b1d8ec92-5596-470a-89cd-dd87f68aa0e8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2265-153/2012;teisminio proceso Nr. 2-05-3-14932-2011-3;pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba; (S) procesinio dokumento kategorijos: 29.4; 121.1; 121.21;121.22.KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-364/2012 pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. S. kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo ir prašė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei valdymo nuosavybės teisę į butÄ (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. gegužės 7d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti nuosavybės teisę į ginčo butÄ adresu: (duomenys neskelbtini) , tuo pagrindu, kad ginčo butas buvo suteiktas ieÅ¡kovei valdyti nuosavybės teise remiantis Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 308, o vėliau paimtas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir perduotas neteisėtai nuosavybėn atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Teismas nustatė, kad remiantis LR Butų kodekso nuostata, tarp Panemunės raj. 9-o BŪT ir I.

S. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė 1984-11-23 sutartis, kurios pagrindu nuomininkei – Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei, ir jos Å¡eimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta 30,85 kv. m gyvenamojo ploto patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nuosavybės teisės į butÄ Å¡ios nuomos sutarties pagrindu neįgijo, buto savininkė buvo valstybė, kurios vardu registruotas butas. 1995-03-16 priėmimo–perdavimo aktu ginčo butas kartu su kitais nekilnojamojo turto objektais buvo iÅ¡ valstybės nuosavybės perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn ir VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ginčo butas įregistruotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise.

Teismas, remdamasis surinktais byloje įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė I. S. jokiais pagrindais nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į ginčo butÄ , nes ieÅ¡kovė 1991-10-31 pareiÅ¡kime, adresuotame Kauno miesto valdybai, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pirkti (privatizuoti) ginčo butÄ , tad aiÅ¡kiai suprato, kad butas ieÅ¡kovei nuosavybės teise nepriklauso, todėl ginčo butas negali bÅ«ti pripažintas jos nuosavybe. Teismas, nenustatęs ieÅ¡kovės teisių pažeidimų valdymo ir naudojimosi ginčo butu, todėl atsisakė ginti ieÅ¡kovės valdymo teisę, kaip savarankiÅ¡kÄ daiktinę teisę, kylančiÄ iÅ¡ ginčo buto nuomos sutarties, nes ji nėra pažeista (LR CK 4.34 str., 4.35 str.), ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė, kuri praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, grÄ Å¾inti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1965 m. valdo ginčo butÄ asmeninės nuosavybės teise, butas perduotas ieÅ¡kovės nuosavybėn remiantis perdavimo–priėmimo aktu Nr. 308 – orderiu, butas nuo 1992-02-12 VÄ® Registrų centro Kauno filiale asmeninės nuosavybės teise apskaitytas ieÅ¡kovės vardu.

Byloje suraÅ¡yti dokumentai dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo buto dirbtinai sukÅ«rė situacijÄ , kai ginčo butas buvo perduotas iÅ¡ vienos valstybės įstaigos kitai, taip pat įstaigoms, kurių apskaitoje ginčo butas neegzistavo, kaip antai Kauno miesto Panemunės rajono 9 BŪT. Be to, ginčo butas registruotas Kauno miesto savivaldybės vardu, nors įstaiga įsteigta 1994-07-07 kaip naujas teritorinis vienetas, tad neegzistavo1965 m., t. y. tuo metu, kai ginčo butas buvo perduotas ieÅ¡kovei.

Ginčo buto registracija Kauno miesto savivaldybės vardu atlikta be ieškovės sutikimo, todėl yra neteisėta. Nuosavybės teisės registracija Kauno miesto savivaldybės vardu nesukurs atsakovei teisių, ji laikoma niekine, neturinčia juridinės galios dėl privalomų rekvizitų trūkumo, bei sprendimo, įsakymo, ministro vizos nebuvimo LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1965-03-16 perdavimo–priėmimo akte.Teismas neištyrė fakto, neatskleidė bylos esmės, neįtraukė byloje trečiuoju asmeniu valstybės įmonės Registrų cento Kauno filialo.

Byloje nebuvo tinkamo proceso, nepripažinti faktiniai Lietuvos Respublikos ir I. S. sutartiniai santykiai, atsiradę nuosavybės teisės perėjimo momentu 1965-09-29, sandorio Nr. 565. Å ių pažeidimų Kauno apygardos teismas negali iÅ¡taisyti, todėl bÅ«tina grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui tirti iÅ¡ naujo.Teismas neatskleidė bylos esmės ir nenagrinėjo klausimo dėl ginčo buto valdymo iki 2001-12-07, ieÅ¡kovė butÄ valdė nuosavybės teise nuo 1965-09-29 sprendimo Nr. 565 priėmimo teisėtai, Å¡ios aplinkybės neginčijo atsakovė ir Å¡iÄ aplinkybę nustatė teismas skundžiamame sprendime.Tarp ieÅ¡kovės I.

