b1de9232-e40b-403e-bbcd-c615618eb0e6 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5361-394/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00712-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 2 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas N. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2020-01-06 iki 2020-02-10 buvo laikomas Å iaulių TI, kur buvo pažeistos jo neturtinės teisės ir padaryta žala. Ä®staigoje nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nebuvo unitazo, praustuvės, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, kameroje dažnai tvyrojo nemalonus kvapas.

BÅ«davo situacijų, kai pareigÅ«nai atidarę duris stebėdavo, kaip žmogus tuÅ¡tinasi ir Å¡lapinasi, be to, tas buvo matoma ir kitiems kameros gyventojams. Nors Å iaulių TI tualetai nuo likusio kameros ploto buvo atskirti 1,5 aukščio sienele, tačiau toks sanitarinio mazgo atskyrimas nelaikomas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , buvo žeminama jo garbė ir orumas.

PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (35, 39, 40 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (2 b. l.). Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (35 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (16-20 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2020-01-06 iki 2020-02-10 kamerose Nr. 45 ir 47.

Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Kaip matyti iÅ¡ pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 45 ir 47 sanitarinio mazgo įėjimai atskirti ilga, tvarkinga užuolaida, kuri yra iÅ¡ storos polietileno plėvelės, sienelių aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 metro, o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Kadangi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , kurie lemtų negalėjimÄ naudotis tupimu sanitariniu mazgu nėra, vien pareiÅ¡kėjo pageidavimas dėl kitokio sanitarinio mazgo įrengimo nėra pagrindas konstatuoti pažeidimÄ . Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių TI įrengti mechaninę ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Pažymėjo, kad kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius joje nevirÅ¡ytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Vėdinimas per langus galimas, be to, iÅ¡ kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, kamerose yra praustuvės, o lentyna ar spintelė tualeto reikmenims susidėti nenumatyta.

IÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 45 sanitariniame mazge virÅ¡ praustuvės yra lentyna, o iÅ¡ kameros Nr. 47 nuotraukos lentynos nematyti, tačiau neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galimai ateityje skundžiamų aspektų. Jokių skundų dėl lentynų pareiÅ¡kėjas neteikė. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas N. A. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2020-01-06 iki 2020-02-10 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡ byloje esančios 2021-04-23 pažymos Nr. 60-11043 (23-24 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas N. A. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020-01-06 iki 2020-02-10, viso 36 dienas, kamerose Nr. 45 ir 47, su dar 3-4 asmenimis. Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose nagrinėjamu laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (neteko galios 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (25-26 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 45 ir 47 mūrinės, sienelių aukštis – 2,31 m kameroje Nr. 45 ir 2,29 m kameroje Nr.

47. Ä® bylÄ pateiktos ir kamerų Nr. 45 ir 47 fotonuotraukos (31-32 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose atitverti užuolaidomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p.). Pabrėžtina, kad pagal vėliausiÄ jÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį gerokai aukÅ¡tesne nei 1,5 m aukščio (bent apie 2 m aukščio siekiančia) pertvara, o praėjimÄ Ä¯ jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamÄ asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas privatumo pažeidimo nesieja su įėjimo į sanitarinius mazgus atitvėrimo bÅ«du (užuolaidomis), tik nurodo, kad „pareigÅ«nai, atidarę duris stebėdavo, kaip žmogus tuÅ¡tinasi ir Å¡lapinasi, be to, tas buvo matoma ir kitiems kameros gyventojams“. Å i pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė paneigta į bylÄ pateiktais dokumentais, iÅ¡ kurių matosi, kad sanitarinių mazgų sienelių aukÅ¡tis 2,31 ir 2,29 m., o įėjimai visiÅ¡kai izoliuoti, taigi sanitariniu mazgu besinaudojantis asmuo negalėjo bÅ«ti matomas nei pareigÅ«nų, nei kitų kamerose buvusių asmenų.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais Šiaulių TI kamerose buvo pažeistas. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl dažnai tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir užuolaidomis), nagrinėjamu laikotarpiu kamerose buvo laikoma ir po 4-5 asmenis, todėl laikytina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus.

Tokios praktikos laikosi Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose iÅ¡nagrinėtose bylose (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021 ir kt.). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai: nebuvo unitazo, praustuvės, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiÅ¡kėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimÄ unitazÄ , be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (7.6 p., 9.1 p., 10.4 p.). Sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020 ir kt.).

Vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021 ir kt.).

Be to, iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad kameroje Nr. 47, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas didžiÄ jÄ laiko dalį, įrengtas bÅ«tent sėdimas klozetas (32 b. l.), taip pat Å¡ioje kameroje bei kameroje Nr. 45 įrengta praustuvė, o tualeto reikmenų spintelės įrengimo sanitariniuose mazguose teisės aktai nereglamentuoja. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl sanitarinių mazgų įrengimo atmestinos, kaip nepagrįstos. LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose buvo laikomas ir nemalonų kvapÄ jautė tik 36 dienas, kalinimo laikotarpiu nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sÄ lygų nesiskundė (33 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir naujausiÄ aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, LVAT 2021-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, LVAT 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo N. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo N. A. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė