Legislator Case Law & Legislation
b1d79299-a199-4deb-8b6d-7d6dd66529ea AI generated

b1d79299-a199-4deb-8b6d-7d6dd66529ea · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b1d79299-a199-4deb-8b6d-7d6dd66529ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundžiamÄ norminį administracinį aktÄ (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir praÅ¡ymÄ dėl jo panaikinimo atmesti; skundžiamÄ norminį administracinį aktÄ (ar jo dalį) pripažinti prieÅ¡taraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d.).Tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiÅ«rÄ vykdantys Vyriausybės atstovai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d.).

Legislator headnote

AI generated

b1d79299-a199-4deb-8b6d-7d6dd66529ea · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Projekto svarstymo procedÅ«rÄ sudaro Å¡ios stadijos: svarstymas kolegijoje, pagrindiniame komitete, svarstymas savivaldybės tarybos posėdyje ir priėmimas. Nutarusi pradėti projekto svarstymo procedÅ«rÄ , savivaldybės taryba tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminariÄ svarstymo tarybos posėdyje datÄ ir pagrindinį komitetÄ projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Pagal Reglamento 31 str. 1 d. savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti savivaldybės taryba iÅ¡ savo narių sudaro komitetus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-2712-426/2011                                                  (Proceso Nr. 3-61-3-00932-2011-1)                                                               Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 73(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 1 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Dirvono ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei Vildai VaičiÅ«nienei, atsakovės atstovei Dovilei Dambrauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 punktÄ dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.PraÅ¡yme (b. l. 1-3) paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“, kurio 2.4 p. nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukÅ¡tuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami.

Vykdydamas savivaldybės administracinę priežiÅ«rÄ nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso (toliau CK) 4.76 str., numatančiam bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ nustato CK.

Kodekso 4.76 str. numato, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 str. 3 d. taip pat įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.Pagal CK 4.83 str. 2 d. 2 p. buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iÅ¡ kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrÄ sias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.

Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 str. 3 d. taip pat yra nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

CK 4.82 str. 1 d. apibrėžia butų ir kitų patalpų savininkams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius namo bendro naudojimo objektus, t. y.: bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau Å¡iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, pagal kurio 2 str. 5 d., nustatančios bendrojo naudojimo objektus, 2 p. liftai yra priskiriami prie bendrosios inžinerinės įrangos.Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teisės normas, pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad liftai yra bendrojo naudojimo objektai, todėl daugiabučio namo bendraturtis negali bÅ«ti atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ turtÄ (Å¡iuo atveju liftÄ ).

Tokiu būdu, ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo 2.4 p. nuostata dėl daugiabučio gyvenamojo namo pirmajame ir antrajame aukštuose esančių patalpų naudotojų atleidimo nuo amortizacinių atskaitymų lifto kapitaliniam remontui yra neteisėta, nes prieštarauja CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 3 d. nuostatoms. Pagal Vietos savivaldos 4 str. 1 d. 6 p. taip pat numato, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitu teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-18) paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau Nuostatai) 8.7 p. administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už liftÄ - vadovaudamasis lifto priežiÅ«ros sutartyje nustatytais Å¡ios priežiÅ«ros įkainiais, sunaudotos elektros energijos kiekiu, jos apskaitos prietaisų rodmenimis ir Å¡ių Nuostatų 8.6 p. nurodytais elektros energijos tarifais.

Namo pirmame ir antrame aukÅ¡tuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir mokesčiai už liftÄ neskaičiuojami. Vadovaudamasi aukščiau minėtu nutarimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 2.4 p. nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukÅ¡tuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami.Pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukÅ¡tuose esančių patalpų naudotojai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai.

Ginčijamo punkto nuostata neturi įtakos daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukÅ¡tuose esančių patalpų naudotojų kaip bendraturčių pareigoms, kurios kyla iÅ¡ įstatymų (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 3 d.) jiems suteiktų pareigų dalyvauti bendro turto (Å¡iuo atveju - lifto) iÅ¡laikyme. Vadinasi, daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukÅ¡tuose esančių patalpų naudotojai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ turtÄ (nors jie Å¡iuo turtu nesinaudoja) ir privalo apmokėti iÅ¡laidas, tenkančias lifto pakeitimo ar modernizavimo atveju.Pasak atsakovės, Vyriausybės atstovo kompetencija kreiptis į teismÄ dėl galimo savivaldybės administravimo subjekto neveikimo numatyta Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. Å i norma leidžia kreiptis Vyriausybės atstovui į teismÄ tik tada, kai yra gautas savivaldybės administravimo subjekto atsisakymas įvykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimÄ .

Pagal Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. kreipimosi į teismÄ sÄ lyga yra atsisakymas patenkinti teikimÄ , kurio savivaldybės taryba nepateikė. AiÅ¡kindamas pastarÄ jÄ teisės normÄ savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismÄ suponuojama savivaldybės administravimo subjekto nesutikimu (atsisakymu) su siÅ«lymu atlikti teikime nurodytus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A(11)-799/2005).Atkreipia dėmesį, kad vadovaudamasis CK 4.76, 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 skirsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnaÅ¡o ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio Å«kio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Pastatų administravimo poskyris yra parengęs savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ â€žDėl kaupiamųjų lėšų liftų atnaujinimui apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“, kuris bus teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai.Teigia, kad vertinant savivaldybės tarybos atliekamus veiksmus, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į savivaldybės tarybos veiklos specifikÄ .

Savivaldybės tarybos veiklos tvarkÄ ir formas nustato ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. 2011 m. balandžio 6 d. savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-2070 patvirtino savivaldybės tarybos veiklos reglamentÄ (toliau Reglamentas). Jame nurodyta savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarka. Taigi pagal ReglamentÄ savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos sprendimų projektus mero pavedimu rengia savivaldybės administracijos daliniai pagal kompetencijÄ ir įgaliojimus.

Projekto svarstymo procedÅ«rÄ sudaro Å¡ios stadijos: svarstymas kolegijoje, pagrindiniame komitete, svarstymas savivaldybės tarybos posėdyje ir priėmimas. Nutarusi pradėti projekto svarstymo procedÅ«rÄ , savivaldybės taryba tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminariÄ svarstymo tarybos posėdyje datÄ ir pagrindinį komitetÄ projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Pagal Reglamento 31 str. 1 d. savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti savivaldybės taryba iÅ¡ savo narių sudaro komitetus.

Komitetai apsvarsto savo kompetencijos klausimus ir priima rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiÅ«lymus gavę administracijos daliniai, savivaldybės institucijos, įmonės bei organizacijos ir apie svarstymo rezultatus praneÅ¡ti komitetams.Tvirtina, kad Reglamente įtvirtintos sprendimų priėmimo tvarkos įgyvendinimas tokiu atveju užima nemažai laiko. Vyriausybės atstovas 2011 m. kovo 17 d. pasiÅ«lė teikimu Nr. IT-11 Savivaldybės tarybai svarstyti klausimÄ dėl savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalies, numatančios, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“ panaikinimo.

Ä®vertinant aukščiau aptartÄ sudėtingÄ savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkÄ , akivaizdu, kad savivaldybės tarybos sprendimo projekto paruoÅ¡imas ir svarstymas užima nemažai laiko, todėl Vyriausybės atstovui Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu Nr. A51-12333 (3.3.21-BR4) pateiktame atsakyme dėl 2011 m. kovo 17 d. teikimo Nr. 1T-11 yra praÅ¡ymas pratęsti informacijos pateikimo terminÄ iki 2011 m. gegužės 31 d.Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 4 d. numatyta, kad tarybos posėdžiai Å¡aukiami ne rečiau kaip kas trys mėnesiai Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka.

Mano, jog Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta norma, kad „<...> kolegialus savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo teikimÄ turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje <...> apie priimtÄ sprendimÄ Vyriausybės atstovui turi bÅ«ti praneÅ¡ta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos“ neturėtų bÅ«ti taikoma atsietai nuo VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintų vieÅ¡ojo administravimo (objektyvumo, proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia) principų.

Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad Vyriausybės atstovas ignoravo vieÅ¡ojo administravimo principus ir kreipdamasis į teismÄ vien tuo pagrindu, kad savivaldybės taryba nepranešė apie pareiÅ¡kėjo teikimo įvykdymÄ , virÅ¡ijo Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. apibrėžtÄ kompetencijÄ .Akcentuoja, kad kreipimasis į teismÄ negali bÅ«ti savitikslis dalykas ir turi sukelti teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A-473/2003, konstatavo, kad „teismo sprendimas, iÅ¡sprendus ginÄÄ vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo srityje, turi bÅ«ti teisėtas ir pagristas, privalo bÅ«ti vykdomas, sukelti tam tikras teisines pasekmes.

LR Konstitucijos 30 str. 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. ABTÄ® 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į administracinį teismÄ gynybos įgyvendinama paduodant skundÄ pagal ABTÄ® 23 str. nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas pagal Å¡io straipsnio 2 d. 6 ir 7 p, privalo skunde nurodyti jo dalykÄ (pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ) ir pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius Ä®rodymus).

ReiÅ¡kia, pareiÅ¡kėjas turi aiÅ¡kiai suformuluoti praÅ¡ymÄ t. y. nurodyti, kokiu bÅ«du praÅ¡oma apginti pažeistÄ subjektinę teisę <..> PareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip skundo tenkinimo atveju sprendimas įtakotų jo teises“. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. AS(16)-420/2007, konstatavo, jog „ABTÄ® 22 str. 1 d. ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar {statymų saugomus interesus).

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis“.Atsižvelgiant į tai, kad jau yra parengtas savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl kaupiamųjų lėšų liftų atnaujinimui apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“, kuris bus teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai, atsakovės nuomone, tariamas teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukeltų tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir panaikintų savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.Antra vertus, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio Å«kio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Pastatų administravimo poskyris nebÅ«tų parengęs tarybos sprendimo projekto Å¡ios bylos nagrinėjimo metu ir teismas įpareigotų atsakovÄ nedelsiant panaikinti ginčijamÄ savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalį, tokio teismo sprendimo vykdymas užimtų tiek pat laiko, kiek ir pareiÅ¡kėjo teikimo patenkinimas, nes tarybos sprendimo projektui apsvarstyti ir sprendimui priimti bÅ«tų taikomos visos aukščiau apraÅ¡ytos ir Reglamente įtvirtintos sprendimų priėmimo procedÅ«ros.Mano, kad nėra jokio pagrindo Vyriausybės atstovui kreiptis į teismÄ , reikalaujant panaikinti savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡ymÄ palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

             Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Byla nutrauktina. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-423 (b. l.

6) patvirtino Lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkÄ . Tvarkos 2.4 p., dėl kurio teisėtumo į teismÄ kreipėsi pareiÅ¡kėjas, numato, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukÅ¡tuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 2011 m. kovo 17 d. teikimu Nr. 1T-11 (b. l. 4-5) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybÄ siÅ«lydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. panaikinimo klausimÄ dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.

Artimiausias savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2011 m. balandžio 6 d. (posėdžio Nr. 73 protokolas, b. l. 7-11), tačiau Vyriausybės atstovo teikimas į tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktas bei apsvarstytas nebuvo, ko pasekoje Vyriausybės atstovas nutarė kreiptis į teismÄ .              Kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 1-423, kuriuo buvo patvirtinta Lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarka, pagal savo reguliacinį pobÅ«dį yra norminis administracinis aktas (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei).