S. ir Kauno miesto savivaldybės 2012-05-07 neegzistuoja buto (duomenys neskelbtini), jokia nuomos sutartis nuo 1995-01-04 nei iki 2008-06-10, nei po 2008-06-10 - savo valia ieÅ¡kovė I. S. nėra pasiraÅ¡iusi jokio savo valdomo, naudojamo ir disponuojamo asmeninės nuosavybės fonde buto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo, dovanojimo ar iÅ¡sinuomojimo iÅ¡ savęs pačios sutarties, patvirtintos notaro pagrindu.Teismas nepaskirstė Å¡alims įrodymų naÅ¡tos iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, nepaskirstęs įrodymų naÅ¡tos ir bylÄ pradėjęs nagrinėti iÅ¡ esmės, padarė procesinį pažeidimÄ .

Gyvenamosios patalpos 1984-11-23 sutartis ieÅ¡kovės pasiraÅ¡yta prieÅ¡ jos valiÄ , Å¡antažo įtakoje. IeÅ¡kovė nepasirašė sutarties pirmame puslapyje, ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su sutarties pirmo lapo turiniu. Teismas vertino niekinę sutartį byloje, nesiekdamas nustatyti tikrųjų Å¡alių ketinimų, tuo pažeidė CPK 177 str. 4 d. 179 str. 2 d., 185 str.Teismas nepareikalavo papildomų įrodymų, patvirtinančių 1984-11-23 sutarties pasiraÅ¡ymo faktÄ tarp ieÅ¡kovės ir valstybės institucijos, Å¡io fakto registracijos žurnalų.Teismas visiÅ¡kai nepripažįsta LR Konstitucijos 23 ir 46 straipsnio ieÅ¡kovės nuosavybei, butui (duomenys neskelbtini) , nuo 1965 m. rugsėjo 29 d., nepripažįsta, kad valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialas, 2001-12-07 atėmęs iÅ¡ ieÅ¡kovės valdymo teisę ginčo butui, apskaitytam asmeninės nuosavybės fonde I.

S.. Kauno miesto savivaldybės taryba pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius. Teismas priimdamas sprendimÄ nesivadovavo teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis), taikytas ne tas įstatymas, kurį reikėjo taikyti, neįvykdytas teisingumas (LR Konstitucijos 109 straipsnis).Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė teismo sprendimo nekeisti, apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovė nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pažeidė Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, neiÅ¡tyrė svarbių bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo LR CPK 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, dėl ko priėmė neteisėtÄ teismo sprendimÄ .Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad teismas privalėjo savo iniciatyva patraukti trečiaisiais asmenimis Kauno miesto savivaldybės tarybÄ , valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialÄ bei rinkti papildomus įrodymus, nes to nenumato CPK 178,179 str.Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ieÅ¡kovė nuo 1965 metų valdė, naudojo ir disponavo ginčo gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) , kurias ji gavo iÅ¡ Vykdomojo komiteto nuosavybėn.Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieÅ¡kovei ginčo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) , niekada nepriklausė nuosavybės teise.

Kauno miesto savivaldybė yra teisėta ir vienintelė ginčo gyvenamųjų patalpų savininkė, remiantis Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, kol aukščiau nurodytas įraÅ¡as nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriuje yra iÅ¡likęs 1991-10-31 ieÅ¡kovės raÅ¡yto praÅ¡ymo privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini) , originalas, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, pati pripažino, kad ginčo gyvenamosios patalpos nėra jos nuosavybė.Apeliantė nuo ginčo gyvenamųjų patalpų suteikimo jos Å¡eimai iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kaip ginčo gyvenamųjų patalpų savininkė.

Apeliantė visÄ laikÄ suprato, jog ginčo gyvenamosios patalpos nėra jos nuosavybė, ir tai patvirtina byloje esanti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuriÄ I. S. laisva valia pasirašė, ir I. S. praÅ¡ymas leisti privatizuoti ginčo gyvenamÄ sias patalpas lengvatine tvarka pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad Kauno miesto savivaldybė neteisėtai tapo ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) , savininke, o apie tai, kad apeliantė nėra ginčo gyvenamųjų patalpų savininkė, ji sužinojo tik 2011-05-17.

Pagal VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kuris yra pateiktas į bylÄ , duomenis ginčo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra 1995-03-16 priėmimo–perdavimo aktas, ir Å¡is įraÅ¡as galioja nuo 2001-12-07.Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo–priėmimo aktas yra niekinis ir negaliojantis, o Kauno miesto savivaldybė be teisinio pagrindo užvaldė ginčo gyvenamÄ sias patalpas, nes atsakovė perėmė patalpas teisėtai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ pagal LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ 1995-03-16 perdavimo–priėmimo aktu perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn ginčo gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini). Å io akto pagrindu ginčo gyvenamosios patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės vardu.Iki 1994 m.

Lietuvoje buvo viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybinė nuosavybė. 1994 m. pakeitus Civilinio kodekso atitinkamas nuostatas atsirado ne tik valstybinė, bet ir savivaldybių nuosavybė. Apeliantės nurodomi Vykdomojo komiteto sprendimai buvo tik pagrindas iÅ¡duoti orderį apeliantės Å¡eimai apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau jų pagrindu neatsirado nuosavybės teisė į ginčo patalpas, todėl apeliantės motyvas, kad nuosavybės teisę į ginčo butÄ Ä¯gijo pagal Kauno miesto DŽDT VK sprendimÄ , nepagrįstas.Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra niekinė, nes nėra nurodyti visi bÅ«tini rekvizitai ir nuomos sutartis nėra patvirtina notariÅ¡kai, nes tokio reikalavimo nematė tuo metu galiojantis CK 44 str. (1964 m.).

Nuomos sutartyje nurodyti visi reikalingi sutarčiai būtini rekvizitai CK 323 str. (1964 m.).Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti, nes apeliantė pasirašė nuomos sutartį tik dėl to, kad jai buvo grasinama, nes apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kas ir kaip jai grasino dėl ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasirašymo.Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nenustačius valdymo ir naudojimo gyvenamosiomis patalpomis teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo ginti ieškovės I.

S. valdymo teisę. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bylos medžiaga įrodyta, kad ginčo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (tuo metu (duomenys neskelbtini) ), ieÅ¡kovei buvo suteiktos Kauno miesto DŽDT VK 1965-09-29 sprendimu Nr. 565 ir ieÅ¡kovės Å¡eima Å¡iame bute apgyvendinta 1965-10-12 iÅ¡duoto orderio Nr. 308 pagrindu (1 t., b. l. 79–83).

Atsakovė pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad iki 1994 m. Lietuvoje buvo viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybinė nuosavybė. 1994 m. pakeitus Civilinio kodekso atitinkamas nuostatas atsirado ne tik valstybinė, bet ir savivaldybių nuosavybė. Be Å¡ių nuosavybės formų tiek iki Civilinio kodekso pakeitimo 1994 metais, tiek ir po jo pakeitimo buvo ir privatinė nuosavybė. Ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) , suteikimo metu galiojusio LR butų kodekso 49 straipsnis numatė, kad remdamasis sprendimu suteikti gyvenamÄ sias patalpas valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas iÅ¡duoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, tačiau teisės aktuose nėra numatyta, jog gavus orderį, gyvenamosios patalpos yra suteikiamos nuosavybės teise.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Vykdomojo komiteto sprendimai buvo pagrindas iÅ¡duoti orderį apeliantės Å¡eimai apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau jų pagrindu neatsirado nuosavybės teisė į ginčo patalpas. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantė nuosavybės teise įgijo ginčo gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), Kauno miesto DŽDT VK sprendimo pagrindu, nes Kauno miesto DŽDT VK 1965-09-29 sprendime Nr. 565 apeliantės nurodytos aplinkybės apie suteikimÄ gyvenamojo ploto ieÅ¡kovės Å¡eimai asmeninės (privatinės) nuosavybės teise nėra.

PrieÅ¡ingai, nei aiÅ¡kina apeliantė, sprendimu Nr. 565 „Dėl gyvenamojo ploto paskirstymo naujai pastatytuose namuose Ramybės rajone statybose Nr. 07 ir 39“ (1 t., b. l. 79–82) Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nusprendė suteikti gyvenamÄ jį plotÄ (41 pozicija) S. I. S., kurios Å¡eimÄ sudaro 3 asmenys, 2-iejų 31,15 kv. m gyvenamojo ploto kambarių ir virtuvės butÄ Nr.

41. Pažymoje (1 t., b. l.

81) nurodyta, kad I. S. S. keliama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (skyrelis statyba 07). IeÅ¡kovės teisė į gyvenamÄ jį plotÄ Ä¯forminta, kaip nurodyta anksčiau, orderio Nr. 308 pagrindu, kuris buvo vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. IÅ¡ pateikto byloje orderio Nr. 308 (b. l. 83, 1 t.) matyti, kad ieÅ¡kovė aprÅ«pinta gyvenamuoju plotu vietinės Tarybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos name. Pasas (1 t., b. l. 37), iÅ¡duotas ginčo butui, patvirtina, kad ginčo butas yra vietinių Tarybų, žinybiniame, visuomeniniame butų fonde, nurodyti duomenys apie ginčo turtÄ , užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, jog namas, kuriame yra ginčo butas, registruotas Vietos Tarybos nuosavybės teisėmis Namų valdybos vardu (1 t., b. l.

92) Todėl apeliantės motyvai dėl NTRC darbuotojų veiksmų, kurie tariamai neteisingai nurodė duomenis apie ginčo buto nuosavybės formÄ registruojant ginčo butÄ , yra atmestini kaip neįrodyti, prieÅ¡taraujantys byloje surinktiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovei ginčo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) , niekada nepriklausė nuosavybės teise. Ginčo gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei. Apeliantė nuo ginčo gyvenamųjų patalpų suteikimo jos Å¡eimai iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl ginčo gyvenamųjų patalpų teisinės registracijos savo vardu.

IeÅ¡kovė 1984 metais sudarė ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o 1991 metais kreipėsi dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ bei visÄ laikÄ mokėjo nuomos mokestį už ginčo gyvenamÄ sias patalpas ir nė karto neginčijo nuompinigių mokėjimo pagrindo. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė naudojosi ginčo butu ne asmeninės nuosavybės teise, o nuomos pagrindu.

Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad ginčo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso apeliantei I. S., nes tai prieÅ¡tarauja surinktiems byloje įrodymams.Kaip pagrįstai nurodyta atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ , iki 1994 metų galiojusi Civilinio kodekso redakcija nenumatė savivaldybių nuosavybės kaip savarankiÅ¡kos vieÅ¡osios nuosavybės formos. 1994 metais pakeitus Civilinio kodekso nuostatas buvo įtvirtinta antra vieÅ¡osios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė.

Pirmas įstatymas, sureguliavęs dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ buvo 1994-12-20 LR įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Taigi, savivaldybių nuosavybė, kaip viena iÅ¡ vieÅ¡osios nuosavybės rÅ«Å¡ių, atsirado tik po Civilinio kodekso pakeitimų 1994-06-10 ir tik įsigaliojus LR įstatymui „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Aukščiau nurodyto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriamas į savivaldybių balansÄ Ä¯einantis neprivatizuotas savivaldybių butų fondas.

To paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad atskiri nekilnojamojo turto objektai, priskirti savivaldybių nuosavybėn pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 3 punktÄ , perduodami pagal jų priėmimo–perdavimo aktus važtaraščius, kuriuos pasiraÅ¡o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo ir miesto meras arba rajono valdytojas. Dėl to gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nuosavybės įregistravimo pagrindas 1995-03-16 priėmimo–perdavimo aktas.

Dėl to negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad 1995-03-16 perdavimo–priėmimo aktas yra neteisėtas. Kaip nustatyta byloje ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini) remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ pagal LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ 1995-03-16 perdavimo–priėmimo aktu perduotas atsakovei Kauno miesto savivaldybėn nuosavybėn (1 t., b. l. 93–94).

Å io akto pagrindu ginčo gyvenamosios patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės vardu (1 t., b. l. 95), nuosavybės teisių registracijos faktas nebuvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl duomenys apie nekilnojamo turto nuosavybės teisių registracijÄ Kauno miesto savivaldybės vardu laikomi teisingais. Todėl apeliantės motyvai apie tariamai neteisingÄ ginčo turto perdavimÄ atsakovės nuosavybėn ir neteisingos nekilnojamo turto registracijos VÄ® Registrų centro Kauno filiale yra atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.)Kaip nustatyta anksčiau, su ieÅ¡kove buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio buto fondo namuose nuomos tipinė 1984-11-23 sutartis (b. l. 36, 1 t.).

Apeliantė ginčija Å¡ios nuomos sutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tokiais motyvais. IeÅ¡kovė teigia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negalioja dėl to, kad sutartis nepatvirtinta notarine tvarka, tačiau su tuo sutikti negalima, nes reikalavimas patvirtinti patalpų nuomos sutartį, sudarytÄ dėl valstybinio (savivaldybės) gyvenamojo fondo, nebuvo numatyta įstatyme. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsilepime į apeliacinį skundÄ , 1964 m. CK 44 straipsnyje numatyta, kad sandorius notariÅ¡kai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatomais atvejais.

LR CK 1.74 straipsnyje yra numatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi:

1) daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;

2) vedybų sutartys;

3) kiti sandoriai, kuriems Å¡is kodeksas nustato privalomÄ notarinę formÄ . 1964 m. CK 322 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. LR CK 6.579 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė ar juridinis asmuo, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. Reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bÅ«tų sudaryta raÅ¡tu, yra vienintelis reikalavimas, keliamas nuomos sutarties formai, nes teisės aktuose tik įtvirtinta nuostata, kad nuomos sutartis privalo bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu, kitokių reikalavimų dėl sutarties sudarymo formos nei anksčiau galioję, nei Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato.

Pažymėtina, kad sutarties Å¡alys nuomos sutartį vykdė, ieÅ¡kovė gyveno nuomos pagrindu ginčo bute ir mokėjo už nuomojama butÄ nuomos mokestį, taigi pripažino nuomos sutartį galiojančia ir sudaryta tinkama forma. Todėl nepagrįstas yra apeliantės skundo motyvas, kad gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis yra niekinė vien dėl to, kad ji nepatvirtina notariÅ¡kai.Taip pat negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad nuomos sutartyje nenurodyti visi bÅ«tini rekvizitai.

CK 319 straipsnyje (1964 m.) buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Å alys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sÄ lygas (prievoles). 1964 m. CK 323 straipsnyje buvo numatyta, kad sutartyje turi bÅ«ti nurodytas iÅ¡nuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, esantys patogumai, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sÄ lygos, nuomos mokesčio dydis ir Å¡io mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bÅ«ti numatomos ir kitos sÄ lygos. Esanti civilinėje byloje 1984-11-23 sutartis (b. l. 36, 1 t.) atitinka tuo metu galiojusio įstatymo reikalavimus, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra negaliojanti, nes joje nėra nurodyti visi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai bÅ«tini rekvizitai, yra nepagrįstas, nes tai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.Byloje neįrodytas, todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad nuomos sutartį ieÅ¡kovė pasirašė nežinodama sutarties turinio ir ne savo valia, nes Å¡ioms aplinkybėms nustatyti nepateikta jokių objektyvių įrodymų (CPK 12, 178 str.).Atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus, nes apeliantės paminėti procesinės teisės pažeidimai byloje nenustatyti.

Taip pat negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 46, 159 str. nuostatas neįtraukęs į bylÄ trečiuoju asmeniu VÄ® Registrų centro, nes atsižvelgiant į ginÄÄ , dėl kurio Å¡alys bylinėjasi, nėra bÅ«tina byloje įtraukti trečiuoju asmeniu VÄ® Registrų centro Kauno filialo. Atmestinas apeliantės motyvas, kad civilinėje byloje ginčo Å¡alys neprivalėjo rinkti įrodymų, nes tai prieÅ¡tarauja CPK 178 str., kuriame nurodyta, kad Å¡alys turi pateikti byloje įrodymus, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad teismas nepasirūpino tinkamu bylos išnagrinėjimu, pažeidė rungimosi ir betarpiškumo principus. CPK 179 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, jeigu pateiktų byloje įrodymų neužtenka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva rinkti įrodymų neprivalėjo, nes tai nenumatyta įstatyme. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, ėmėsi priemonių užtikrinti Å¡alių teisę pateikti byloje bÅ«tinus bylai iÅ¡nagrinėti įrodymus, tuo tikslu teismas pareikalavo iÅ¡ VÄ® Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylÄ (1 t., b. l. 52), kurioje surinkti reikÅ¡mingi Å¡iam ginčui iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Tad sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, jų nepažeidė ir nagrinėdamas ginÄÄ laikėsi civilinio proceso principų, tarp jų ir kooperacijos principo (CPK 8 str.). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės motyvais, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, nes toks apeliantės teiginys nepagrįstas bylos medžiaga ir prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas atitinka CPK 263 str. nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvų, nes su jais sutinka, ir konstatuoja, kad kaip pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo apginti jos pažeistos teisės, taigi ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas pagrįstai.Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, nes jie iÅ¡ esmės kartoja tuos pačius argumentus arba yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str., n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                           Galina Blaževič Teisėjai                                                                                    Albina Rimdeikaitė                                                                                                 Egidijus Tamašauskas