2019-03-06 Nr. AB-5933-3-61-3-04598-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-138-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04598-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys A. J., V. Č., A. U., M. Č., H. D. V., T. D. T., H. N. T., M. B., K. B., uždaroji akcinė bendrovė „SKV-Valda“) dėl detaliojo plano tvirtinimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. U. skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į teritorijų planavimo valstybinės priežiūros instituciją.

Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsniu, nustatančiu, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui nėra numatyta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą ginčijant norminio teisės akto teisėtumą.

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas turi kreiptis į teritorijų planavimo valstybinės priežiūros instituciją arba atitinkamai į prokurorą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti skundžiamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 29 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgalioti atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas.

III. Pareiškėjas L. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina pagrindinį skundo reikalavimą – panaikinti neteisėtai priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas“. Skunde pateikti įrodymai, jog nurodytu įsakymu iš esmės pakeista pareiškėjo naudojamo sklypo teisių ir pareigų apimtis – t. y. keičiama naudojimo tvarka, sąlygos, aplinkybės. Skunde pateikti įrodymai, jog pareiškėjas tiesiogiai naudoja sklypą, besiribojantį su sklypu, kuriam patvirtintas detalusis planas, ir dalį patvirtinto plano sklypo, ir šis naudojimas ginčijamu įsakymu buvo apsunkintas – t. y. skundas grindžiamas individualiai pažeistų teisių ir pareigų pagrindu, o ne norminis teisės akto pobūdis. Skunde pateikti įrodymai, jog įsakymu patvirtintas planas iš esmės apsunkina pareiškėjo naudojamo sklypo naudojimo tvarką. Taip pat skunde pateikti įrodymai, jog įsakymu patvirtintas detalusis planas paruoštas nesilaikant esminių teisės aktų reikalavimų, reikalaujančių tinkamai informuoti visus su teritorijų planavimu susijusius subjektus – kaimyninių sklypų savininkus, keičiamų sklypų naudotojus ir kitus asmenis. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo užimta pozicija reikštų, jog deramai neinformavus kaimyninių sklypų savininkų ir planuojamo sklypo naudotojų bei kitų asmenų ir detalųjį planą patvirtinus, o statybos darbus pradėjus vėliau, šie asmenys, kurių teisių ir pareigų visuma būtų pažeista, nebegalėtų ginti savo individualių pažeistų teisių teismo keliu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti L. U. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 30-98, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, iš esmės pateikė tik bendrą nurodą į Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio nuostatą, kurioje numatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas.

Tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė teisės norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą. Taigi vien tik iš šios nuorodos nėra jokio pagrindo spręsti apie konkrečiu atveju taikomą bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką.

Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, yra visiškai nemotyvuota konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjui nėra numatyta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą ginčijant norminio teisės akto teisėtumą, tačiau visiškai nepagrindė išvados, kad šiuo atveju pareiškėjo prašomas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas yra norminis teisės aktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra visiškai nemotyvuota. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė