b1da3284-e672-4930-b499-b5d6a8fb5f40 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4151-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01648-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas K. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l 4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 m. gyveno Kybartų pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad buvo laikomas perpildytuose Kybartų pataisos namų bÅ«riuose Nr. 5 ir Nr. 2 bei drausmės grupės kamerose Nr. 106, 103. Atskaičiavus baldų ir kito inventoriaus užimamÄ plotÄ (stalai, gultai, spintelės) pareiÅ¡kėjui teko mažai gyvenamojo ploto (mažiau nei 5 kv. m.), todėl turėjo nuolat sėdėti arba gulėti.

Dėl vietos trÅ«kumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, įtampa. Gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta ir drėgna, nebuvo tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, rÅ«kantieji buvo laikomi su nerÅ«kančiais, pareigÅ«nai netinkamai elgėsi tyčia provokuodami, sukeldami konfliktines situacijas ir pan. Teigė, kad laikydamas pareiÅ¡kėjÄ orumÄ Å¾eminančiomis, kankinančiomis sÄ lygomis atsakovas pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kitus teisės aktus, reglamentuojančius minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, fizinėmis kančiomis, pažeminimu ir pan. Neturtinę žalÄ vertino 13000 Eur, prašė jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovas atsiliepime (b. l. 7-10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad K. V. Kybartų pataisos namuose bausmę atliko laikotarpiu nuo 2012-10-11 iki 2015-09-07. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2012-10-22 įsakymu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į penktojo nuteistųjų bÅ«rio, kambarį Nr. 521, kurio plotas 36 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų.

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013-04-15 įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į antrojo nuteistųjų būrio kambarį Nr. 223, kurio plotas 25,35 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos. Nuo 2014-12-12 pareiškėjas buvo 9 mėnesių laikotarpiui perkeltas į drausmės grupę. Pažymėjo, kad pataisos įstaigoje numatytas bausmės atlikimo režimas nustato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio aikÅ¡telės, kiti sporto įrenginiai, kuriais nuteistieji gali bet kada naudotis. Pažymėjo, kad buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Pripažino, kad kamerų plotas atskirais laikotarpiais galėjo neatitikti nustatytų reikalavimų, tačiau pataisos namų administracija stengiasi tokiomis sÄ lygomis asmenis laikyti kuo trumpesnį laikÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjui minimalus kamerų plotas buvo mažesnis tik 5 paras (2014-12-12 - 2014-12-16), tačiau pažeidimas negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima vertinti kaip kankinimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Pažymėjo, kad pareiškėjas tyčia darė rėžimo pažeidimus suvokdamas, kad už tai bus skirtos nuobaudos ir jis bus patalpintas į kamerų tipo patalpas. Paaiškino, kad Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai apšvietimui ir oro cirkuliacijai nagrinėjamu atveju neturi būti taikomi, kadangi higienos norma taikoma projektuojamiems ir naujai statomiems namams. Gyvenamųjų patalpų temperatūra atitinka Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Drausmės grupėje kamerų langai pritaikyti vėdinimui.

Kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir mechaniniu bÅ«du. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo nuobaudÄ atlikti katu su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose nesikreipė į psichologus dėl psichologinių ar emocinių problemų, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, taip pat į pataisos namų administracijÄ nesikreipė dėl konfliktų su kitais nuteistaisiais. Pažymėjo, kad žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) netinkamomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad įkalinimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kybartų pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose gyvenamosiose patalpose, kamerose, kurių plotas vienam nuteistajam neatitiko nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Bylos duomenimis, pareiškėjas K. V. Kybartų pataisos namuose bausmę atliko nuo 2012-10-11 (b. l. 11-12).

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2015-08-25 (b. l. 5). Vadinasi, nagrinėjamu atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2012-10-11 iki 2015-08-24.Remiantis atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2012-10-16 įsakymu, pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 5-jo nuteistųjų bÅ«rio kambarį Nr. 505, kurio plotas 36,00 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų, taigi pareiÅ¡kėjui teko 3,00 kv. m. gyvenamojo ploto (0,1 kv. m. mažiau negu nustatyta Taisyklėse).

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2012-10-22 įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į Kybartų pataisos namų 5-jo būrio kambarį Nr. 521, kurio plotas 36,00 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų, taigi pareiškėjui teko 3,00 kv. m. gyvenamojo ploto (0,1 kv. m. mažiau negu nustatyta Taisyklėse). Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. 223 pareiškėjas buvo paskirtas į 2-jo nuteistųjų būrio kambarį Nr. 223, kurio plotas 25,35 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi pareiškėjui teko 3,17 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 20, 22, 23).

Taip pat, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014-12-12 įsakymu pareiÅ¡kėjas devynių mėnesių laikotarpiui buvo paskirtas į drausmės grupę (b. l. 15-16). PareiÅ¡kėjas gyveno drausmės grupės kamerose Nr. 103, 106, 114, 116, 125. Remiantis atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2014-12-16 kameroje Nr. 125 pareiÅ¡kėjui teko 3,52 kv. m (0,08 kv. m. mažiau negu nustatyta Taisyklėse) (b. l. 20).Daroma iÅ¡vada, kad laikotarpiais nuo 2012-10-16 iki 2013-04-14 (viso 132 paras, atėmus laikÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs (50 parų)) ir nuo 2014-12-12 iki 2014-12-16 (5 paras) atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose negalėjo judėti, jam teko nuolat gulėti arba sėdėti, kadangi kameros plotÄ užėmė baldai, kitas inventorius.

Teismo vertinimu, minėtos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės yra glaudžiai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinamos kaip minėto pažeidimo dalis (pvz., LVAT 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1780-575/2015 ir kt.). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.

Be to, teisės aktai nenumato, kad asmeniui tenkanti kameros ploto norma turi bÅ«ti skaičiuojama neįskaitant baldų. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl vietos trÅ«kumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, tačiau minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia Kybartų pataisos namų 2015-09-18 pažyma, kurioje nurodyta, kad per savo bausmės atlikimo laikÄ pareiÅ¡kėjas į pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nus dėl konfliktų su kitais nuteistaisiais nesikreipė, o informacijos, kad pareiÅ¡kėjas turėtų konfliktų su kitais nuteistaisiais neužfiksuota (b. l. 18).PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus sieja su aplinkybėmis, kad patalpose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, tačiau į bylÄ nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Hhigienos norma HN 76:2010, kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Pagal higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ , gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-65 proc., Å¡altuoju – 35-60 proc., oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų laiku 18-28 Co, Å¡altuoju – 18-22 Co, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas), natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas - 0,5 % (22 p.).Nors pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad kamerose nebuvo tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, tačiau, įvertinus tai, kad patalpų natÅ«ralus apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, nes tam reikia iÅ¡kirsti didesnius langus, teismo vertinimu, Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimai nagrinėjamu atveju netaikytini ir atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti konstatuoti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo drėgna ir Å¡alta, tačiau į bylÄ nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat nepateikė pareiÅ¡kėjo argumentus paneigiančių įrodymų. Atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Kybartų pataiso namų Å«kio skyriaus tarnybinis praneÅ¡imas (b. l.

19) patvirtina, kad Kybartų pataisos namai pradėti eksploatuoti 2006 metais laikantis tuo metu galiojusių Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimų, pastatai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nors atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuo pataisos namų eksploatacijos pradžios minėti aplinkos veiksniai patalpose nepakito, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik atsakovo atstovo paaiškinimų, kad aplinkos veiksniai (šiluma, drėgmė patalpose) atitinka nustatytus reikalavimus, nepakanka.

Atsakovui nepateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje lieka nepaneigti ir laikytini įrodytais.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, jog jis buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, kalinimo įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo nuobaudÄ atlikti kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Å iÄ aplinkybę patvirtina 2014 m. gruodžio 12 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimas Nr. 5-48/2069 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 15-16). Be to, į bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo bausmę atlikti su nerÅ«kančiais asmenimis, taigi nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (provokacijų, sukeltų konfliktinių situacijų ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t.y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (pvz. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kybartų pataisos namai 137 paras (2012-10-16 -2013-04-14 ir 2014-12-12 - 2014-12-16) neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenamojo ploto normos, taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų aplinkos veiksnių patalpose (Å¡iluma, drėgmė), todėl konstatuotina, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 13 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, fizinėmis kančiomis, pažeminimu ir pan.

Tačiau teismas pažymi, kad į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas vartoja narkotines medžiagas, dėl to buvo perkeltas į drausmės grupę (b. l. 13), taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos fizinės kančios galimai susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Nors pareiÅ¡kėjas pakankamai ilgÄ laikotarpį buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis (137 paras pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ minimaliÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , taip pat liko nepaneigti argumentai dėl netinkamų aplinkos veiksnių), tačiau atsižvelgiant į tai, kad minimali ploto norma nebuvo pažeista ženkliai (pareiÅ¡kėjui trÅ«ko iki 0,1 kv. m.), be to, nustatytus pažeidimus iÅ¡ dalies kompensavo tai, jog pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ (132 paras) gyveno bendrabučio tipo patalpose ir turėjo judėjimo laisvę viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, kadangi buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

Byloje nustatyta aplinkybė dėl minimalaus ploto normos pažeidimo kamerų tipo patalpoje, teismo vertinimu, laikytina mažareikÅ¡me, kadangi ploto norma kameroje Nr. 125 buvo pažeista tik 0,08 kv. m. Be to, įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis į bylÄ nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo K.

V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                       Audrius Grauželis