Su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigÅ«nai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymÄ vykdyti vieÅ¡Ä sias funkcijas. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobÅ«džio akto teisėtumÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 1 d.).

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , administracinis teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) skundžiamÄ norminį administracinį aktÄ (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir praÅ¡ymÄ dėl jo panaikinimo atmesti;

2) skundžiamÄ norminį administracinį aktÄ (ar jo dalį) pripažinti prieÅ¡taraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d.).Tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiÅ«rÄ vykdantys Vyriausybės atstovai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d.).

Savivaldybių administracinę priežiÅ«rÄ atlieka, t. y. prižiÅ«ri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ dėl to, ar savivaldybės administravimo subjekto (Å¡iuo atveju savivaldybės tarybos) priimtas norminis administracinis aktas atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ .

IÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į administracinį teismÄ ne bandydamas pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d. įtvirtinta teise, bet iÅ¡ esmės Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu (skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas kelia savivaldybės tarybos sprendimo dalies atitiktį CK nuostatoms (4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d.). Toks atvejis yra specifinis ir jam įstatymų leidėjo valia yra nustatytas specialus reguliavimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. įtvirtinta tvarka, kreipiantis dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nagrinėjamos bylos kontekste yra lex specialis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. atžvilgiu. Todėl, nustačius, kad egzistuoja pagrindas taikyti specialiÄ Ä¯statyme numatytÄ tvarkÄ , kreipiantis į teismÄ , ir nesant aiÅ¡kių argumentų, kodėl Å¡ia tvarka negalima pasinaudoti, turi bÅ«ti taikomas specialus teisinis reguliavimas.Pažymėtina, kad Vyriausybės atstovui nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., nes Vyriausybės atstovas Å¡iuo atveju neturi materialaus suinteresuotumo byloje.

PraÅ¡ymas buvo pateiktas dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Toks praÅ¡ymas yra tiesiogiai susijęs su Vyriausybės atstovo funkcijomis, kurios jam yra nustatytos įstatymu, inter alia, Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 4 str. 5 d. Kokiu kitu pagrindu, nei nurodyta abejonė dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo, yra pagrįstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, byloje pareiÅ¡kėjas nenurodė, todėl nėra pagrindo ir teigti, kad Vyriausybės atstovas nagrinėjamoje byloje turi teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu, nes jo teisės ar įstatymų saugomi interesai nėra pažeisti kitu bÅ«du, nei tai numatyta atitinkamuose specialiuose teisės aktuose (inter alia Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatyme), nustatančiuose ir specialiÄ ginčų, susijusių su nurodytomis Vyriausybės atstovu funkcijomis, sprendimÄ .Taigi, darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas nustatė specialių teisinį reguliavimÄ tais atvejais, kai Vyriausybės atstovas abejoja dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 52 str. nuostatomis teisė suformuluoti skundo dalykÄ ir pagrindÄ priklauso pareiÅ¡kėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiÅ¡kėjo pasirinktos gynybos bÅ«dÄ siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistÄ teisę.Atsižvelgus į Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., 110 str. 2 d., 116 str. 2, 3 d. nustatytÄ reglamentavimÄ , pagal pareiÅ¡kėjo suformuluotÄ skundo dalykÄ , t. y. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 punktÄ dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“, teisminis procesas Å¡iuo atveju yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų, todėl pradėtoji byla nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio Vyriausybės atstovui teikti administraciniam teismui abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti ginčijamo sprendimo atitiktį atitinkamoms CK nuostatams.AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2011 m. gegužės 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858–293/2011).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 149 str. 2 d., n u s p r e n d ė : administracinę bylÄ Nr. I-2712-426/2011 pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 punkto dalies panaikinimo nutraukti. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali bÅ«ti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                        Rūta Miliuvienė                                                                                                                                                                                                                 Arūnas Dirvonas                                                                                                         Ernestas Spruogis