b1de4972-2cbb-4f7f-b5e7-0af84822eb2d · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1740-945/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00874-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės T. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės T.

C. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. R. L. S. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (e. b. l. 1–7) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 10 063,80 Eur skolÄ , 2 375,80 Eur palÅ«kanas, 40 Eur netesybas, 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė nurodė nuo 2008 m. užsiimanti medinių namų, vasarnamių, sodo namelių, pirčių projektavimo, gamybos bei statybos veikla, savo produkcijÄ parduodanti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Atsakovė, kurios buveinė (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės klientė. IeÅ¡kovė pagamino ir atsakovei pristatė užsakytÄ produkcijÄ , tačiau atsakovė tinkamai neatsiskaitė, liko skolinga ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . IeÅ¡kovė akcentavo produkcijÄ gaminanti Lietuvoje, Å¡alių santykius vertinanti kaip rangÄ , kas lemia, jog ginčas yra teismingas Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mams pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalies b punktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (e. b. l. 65–69) ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mams.

3. Kadangi ginčas kilęs tarp įmonių, kurių registruotos buveinės vietos yra skirtingose Europos SÄ jungos valstybėse narėse, teismas nurodė, kad užsienio (tarptautinį) elementÄ turinčio ginčo jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant Reglamento nuostatas.

4. Teismas nurodė, kad pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pateikiami atsakovo buveinės vietos teismui. Kitos valstybės teismas gali bÅ«ti kompetentingas nagrinėti ginÄÄ tik esant Reglamente tiesiogiai įvardintoms iÅ¡imtinėms situacijoms. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iÅ¡ sutartinių santykių, todėl, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ginčas yra teismingas ne tik atsakovės buveinės, bet ir sutartinės prievolės įvykdymo vietos valstybės teismui.

5. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktu, pirkimo pardavimo sutarties atveju sandorio įvykdymo vieta pripažįstama prekės perdavimo vieta, o paslaugų teikimo teisinių santykių atveju – paslaugų suteikimo vieta. Sutikdamas su ieÅ¡kovės argumentu, kad rangos teisiniai santykiai pagal Lietuvos Respublikos teisę yra prilyginami paslaugų teikimui Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡alis siejo bÅ«tent rangos, o ne pirkimo pardavimo santykiai.

6. Teismas konstatavo, kad Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties, kurioje bÅ«tų susitarusios dėl jas siejančių teisinių santykių pobÅ«džio. Vien ieÅ¡kovės įstatų turinys ir vieÅ¡ai skelbiama informacija apie veiklÄ , kur nurodoma, kad ieÅ¡kovė užsiima tiek gamyba, tiek ir prekyba, nesudaro pagrindo spręsti, jog Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai. Å ios iÅ¡vados, teismo vertinimu, nepaneigia ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė yra parengusi projektÄ atsakovei skirto namelio statybai.

7. Ä®vertinęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ aiÅ¡kinant prekių pardavimo ir paslaugų teikimo sÄ vokų skirtumus, teismas konstatavo, kad, jeigu Å¡alys susitaria dėl prekių, kurios turi bÅ«ti pagamintos, tiekimo, Å¡alis siejantis santykis turi bÅ«ti vertinamas kaip prekių pardavimas net ir tuo atveju, kai pirkėjas nustato tam tikrus reikalavimus prekėms, jeigu prekės yra gaminamos iÅ¡ pardavėjo medžiagų ir pardavėjas atsako už jų kokybę bei atitiktį sutarčiai. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodinėja prekes gaminusi iÅ¡ atsakovės pateiktų medžiagų, todėl Å¡alis siejusius teisinius santykius kvalifikavo kaip prekių pirkimÄ pardavimÄ .

8. Pripažinęs, kad Å¡alis siejo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, jog ieÅ¡kovė prekes pristatydavo į atsakovės buveinės valstybę ((duomenys neskelbtini)), teismas sprendė, kad bÅ«tent Å¡ios valstybės teismai yra kompetentingi nagrinėti ginÄÄ . III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu (e. b. l. 72–76) ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje turėtų bÅ«ti sprendžiami iÅ¡imtinai procesinio pobÅ«džio klausimai. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, kad Å¡alis siejo pirkimo pardavimo santykiai, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, net nesulaukęs atsakovės pozicijos, pasisakė dėl bylos esmės. 1.2. Teismo iÅ¡vada dėl Å¡alis siejusių pirkimo pardavimo teisinių santykių yra nepagrįsta.

Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovė darbus atliko pagal konkretų atsakovės užsakymÄ , vykdė ne tik statybÄ , bet ir projektavimÄ . 1.3. Byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl piniginės prievolės vykdymo. Atsakovė pažeidė pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove. Å i pareiga turėjo bÅ«ti vykdoma pervedant lėšas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Lietuvoje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė bÅ«tent piniginės prievolės vykdymo vietos valstybės teisme. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

Å ioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kaip pareikÅ¡tÄ nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Atskiruoju skundu nėra ginčijama skundžiama nutartimi nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovės buveinė yra Lietuvoje, o atsakovės – (duomenys neskelbtini), kas lemia Reglamente įtvirtintų jurisdikcijos taisyklių taikymÄ (CPK 780 straipsnis, Reglamento 81 straipsnis). IeÅ¡kovė neginčija ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja teismingumo taisykle, ginčas yra priskirtinas atsakovės buveinės vietos valstybės (Italijos) teismų kompetencijai, jog, reikalavimÄ ieÅ¡kovei kildinant iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, gali bÅ«ti taikoma alternatyvi teismingumo taisyklė, įtvirtinta Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ ginÄÄ taip pat kompetentingi nagrinėti valstybės, kurioje sutartinė prievolė turi bÅ«ti vykdoma, teismai.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieÅ¡kinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

Nurodyta aplinkybė paneigia atskirojo skundo argumento, kad teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje be pagrindo vertino Å¡alis siejančio teisinio santykio pobÅ«dį, pagrįstumÄ . Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ lemia aplinkybė, jog Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalėjo įvertinti tokio ieÅ¡kovės argumento pagrįstumÄ .

14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktu, pirkimo pardavimo sutarties atveju sandorio įvykdymo vieta pripažįstama prekės perdavimo vieta, o paslaugų teikimo teisinių santykių atveju – paslaugų suteikimo vieta. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė akcentuoja, kad sutartinių santykių teisinis kvalifikavimas nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingas, kadangi reikalavimas reiÅ¡kiamas ne dėl prekių tiekimo ar rangos darbų vykdymo, bet dėl piniginės prievolės, todėl prievolės vykdymo vieta Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkto tikslais turi bÅ«ti nustatoma atsižvelgiant į vietÄ , kurioje turi bÅ«ti atliktas mokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo argumentu ieÅ¡kovė nesirėmė nei ieÅ¡kinyje, nei vykdant teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį (e. b. l. 34–35) dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo teiktuose paaiÅ¡kinimuose (e. b. l. 38–40).

15. Kita vertus, šį skundo argumentÄ apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstÄ . Vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktu, Å¡ios dalies a punktas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai netaikomas b punktas. Tokį teisinį reglamentavimÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas iÅ¡aiÅ¡kino kaip nustatantį aiÅ¡kiÄ teisinių taisyklių hierarchijÄ , lemiančiÄ Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo prioritetiÅ¡kumÄ (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimÄ byloje Nr. C?196/15), taip pat kaip taikytinÄ visiems reikalavimams, kylantiems iÅ¡ tos pačios sutarties, o ne tik tiesioginiam prievolės, pagal kurį kvalifikuojamas teisinis santykis, vykdymui (žr., pvz., ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimÄ byloje Nr. C-386/05).

Kitaip tariant, jeigu šalių teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip prekių pirkimas pardavimas arba paslaugų teikimas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, būtent šiame punkte nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos tiek tuo atveju, kai ginčas kyla dėl prekių perdavimo ar paslaugų teikimo, jų kokybės, tiek ir tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl kitokių sutartinių prievolių vykdymo (pvz., atsiskaitymo už prekes ar paslaugas).

16. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinį nulėmė kitoks, nei ieÅ¡kovė akcentavo ieÅ¡kinyje, teismo pateiktas Å¡alis siejančio teisinio santykio pobÅ«džio vertinimas. IeÅ¡kovė neginčija teismo pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad produkcija buvo tiekiama į atsakovės buveinės valstybę ((duomenys neskelbtini)), todėl teisinį santykį kvalifikavus kaip prekių pirkimÄ pardavimÄ , Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė lemtų ginčo teismingumÄ (duomenys neskelbtini) teismams. Tik pripažinus, kad Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai, kurie patenka į paslaugų teikimo sÄ vokÄ Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, bÅ«tų galima spręsti, jog, produkcijÄ gaminusi Lietuvoje, ieÅ¡kovė gali pasirinkti ginÄÄ spręsti Lietuvos teismuose.

17. Ä®vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, susijusius su Å¡alis siejančiu teisiniu santykiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirma, ieÅ¡kovė patvirtino, kad raÅ¡ytinė sutartis, kurioje Å¡alys bÅ«tų galėję aiÅ¡kiai įvardinti tiek tarpusavio santykių pobÅ«dį, tiek ir galimo ginčo teismingumÄ , nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovė, kaip profesionalus rinkos subjektas, vykdantis veiklÄ ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, turėjo galimybę įforminti sutartinius teisinius santykius ir iÅ¡vengti galimų interpretacijų, tačiau to nepadarė.

Antra, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų (e. b. l. 20–33), ieÅ¡kovė santykiuose su atsakove save įvardijo ne kaip rangovÄ ar paslaugų teikėjÄ , bet kaip pardavėjÄ , pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo tikslais Å¡alis siejančius santykius apibrėžė bÅ«tent kaip prekių pardavimÄ , o ne paslaugų teikimÄ , nors Å¡ie teisiniai santykiai ieÅ¡kovės taikytoje Europos SÄ jungos 2006 m. lapkričio 28 d. direktyvoje Nr. 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos yra aiÅ¡kiai atskirti ir jiems taikomas nevienodas teisinis režimas.

Kitaip tariant, santykiuose su atsakove ieÅ¡kovė Å¡alis siejančius santykius įvardijo kaip prekių pardavimÄ . Trečia, nors ieÅ¡kovė, vadovaudamasi savo įstatais (e. b. l. 41–42) ir vieÅ¡ojoje erdvėje pateikta informacija (e. b. l. 43–53), akcentavo, kad jos veikla yra susijusi ne tik su prekyba, bet ir su gamyba, vien faktas, kad ieÅ¡kovė pardavinėja ne kitų, bet savo pagamintus gaminius, neleidžia spręsti, kad jÄ su Å¡iuos gaminius įsigyjančiais klientas sieja ne pirkimo pardavimo, bet rangos teisiniai santykiai.

Atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ Ä¯sigyti ieÅ¡kovės gaminamÄ produkcijÄ , o ieÅ¡kovė įsipareigojo užsakymÄ Ä¯vykdyti, t. y. pagaminti prekę ir pristatyti jÄ pirkėjai. Spręsti, kad toks santykis turi bÅ«ti vertinamas kaip ranga, nėra jokio pagrindo. Ketvirta, kaip nepagrįstas atmetamas ieÅ¡kovės argumentas, kad Å¡alis siejantys santykiai pripažintini ranga dėl to, jog namelius atsakovei ji gamino pagal specialų projektÄ (e. b. l. 44–64). Viena vertus, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jos į bylÄ pateikta informacija buvo suderinta su atsakove, parengta bÅ«tent Å¡alims bendradarbiaujant, atsižvelgiant į atsakovės specifinius poreikius.

Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esminiais kriterijais, leidžiančiais atriboti prekių pardavimÄ nuo paslaugų teikimo, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama tai, kieno medžiagos buvo naudojamos gamybos procese ir kas atsako už gaminio kokybę. Vien faktas, kad gamintojas prekę pagamino atsižvelgdamas į užsakovo poreikius, nesukuria pagrindo spręsti, jog Å¡alis siejo ne pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, jeigu prekė buvo gaminta iÅ¡ gamintojo medžiagų ir gamintojas prisiima atsakomybę už prekės kokybę (žr., pvz., ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimÄ byloje Nr. C-381/08).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino prekes gaminusi iš savo medžiagų, ji teismui teiktoje viešojoje informacijoje skelbiasi atsakanti už savo produkcijos kokybę, todėl spręsti, kad šalių santykiai turi būti vertinami kaip ranga, nėra pagrindo.

18. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad Å¡alis siejančius teisinius santykius pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tinkamai bei, taikydamas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktÄ , pagrįstai sprendė, jog ginčas teismingas (duomenys neskelbtini) teismams. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovei yra nepatogu bylinėtis (duomenys neskelbtini) teismuose, negali bÅ«ti pripažįstama pagrindu netaikyti Reglamento nuostatų. Norėdama, kad ginčas bÅ«tų priskirtas Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, ieÅ¡kovė galėjo sudaryti susitarimÄ su atsakovė dėl jurisdikcijos.

19. Ä®vertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas