuose nustatytus išgautų išteklių kiekius, Departamentas nustatė, kad pareiškėja deklaravo 2 733 m3 mažiau žvyro išteklių nei išgavo. 10.3.

Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė apskritai jokių rašytinių įrodymų, nepagrindė nurodytų faktinių aplinkybių, kad Departamento nurodytas išgautų gamtos išteklių kiekis bei deklaruotas mažesnis kiekis nei išgauta valstybinių gamtos išteklių apskaičiuotas netinkamai, ar klaidingai. Pareiškėja tiesiog teigia, kad yra dvi skirtingos išgautų gamtinių išteklių skaičiavimų metodikos (pagal markšeiderinius matavimus arba pagal LGT teikiamas kalnakasybos ataskaitas), tačiau apskritai nenurodo kokiame teisės akte yra nurodytas šių metodikų reglamentavimas.

Be to, iÅ¡gaunamų gamtos iÅ¡teklių bei telkinyje liekančių iÅ¡teklių apskaita vykdoma vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintomis MarkÅ¡eiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniuose laikinosiomis taisyklėmis, todėl nėra jokio teisės akto ar metodikos, kurioje bÅ«tų numatyta, kad faktiÅ¡kai iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių apskaitÄ bÅ«tų galima vykdyti kitaip nei teigia pareiÅ¡kėja.

11. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusios VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas. IÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiÅ¡kėjai, jame aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia. Departamentas, priimdamas sprendimÄ , nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos ir laikėsi pagrindinių procedÅ«rų.

12. PareiÅ¡kėja teisės pažeidimus iÅ¡ esmės pripažįsta, argumentuodama, kad apskaičiavimai padaryti dėl aritmetinių klaidų, netinkamo suvokimo apie gamtos iÅ¡teklių panaudojimo fazės pabaigÄ ar kitų pareiÅ¡kėjai nežinomų priežasčių, mano, jog už pažeidimus pritaikyta sankcija nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, atsakovas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos padėtį lengvinančias aplinkybes. 12.1. Todėl sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). 12.2.

LVAT savo bylose laikosi nuostatos, kad teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (LVAT administracinėse bylose Nr. A-896-662/2015, Nr. eA-278-624/2019). 12.3. .Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ , todėl Å¡is principas neatskiriamas nuo teisingumo principo.

Ä®gyvendinant teisingumo principÄ , reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. 12.4. Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ataskaitas apie per mokestinius laikotarpius iÅ¡gautų žvyro kiekius teikė Lietuvos geologijos tarnybai, kuriai pateiktais duomenimis vadovavosi Departamentas patikrinimo metu. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų siekusi nuslėpti iÅ¡gautus žvyro kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau bÅ«tų taikytos ekonominės sankcijos už analogiÅ¡kus pažeidimus, be to, svarbu ir tai, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ dalies pripažįsta pažeidimÄ . 12.5.

Atsižvelgus į nurodytus motyvus, į pareiÅ¡kėjos argumentus, kad neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ar turėti mokestinės naudos, o tokia situacija iÅ¡ esmės susidarė dėl aritmetinės klaidos ar žmogiÅ¡kos klaidos, laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobÅ«džiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimaliÄ Ä®statymo numatytÄ sankcijÄ (priskaičiuotÄ mokestį dauginant iÅ¡ 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo bÅ«ti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžio nustatymo. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobÅ«džiu, pasekmėmis, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už netinkamai deklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį padidinti tris kartus. 12.6.

Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, laikytina, kad Departamento paskirta sankcija pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl turėtų būti mažintina iki 3 907 Eur.

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Tenkinti reiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „SKA“ skundÄ iÅ¡ dalies. 39Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir 2021 m. vasario 12 d. sprendimÄ Nr. AS-56, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA79–101 didesniu tarifu 13 023 Eur sumÄ , jÄ sumažinant iki 3 907 Eur (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų septynių eurų). 40Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. 41Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas Fausta Vitkienė