2022-07-28 Nr. AB-19637-3-61-3-01793-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3391-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65086 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuodamas grėsmės tikimybe kilmės šalyje dėl separatistų persekiojimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai jam nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes buvo pagrobtas, todėl jam kyla grėsmė persekiojimą patirti ir ateityje.

3. Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį, nesudarius galimybės savanoriškai išvykti. Pasak pareiškėjo, neteisingai įvertinta maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė. Pareiškėjo prašymas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl to sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas pateikė pasakojimą apie savo situaciją, nurodydamas, kad 2021 m. kovo mėnesį į jo namus įsilaužė kaukėti (duomenys neskelbtini) separatistai, kurie nužudė jo tėvus, jį pagrobė, o namą sugriovė. Pareiškėjo teigimu, separatistai pagrobė pareiškėją tam, kad užverbuotų prisijungti prie jų ginkluotos grupuotės. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nenuoseklus, apklausos eigoje keitėsi tam tikros esminės pasakojimo detalės, pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

6. Nors iš pradžių pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra pilnametis (pagal medicininę išvadą, pareiškėjo amžius yra tarp 20-24 metų).

7. Nepaisydamas pareiškėjo pasakojimo trūkumų, Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri taip pat nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių tikrumo. Konstatuota, jog beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali.

8. Migracijos departamentas padarė išvadas, kad pareiškėjo pasakojimas buvo su trūkumais, jo baimės nebuvo pagrįstos objektyviais įrodymais, todėl tyrimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė, todėl jam nesuteiktina ir papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktą. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Migracijos departamentas konstatavo, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65086 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

10. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirminės apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Teigė, kad bėga iš (duomenys neskelbtini) dėl vykstančio civilinio karo, įvairių ginkluotų grupuočių užpuolimų.

11. 2021 m. spalio 25 d. apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jis pabėgo iš savo kilmės valstybės, nes buvo pagrobtas separatistų. Užsieniečio teigimu, 2021 m. kovo pabaigoje į prieglobsčio prašytojo ir jo tėvų namus atvyko separatistai ir norėjo jį pagrobti. Kadangi užsieniečio tėvai bandė priešintis ir neleisti pasiimti sūnaus, prieglobsčio prašytojo tėvai buvo nužudyti, jų namas (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) kvartale buvo sugriautas, o prieglobsčio prašytojas pagrobtas. Pagrobėjai sakė, kad jiems reikalingas tik prieglobsčio prašytojas, nes jis yra tinkamo amžiaus, kad galėtų būti užverbuotas ir prisijungtų prie (duomenys neskelbtini) separatistų. Užsienietis pasakojo, kad jam ir dar trims asmenims pavyko pabėgti iš tos vietos, nes jiems padėjo ten sutiktas korespondentas. Korespondentas paaiškino jam, kur jie buvo atsidūrę po pagrobimo, kas jiems ruošiama ir liepė bėgti, pasislėpti. Pasakojimo eigoje prieglobsčio prašytojas teigė, kad jis daug ko neatsimena, buvo praradęs orientaciją laike. Vėliau prieglobsčio prašytojas minėjo, kad jie pabėgo, kai juos saugoję žmonės užsnūdo. Prieglobsčio prašytojas ilgai bėgo, slapstėsi, kol atvyko į kažkokį miestelį, ten gatvėje sutikti žmonės priglaudė jį ir paskatino išvykti iš šalies. Gyvendamas pas tuos žmones, prieglobsčio prašytojas susisiekė su savo drauge, kuri jam pasakė, kad galima išvykti į Europą. Tuomet prieglobsčio prašytoją priglaudusi šeima suorganizavo jam kelionę į Baltarusiją, per savaitę laiko sutvarkė jam dokumentus ir už viską sumokėjo.

12. 2021 m gruodžio 18 d. prieglobsčio prašytojas apskundė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo. 2022 m sausio 17 d. 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (toliau – komisija) nustatė, kad ginčijamame sprendime užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, ginčijamame sprendime pateiktos išvados nėra pakankamai pagrįstos, iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kokių konkrečiai pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų pareiškėjas neatitinka ir panaikino Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36342. Atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priėmė 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65086.

13. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas 116 punktas laikytinas spausdinimo apsirikimo klaida), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

14. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo netikslus, nenuoseklus bei abstraktus pasakojimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrindžia individualaus persekiojimo tikimybės, yra pagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo paklausus, kaip pavyko pabėgti, užsienietis kelis kartus pateikė skirtingus atsakymus. Iš pradžių pareiškėjas teigė, kad jam ir dar trims asmenims pabėgti padėjo korespondentas, kuris buvo išanalizavęs visą vietovę, tačiau vėliau pareiškėjas minėjo, kad jis daug ko neprisimena, bet vieną dalyką žino tikrai aiškiai, kad kartą jie buvo išvesti iš patalpos ir tai buvo puiki proga pabėgti, tuo pareiškėjas ir pasinaudojo. Galiausiai pareiškėjas nurodė, kad kartą juos prižiūrėjęs asmuo užsnūdo, jis su kitais pagrobtaisiais tuo metu ir nusprendė slapta pabėgti. Pažymėtina, kad istorijai apie korespondento teikiamą pagalbą prieštarauja ir kiti pareiškėjo teiginiai, kuriais jis nurodė, kad jam nebuvo galimybės sužinoti, kas tokie yra kiti pagrobtieji, nes jie buvo nuolat stebimi ir jiems nebuvo leista kalbėtis.

15. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra pilnametis (pagal medicininę išvadą, pareiškėjo amžius yra tarp 20-24 metų).

16. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė jokių individualių aplinkybių dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje, pasakojimas prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai, o pareiškėjas apklausos eigoje kelis kartus keitė savo pasakojimo detales, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašymo motyvai buvo abstraktaus pobūdžio, apklausos eigoje keitėsi tam tikros esminės pasakojimo detalės. Teismo nuomone, Migracijos departamentas pagrįstai kaip nepatikimą vertino pasakojimo dalį apie užsieniečio pagrobimą, pabėgimą ir gyvenimą nežinomoje šeimoje, kuri jam už pinigus suorganizavo išvykimą į Baltarusiją, kai pareiškėjas tikino neturėjęs jokio asmens tapatybės dokumento, o skrydžiui lėktuvu, neva, dokumentai buvo operatyviai pagaminti. Be to, Migracijos departamentas vertino ir tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) būtent (duomenys neskelbtini) dažniau patiria persekiojimus ar būna verbuojami prisijungti prie separatistų.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu rinkta informacija apie smurto lygį pareiškėjo kilmės valstybėje. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Gimtoji prieglobsčio prašytojo kalba yra (duomenys neskelbtini), o verbavimui prisijungti prie separatistų dažniausiai pasirenkami (duomenys neskelbtini) asmenys. Į bylą pateikti duomenys įrodo, kad pareiškėjas prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Šiuo atveju atsakovas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. turėjo nustatyti, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina, negu netikėtina. Teismui nekilo jokių abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Atsakovui nustačius, jog pareiškėjas neatitiko minėtų Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, atsakovo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65086 dalis (dėl papildomos apsaugos nesuteikimo) taip pat pripažintina teisėta ir pagrįsta.

19. Teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

20. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

21. Kadangi pakeista sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

23. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas.

25. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Migracijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus ir nedetalus, prieštaraujantis surinktai kilmės valstybės informacijai, o pareiškėjas apklausos eigoje kelis kartus keitė savo pasakojimo detales, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos ir nevertintas dėl prieglobsčio jam suteikimo.

29. Migracijos departamento sprendime detaliai aptarta saugumo situacija pareiškėjo kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65086, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

36. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

37. Pažymėtina, kad 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

38. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) reglamentuojančio faktų ir aplinkybių vertinimą, 3 dalies a punktas nustato, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OJ L 180, 29.6.2013, p. 60–95) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 46 straipsnis reglamentuoja tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti tame straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc (nuo dabar) faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.

39. Pagal aptartas nuostatas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3235-520/2022).

40. Direktyvos 2011/95/ES V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C‑901/19, EU:C:2021:472, 41–43 p.).

41. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią valstybėje (į kurią grąžintinas tarptautinės apsaugos prašytojas) praeityje egzistavusios tam tikros aplinkybės gali būti svarbios norint išsiaiškinti dabartinę toje valstybėje egzistuojančią situaciją, tačiau vertinant atitinkamą riziką svarbiausios yra dabartinės sąlygos (EŽTT 2003 m. spalio 14 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Tomic prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17837/03; 2004 m. vasario 19 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Hida prieš Daniją, pareiškimo Nr. 38025/02).

42. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra)) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.

43. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

44. Valstybės institucijos – Migracijos departamento – pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį kyla iš Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-442/2022).

45. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022).

46. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Migracijos departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).

47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas, rinkdamas duomenis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra (duomenys neskelbtini) dalyje. (duomenys neskelbtini) dalyje tęsėsi plataus masto saugumo operacijos ir separatistų atakos. Nuo 2016 m. iki 2021 m., t. y. per 5 m., šiame regione žuvo per 3000 civilių bei keli šimtai vyriausybės pareigūnų. Per šį laikotarpį beveik pusė milijono regiono gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti saugesnės vietos apsistoti. Civiliai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai. Remiantis 2021 m. birželio 1 d. paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita, smurtas (duomenys neskelbtini) tolimojoje Šiaurėje, Šiaurės vakaruose ir Pietvakarių regionuose, ypač paskutiniuose dviejuose regionuose, tęsėsi separatistinių ginkluotų grupuočių išpuoliais prieš vyriausybės pareigūnus, tradicinius lyderius ir mokyklų darbuotojus. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ACLED surinko 290 smurtinių įvykių (duomenys neskelbtini) regione, iš kurių 107 buvo užšifruoti kaip mūšiai, 8 - kaip sprogimai/nuotolinis smurtas ir 175 - kaip smurtas prieš civilius gyventojus. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) regione, kuriame įvyksta nuo 25 iki 49 incidentų, kurių metu žūsta žmonės. Migracijos departamentas konstatavo, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

48. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, sprendžiant klausimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, būtina įvertinti naujausius duomenis apie karinį konfliktą pareiškėjo kilmės šalyje. Iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo departamentas dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos suteikė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją (duomenys neskelbtini).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjo kilmės gyvenamojoje vietovėje vyksta ginkluoti susirėmimai ir tai, jog būtina surinkti papildomą naujausią informaciją apie pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykstantį ginkluotą konfliktą bei ją įvertinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, todėl Migracijos departamento sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo grąžinamas nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento taikytos materialiosios teisės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat panaikinamas (ABTĮ 147 str.).

50. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į bendro saugumo kilmės valstybėje aspektus. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S65086 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė