Legislator Case Law & Legislation
b1d7147b-08f0-454c-bf7d-2ce0e04216fa AI generated

b1d7147b-08f0-454c-bf7d-2ce0e04216fa · Panevėžio apygardos teismas

Case Number b1d7147b-08f0-454c-bf7d-2ce0e04216fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 21 -366/2014 Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00085-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2; 1.2.9.2; 1.2.14.4.1; 1.2.28.3; 1.2.29.3; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, Sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Nidai Grunskienei, Edgarui Baltrimavičiui,kaltinamiesiems P. B., J.

Legislator headnote

AI generated

b1d7147b-08f0-454c-bf7d-2ce0e04216fa · Panevėžio apygardos teismas: B.. Be to I. R. 2011 m. vasario 7 d., apie 12 val., neturėdama teisėto pagrindo, atvirai, tai yra kalbėdama su J. D. telefonu, skambindama iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į J. D. mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu panaudodama psichinę prievartÄ â€“ priekaiÅ¡taudama dėl jos pabėgimo, sakydama, kad trečio varianto nebus, atvirai savo naudai vertė J. D. perduoti savo turtÄ â€“ 1050 eurų (3622 litų) arba atsiųsti prostitucijai dvi merginas, už tariamai patirtas iÅ¡laidas dėl jos pabėgimo iÅ¡ Danijos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 21 -366/2014 Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00085-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2; 1.2.9.2; 1.2.14.4.1; 1.2.28.3; 1.2.29.3; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, Sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Nidai Grunskienei, Edgarui Baltrimavičiui,kaltinamiesiems P. B., J.

L., I. R., M. D.,gynėjams advokatams Stanislovui Butkevičiui, DrÄ sučiui Zagreckui, Evaldui Liutkevičiui, Sigitui Lukauskui,nukentėjusioms N. V., J. D., M. B.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Dianai BalčiÅ«nienei,nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) pagrindinio iÅ¡silavinimo, bendrovės registruotos Italijoje UAB „ALIBI“ bendraturtė, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d., 181 str. 1 d., 302 str. 1 d., 157 str. 1 d., 147 str. 1 d.;I.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) projektų vadove, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 str. 2 d., 181 str. 1 d., 302 str. 1 d., 181 str. 1 d., 293 str. 1 d., 157 str. 1 d., 147 str. 1 d.;P. B. (veikų padarymo metu ir ikiteisminio tyrimo metu buvo P. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas:1995-05-02 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;1996-09-23 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. 271 str. 4 d., 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 metams;2002-06-12 Trakų rajono apylinkės tesimo pagal LR BK 18 str. 6 d. ir 2321 str. 5 d. - laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams;2010-03-03 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - bauda 10 MGL, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 str. 2 d., 157 str. 1 d., 147 str. 1 d.;M.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis Londone (duomenys neskelbtini) kompanijoje samdomu darbuotoju, teistas: 2007-10-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant Å¡iam laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ ir įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2008-02-21 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4 d. 9d., bausmės subendrintos su bausme, paskirta 2007-10-30 nuosprendžiu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 12 mėnesių laikotarpiui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 str. 2 d., 157 str. 1 d., 147 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė:

             J. L., I. R. ir P. B. 2011 metais nuo sausio mėnesio pabaigos iki vasario mėnesio 5 dienos, siekdami, kad nukentėję asmenys bÅ«tų įtraukti į prostitucijÄ ir bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimÄ -verbuoti, gabenti, perleisti, įgyti ir laikyti nelaisvėje N. V. ir J. D. darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje bei pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos, pasinaudodami nukentėjusiųjų N. V. ir J.

D. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, negalėjimu aktyviai prieÅ¡intis, iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ , kadangi jautė pagrįstÄ baimę dėl savo gyvybės, bei panaudojant apgaulę, tai yra žadant gerai apmokamÄ darbÄ , verbavo, gabeno, perleido, įgijo ir laikė nelaisvėje N. V. ir J. D., o bÅ«tent:              J. L. ir I. R. skambino telefonu N. V. ir J. D., dirbusioms konsumatorėmis Italijos Respublikoje Cereaja mieste, melagingai pažadėjusios geriau apmokamÄ konsumatorių darbÄ Danijoje, įkalbėjo jas ir tokiu bÅ«du užverbavo vykti į DanijÄ .

Po to J. L. ir I. R. nugabeno jas iÅ¡ Italijos į DanijÄ ir perleido P. B. ir nenustatytam asmeniui. Tai yra G. L. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) užsakė bei nupirko lėktuvo bilietus skrydžiui iÅ¡ Italijos į DanijÄ , kuriuos nukentėjusios atsiėmė Italijos oro uoste ir 2011-02-02 nuskrido į DanijÄ , kur jas pasitiko P. B. su nenustatytu asmeniu. Tokiu bÅ«du P. B. ir nenustatytas asmuo nukentėjusiÄ sias įgijo, nugabeno jas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudodami psichinę prievartÄ ir grasinimus jų atžvilgiu, grasindami iÅ¡vežti albanams, jeigu jos atsisakys dirbti, tokiu bÅ«du atimdami galimybę prieÅ¡intis, siekdami pasipelnyti iÅ¡ N. V. ir J.

D. prostitucijos, laikė jas nelaisvėje nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis nuo 2011 m. vasario 02 d. iki 2011 m. vasario 5 d. Be to J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo 2011 metais nuo vasario mėnesio pradžios iki vasario mėnesio pabaigos siekdami, kad nukentėję asmenys bÅ«tų įtraukti į prostitucijÄ ir bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimÄ - verbuoti, gabenti, perleisti ir įgyti M.

B. ir K. B. (K.) darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje bei pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos, pasinaudodami nukentėjusiųjų M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi bei apgaule, tai yra žadant gerai apmokamÄ darbÄ , verbavo, gabeno, perleido ir įgijo du asmenis - K. B. (K.) ir M. B., o bÅ«tent:2011 metų vasario mėnesio viduryje, Vilniaus mieste, Pelesos g., prie prekybos centro „Maxima“, J. L. su I. R., panaudodamos apgaulę - melagingai pažadėjusios gerai apmokamÄ prostitutės darbÄ Danijoje, bei pasinaudojusios M.

B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra sunkia jų materialine padėtimi, įkalbėjo ir tokiu bÅ«du užverbavo jas vykti į DanijÄ dirbti prostitutėmis. Po to J. L. ir I. R. organizavo jų nugabenimÄ Ä¯ DanijÄ ir perleido P. B. bei nenustatytam asmeniui, tai yra J. L. kartu su I. R. surado tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, kuris nuvežė nukentėjusias į DanijÄ , apmokėjo kelionės iÅ¡laidas, J. L. davė M. B. svetimÄ asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ N. V. vardu. M. B. ir K. B. (Kazskevič) nuvykus į DanijÄ , jas pasitiko P. B. su nenustatytu asmeniu ir tokiu bÅ«du nukentėjusiÄ sias įgijo.

P. B. ir nenustatytas asmuo nugabeno jas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ adresu (duomenys neskelbtini), kur, siekdami pasipelnyti iÅ¡ M. B. ir K. B. (K.) prostitucijos, laikė jas nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis nuo 2011 m. vasario mėnesio vidurio iki 2011 m. vasario mėnesio pabaigosBe to J. L. ir I. R. 2011 metais vasario 7 d., ryte, N. V. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)., bei telefoninio pokalbio metu, veikdamos bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, neturėdamos teisėto pagrindo, panaudodamos psichinę prievartÄ â€“ grasindamos, kad jei N. V. ir J.

D. su jomis nebendraus, bus prievarta iÅ¡vežtos kitų asmenų, kad jų ieÅ¡ko kažkokie vaikinai, tačiau jos (J. L. ir I. R.) dar nesako jų adresų ir delsia, taip pat grasindamos dingimu be žinios, atvirai savo (I. R. ir J. L.) naudai vertė N. V. perduoti savo turtÄ â€“ 2600 eurų (8970 litų) arba surasti dvi merginas, kurios dirbs prostitutėmis Danijoje, už tariamai patirtas iÅ¡laidas už nukentėjusiųjų gyvenamÄ jÄ vietÄ Danijoje ir jų keliones iÅ¡laidas. Po to reikalavo suraÅ¡yti skolos raÅ¡telį ir kaip užstatÄ , kad gautų reikalaujamÄ pinigų sumÄ arba bÅ«tų įvykdyti jų reikalavimai, neturėdamos teisėto pagrindo įgijo dokumentÄ - Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 10797066, iÅ¡duotÄ 2005-03-25 N. V. vardu, kuriÄ laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir 2011 m. vasario mėnesio viduryje jÄ realizavo, perduodant M.

B.. Be to I. R. 2011 m. vasario 7 d., apie 12 val., neturėdama teisėto pagrindo, atvirai, tai yra kalbėdama su J. D. telefonu, skambindama iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į J. D. mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu panaudodama psichinę prievartÄ â€“ priekaiÅ¡taudama dėl jos pabėgimo, sakydama, kad trečio varianto nebus, atvirai savo naudai vertė J. D. perduoti savo turtÄ â€“ 1050 eurų (3622 litų) arba atsiųsti prostitucijai dvi merginas, už tariamai patirtas iÅ¡laidas dėl jos pabėgimo iÅ¡ Danijos.

       Be to I. R. organizavo Lietuvos Respublikos pilietę D. K. keliauti į ItalijÄ , ten nelegaliai dirbti, o bÅ«tent: 2010 m. lapkričio - gruodžio mėnesį, telefoninių pokalbių metu pasiÅ«lė D. K. vykti dirbti į ItalijÄ ir 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, nupirkusi lėktuvo bilietÄ skrydžiui į ItalijÄ , D. K. buvo nuskraidinta iÅ¡ Lietuvos Respublikos į ItalijÄ , Parmos miestÄ , kur buvo nelegaliai įdarbinta restorane „Lenote“, konsumatore. M. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 metais nuo sausio mėnesio pabaigos iki vasario mėnesio 5 dienos, siekdamas, kad nukentėję asmenys bÅ«tų įtraukti į prostitucijÄ ir bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupėje su J.

L., I. R. ir P. V., iÅ¡ anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimÄ - verbuoti, gabenti, perleisti, įgyti ir laikyti nelaisvėje N. V. ir J. D. darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje bei pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, negalėjimu aktyviai prieÅ¡intis kaltinamiesiems, iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ , kadangi jautė pagrįstÄ baimę dėl savo gyvybės, bei panaudojant apgaulę, tai yra žadant gerai apmokamÄ darbÄ , verbavo, gabeno, perleido, įgijo ir laikė nelaisvėje N. V. ir J.

D., o bÅ«tent:J. L. ir I. R. paskambino telefonu N. V. ir J. D., dirbusioms konsumatorėmis Italijos Respublikoje Cereaja mieste, melagingai pažadėjusios geriau apmokamÄ konsumatorių darbÄ Danijoje įkalbėjo jas ir tokiu bÅ«du užverbavo vykti į DanijÄ . Po to J. L. ir I. R. nugabeno jas iÅ¡ Italijos į DanijÄ ir perleido M. D. ir P. V., tai yra G. L. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) užsakė bei nupirko lėktuvo bilietus skrydžiui iÅ¡ Italijos į DanijÄ , kuriuos nukentėjusios atsiėmė Italijos oro uoste ir 2011-02-02 nuskrido į DanijÄ , kur jas pasitiko M.

D. su P. V. ir tokiu bÅ«du jie nukentėjusiÄ sias įgijo, nugabeno jas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudodami psichinę prievartÄ ir grasinimus jų atžvilgiu, grasindami iÅ¡vežti albanams jeigu jos atsisakys dirbti, tokiu bÅ«du atimdami galimybę prieÅ¡intis, siekdami pasipelnyti iÅ¡ N. V. ir J. D. prostitucijos, laikė jas nelaisvėje nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis nuo 2011 m. vasario 02 d. iki 2011 m. vasario 05 d., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje.Taip pat M.

D. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 metais nuo vasario mėnesio pradžios iki vasario mėnesio pabaigos, siekdamas, kad nukentėję asmenys bÅ«tų įtraukti į prostitucijÄ ir bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., I. R. ir P. V., iÅ¡ anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimÄ - verbuoti, gabenti, perleisti ir įgyti M. B. ir K. B. (K.) darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje bei pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų M.

B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi bei apgaule, tai yra žadant gerai apmokamÄ darbÄ , verbavo, gabeno, perleido ir įgijo K. B. (K.) ir vaikÄ M. B., o bÅ«tent:2011 m. vasario mėnesio viduryje Vilniaus mieste, Pelesos g., prie prekybos centro „Maxima“, I. R. ir J. L. panaudodamos apgaule - melagingai pažadėjusios gerai apmokamÄ prostitutės darbÄ Danijoje, žinodamos, kad M. B. yra 17 metų vaikas (gimusi 1993-06-10), bei pasinaudojusios M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra sunkia jų materialine padėtimi, įkalbėjo ir tokiu bÅ«du užverbavo jas vykti į DanijÄ dirbti prostitutėmis.

Po to J. L. ir I. R. nugabeno jas į DanijÄ ir perleido M. D. ir P. V., tai yra J. L. kartu su I. R. surado tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, kuris nuvežė nukentėjusias į DanijÄ , apmokėjo kelionės iÅ¡laidas, J. L. davė M. B. svetimÄ asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ N. V. vardu, nuvykus joms į DanijÄ , jas pasitiko M. D. su P. V. ir tokiu bÅ«du nukentėjusiÄ sias įgijo, nugabeno jas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ adresu (duomenys neskelbtini), siekdami pasipelnyti iÅ¡ M. B. ir K. B. (K.) prostitucijos, laikė jas nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis nuo 2011 m. vasario mėnesio vidurio iki 2011 m. vasario mėnesio pabaigos, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis M.

D. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad apie kaltinime nurodytas aplinkybes nieko nežino. VisÄ laikÄ buvo užsienyje, dirbo statybose, o tų žmonių bei nukentėjusių panelių nepažįsta. Kai gyveno Londone, dingo asmens tapatybės kortelė. Buvo grįžęs į LietuvÄ ir pasidarė naujÄ . Gal kas Londone jÄ rado ir pasidarė. Nuo sausio 18 ar 23 d. gyveno Londone, dirbo statybose, valstybės darbuose. Ryte darbe atsižymėdavo. Negalėjo bÅ«ti iÅ¡vykęs, nes dirbo. Buvo užregistruotas kaip griovėjas, bet dirbo įvairius darbus.

Darbo laiko apskaitoje žymima varnelėmis darbo laiko buvimas. Gali ir liudytojai patvirtinti, kad ten buvo, dirbo. Vienas žmogus yra, kuris net gali patvirtinti, kad su juo į darbÄ važinėjo. M. D. nurodo, kad iÅ¡ kaltinamųjų ir nukentėjusių nieko nepažįsta. 2008 m. kovo - balandžio mėnesį iÅ¡vyko į AnglijÄ . PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį 2009 - 2011 m. dirbo vienoje, o 2011 m. sausio mėnesį perėjo į kitÄ firmÄ . Dirbo nuo 8 iki 17 val., penkias dienas per savaitę, bet ir Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį teko dirbti.

Reikėjo dirbti kasdienÄ . Ä® savaitę gaudavo 400 - 420 svarų, kurie buvo pervedami į banko kortelę. Kai pirkdavo, tai atsiskaitydavo kortele, o cigaretėms kelis svarus nusiimdavo nuo kortelės. Perkant parduotuvėje, visada praÅ¡omas pasas. Bankomate yra filmuojama, matosi, kas pasiėmė pinigus. Ä® rankas atlyginimo negaudavo. Ne visus Å¡eÅ¡tadienius dirbdavo, bet iÅ¡eiginėmis dirbo nelegaliai. Buvo 2008 m. pametęs Lietuvos pasÄ , o 2011 m. sausio 18 d. Anglijos klube prarado asmens tapatybės kortelę.

TÄ pametimÄ ir Lietuvoje, ir užsienyje užregistravo. Pasiėmė atostogų ir Lietuvoje pasidarė naujÄ kortelę. Mano, kad kažkas nukentėjusioms liepė sakyti, kad nukentėjusias vežiojo, nes nei kaltinamųjų, nei nukentėjusių nepažįsta. IÅ¡skyrus kovo 11 dienÄ , kai buvo iÅ¡vykęs į LietuvÄ , daugiau niekur iÅ¡ Anglijos nebuvo iÅ¡vykęs. Kovo 11 d. atvyko į LietuvÄ , per 3-4 dienas pasidarė asmens tapatybės kortelę ir iÅ¡važiavo.Dėl savo darbo M. D. paaiÅ¡kino, kad ryte atsižymėdavo duotÄ kortelę.

Ofise buvo stendas, kur buvo paraÅ¡ytas vardas, ten buvo paraÅ¡yta, į kurį namÄ turi eiti dirbti. Ten visada bÅ«davo žmogus, pas kurį ir reikėjo atsižymėti. Reikėjo turėti tik savo kortelę su nuotrauka, kuri buvo prisegta prie rÅ«bų.Kitas asmuo į darbÄ negalėjo ateiti. Pietums buvo skirta tik valanda. BuvimÄ darbo vietoje tikrindavo. Dirbo 5 - 7 tautybių žmonės. Sausio gale ir vasario mėnesį dirbo keturiese, t.y. su Dariumi, kurio pavardės nepamena, V. M. ir D. G.. Menedžeris buvo Klisas.

Važinėjo 3 mėnesius į paskaitas, iÅ¡silaikė egzaminus ir gavo diplomÄ vasario mėnesį. Vėliau pabaigė kursus darbui su asbestu. Kortele naudojosi tik Londone ir Lietuvoje. Londone gyveno su drauge, seserimi, sesers vyru, mama ir mamos draugu. Turėjo namÄ , kurį nuomojosi ir kartu visi gyveno. Tie asmenys gali visas aplinkybes paaiÅ¡kinti, nes jie matė, kaip iÅ¡vykdavo į darbÄ ir grįždavo. 2011 m. vasario mėnesį nuo 17 iki 20 d. Å¡ventė gimtadienį Anglijoje, tame pat name, kuriame gyvena.

Buvo savi, daug draugų. Buvo iÅ¡sinuomojęs palapines. Å ventę fotografavo.Londone gyveno legaliai, dirbo, nesislapstė ir niekas jo neieÅ¡kojo. Londone buvo registruotas. 2008 m. Lietuvoje, bÅ«nant klube, įvyko muÅ¡tynės. Striukę, kurioje buvo ir pasas, pasidėjo ant suoliuko. Po muÅ¡tynių jos nerado. Vagystę užregistravo policijoje. Tapatybės kortelę prarado Londono fabriko klube. Ten Å¡ventė. Visi Å¡oko ir striukę buvo palikęs įeinant į barÄ . Ėjo į tualetÄ , o grįžęs prie stalo neberado striukės. Apie tai pranešė policijai, ambasadai.

Ambasadoje suteikė laikinÄ pasÄ , liepė grįžti į LietuvÄ , kÄ ir padarė. 2011 m. vasario 2 d. buvo darbo diena. Nėra buvęs nei Danijoje, nei Italijoje. Gyveno tik Londone.Kaltinamoji J. L. pareiÅ¡kė, kad nesutinka su kaltinimais. Teigia, jog visa byla sufabrikuota. Nukentėjusios K. ir M. buvo uždarytos į areÅ¡tinę, buvo diktuota joms, kÄ sakyti, bet jos to neprisipažįsta, nes bijo dėl savo Å¡eimų. Nurodo, kad su M. B. buvo susitikusi, ji pati tai sakė. Ji bijojo, kad vyras sužinos, kur ji buvo.

J. L. nurodo, kad su K. susipažino internete, o M. ten nebuvo. K. buvo pasiÅ«lyta vykti į ItalijÄ dirbti konsumatore. Po to ji atsisakė vykti į ItalijÄ .Teigia, jog susitarė, kad jai paskolins pinigus. Pati uždirbdavo už keliones iÅ¡ Italijos klubų. Nors turėjo savo klubÄ , kurio veika buvo laikinai sustabdyta, bet dirbo su kitais klubais. Buvo sutarta su klubais, kad merginų kelionei jie skirs 250 eurų. Surasdavo merginÄ , nupirkdavo bilietÄ už 100 litų, o bilietų kainos skirtumÄ (nuo 250 eurų) pasilikdavo sau.

Taip pat buvo su J. D. ir N. V., kurioms pasiÅ«lė vykti į ItalijÄ . Joms nepatiko vienas klubas, tai buvo surastas kitas. Tvirtina, kad veikla buvo ne prekyba žmonėmis. J. L. nurodo, kad areÅ¡tinėje parašė skundÄ nuÅ¡alinti prokurorę, nes vežė į areÅ¡tinę 30 kartų. Ne LukiÅ¡kėse laikė, o Utenoje. Vežiojo į areÅ¡tinę ir tokiu bÅ«du buvo daromas spaudimas. Buvo pasakyta, kÄ sakyti, buvo reikalauta pinigų. Birželio 22 d. parodymai buvo suraÅ¡yti be advokato. KitÄ dienÄ buvo advokatas iÅ¡kviestas.

Advokatas V. Kazlauskas pasakė, kad jam neįdomu, kur tu eisi, kÄ darysi, nes kitais metais jis iÅ¡eina į pensijÄ , o čia bus suraÅ¡yta tai, kaip reikia. Atsakydama į klausimus, J. L. paaiÅ¡kino, kad uždirbdavo už keliones. Ne klubai pinigus mokėjo, o klubo savininkai, kad ji nuveža panelę. Ar po to kelionės iÅ¡laidas iÅ¡skaičiuodavo iÅ¡ jų atlyginimo, nežino.Apie tai, kad jai buvo skirta 10-15 eurų nuo merginos uždirbtų pinigų - tai pasaka. Kai dar turėjo klubÄ , tai klubui tie patys veidai atsibosta, todėl iÅ¡ jos klubo panelės eidavo dirbti į kitÄ klubÄ , iÅ¡ to kito klubo panelės ateidavo į jos klubÄ , už tai ji pati (J.

L.) gaudavo 10-15 eurų. Už tas iÅ¡ kito klubo ateinančias merginas pati nemokėjo, nes ten buvo brazilės. Kai ateidavo brazilės, rumunės, jos nebÅ«davo oficialiai apiforminamos, jos galėjo dienÄ klube padirbti ir jei nepatikdavo - jos galėjo iÅ¡eiti, o jei patikdavo – galėjo pasilikti. Lietuvės buvo oficialiai apiformintos. Ä®monės dokumentai buvo sutvarkyti. Ä® rankas jos gaudavo 80 eurų, iÅ¡ tų pinigų 15 eurų buvo skiriama už butÄ , 5 eurai už tai, kad jas atveža ir nuveža, 10 eurų - klubui.

Kaip buvo įforminti tie pinigai, nepamena, bet oficialiai įforminta, buvo įdarbinimas legalus, nes už merginas mokėjo „Sodrai“. Dėl Danijos paaiÅ¡kino sekančiai: N. V. ir J. D. nuvažiavo į ItalijÄ , padirbo viename klube konsumatorės darbÄ . Jos važiavo, planuodamos apgauti ir susirasti kitÄ darbÄ , nes tas darbas joms nepatiko. Jos važiavo tik mėnesiui, nes N. V. reikėjo grįžti į LietuvÄ dalyvauti teisme, kuris turėjo vykti apie sausio 9 d. Merginos vėliau paprašė surasti prostitutės darbo, nes reikėjo greitų pinigų, tačiau tokio darbo joms net neieÅ¡kojo.

Vėliau jos pasakė, kad turi kur važiuoti savais keliais. Ji (J. L.) merginų praÅ¡ymu nupirko joms bilietus į DanijÄ ir nuvažiavo pas N. V. pasiraÅ¡yti vekselio, nes pirko bilietus po 300 litų, o kai jos užsidirbs, turės atiduoti po 1000 Lt. Toks buvo jos uždarbis ir tai merginos žinojo. Ä® DanijÄ jos važiavo pas savo pažįstamus, tačiau pas kÄ vyko, nesakė. Nuvykus joms į DanijÄ , paprašė, kad atsiųstų kainas, kurias sudiktavo N. V.. Taip tos kainos atsirado užrašų knygelėje.

J. L. nurodo, kad jai tiesiog buvo įdomu, kokios kainos, kiek jos uždirbo, kiek atsivežė pinigų, nes Utenoje N. V. sakė, kad neturi pinigų atiduoti. Kainas N. V. sudiktavo virtuvėje. Tai kovo 8 dienos apklausoje ji patvirtino. Nebuvo jokios prievartos. Nepamena, kiek sakė, kad atsivežė pinigų. Ji sakė, kad pinigų neturi, o po to atiduos su procentais. Kaltinamoji nurodo, kad jos paskaičiavimu, ji pinigų parsivežė. Negali pasakyti, kodėl nenorėjo atiduoti pinigus. Ji sakė, kiek turėjo klientų, bet dabar to skaičiaus nepamena.

Ji turėjo pinigų atiduoti už kelionę, bet nedavė. Neklausė jų, ar pinigus dalindavosi, ar pačios pasiimdavo. Jokios asmens tapatybės kortelės neėmė. Virtuvėje nusirašė jos duomenis.Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 150 – 151), J. L. parodė, kad ji gera valia nori duoti teisingus parodymus dėl jai pareikštų įtarimų. Nurodo, kad dalyvavo teisme liudytojų ir nukentėjusiųjų merginų apklausų metu, su merginų parodymais sutinka, savo kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl padarytų veiksmų.

Nesutinka tik su dviejų nukentėjusiųjų, t. y J. D. ir N. V. parodymais dėl to fakto, kad jos nežinojo, jog į DanijÄ vyks dirbti prostitutėmis. Jos tikrai žinojo, kad Danijoje dirbs prostitutėmis, nes joms jau bÅ«nant Italijoje, kažkuri iÅ¡ jų paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir pasakė, kad „mes norime lengvesnių pinigų“. I. R. atvažiavo tÄ pačiÄ dienÄ pas jÄ ir paprašė surasti joms vietÄ , nes pačios neprieina prie interneto. Vėliau merginos jai skambinėjo, bet ji, žinodama ko jos nori, neatsiliepinėjo į jų skambučius.

Jai bÅ«nant su I. R., N. V. paskambino I. R. ir prašė surasti prostitutės darbÄ . Taip ji suprato iÅ¡ pokalbio, tÄ patį patvirtino ir I. R.. Ji pati dėl prostitutės darbo suradimo nei su N. V., nei su J. D. telefonu ar kitaip nekalbėjo, nieko nederino. Kadangi tos merginos neatstojo, tai vienÄ dienÄ ji savo internetiniame puslapyje, kuriame pasiskelbusi, kad siÅ«lo merginoms darbÄ Italijoje, rado tokį paklausimÄ ar neturi merginų darbui prostitucijai. Ji atrašė į šį paklausimÄ , kad yra dvi panelės, kurios nori skristi iÅ¡ Italijos į DanijÄ dirbti prostitutėmis.

Tuomet buvo papraÅ¡yta atsiųsti merginų nuotraukas ir ji nusiuntė. Su ja susiraÅ¡inėjęs asmuo prisistatė „PaÅ¡a“. Su juo derino, kas pirks joms kelionės iÅ¡ Italijos į DanijÄ bilietus. PaÅ¡a pasakė, kad jis nepažįsta nei jos, nei tų merginų, todėl bilietų jis pirkti nesutinka. Ji pasakė, kad bilietus gali nupirkti ir paklausė kokia garantija, kad pinigus už bilietus jis jai grÄ Å¾ins. PaÅ¡a jai pasakė, kaip tik merginos bus Danijoje, jis iÅ¡ karto per „Wester Union“ perves didesnę pinigų sumÄ , negu iÅ¡ties kainavo bilietai, nes ji planavo uždirbti už bilietus.

Su merginomis tuo metu bendravo I. R. ir ji jai pasakė, kad merginos domisi darbo sÄ lygomis Danijoje, t.y. lauke ar bute, kuriame mieste, kiek uždirbs, kur gyvens. Viso to per susiraÅ¡inėjimÄ paklausė P. Jis paaiÅ¡kino, kad tos, kurios gerai dirba ir gauna du tÅ«kstančius litų per dienÄ , gyvena bute ir tame pačiame bute dirba, darbas Koldingo mieste, Danijoje. Å iÄ informacijÄ perdavė I. R., o ji - merginoms. Ji savo vyro G. L. paprašė, kad jis rezervuotų internetu du bilietus iÅ¡ Italijos į DanijÄ .

Kai jau turėjo du bilietus rankose, paskambino J. D. ir jos dar kartÄ paklausė ar ji tikrai žino kur važiuoja ir kokį darbÄ dirbs. Dar klausė gal I. R. kÄ nors maiÅ¡o, o J. D. jai pasakė, kad tikrai žino ko važiuoja ir prašė pasidomėti kokia darbo eiga. Kai ji paklausė kas tas „eiga“, tai ji pasakė, kad jÄ domina klientų skaičius per dienÄ , kur dirbs - lauke ar bute, kur gyvens. Ji pažadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pasakė, kad rytoj po darbo jas pasitiks D. ir palydės iki oro uosto Milane.

D. persiuntė elektroniniu paÅ¡tu bilietų rezervacijos kopijas. Sekantį rytÄ jas jau turėjo pasitikti D. ir palydėti iki oro uosto skrydžiui į DanijÄ . Tokiu bÅ«du merginos iÅ¡skrido iÅ¡ Milano oro uosto per KopenhagÄ Ä¯ DanijÄ . Kas jas ten Danijoje pasitiko, nežino, bet P. sakė, kad merginas pasitiks jis pats. Ji pati, prieÅ¡ iÅ¡skrendant į DanijÄ , J. D. papildė telefono sÄ skaitÄ 40 litų, nes norėjo su jomis susiskambinti ir įsitikinti ar joms ten gerai. Nuvykus į DanijÄ , J. D. parašė žinutę, kad joms viskas gerai, jos Danijoje, kad jas pasitiko.

Po poros dienų ji J. D. parašė žinutę, klausdama kaip joms sekasi, o J. D. atrašė, kad viskas gerai, sekasi gerai, „fainūs bachūrai“, mes čia baliavojam. Įsitikinusi, kad merginoms ten gerai, praėjus gal kokioms penkioms dienoms, parašė Pašai žinutę, paklausdama kur žadėti pinigai už merginoms pirktus bilietus. Jis atrašė, „kokie pinigai, čia ne aš tau skolingas, o tu man skolinga, jos išvažiavo iš buto ir pavogė visus pinigus, ir ko čia dar iš manęs reikalauji“.

Jis prašė sužinoti kur tos merginos gyvena Lietuvoje. Ji žinojo kur J. D. ir N. V. gyvena, bet P. nesakė. P. pasakė, kad pati viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins. Toliau viskas buvo taip, kaip pasakojo pirmos apklauso metu, tik N. V. tapatybės kortelę tikrai paėmė. Tapatybės kortelę paėmė todėl, kad tikėjosi, kad N. V. prisipažins kas jas atvežė iÅ¡ Danijos į LietuvÄ . Ji galvojo, kad tas P. su Å¡itom merginomis patys nori jÄ apgauti, kad nereikėtų grÄ Å¾inti pinigų jai už kelionės bilietus.

KitÄ dienÄ po pokalbio N. V. namuose, ji parašė P., jog merginos ginasi paėmusios pinigus, bet P. atrašė, kad jos tikrai dingo iÅ¡ buto su visais pinigais. Patikėjo, kad merginos paėmė pinigus, nes pati N. V. sakė, kad už kelionę iÅ¡ Danijos į LietuvÄ sumokėjo vairuotojui po 1000 litų kiekviena, nors pinigų prieÅ¡ tai iÅ¡ Italijos į DanijÄ bilietams sakė neturi. Po kurio laiko jai PaÅ¡a parašė žinutę: „surask dvi merginas dar tam pačiam darbui, kad nestovėtų tuščias butas ir aÅ¡ tau grÄ Å¾insiu pinigus už kelionę ir viskÄ užbaigsime gražiuoju“.

P. žodžius „tam pačiam darbui“ ji suprato darbui prostitutėmis ir kad kitaip savo pinigų neatgaus, todėl pradėjo ieÅ¡koti merginų darbui Danijoje prostitutėmis. Internete „Pažintys XXX“ susirado merginÄ vardu K., po kurios nuotrauka buvo paraÅ¡yta jog „ atliekame erotinį masaÅ¾Ä â€œ. Paskambino nurodytu numeriu ir susitiko. K. ir M. buvo apklausta teisme jai dalyvaujant, jos pasakė visÄ teisybę. Ji suprato ir žinojo, jog merginos tai yra K. ir M. važiuoja dirbti prostitutėmis į DanijÄ ir ji suderino su P. kada jos atvažiuoja, suderino merginoms kelionę ir tÄ kelionę joms apmokėjo.

Žinojo, kad M. yra nepilnametė, nes ji jai pati pasakė. Ji tada susirašė su P. ir paklausė ar gali važiuoti nepilnametė, ar nebus problemų. PaÅ¡a atrašė, kad „dėl manęs gali važiuoti, bet pavojinga“. Tada ji M. padavė N. V. tapatybės kortelę ir pasakė, kad ji grįžusi turės jai Å¡itÄ kortelę grÄ Å¾inti. Po to, jau M. ir K. bÅ«nat Danijoje, ji susirašė žinutėmis su K.. SusiraÅ¡inėjo tada ir su P.. SusiraÅ¡inėjo apie tai, kad P. jai turi grÄ Å¾inti pinigus, be to P. žadėjo duoti procentÄ už merginas, jei gerai seksis.

Kokį procentÄ ji gaus, P. nesakė. Po kelių dienų P. parašė, kad „nieko gero, turi jas pakeisti, jos blogai dirba, dar viena iÅ¡ jų nepilnametė“. Ji, kaip galvoja dabar, PaÅ¡a taip elgėsi tam, kad jai nereikėtų grÄ Å¾inti pinigus. P. parašė, kad siunčia jas namo, o vietoj jų atvažiuoja kažkokios kitos. Taip jų bendravimas su P. ir pasibaigė. Ji su PaÅ¡a tik susiraÅ¡inėjo žinutėmis, kaip jis atrodo nežino, jo nėra mačiusi. Pilnai prisipažįsta, kad ieÅ¡kodavo merginų konsumacijos darbui Italijos baruose.

Ji ir I. R. už kiekvienos merginos darbo dienÄ gaudavo po 10 eurų. Å iuos pinigus joms mokėdavo to baro, kuriame mergina dirba, savininkas. Uždirbdavo ir iÅ¡ kelionių, nes papraÅ¡ydavo baro savininkų didesnės pinigų sumos, negu iÅ¡ tiesų sumokėdavo už kelionę. Labai gailisi dėl to, kad iÅ¡ pradžių nesakė tiesos, gailisi dėl to kÄ padarė, bet niekam blogo nenorėjo. Pagarsinus Å¡iuos parodymus, J. L. pareiÅ¡kė, kad tyrėja A. Å . ir K. su ta tapatybės kortele suklijavo bylÄ taip, kaip jiems reikėjo.

Nurodo, kad sulaikymo metu 10 dienų atvažiuodavo greitoji, buvo girdoma vaistais, buvo pasakyta, kÄ sakyti. Užvedė bylÄ vyrui, sakė, kad vyrÄ pasodins, kad nieko tokio, jei 2 metus vaikai pagyvens vaikų namuose. N. V. turėjo atiduoti apie 2000 eurų. Ji pasakė, kad atiduos ir už J. D.. Susitarė žodžiu, kad jei ji vėliau atiduos pinigus, tai bus 2600 eurų. Sakė, kad tokių pinigų ji taip greitai nesurinks, sakė, kad kai baigsis teismas, važiuos dirbti toliau, užsidirbs. PasiÅ«lė jai eiti pas notarÄ ir patvirtinti vekselį.

Ji sakė, kad neturi laiko. Ta suma susidarė už bilietus į ItalijÄ ir DanijÄ . Dar buvo joms siųsti pinigai, joms bÅ«nant Italijoje, pildė telefono korteles. Paskaičiavus, viskas joms kainavo apie 1800-2000 eurų. Susitarė, kad paskolos raÅ¡telis bus 2600 eurų. Ji žinojo, kad jei ji per tÄ laikÄ neatiduos pinigų, bus skaičiuojamas procentas.Dėl kito epizodo J. L. nurodo, kad M. ir K. paliko telefono numerį, kurį paliko N. V. ir J. D.. Pati joms paskolino pinigų, o kur jos važiavo, buvo neįdomu.

Jų nevežė, bilietų nepirko, tik paskolino pinigų ir pasirašė vekselį. M. paprašė bet kÄ paraÅ¡yti dėl vyro, kad parodyti, kur ji dirba. Todėl parašė darbo sutartį, kad ji važiuoja į vieÅ¡butį dirbti valytoja. Kartu su ja vyko pas jos vyrÄ ir parodė tÄ lapÄ . IÅ¡ draugiÅ¡kumo padarė tÄ darbo sutartį. B. nedavė jokios kortelės. Žinojo, kad ji turi vyrÄ , 4- 5 metų vaikÄ , todėl nežinojo, kiek jai yra metų. Nei iÅ¡ N. V., nei iÅ¡ J. D. atlygio nebuvo už kelionę pinigai iÅ¡skaičiuoti, jos pačios turėjo tuos pinigus atiduoti.

Tai buvo aptarta ir buvo pasiraÅ¡ytas vekselis. Jos nuėjo į vienÄ klubÄ , iÅ¡ ten buvo iÅ¡varytos. Reikėjo skambinti į kitÄ klubÄ , tartis. Reikėjo apmokėti kelionę iÅ¡ vieno miesto į kitÄ . Buvo ir kitos iÅ¡laidos. Pasirašė vekselį dėl 1000 litų iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos į ItalijÄ . Joms Lietuvoje buvo siųsti pinigai, tačiau nepamena sumos, buvo duoti pinigai į rankas. Aerouoste maistui buvo duota po 100 eurų. Galutinę sumÄ ne iÅ¡ galvos paėmė, o nustatė viskÄ paskaičiavusi.J.

L. nurodo, kad interneto puslapyje One.lt buvo jos nuotrauka, buvo paraÅ¡yta, kad siÅ«lo panelėms Italijoje darbÄ . N. V. ir J. D. pradžioje dirbo Parmos miesto klube, tačiau jos savininkui nepatiko. Savininkas buvo aukÅ¡to rango policininkas. Nebuvo reikalo joms mokėti, nes kitÄ dienÄ savininkas pasakė, kad jos netinka. Nors klubo savininkui buvo pateiktos merginų nuotraukos, tačiau nuotraukose jos buvo gražesnės. Atvykusios į klubÄ , jos apsirengė vulgariai, pirmÄ vakarÄ prisigėrė. Neprisimena, kiek laiko jos buvo tame klube, gal porÄ dienų, gal parÄ .

Jos paskambino ir paklausė, kÄ joms daryti, nes jos netinka tam savininkui. Tuomet susisiekė su „Kristal“ klubu ir susitarė, kad jos dirbs tame klube. Už kelionę į DanijÄ sumokėjo pinigus, nes neturėjo kitos iÅ¡eities - reikėjo susigrÄ Å¾inti pinigus už pirmÄ kelionę. Kai merginos nuvyko į DanijÄ , su jomis palaikė ryÅ¡ius, nes jų praÅ¡ymu pildė telefono korteles. Nelabai žinojo apie jų gyvenimo sÄ lygas Lietuvoje. Paskutinę dienÄ prieÅ¡ joms iÅ¡vykstant, J. D. sakė, kad iÅ¡ bendrabučio iÅ¡varo.2011 m. vasario mėnesio viduryje I.

R. pavežė iki „Maximos“ parduotuvės, nes ji neturėjo maÅ¡inos. I. R. pokalbyje nedalyvavo, nes kalbėjo rusiÅ¡kai, o ji tos kalbos nesupranta.Su M. ir P.niekada nebendravo, dabar teisme tik susipažino.Kaltinamoji I. R. pagal pareikÅ¡tus kaltinimus kalta neprisipažįsta. Nurodo, kad yra pažįstama tik su N. V.. J. D. pirmÄ kartÄ pamatė autobusų stotyje, kai jÄ nuvežė į savo namus. Su N. V. susipažino internete One.lt. Siuntinėjo pasiÅ«lymus dėl darbo Italijoje, ir 2010 m pabaigoje atsiliepė N. V..

Sužinojo, kad ji yra iÅ¡ Zarasų, kad važiuoja pas tėvus, pakvietė į svečius, į UtenÄ . Nuvyko pas jÄ , papasakojo apie darbÄ Italijoje. Jos interesas buvo ieÅ¡koti merginų, nes likdavo skirtumas nuo bilietų, kurį pasidalindavo su J. L.. Jei bilietai buvo pigesni, likdavo pinigų daugiau. Papasakojo N. V. apie darbÄ konsumatore, kad reikės sėdėti bare, gerti kokteilius, palaikyti kompanijÄ , kad už vakarÄ ji gaus apie 50 eurų. Nežino, ar buvo iÅ¡ uždirbtų pinigų daromi atskaitymai.

Ilgai N. V. raÅ¡inėjo, skambinėjo, bet mažai su ja bendravo, kadangi kaip tik tuomet buvo gimtadienis. Tai buvo gal spalio mėnuo. Gimtadienis – lapkričio 13 d. Po to jau buvo Naujieji metai. J. L. surado J. D., nupirko bilietus ir J. D. iÅ¡skrido dirbti į barÄ . N. V. ir J. D. pervedė po 40 litų kelionei į Vilnių, nes jos sakė, kad tai kelionei neturi iÅ¡ ko pasiskolinti pinigų. Tuo metu pati pinigų neturėjo, todėl pinigus gavo iÅ¡ J. L. ir elektronine bankininkyste pervedė toms merginoms.

Merginos liko skolingos J. L.. Kokių nors sutarčių nematė. Kai nuvyko į ItalijÄ , tai kelis kartus rašė N., kad viskas gerai, kad pasitiko gražus vaikinas. Žino, kad pirmame bare jos nepatiko, bet labai greitai nuvyko į J. L. surastÄ kitÄ klubÄ . Kaip sekėsi kitame klube, nežino. Ten buvo apie mėnesį. Po to su N. V. ir J. D. nebendravo. Apie vykimÄ Ä¯ DanijÄ aÅ¡ nieko nežino. Sužinojo apie tai teismuose ir iÅ¡ tyrėjų. Kai vyko pas N. V. į namus, vežė J., jų kalbų neklausė, nes nebuvo įdomu.

M. B. žino tik iÅ¡ matymo, matė jas prie „Maximos“, kai ten pavežė J.. Ten buvo K. K. ir M. B.. Jos kalbėjo rusų kalba, kurios pati nemoka. AntrÄ kartÄ jas pamatė Kaune, kai paprašė ten pavežti. Už pavežimÄ iÅ¡ kažkurios tai gavo 100 Lt. Buvo ir J. L.. Nuvežė jas tris į kažkuriÄ tai Kaune degalinę, kur randasi ta degalinė, nepamena. IÅ¡ Kauno tos dvi merginos kartu jau negrįžo.I. R. apklausta įtariamÄ ja ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 170 – 171) parodė, kad su N. V. susipažino internetu „one.lt“ tinklalapyje.

Ten yra jos anketa „I. R.“ kurioje siÅ«lo darbÄ merginoms Italijoje. Visai neužilgo N. V. jai atsiuntė numerį ir ji jai paskambino. Jos sutarė susitikti pas jÄ namuose Utenos m. Tai buvo 2010 m. lapkričio 13 ar tai 14 dienÄ . Atvažiavusi, ji N. V. papasakojo apie darbÄ Italijoje, kiek galima užsidirbti, paaiÅ¡kino kad italų kalbÄ ji iÅ¡moks ten vietoje, pradžioje pasinaudos žodynėliu, padės kitos ten dirbančios merginos. N. V. jai papasakojo apie save, kad ji gyvena tik iÅ¡ paÅ¡alpos, kad vyras alimentų vaikui nemoka, augina viena maÅ¾Ä vaikÄ , kuriam tik metai.

Pati matė, kad N. V. gyvena skurdžiai, prastai apsirengusi. IÅ¡klausiusi darbo sÄ lygas, tik paklausė kada ji gali važiuoti. Ji jai paaiÅ¡kino, kad reikia pasitarti su klubo savininku, sužinoti kada jam reikalinga mergina, sužinoti kada atsiųs klubo savininkas pinigus už kelionę į ItalijÄ ir vėliau jai praneÅ¡. N. V. kiekvienÄ dienÄ jai skambino ir vis sakė, kad ji nori iÅ¡važiuoti kuo greičiau, nes jai reikia pinigų. Su J. L. pažįstama jau gal du su puse metų. J. L. irgi „one.lt“ yra susikÅ«rusi anketÄ ir nurodžiusi, kad ieÅ¡ko merginų darbui Italijoje.

Jos abi derindavo, kad vienos surasta mergina ir kitos surasta mergina kartu važiuotų į ItalijÄ , kadangi pačioms vykstančioms ten dirbti merginoms pigiau atsieina kelionės iÅ¡laidos. Ji pasakė N. V., kad yra dar viena mergina iÅ¡ Lietuvos, kuri irgi važiuoja į ItalijÄ ir davė tos merginos - J. D. numerį, kad jos abi pasiÅ¡nekėtų. Vėliau susiderino su baro savininku, kada gali bÅ«ti bilietai, susiderino kada merginos gali važiuoti. Nei N. V., nei J. D. kelionei iki Vilniaus pinigų neturėjo, todėl ji savo vardu jų kelionei iki Vilniaus pervedė pinigus - kiekvienai po 40 litų.

Visus pinigus kelionei baro savininkas siuntė per „Western Union“ arba pats nupirkdavo bilietus. Pinigų perlaidos visada buvo J. L. vardu ir tik ji pinigus ir paimdavo. Pasitikti N. V. ir J. D. Vilniaus autobusų stotyje 2011 m. sausio mėnesio pradžioje nuvažiavo abi su J. L.. Autobusų stotyje pirmÄ kartÄ pamatė J. D.. IÅ¡ autobusų stoties visos važiavo pas jÄ Ä¯ namus, kur surašė tokį raÅ¡tÄ , kad J. D. ir N. V. skolingos už kelionės iÅ¡laidas kiekviena po 1000 litų. Tas dokumentas buvo suraÅ¡omas tam, kad jos tikrai nuvyktų iki to baro, kur buvo suderintas joms darbas.

Joms ten nuvykus, tas dokumentas suplėšomas. Å itÄ dokumentÄ surašė dar ir dėl to, kad joms neturėtų pretenzijų baro savininkas, nes jei jis pirko bilietus, o merginos neatvažiuoja dirbti, tai pretenzijas tada reiÅ¡kia joms, o tada jos duoda tÄ dokumentÄ - vekselį baro savininkui. KitÄ dienÄ , apie 8 val. 30 min. J. D. ir N. V. nuvežė į oro uostÄ Vilniaus m. ir jos iÅ¡skrido. Ten jos dirbo, joms buvo viskas gerai. VienÄ dienÄ , jai J. D. paskambino ir pasakė, kad jos nori važiuoti į DanijÄ ir paklausė ar gali nupirkti bilietus.

J. D. paaiÅ¡kino, kad į DanijÄ nori važiuoti todėl, kad ten lengvesni pinigai. Ji nesigilino kodėl, pas kÄ , o tiesiog kitÄ dienÄ pasakė J. L., kad merginos nori važiuoti į DanijÄ . J. L. pasakė todėl, kad ji pati negalėjo joms surasti Danijoje darbo. Vėliau J. L. jai liepė perduoti merginoms, kad 4 val. ryto jas atvažiuos paims iÅ¡ klubo ir nuveÅ¡ iki oro uosto, ten jau bus užsakyti bilietai. Kas jas ten turėjo paimti ir nuvežti ji nežino, viskÄ tvarkė J. L., ji tik merginom perdavė tai, kÄ jai liepė pasakyti J.

L.. Ji su J. D. ir N. V. bendravo telefonu tik tol, kol jas nuvežė iki oro uosto kuomet jos norėjo važiuoti į DanijÄ . Ar jos nuvažiavo į DanijÄ ar ne, dirbo jos ten kÄ ar ne, ji nieko nežino. M. D. ir N. B. ji nepažįsta. J. L. jai paskambinusi paklausė koks numeris N. V. ir dar pasakė, kad jų, t.y. tų merginų jau Danijoje nėra. Po to J. L. paskambino N. V. ir užgirdo per telefonÄ , kad verkia vaikas ir tada paklausė N. V. ar ji jau Lietuvoje ir N. V. atsakė, kad taip ir kad yra dabar namuose.

Tada jos su J. L. nutarė važiuoti pas N. V. į namus ir paklausti kodėl jos grįžo į LietuvÄ . Ji susiskambino su N. V. ir sutarė, kad atvažiuos pas jÄ . Atvažiavus, N. V. paaiÅ¡kino, kad Danijoje joms nepatiko, kad jai ten trinktelėjo, kad reikėjo ten miegoti su tais bernais. Matė, kad ant N. V. kaktos yra guzas, kad po kaire akimi yra mėlynė. Kaip suprato, kad reikėjo joms miegoti su tais asmenimis, kurie pasitiko jas Danijoje. N. V. nenorėjo daugiau kalbėti, nes namuose buvo brolis. N. V. pasakė, kad jai kažkas skambinėjo iÅ¡ užsienio, bet ji neatsiliepia.

N. V. suprato, kad bus reikalaujama pinigų už bilietus. Ji (I. R.) su J. L. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kos tiek jos, tiek ir jų dėl keliones iÅ¡laidų. Ji (I. R.) pasakė, kad jei iÅ¡ jos reikalaus pinigų už kelionę, tai pasakys kur ji (N. V.) gyvena. N. V. sutiko prisiimti visÄ kaltę ir pasirašė, kad skolinga tiems, kas pirko bilietus 2600 litų ar tai eurų, bet greičiau, kad litų, nes bilietai negali bÅ«ti tokie brangÅ«s. Å itÄ jos pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ pasiėmė J. L. ir jos iÅ¡važiavo.

Kodėl N. V. sutiko paraÅ¡yti skolos raÅ¡tÄ tai sumai, nežino. Pagarsinus Å¡iuos parodymus, I. R. paaiÅ¡kino, kad beveik sutinka su parodymais. Tyrėja Å . klausinėjo, kaip N. V. buvo apsirengusi, tai sakė, kad pati namuose irgi nevaikÅ¡to pasipuoÅ¡usi. Pinigus atsiųsdavo prieÅ¡ kelionę ar po kelionės, ar jie patys pirkdavo bilietus, to nežino. Nematė to suraÅ¡yto raÅ¡to, nežino, kodėl ėjo kalba apie 1000 Lt, tÄ sumÄ gal klubo savininkai sugalvojo. Kai merginos nuvyksta į sutartÄ vietÄ , tai tas raÅ¡tas suplėšomas.

Nežino, ar Å¡iuo atveju tas raÅ¡tas buvo suplėšytas, ji to raÅ¡to neturėjo. Pati J. D. ir N. V. Danijoje negalėjo surasti darbÄ , nes neveikė internetas. Pritaria parodymams apie tai, kad telefone iÅ¡girdo vaiko balsÄ ir paklausė, ar jos jau Lietuvoje. Jokio guzo nebuvo pas N. V., gal buvo spuogas, randelis. Danijoje niekada nebuvo, todėl nežino, kiek kainuoja bilietai į DanijÄ . Nežino, kas joms pirko bilietus. Didžioji dalis parodymų yra teisingai užfiksuoti. N. V. ir J. D. sakė apie DanijÄ , bet ar jos ten nuvyko, nežino.

Nepamena, ar buvo kalba, kad joms Danijoje nepatiko.D. K. darbo Italijoje nesiūlė, siūlė jos seseriai, kuri kontaktus perdavė D.. Nežino, ar jos Italijoje dirbo legaliai ar nelegaliai, bet visada galvojo, kad jos dirbo legaliai.Pasakė, kada D. K. galės išvažiuoti. Ji atvyko ir pabuvo 2-3 paras iki lėktuvo. Kas jai pirko bilietus, nežino. Ar iš jos buvo imtas raštelis, nepamena.Nežino, kuris yra P., kuris – M., su jais anksčiau nėra bendravusi. Kaltinamasis P. B. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino.

PareiÅ¡kė, kad jokios kaltės nejaučia, nes nieko nepadarė. Viskas yra „priburta“, kad į butus vežiojo. Gal buvo vežęs, nes daug pažįstamų turėjo, su daug kuo bendravo, bet nėra padaręs to, dėl ko kaltinamas.N. V., J. D. pagal pavardes nežino. Čia visus žmones pirmÄ kartÄ mato. Negali pasakyti, ar internete bendravo su jais. AsmeniÅ¡kai iÅ¡ čia nė vieno žmogaus nežino. Patvirtina, kad draugai jį vadina PaÅ¡a. Nebuvo taip, kad merginos dirbo prostitutėmis. AiÅ¡kinimosi dėl bilietų pirkimo nebuvo.

Kodel J. D. ir N. V. sako, kad pažįsta, nežino. 2011 m. buvo užsienyje, beveik visose Europos Å¡alyse. Kur buvo nuo vasario 2 iki 5 d., neatsimena, nes daug laiko praėjo. Danijoje yra buvęs. Ar 2011 m. vasario 2-5 d. ten buvo, nepamena. M. D. nepažįsta, tik važiuojant su juo bendravo.Yra ne kartÄ buvęs Danijoje. Ten pagyvendavo ir parvažiuodavo. Danijoje ieÅ¡kojo darbo. Koldingo miesto pavadinimas nieko nesako.Ar Danijoje pasitiko atvykusias N. V. ir J. D., negali pasakyti, nes daug kÄ yra aerouoste pasitikęs. Konkrečiai tų asmenų nepamena, gal ir merginas yra pasitikęs. Danijoje yra buvęs su Å¡eima, turėjo ten butÄ Vaile mieste.

Turėjo pažįstamų, kurios vertėsi prostitucija. Prie jų apgyvendinimo neprisidėjo, tik Å¡iaip yra bendravęs. M. B. neatsimena.Dėl jokių nusikaltimų su niekuo nesitarė. Po EuropÄ važinėjo maÅ¡ina, ieÅ¡kojo darbo. Buvo Vokietijoje įsidarbinęs statybose, tačiau to niekas negalėtų patvirtinti. Tai buvo gal 2011 m. vasarÄ . Po EuropÄ važinėjo „Audi“, „Citroen“, „Land Rover“ ir kitų markių automobiliais. Danijoje važinėjau su automobiliu „Audi“ ir „Citroen“.

Automobilio „Audi“ numeriai buvo tranzitiniai, vokiÅ¡ki. Važinėjant po užsienį, turėjo tapatybės kortelę. Neatsimena, ar yra prisistatęs ir merginoms rodęs pasÄ . Mano, kad to nebuvo.Žino, kad Koldingo miestas yra Danijoje. Nepamena, ar yra buvęs Koldingo mieste. Nukentėjusioji J. D., pareiÅ¡kė, kad visus kaltinamuosius pažįsta. 2010 m. gruodžio mėnesį gavo iš J. L. per internetÄ pasiÅ«lymÄ dirbti. Ä® pirmÄ jos žinutę neatsakė, nes nesudomino, o į antrÄ jau atsakė.

Paprašė jos kontaktų, kad galėtų sužinoti apie darbÄ , atlyginimÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad konsumatės darbas, kad reikės tik palaikyti draugijÄ . Sakė J. L., kad augina mergaitę, kad svarbu, kas tai bus per darbas. Ji sakė, kad ji pati augina 2 vaikus, kad dirbo tokį pat darbÄ . Susiviliojo tuo pasiÅ«lymu, nes buvo pasakyta, kad važiuos 7 - 8 merginos ir jos pačios veÅ¡. Sakė, kad reikia vykti į ItalijÄ . J. atsiuntė N. V. telefono numerį ir su ja mes susiskambino. Po to, lyg sausio 7 d. buvo paskambinta ir pasakyta, kad jei važiuojame, tai reikia važiuoti dabar.

Susitiko su J. L. ir I. R.. Jos sakė, kad mokės 70 eurų už vakarÄ , kad gyvenamoji vieta nekainuos. AiÅ¡kino, kad jei su 10 vyrų nepasėdi ir nepageri kokteilių, tai mokės 50 eurų, o jei viskas tvarkoje, tai mokės 70 eurų. Buvo užsakyti bilietai. PrieÅ¡ skrydį pasakė, kad neturi pinigų. Tada I. pasiÅ«lė pinigus paskolinti. J. D. nurodo, kad jai ir N. V. tÄ pačiÄ dienÄ pervedė po 40 litų. Nuvykus į Vilnių, pasitiko I. R. ir J. L.. TÄ naktį pasiliko I. R. bute, nes ryte turėjo skristi.

Ryte pasirašė vekselius. Kaltinamosios paaiÅ¡kino, kad to reikia tam, kad nuvykusios į ItalijÄ , tikrai eitų dirbti į nurodytÄ klubÄ , o ne eitų savo keliais. Tame vekselyje buvo nurodyta 1000 Lt skola, t.y. kad skolinga lyg tai I., pavarde R.. Sakė, kad tÄ skolÄ apmokės klubas, o skola - tai garantas, kad nuvyks į galutinį taÅ¡kÄ . Suprato, kad nuvykus, skolos nereikės mokėti. Po to nuvežė į aerouostÄ , paaiÅ¡kino, kad pasitiks I. R. pažįstamas. Jo vardÄ pasakė, bet dabar nepamena.

Lygtai sakė, kad pasitiks italas, kuris lauks su užraÅ¡u. Sakė, kad jis žino reisÄ . Taip ir buvo. Italijoje priėjo vyras, padavė telefonÄ pokalbiui su J. vyru. TelefonÄ perdavė N. V., nes pačiai ausys buvo užkiÅ¡tos po skrydžio. Tas žmogus rusiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad bus vykstama į vietÄ . Buvo nuvežtos į klubÄ , pas savininkÄ , kuris labai nusivylė, sužinojęs, kad jos nemoka italų kalbos. Tuomet iÅ¡ savo telefono rašė J. L. ir I. R., kad čia niekas neaiÅ¡ku. PrieÅ¡ vykstant, klausė J.

L., kokius rÅ«bus reikės pasiimti. Ji pasakė, kad nelabai trumpus, kad solidžiai. Klube pamatė, kad ten nieko nėra solidaus, niekas neatitiko jų žodžių. Tada vėl puolė raÅ¡yti žinutę J. L., kad čia viskas ne taip. IÅ¡ veido mimikų, iÅ¡ rankos mostų supratome, kad savininkas liko nepatenkintas. Tai buvo pati pirma dienÄ klube ir nesuprato, ar reikės dirbti, ar tik apžiÅ«rėti klubo aplinkÄ . Viena moteris, kuri Å¡iek tiek kalbėjo angliÅ¡kai, pasakė, kad reikės tik sėdėti, užlaikyti žmogų, kad jis pabÅ«tų ir svarbiausia - tik netylėti, kalbėti, sakė, kad greitai kalbÄ bus galima pramokti.

SusiraÅ¡inėjant su J. L., ji sakė, kad ji pasistengs greičiau pakeisti klubÄ . Su tuo sutiko ir laukė. Po 2 dienų , o gal 2-oje dienoje buvo klubas pakeistas. Tame pirmame klube visai nedirbo. Ä® naujÄ klubÄ nuvežė Diegas. Jis paėmė daiktus. Apie klubo pakeitimÄ ir pervežimÄ , telefonu informavo J. L. ir I. R.. Naujame klube buvo ramesnė aplinka, buvo žmogus, kuris truputį mokėjo angliÅ¡kai. To naujo klubo savininkas pasakė, kad už bilietus reikės atidirbti, nes jis ankstesniam klubo savininkui sumokėjo už abi virÅ¡ 500 eurų, t.y. jis perpirko.

Buvo paaiÅ¡kinta, kad gyvenama vieta už dienÄ kainuos po 15 eurų, kad darbo pobÅ«dis bus toks pat, kaip ir aname klube, kad per dienÄ reikia surinkti 10 konsumų. PirmÄ dienÄ klube tik apsižiÅ«rėjo. Po kiek laiko klube padirbus, pradėjo klubo savininkas ir barmenė A. kalbėti apie J. L. ir I. R., kad yra ne pirmos lietuvaitės, kurios yra apmautos pažadais, kad čia viskas bus lengva, kad niekas čia negrabalios. Dar pasakė, kad merginos yra įklampinamos į dideles skolas, kad bÅ«tų atsargios.

Vykdamos jos nežinojo apie skolas, nebuvo pasakyta, kad reikės mokėti už gyvenamas vietas, nežinojo darbo sÄ lygų. Po to sužinojo, kad J. L. ir I. R. už atsiustas merginas gauna po 10 eurų. Tai pasakė pats „Kristal“ klubo savininkas N.. Tikslias apmokėjimo sÄ lygas sužinojo tik nuvykusios. Buvo pasakyta, kad jei gerai dirbs, jei bus 10 konsumų kas vakarÄ , tai bus mokama nuo 60 iki 70 eurų, o jei klientai dar gers Å¡ampanÄ , tai bus pakeliamas atlygis 15 eurų. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ gautos sumos bus iÅ¡skaičiuojama už nakvynę, o J. bus iÅ¡skaičiuota iÅ¡ jos (J.

D.), o I. - iÅ¡ N. uždirbto atlyginimo. Kaip paaiÅ¡kino savininkas, kad po 10 eurų nuo kiekvienos. Tame klube dirbo apie 3 savaites. Atskaičius viskÄ , liko 100 eurų. Ä® dienÄ bÅ«davo gaunama 50 eurų. IÅ¡ tų pinigų buvo iÅ¡skaičiuota už buto nuomÄ . Parduotuvėje pirko maistÄ už savus. Rašė J., kad tiek pinigų, kiek buvo kalbėta nebus įmanoma parsivežti. Pasakė, kad pasistengs surasti geriau apmokamÄ darbÄ , bet tai buvo tik pažadai. Po 2 savaičių paskambino, kad gavo geriau apmokamÄ darbÄ .

Buvo pasakyta, kad rado naujÄ Â konsumantės darbÄ , bet kurioje vietoje, aiÅ¡kiai nepasakė. Tris dienas vis kalbėjo apie naujÄ darbÄ . Liepė nesakyti N., kad vyks į naujÄ vietÄ , liepė pasakyti, kad grįžta į LietuvÄ . Paklausus, kodėl taip reikia sakyti, buvo pasakyta, kad kitaip N. labai supyks. Todėl jam ir pasakė, kad grįžta į LietuvÄ . Per 2 savaites darbo su N. atsiskaitė pilnai ir jis pretenzijų neturėjo. Paskutinį vakarÄ jis davė po 60 eurų, kurie buvo atiduoti vairuotojui, kad jis nuvežtų iki aerouosto, nes reikėjo tolokai važiuoti.

Kad reikės susimokėti už kurÄ , apie tai pasakė I.. Buvo pasakyta, kad naujame darbe gaus po 80-90-100 eurų per vakarÄ , kad gyvens tik su N. V.. IÅ¡ pradžių nebuvo pasakyta, kad reikės skristi į DanijÄ . Buvo tiesiog sakyta, kad pakeis Å¡alį. Kai klausdavo, kaip su bilietais, kaip skridimas, tai vis negalėdavo kalbėti, sakė, kad vėliau paskambins. RaÅ¡ydavo J. žinutę, kad paskambintų, bet perskambindavo I.. Iki pat aerouosto nebuvo pasakyta, kur vykstama. Buvo kalba, kad per tas 2 likusias savaites bus galima uždirbti 2000 eurų.

Kai buvome pusiaukelėje, kito reiso laukė apie 2 valandas. Nesakymas koks kelionės galutinis taÅ¡kas, žadamas labai didelis atlygis, ėmė kelti įtarimų. Todėl laukdama persėdimo į kitÄ reisÄ , pasiskambino savo pažįstamam L. M. į LietuvÄ . Jam pasakė, kad pakliuvo, klausė kÄ daryti. Jis pasakė, kad vykti į nurodytÄ vietÄ , nes asmeniniai ir vaiko dokumentai keliauja su bagažu, todėl nėra kÄ daryti. Sakė sužinoti vietovę ir tuomet praneÅ¡ti. Jis sakė, kad pasistengs  atvykti.J.

D. nurodo, kad joms buvo pasakyta, kad Danijos oro uoste pasitiks lietuviai. Buvo liepta oro uoste eiti ten, kur ir visi eina. IÅ¡ tikrųjų oro uoste pasitiko du vaikinai, prisistatė Dariumi, t.y. M. D. ir P., t.y. P., kurio pavardės negali pasakyti, bet jis yra salėje. B.prisistatė P., o M. D. – D.. Ä®sėdus į automobilį, kažkuris kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nuvykusios į kažkokio asmens namus, kuris turėjo bÅ«ti virÅ¡ininkas, jam negalės pasakyti, kad nėra dirbusios prostitutėmis, kad reikia sakyti, jog dirbusios tokį darbÄ , kad tame darbe pretenzijų neturės, kad bus viskas gerai.

Nuvykus į vietÄ , butas priminė sutvarkytÄ sandėliukÄ . L. - tos patalpos savininkė - turėjo atvykti kitÄ dienÄ ir paaiÅ¡kinti, kaip elgtis, jei atvyks policija. Pasitikę ir vežę vaikinai apie tai nekalbėjo. Jie tik sakė, kad turi bÅ«ti įjungtos lemputės „Open“, kad iÅ¡eiti tik po vienÄ . Antroje dienoje buvo pasakyta, kur yra degalinė, kur galima nusipirkti maisto ar cigarečių. Vykstant iÅ¡ oro uosto, pasiÅ«lė tiems vaikinams susipažinti, kad žinoti kaip kreiptis vienas į kitÄ .

Tuomet vienas iÅ¡ vaikinų, prisistatęs D. parodė dokumentÄ . PažiÅ«rėjus į nuotraukÄ tame dokumente pasirodė, kad kažkur matytas žmogus. Rodė lyg tai asmens tapatybės kortelę. Tai buvo prieÅ¡ sustojant degalinėje. IÅ¡ to žmogaus kalbėsenos taip pat pasirodė, kad tas žmogus kažkur matytas. Pradėjo M. klausinėti, iÅ¡ kur jis. Jis sakė, kad iÅ¡ Vilniaus, Kauno, Elektrėnų. Klausė, gal matytas portale. Jis sakė, kad turi anketÄ .Važiuojant vaikinai sakė, kad jei pačios nesutiks dirbti, tai jie perduosime albanams.

Tokios kalbos iÅ¡gasdino. Kai N. V. paklausė, o kas bus jei nesutiks, tai N. V. buvo įspirta į kauliukÄ . Tada pradėjo kalbėti tai, kas jiems buvo naudinga. BÅ«nant bute, savininko draugė ar žmona paaiÅ¡kino, kÄ turės dirbti, parodė gestu, kad yra suraÅ¡ytos kainos už paslaugas, kad pabaigoje savaitės nuveÅ¡ apsipirkti naktinių ir kita. Uždarbio konkreti suma nebuvo pasakyta, buvo pasakyta lyg tai apie 10 procentų, gal 3 procentai nuo uždirbtos sumos. M. buvo iÅ¡kalbesnis, tai jo paklausė, kada galės grįžti namo.

Jis pasakė - kada panorėsi. Pokalbio metu klausė, kaip jie pažįsta J. ir I.. Ä® tai buvo pasakyta, kad jie bendrauja, susisiekia. Buvo kalba apie G. – J.vyrÄ , kad su juo susisiekia. Tuo metu jau žinojo, kad jis užsakė bilietus. Paklausus, ar tai J. vyras, buvo pasakyta, kad - taip, kad jis pirko bilietus, kad mes už tuos bilietus reikės mažiausia mėnesį atidirbti, t.y. už atvykimÄ iÅ¡ Italijos į DanijÄ . Atidirbamos sumos dabar nepamena.Nukentėjusioji J. D. nurodo, kad jos manymu kelionę iÅ¡ Italijos į DanijÄ daugiausia I. organizavo, nes ji buvo daugiau motyvuota.

Apie kelionę, bilietus, kam pinigus paduoti, tai kalbėjo I.. Bilietus iÅ¡ Italijos į DanijÄ užsakinėjo J. vyras G., tai buvo ant bilietų paraÅ¡yta. Mano, kad už darbÄ prostitutėmis, pelnÄ turėjo gauti P., M., I., J. ir dar kažkokie žmonės, kurie nebuvo įvardinti. L. buvo tik patalpų savininkė. Apie L. taip mano iÅ¡ pokalbių su ja, nes kitaip jai bÅ«tų įdomu, kiek uždirba, tačiau apie tai nebuvo kalbos. Ji tik viskÄ aprodė, parodė, kaip lemputės įsijungia, kur yra prezervatyvai, sakė, kad kiekvienas klientas turi juos naudoti.

Uždirbtus pinigus turėjo perduoti savininko moteriai, bet ne L.. Kas turėjo atsiskaityti su P. ir D. nežino.Tame bute, kuriame buvo apgyvendintos, buvo įėjimas ir vienas kambarys. Ir miegoti, ir dirbti reikėjo tame pat kambaryje. Buvo paaiÅ¡kinta, kad jei viena miega tai kita turi dirbti. Kainos kainoraÅ¡tyje buvo nurodytos kronomis. KitÄ dienÄ po atvykimo į duris baladojosi savininkė, tačiau jos neįsileido. Kad tai savininkė sužinojo iÅ¡ kaltinamųjų. Tikriausiai ji jiems skambino, kadangi jie paskambino ir liepė įsileisti savininkę.

Ji pasakė, kad kainoraÅ¡tis turi bÅ«ti ant staliuko, parodė kur yra patalynė, chemija, kaip reguliuojasi Å¡iluma, pasakė, kad jei ateis policija, tai duoti jos numerį. Po to atvyko kaltinamieji ir paklausė, kodėl nedirbame. Buvo priminta, kad turi dirbti po 23 valandas per parÄ . Kaltinamieji taip pat paklausė, ar buvo užsidarę, nes nedegė lemputės. Tuo metu ji ir N. V. buvo su normaliais rÅ«bais ir tai nepatiko, todėl buvo pasakyta persirengti naktiniais ar chalatu. IÅ¡ kaltinamųjų pusės buvo realus spaudimas: kodėl nedirbama, priminė, kad žinotų, kuo pasibaigs, sakė, kad atidirbti pinigus reikės nors to ir nenori.

Sakė, kad kuo ilgiau nedirbsite, tuo ilgiau čia sėdėsite. Sakė, kad jie dar labai geri, nes tariasi. Tokio pokalbio metu pradėjo iÅ¡sisukinėti visais įmanomais bÅ«dais. Klausė, kÄ daryti, kada įjungti tas lemputes, kÄ daryti jei ateis policininkas. Jie sakė, kad atlikti paslaugas, nes čia visi savi. Taip pat sakė, kad jie žinos, kiek klientų ateina. Paklausus, ar yra stebimos, jie tik juokėsi. Pasakojo, kad jau yra juos apgavę, kad pasiėmė pinigus ir pabėgo pas kitÄ dirbti. Atvykusi į minėtÄ butÄ ir radusi galimybę, iÅ¡ lietuviÅ¡ko numerio susisiekė su M. ir tarėsi, kada jis atvyks.

Tai buvo vasario 3 d. po 4 val. vakaro. Jis prašė adreso, bet ant namų, kažkur matomoje vietoje nebuvo adreso. Tai matė kai buvo išėjusi nusipirkti cigarečių. Vėliau spintelėje rado vokÄ su danų kalba paraÅ¡ytu adresu. Po to sandėliuke rado mokesčių mokėjimo sÄ skaitÄ , kur buvo adresas. TÄ adresÄ nusiuntė M.. Be to buvo užėjęs kvepalų pardavėjas, kuris už paslaugas siÅ«lė atsiskaityti kvepalais. Jo taip pat klausė, kas čia per miestas. Jis užrašė pavadinimÄ , kurio nepamena, bet jį taip pat nusiuntė M..

Tam vyrui, kuris prašė paslaugų už kvepalus, pasakė, kad leipta dirbti už pinigus ir jis išėjo. Vėliau atėjo dar ne vienas, bet jiems sakydavo, kad nesupranta, kÄ jie sako, arba neturi kainoraščio. Jie tada palinkčiodavo, dauguma buvo supykę. Vengiant neiÅ¡siduoti M. ir jo draugui, pradėjo visais įmanomais bÅ«dais meluoti. Buvo duotas sÄ siuvinis, į kurį turėjo raÅ¡yti, kiek kiekviena dirbo. Ä® tÄ sÄ siuvinį prirašė visokių nesÄ monių. Kai prašė parodyti pinigus, pasakė, kad jiems nerodys, nes jei tuos pinigus jie pasiims, tai virÅ¡ininkė pasakys, kad nedirba.

Visa tai buvo sakoma labai atsargiai, nes nebuvo aiÅ¡ku, kÄ jie gali padaryti. Neatsimena, kokiÄ sÄ siuvinyje užrašė sumÄ , bet buvo paraÅ¡yta po 2-3 klientus. Kaltinamieji klausė, kodėl tiek mažai. Sakė jiems, kad kai kurie nori visko už vienÄ kainÄ . Kaltinamieji patvirtino, jog taip negerai, kad reikia mokėti, kaip priklauso. KÄ kaltinamieji veikdavo, nežino, tačiau kurį laikÄ pabuvę sakydavo, kad iÅ¡lekiame, nes kitom dirbančiom merginom reikia kažkÄ nuvežti. Vasario 4-Ä jie buvo atvykę ryte ir vakare.

BÅ«davo, kad skambina arba raÅ¡o žinutes. J. D. nurodo, kad tame bute Danijoje buvo vasario 3-4 dienomis, o vasario 5-o dienos ryte iÅ¡ ten pabėgo. Realiai ten prabuvo 2 dienas. IÅ¡ viso per tÄ laikÄ su kaltinamaisiais buvo susitikę 4-5 kartus, bet ne daugiau. Kaltinamieji yra sakę, kad jie liks, tačiau jos su tuo nesutiko sakydamos, kad prie jų nedirbs. Ä® tai iÅ¡girdo juokÄ ir paÅ¡aipas. Vienas iÅ¡ jų net buvo pasiėmęs telefonÄ , kad fotografuoti. Buvo net tokia kalba, kad nufilmuoti ir įdėti į internetÄ , kad tuo dar papildomai užsidirbs.

Kad nuraminti P., jo paklausė, ar gali, kad daugiau pritraukti žmonių, bÅ«ti su naktiniais toje vitrinoje. Buvo visokiais bÅ«dais meluojama jiems, kad jie tik greičiau iÅ¡važiuotų ir mus paliktų vienas. Kai kaltinamieji tik iÅ¡važiavo, užsirakindavo duris. Vasario penktos dienos ankstyvÄ rytÄ atvyko draugas. Jis parašė, kad rado vienÄ vietÄ su tuo „open“, bet tai buvo ne ta vieta. Tada išėjo iki degalinės, kad pasitikslinti parduotuvės pavadinimÄ . Po to parašė tikslų tos parduotuvės pavadinimÄ .

SÄ skaitoje buvo pinigų tik vienai žinutei paraÅ¡yti, todėl buvo labai neramu laukti draugo. Kai draugas parašė, kad mato tÄ parduotuvę, bet nemato to „open“, pasiėmė su N. V. daiktus, raktÄ iÅ¡metė į gėlių vazonÄ ir sparčiai išėjo link tos sankryžos, kur laukė Laimono automobilis ir į jį įsėdo. Per parÄ atsidÅ«rė Lietuvoje. Gal vasario 6 d. Pavelas ar M. rašė, kodėl nekelia telefono, ar viskas gerai, ar gyvos. Per visÄ laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ Danijoje, iÅ¡ kaltinamųjų smurto nebuvo.

Tačiau vienas klientas, kuris pageidavo, kad N. V. jam suteiktų paslaugÄ , ir kai ji tai daryti atsisakė, trenkė į veidÄ . Tai buvo paskutinį vakarÄ prieÅ¡ atvažiuojant draugui. Tam klientui pradėjo grasinti policija ir jis pasiÅ¡alino.BÅ«nant Danijoje, I. R. prašė atsiųsti kainoraÅ¡tį, kad pasitikslinti ar neapgavo, ar nepasakė mažesnes kainas, už kurias turi dirbti. Nepamena, ar buvo paraÅ¡iusi kainas, ar nusiuntė. Jei ir nusiuntė, tai negalėjo pasakyti už kÄ tos kainos, nes nesuprato danų kalbos.

Grįžus į LietuvÄ , N. V. parvežė į UtenÄ . J. R. ir I. L. ėmė siuntinėti žinutes, kuriose jos klausė, kur esame, kodėl neatsiliepiame. Ä® vienÄ skambutį atsiliepė. Skambino J. L., kuri klausė, kodėl pabėgo. J. L. pasakė apie N. V., kad ji buvo sumuÅ¡ta, kad viskas buvo ne taip, kaip buvo kalbėta. Ji liepė grįžti į DanijÄ , nes nuo to, kad pabėgo, bus negerai. Sakė, kad reikia atidirbti už bilietus dar ir sau užsidirbti. Kai J. buvo pasakyta - ne, pradėjo skambinėti I. ir grasinti.

Sakė, kad yra du variantai: arba vietoje savęs siunti 2 merginas dirbti prostitutėmis, arba atiduodi pinigus, bet tikslios sumos nepamena, lygtai 1500 eurų, kurie bÅ«tų skirti nuostolių padengimui, pabėgus nuo darbo prostitute. Paklausus jos, koks yra trečias variantas, I. pasakė, kad dingsta juk žmonės. Ji paminėjo vienos iÅ¡ vasario mėnesį dingusios lietuvaitės merginos vardÄ . Tai, kad tokia mergina dingusi be žinios, sužinojo vakare žiÅ«rėdama televizorių. Paskambinusi J. sakė gražiuoju grįžti, nes kitaip perduos vaikinams.

Ji sakė, kad vaikinai ieÅ¡ko, kad ji dar vaikinams adresų neduoda. Visų pokalbių tikslaus turinio atpasakoti negali, bet visuose buvo sakoma tas pats: arba grįžkite, arba bus negerai. N. V. irgi skambino, sakė, kad ir jai grasina, reikalauja arba dviejų merginų vietoje savęs, arba tos pačios pinigų sumos. Patarė N. V., kad ji nedarytų kvailysčių, kad į tai nereaguotų, kad pakalbės ir praeis. Vėliau N. V. parašė žinutę, kad viskas dabar bus gerai. Jai paskambinus, ji pasakė, kad pas jÄ atvyko I.

R. su J. L., kad ji pasirašė vekselį - skolos raÅ¡tÄ . Sakė, kad jos pasiėmė N. V. pasÄ . J. D. nurodo, kad prieÅ¡ iÅ¡vykstant į užsienį, negalėjo savęs iÅ¡laikyti. Gyveno bendrabutyje su mergaite, pajamos nesiekė 600 Lt. R. ir L. apie tai žinojo, nes joms tai sakė. Joms taip pat sakė, kad privalo grįžti po mėnesio, nes reikia susitvarkyti socialines iÅ¡mokas, kad galėtų susimokėti mokesčius. J. sakė, kad Italijoje seksualinių paslaugų teikti nereikės. Jei apie tokias paslaugas bÅ«tų iÅ¡vykstant žinojusi, bÅ«tų nesutikusi vykti.

J. D. patikslina, kad kai iÅ¡ Danijos susisiekė su J. ir I. tai jos sakė, kad kas paraÅ¡yta kainoraÅ¡tyje, tÄ ir dirbti. Tik jas nustebino, kad joms buvo pasakytos mažesnės kainos. Prisimena, kad sakė, jog kur kainoraÅ¡tyje buvo nurodyta 600, tai joms buvo pasakyta 300. Kas tai joms sakė, jos neminėjo ir vardų nesakė. Danijoje bÅ«nant, galimybės kreiptis į policijÄ nebuvo, nes buvo pasakyta, kad jei ateis policija, tai duoti L. numerį arba teikti sekso paslaugas. Į klausimÄ kas bus, jei nueis į policijÄ ir pasakys, M. atsakė, kad iÅ¡ tos policijos atsidursite čia, atgal.

Tokius grasinimus tuo metu vertino kaip realius. Grįžus į LietuvÄ , N. V. buvo sukrėsta. Tai parodo, kadangi ji sutiko atiduoti asmens dokumentÄ , bei žinodama, kad neturės tokių pinigų sumokėti, pasirašė vekselį. Po to kai jai brolis ir jo žmona liepė iÅ¡eiti, atsivežė pas save. Gyveno su ja ilgÄ laikÄ ir matė, kad ji bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų net pieno vaikams nupirkti.Nukentėjusioji J. D. praÅ¡o patenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ L. M. mamos jos (J. D.) vardu buvo skolinta 800 litų ir dar 600 litų N. V.. Pinigus, kurių trÅ«ko važiuojant kurui, L. davė iÅ¡ savęs. Ji pati 800 litų grÄ Å¾ino L. M. motinai, tačiau dar reikės grÄ Å¾inti tuos 600 litų, kurie buvo skirti N. V.. Už bilietus iÅ¡ Lietuvos į ItalijÄ - 250 eurų, nes buvo žadėta, kad bilietai nekainuos, tačiau tuos pinigus iÅ¡skaičiavo iÅ¡ uždirbtų pinigų. Dėl iÅ¡laidų už kelionę iÅ¡ Italijos į kitÄ Å¡alį, sakė nepergyventi, bet nieko neaiÅ¡kino, kaip bus.

Pradėjus kalbas, kas lietė finansus, tai visada buvo arba atjungiamas pokalbis, arba kalba bÅ«davo nukreipta kita tema. Važiuojant iÅ¡ Italijos į DanijÄ , I. sakė, kad tas asmuo, kuris veÅ¡ į aerouostÄ , yra geras jos pažįstamas, kad jam paduoti 120 eurų. Gyvenant Italijoje, reikėjo mokėti už gyvenamÄ vietÄ 15 eurų už parÄ , nors iÅ¡važiuojant sakė, kad gyvenamoji vieta tikrai nekainuos, kad gali kainuoti tik maistas. J. ir I. gaudavo už jas po 10 eurų į dienÄ . Dėl neturtinės žalos: buvo pastovÅ«s grasinimai dėl ko teko net pasikeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ kitÄ miestÄ .

BÅ«davo, kad sustoja maÅ¡ina, klausia, ar nenori į DanijÄ . Ä®taria, kad po pusmečio gyvenamÄ vietÄ teks dar keisti. Iki Å¡io įvykio nesilankė pas psichologÄ . Po Å¡ių įvykių naktį nemiegojo, grįžus su niekuo nebendravo, nes buvo viso to įvykio įtaka. Save laiko nukentėjusia nuo visų tų veiksmų. Nukentėjusioji N. V. nurodo, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Su I. susipažino internete ir ji pasiÅ«lė dirbti konsumatore Italijoje. Ji tvirtino, kad nereikės teikti sekso paslaugų.

Tuo metu gyveno Utenoje. I. atvyko į namus ir sakė, kad dirbant tÄ darbÄ , sekso paslaugų nereikės teikti, o jei užsiims tuo, tai bÅ«s iÅ¡mesta iÅ¡ darbo. Buvo sakyta, kad 5 merginos skris, o po kiek laiko liko tik ji pati (N. V.) ir J.. I. davė J. numerį ir liepė su ja susiekti. I. pasitikėjo, nes ji sakė, kad gali duoti savo asmens duomenis. Sausio 10 d. atvyko į Vilnių. I. ir J. pasiėmė iÅ¡ stoties ir nusivežė į I. butÄ . Tenai pasirašė 1000 Lt vekselius tam, kad jei nuvažiuotų į ItalijÄ ir pabėgtų, tai turėtų I. grÄ Å¾inti pinigus.

Bilietai buvo pirkti I. vardu. Kalbėdamos apie darbÄ , merginos sakė, kad bus po 70 eurų į vakarÄ ir daugiau niekas nekainuos, nieko neiÅ¡skaičiuos. Sakė, kad už bilietus po 250 eurų reikės atidirbti. Ryte I. nuvežė į aerouostÄ . Italijoje pasitiko D. – I. pažįstamas ir nuvežė iki Goldmuzic klubo. Tame klube nepritapo, nes nekalbėjo italiÅ¡kai, nelabai gerai kalbėjo ir angliÅ¡kai. Atkreipė dėmesį, kad jos ir J. apranga buvo kitokia, nei ten buvusių merginų. Jos vulgariai buvo apsirengę.

Savininkas iÅ¡ karto pasakė, kad jis skambins I. ar J.. Netrukus I. ar J. parašė žinutę, kad tokiÄ tai valandÄ atvyks Diegas ir nuveÅ¡ į kitÄ klubÄ . Kitame bare buvo rusė barmenė ir dar viena, kurios padėjo susitvarkyti. Koks tai buvo klubas, nepamena. Ten pamatė, kad merginos neapgavo, nes sekso paslaugų nereikėjo teikti. Tačiau pasirodė, kad apgyvendinimo para kainavo 15 eurų, o I. ir J. gaudavo nuo uždirbtų (priskaičiuotų) pinigų po 10 eurų. Tai pasakė klubo savininkas Narcizas.

Tai kÄ jis sakydavo, į rusų kalbÄ iÅ¡versdavo barmenė. Savininkas paaiÅ¡kino, kiek bus priskaičiuota už darbÄ per vienÄ naktį, kiek reikės atiduoti, kiek už nuomÄ . Buvo pasakyta, kad bus mokama apie 40 eurų jau atskaičiavus visus nuskaitymus. Tačiau pradirbus beveik mėnesį, išėjo, kad beveik neuždirbo, nes Å¡eimininkas iÅ¡vykstant sumokėjo po 150 eurų. Buvo atskaičiuota už nakvynę, apgyvendinimÄ . Mano, kad iÅ¡eidavo mažiau nei 40 eurų į vakarÄ . Vienodai mokėdavo, ar veikdavo kÄ nors, ar ne.

PrieÅ¡ iÅ¡vykstant I. ar J. sakė, kad galės parsivežti į LietuvÄ 14 000 litų. Per tÄ dirbtÄ laikÄ iÅ¡eiginių nebuvo. Nesigilino, kiek kitos uždirba. Kai pasakė, kad atvyko per I. ir J., tai merginos pasakė, „dieve, kur jÅ«s papuolėte“. Tai sakė barmenė Aiva ir Natalija, kuri kartu gyveno. Po kurio laiko I. parašė, kad per mažas atlygis, o savininkas sakė, kad nekels atlygio tol, kol neatvyks J. ir I.. Kaip paaiÅ¡kino barmenė, kai J. ir I. atvyksta pačios, tai po 10 eurų lieka toms merginoms.

I. ir J. vis žadėjo atvykti, bet vis jos rasdavo kliÅ«tis nevykti. Jos į ItalijÄ taip ir neatvyko.Po to kai pareiÅ¡kė pretenzijas dėl uždarbio, merginos pasakė, kad yra darbas Danijoje be sekso paslaugų. Tokiu merginų pasakymu pasitikėjo, kadangi nuvykus į ItalijÄ , pamatė tai, kÄ jos buvo ir sakę. Jos sakė, kad per vakarÄ Danijoje galima bus užsidirbti 2000 eurų. J. vyras nupirko bilietus. Atvyko Dima ir iÅ¡ klubo nuvežė į aerouostÄ . Už lėktuvo bilietus mokėjo J. vyras.

Apie atlygį už bilietus nebuvo kalbos. N. V. teigia, kad J. ir I. žinojo, kad Danijoje gali bÅ«ti tik savaitę, kadangi jai (N. V.) turėjo bÅ«ti teismas. Su J. D. buvo sutarę, kad kartu atvyko, kartu ir grįš. Merginos sakė, kad Danijoje pasitiks vaikinas ir mergina, o pasitiko du vaikinai, merginos nebuvo. Tai buvo abu kaltinamieji. Tai, kad vienas iÅ¡ pasitikusiųjų buvo D., yra įsitikinusi. Ä® DanijÄ atvyko vasario 2 d. naktį. Jie paskambino ir pasakė, kur laukia. Telefono numerį jiems galėjo duoti tik J. ir I..

Jie patys atpažino ir pašaukė vardais. Nuvežė pas šeimininkę. Su šeimininke kalbėjo lygtai rusiškai ir P. B. vertė iš rusų kalbos. Tie vyrukai, kurie pasitiko, prisistatė. Vienas prisistatė N. B., o kitas – D. (pavardės nepamena). Kai pakeliui sustojo degalinėje, vaikinui, pasivadinusiam D., pasakė, kad jis yra ne D., o M., nes prisiminė, jog su juo piktuoju teko bendrauti portale „One lt“. Internete jis buvo pasivadinęs M.. Tuomet bendravo lietuviškai. Dauguma M. yra M..

Po tokio pasakymo jis tik nusijuokė. P. B. vykstant iÅ¡ aerouosto pasakė, kad reikės teikti seksualines paslaugas. Paklausus jo, ar tikrai, jis sakė, negi J. ir I. nesakė. N. V. nurodo, kad į pasakytÄ darbo pobÅ«dį reagavo palankiai, nes draugė dar prieÅ¡ iÅ¡važiuojant buvo perspėjusi tokiu atveju nebandyti prieÅ¡intis, nes gali bÅ«ti blogai. Patarė tokiu atveju linksėti į viskÄ galvÄ su viskuo sutinkant. Tuomet draugės nenorėjo iÅ¡leisti, nes joms nepatiko I.. Todėl pas Å¡eimininkę Å¡ypsojosi, žadėjo, kad viskÄ darys, kad viskas bus gerai.

Nuvežė į rÅ«sio patalpÄ , ir pasakė, kad čia bus darbo vieta. Tai sakė abu kaltinamieji vienas kitÄ papildydami. Kažkuris iÅ¡ vaikinų pasakė, kad dirbti reiks visÄ parÄ . Sakė, kad jei viena miega, tai kita dirba. Vaikinai sakė, kad iÅ¡ uždirbtų pinigų 30 procentų bus paliekama, o kitus paims. Pinigus jie turėjo paimti kas savaitę. Ant lapelio reikėjo raÅ¡yti, ko praÅ¡o klientas ir kiek pinigų sumoka. Galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto po vienÄ , nes kita turėjo likti ir dirbti.

Å eimininkė padavė daniÅ¡kai suraÅ¡ytÄ meniu su kainomis. Å eimininkė vertė į rusų kalbÄ , o Pavel vertė į lietuvių kalbÄ . LietuviÅ¡ko sÄ raÅ¡o nebuvo, todėl Å¡alia pačios užsirašė lietuviÅ¡kai. SÄ raÅ¡as buvo nedidelis, gal 6-8 punktai. PaaiÅ¡kino, kad danui reikia parodyti meniu, jis bakstels pirÅ¡tu. PirmÄ vakarÄ kaltinamieji iÅ¡vyko ir paliko vienas. Buvo duotas raktas, bet buvo prigrasinta, kad yra apsauga, kuri saugo, kad nepabėgtų. Likusios vienos užkaiÅ¡iojo visas skylutes, kurias rado, kad pokalbio negirdėtų ir paskambino L..

J. išėjo parÅ«kyti ir paklausė žmogaus, koks čia yra adresas. IÅ¡ vasario 4 į 5 dienÄ atvyko Laimonas ir iÅ¡vežė į LietuvÄ . Per tÄ laikÄ kol buvo tame bute buvo užėjęs vienas klientas. Kadangi atsisakė teikti paslaugas, tai jis stovinčiai spyrė koja į veidÄ . Ten gyvenant, maistu rÅ«pinosi P. B.. Per tÄ laikÄ 3-4 kartus matė ir M.. BÅ«nant Danijoje, žinutėmis susiraÅ¡inėjo su I. ir J.. Jos prašė atsiųsti kainas, kad jų neapgautų, nes joms lyg tai ėjo kažkoks procentas.

SusiraÅ¡inėjimo metu joms pretenzijų nereiÅ¡kė, nes buvo suplanavę pabėgti ir taip grįžti į LietuvÄ . Grįžus į LietuvÄ , po kelių dienų parašė, Pavelas klausdamas ar viskas gerai. Ä® J. ir I. skambučius neatsakinėjo. Kai vienÄ dienÄ paskambino iÅ¡ kito numerio, pagalvojo, kad tai tėtis skambina ir atsiliepė. Tačiau tai skambino kažkuri iÅ¡ tų merginų. Jos paklausė, ar jau Lietuvoje. Sužinojusios, jog taip, pasakė, kad atvažiuoja iki Utenos. Po kurio laiko jos atėjo į butÄ .

TÄ kartÄ pasirašė skolos raÅ¡telį dėl 2600 eurų. Pradžioje jos sakė, kad skola yra 1300 eurų. Taip pat minėjo, jog J. nepagauna. Norėdama, kad J. D. paliktų ramybėje, pasiÅ«lė jos skolÄ užraÅ¡yti jai (N. V.). Merginos sutiko. Tuo metu I. paėmė asmens tapatybės kortelę ir iÅ¡vyko. Kažkuri iÅ¡ merginų sakė, kad kol nesumokėsi pinigų ar nesuras dviejų merginų darbui, tol neatiduos asmens tapatybės kortelės. J. pasidomėjo, kas atsitiko akiai, ar tai ne PaÅ¡kos ir Marko darbas.

Sakė, kad jei tai jų darbas, tai jos iÅ¡siaiÅ¡kins. Merginoms iÅ¡vykus, nuėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ . Po to su kaltinamaisiais nebendravo, susitiko tik tyrimo metu.N. V. reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 50 000 Lt neturtinei žalai 3480 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad padaryta psichologinė žala, geria raminančius vaistus, metė mokslus, kadangi grasino, kad ieÅ¡ko. Mokslai buvo vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, nes yra naÅ¡laitė, todėl gaudavo į mėnesį 520 Lt. Pakeitė gyvenamÄ vietÄ .

Daugiau grasino I., sakė, kad dingsi iÅ¡ Lietuvos pati ir vaikas. Nukentėjusioji M. B. paaiÅ¡kino, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Pirmiausia susipažino su J. ir I. - tai kaltinamosios. Susipažino per K. K.. Besisvečiuojant K. K., kalbėjosi su ja apie darbÄ . Ji sakė, kad internete susipažino su panelėmis ir eis su jomis susitikti dėl darbo. Klausė jos, kas tai per darbas, bet ji tik žinojo, kad darbas užsienyje. Pasiprašė eiti į susitikimÄ su ja kartu. Prie Maximos atvyko J. su drauge.

Kalba ėjo apie darbÄ Italijos bare. Kadangi italų kalbos nežinojo, todėl pasakė, kad negalės dirbti. Tuomet tos merginos pasiÅ«lė vykti į DanijÄ , sakė, kad ten nereikės nieko daryti, reikės kuo daugiau parduoti kokteilių. Sakė, kad ten kalbos mokėti nereikia, nes bus kokteilių sÄ raÅ¡as. Apie darbÄ prostitutėmis kalbos nebuvo. Jei bÅ«tų Lietuvoje žinojusi, kad Danijoje reikės dirbti prostitutės darbÄ , ten nebÅ«tų vykusi. To susitikimo metu daugiau kalbėjo K.. Nuo to susitikimo praėjus savaitei, kartu su K.

K. iÅ¡vyko į DanijÄ . Tada jai buvo 17 metų, apie tai susitikimo metu sakė J.. Tačiau metai iÅ¡vykimui ir darbui nebuvo kliÅ«tis. Merginos sakė, kad prieÅ¡ iÅ¡važiuojant duos tapatybės kortelę, kur bus nurodyta, kad yra pilnametė. Jos sakė tÄ kortelę rodyti tik tada, jei policija sustabdys. Tai buvo N. V. pasas. Jos pačios tuo metu dar nepažinojo. Ä® DanijÄ iÅ¡vyko iÅ¡ Kauno ir vyko mikroautobusu. Kelionė truko apie 1,5 paros. Miesto pavadinimo, į kurį nuvyko, nepamena. Už kelionę mokėjo J..

Lyg tai už vienÄ buvo mokėta 350 litų. Sakė, kad už bilietÄ nereikės grÄ Å¾inti, jei dirbs. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant, pasirašė lyg sutartį, kad jei pabėgs, tai tuos pinigus reikės grÄ Å¾inti. Žadėjo, kad į mėnesį bus apie 5000 litų. Sakė, kad Danijoje pasitiks vaikinas, kuris viskÄ paaiÅ¡kins. Buvo duotas jo telefono numeris. Jis nebuvo apibÅ«dintas. Sakė, kad jam jos abi buvo apibÅ«dintos. Nuvykus į DanijÄ , miesto stotyje pasitiko P. V.. Jis nuvežė į butÄ , kuriame reikės dirbti.

Butas buvo pusrÅ«syje. Tik nuvykusi į tÄ butÄ , suprato, kad nereikės kokteilių pardavinėti. To buto lange buvo lentelė Open. Kokteilių sÄ raÅ¡o nerado. Buvo tik paslaugų sÄ raÅ¡as, kuris nebuvo panaÅ¡us į kokteilių sÄ raÅ¡Ä . Nors jis buvo paraÅ¡ytas danų kalba, tačiau pamačiusi skaičių 69 suprato koks tai darbas. K. viskÄ Å¾inojo, bet ir prieÅ¡ kelionę ir kelionės metu ji apie tai nesakė. KitÄ dienÄ pradėjo dirbti. K. įjungė tÄ lentelę ant lango. M. B. nurodo, kad pradėjo eiti vyrai, bet jos nesirinkdavo.

Ryte K. paskambino P. ir pasakė, kad iÅ¡ jos (M. B.) nėra naudos nes bijo. P. vakare atvyko. Jis siÅ«lė grįžti į LietuvÄ , kadangi nėra naudos. IÅ¡vykdama, vyrui sakė, kad važiuoja į DanijÄ dirbti vieÅ¡bučio valytoja. Bijojau grįžti be pinigų, todėl PaÅ¡ai pasakė, kad susikaups ir pradės dirbti. Taip liko Danijoje. Likti niekas neįkalbinėjo. Tame kambaryje prabuvo apie 2 savaites. Tiek savo kortelę, tiek svetimÄ pasÄ visÄ laikÄ turėjo su savimi. BÅ«nant tame pusrÅ«syje, buvo moteris užėjusi.

Lyg tai norėjo vaizdo kameras statyti, bet nebuvo jos pastatytos. K. kalbėjo su moterimi ar vyru angliÅ¡kai ir po to pasakė apie kameras. Kiek per tÄ laikÄ buvo klientų, nepamena. Lapelyje raÅ¡ydavo gautÄ iÅ¡ klientų sumÄ . Pinigus laikydavo prie savęs, o atvykęs PaÅ¡a juos pasiimdavo. K. atiduodavo procentÄ , o likusius pasiimdavo. PaÅ¡a buvo sakęs, kad nuo gautos sumos paliks 30 procentų. M. B. nurodo, kad pradžioje pati pinigų neturėjo, jų duodavo K. Grįžusi į LietuvÄ , turėjo apie 700-800 litų.

Tame bute buvo didelė lova ir 2 staliukai. Savo pinigus dėdavo į savo staliukÄ . Mokėjo daniÅ¡kais pinigais, lyg tai kronomis. Lietuvoje kronas iÅ¡sikeitė į litus.Maždaug po 2 savaičių į LietuvÄ iÅ¡vyko K.. Ji iÅ¡vyko į savo vestuves. Ji pati pasiliko, bet tada tame bute jau nebuvo, nes P. draugas, kaltinamasis D., pervežė į kitÄ butÄ . Buvo pervežta į kitÄ butÄ ir netgi miestÄ , nes P. pasakė, kad J. ir jos draugė sulaikytos. Tame bute prabuvo gal 1-2 dienas ir iÅ¡vyko į LietuvÄ .

Už grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ sumokėjo P.. Važiavo taip pat mikroautobusu. Kartu važiavo ir M. D.. Mikroautobuse atidavė jam tÄ svetimÄ asmens tapatybės kortelę. M. D. yra mačiusi 3 – 4 kartus. P. yra sakęs, kad M. bÅ«na Anglijoje. Danijoje jie buvo porininkai. Sakė, kad jei negalės pats P. atvykti pinigų pasiimti, tai atvyks tada M..IÅ¡vykdama sakė vyrui, kad dirbs vieÅ¡butyje, o ne bare. Kodėl taip sakė, nepamena. BÅ«nant Danijoje, internetu susiraÅ¡inėjo su vyru kelis kartus, bet apie darbÄ nieko nerašė, rašė, kad viskas gerai.

Kai kalbėjo su P., tai suprato, kad niekas čia prievarta nelaikys, kad niekas negrasina, kad leis iÅ¡važiuoti. Tai buvo palengvėjimas, nebuvo didelės baimės, kad kažkÄ gali padaryti. Tačiau kai tik nuvyko ir buvo pasakyta, kad tai bus ir gyvenamoji, ir darbo vieta - tuomet buvo Å¡okas. Nežinojo kaip sureaguos P., jei pasakys, kad nedirbs, todėl bijojo. Be to, prieÅ¡ iÅ¡važiuojant, buvo pasakyta, kad atsisakius dirbti, reikės grÄ Å¾inti pinigus.PrieÅ¡ iÅ¡vykstant, vyras nedirbo, buvo labai sunki materialinė padėtis.

Vyro tėvai beveik nepadėdavo. Iki 10-15 mėnesio dienos dar turėjo valgyti, o po 15 dienos tik vandenį ir batonÄ valgė. Tuo metu buvo gyva dar močiutė, tėtis gyveno, o mama buvo mirusi. Lietuvoje ieÅ¡kojo darbo, bet čia nenorėjo niekas priimti, nes buvo tik 17 metų. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant, vyras paprašė dokumento, kur teks dirbti. Todėl paprašė J., kad ji padarytų lapÄ , kur bÅ«tų nurodytas vieÅ¡butis, kuriame dirbs. TÄ lapÄ pasiėmė, todėl buvo dar kartÄ su J. susitikusi.

Tame lape lyg tai J. pasirašė. TÄ lapÄ ir rodė vyrui. Apie tai, kad dirbs kokteilių iÅ¡neÅ¡iotoja, vyrui nesakė, nes jis bÅ«tų neiÅ¡leidęs. Nors jaučiasi apgauta ir dėl piniginio atlygio, ir dėl to, kad sakė apie vienÄ darbÄ , o buvo visai kitas darbas, tačiau pretenzijų niekam neturi ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji K. B. (K.) (2 t., b. l. 124-126) parodė, kad su J. susipažino per internetÄ xx pažintys, ji pasiÅ«lė važiuoti dirbti eskorte arba konsumatore.

Pasirinko eskortu dirbti Danijoje. Po 2 dienų jos iÅ¡vyko dirbti į DanijÄ , buvo pažadėta dirbti 50:50, bet kai pradėjo dirbti paaiÅ¡kėjo, kad jos gauna tik 30% iÅ¡ visos sumos. Kelionė buvo apmokėta, tų pinigų iÅ¡ jų niekas nereikalavo, nei už kelionę, nei už butÄ . Dirbo visÄ parÄ , smurto nebuvo, pačios sutiko ten dirbti, nebuvo uždarytos, paso niekas neatėmė. Darbas eskorte - tai miegoti su klientais už pinigus, o konsumacija – tai darbas su klientais klube. Ji iÅ¡ J. gavo žinutę, jos su M. sėdėjo pas jÄ namuose, susirašė su J., susitiko su ja tÄ pačiÄ dienÄ po poros valandų ir sutiko važiuoti.

Konsumatorės darbas buvo pasiÅ«lytas Italijoje, bet nepasirinko, nes kalbos nežinojo, o Danijoje vis tiek lengviau kalbėti, nereikėjo kalbos žinoti. Jai buvo žinoma, kokį darbÄ ji važiuoja dirbti. Buvo pasakyta, kad Danijoje reikės miegoti su klientais, o Italijoje dirbti klube konsumatore. Ji pradirbo 10 dienų, o po to iÅ¡važiavo į LietuvÄ . Ji uždirbo 18000 kronų, bet iÅ¡ jų gavo gal 2000 kronų. jai pasakė, kad pinigus persiųs, bet telefonai visi buvo iÅ¡jungti. J. yra teismo salėje, kita mergina yra I..

I. buvo kartu su J.. Jos susitiko prie „Maxima“ parduotuvės ir aptarinėjo klausimus dėl pinigų, dėl visko. Aptarinėjo kiek jos uždirbs, kiek turės atiduoti ir kiek gaus, ir tai aptarinėjo su Julia, o I. sėdėjo maÅ¡inoje, pokalbį girdėjo ir dalyvavo. Jos paklausė, kiek uždirbs ir kiek turės atsiduoti, pasakė, kad gaus per pusę, bet išėjo kitaip. Turėjo atiduoti P.. Pinigų iÅ¡ jų neprašė nei už kelionę, nei už butÄ , buvo pasakyta, kad kai jos nuvažiuos, jas pasitiks PaÅ¡a, nuveÅ¡ jas namo, kur duos pinigų pirmoms dienos.

Buvo pasiraÅ¡yta sutartis per susitikimÄ , buvo pasiraÅ¡yta, jeigu apgaus, tai jos turės sumokėti už bilietÄ , už viskÄ . Sutartyje atrodo buvo nurodyta 2000 Lt suma, kad juos turės sumokėti J.. Sutartis pasirašė ji ir M., tai buvo dvi atskiros sutartys. Jos materialinė padėtis buvo bloga prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į DanijÄ , ji niekur nedirbo, neturėjo jokių pajamų. Sutiko dirbti, nes reikėjo pinigų. Jos abi turėjo savo pasus. Buvo iÅ¡kilusi problema dėl draugės paso, ji buvo su kitu pasu.

Jai J. prieÅ¡ iÅ¡važiuojant davė pasÄ , nežino kieno vardu jis buvo. Tai buvo nesuklastotas pasas, tikras. M. buvo nepilnametė, tai davė jai kitÄ pasÄ . Kai sutiko važiuoti, jÄ iÅ¡ namų paėmė J. su I. ir nuvežė iki Kauno. M. irgi paėmėm iÅ¡ namų. Joms kelionė iki Kauno nekainavo. IÅ¡ Kauno važiavo autobusiuku. Kelionė iki Danijos nekainavo, J. apmokėjo kelionę vairuotojui, kokia suma tai buvo, nežino. Buvo joms pasakyta, kad ten jas pasitiks vaikinas P., jos turėjo jo numerį.

Joms nuvykus, jas pasitiko P. ir jos buvo apgyvendintos bute. Tame bute dar buvo vienas vaikinas, ji jį matė tik 2 kartus. Jis pirmÄ kartÄ atvažiavo su P., P. pasakė, kad jis dabar kartu dirbs ir antrÄ kartÄ jis jai už kelionę apmokėjo. Jo vardas atrodo M.. Darbo valandas nustatė P.. Kai atvažiavo jis davė meniu ir pasakė, kad suraÅ¡ytos visos kainos. Buvo kainos įraÅ¡ytos 700 kronų, 500 kronų, 1000 kronų. Tie pinigai buvo mokami už seksÄ â€“ 700 kronų, oralinis - 800 kronų, kokteilis – 1000 kronų.

Jų darbas buvo visÄ parÄ . Jos turėjo gauti 50% uždirbtų pinigų, bet P. pasakė, kad jos gaus tik 30%. Paklaustas kodėl tik tiek, jis atsakė, kad dar yra žmonių su kuriais reikia dalintis. Jai buvo pažadėta į sÄ skaitÄ pervesti kitus pinigus, bet nepervedė. IÅ¡vykstant iÅ¡ Danijos buvo kalba, kad ji grįš, kalbėjo su P.. Ji turėjo į LietuvÄ grįžti porai dienų ir turėjo grįžti atgal, bet jai paskambino ir pasakė, kad sulaikė policija J., prasidėjo tyrimas ir laukti kol viskas nutils.

Jos kelionę atgal į LietuvÄ finansavo M.. Ji grįžo namo autobusiuku, M. pinigus sumokėjo vairuotojui. Skambučio sulaukė iÅ¡ PaÅ¡os, jis pranešė, kad vyksta tyrimas. Gyvendamos Danijoje nemokėjo už butÄ , vandenį, elektrÄ . Pirmas dienas maistÄ pirko PaÅ¡a, po to pačios už uždirbtus pinigus 30%. IÅ¡ buto galėjo iÅ¡eiti po vienÄ , nes viena turėjo likti namuose, nes galėjo bet kada ateiti klientas. Važiuodama į DanijÄ neturėjo savo asmeninių pinigų. Nuvykus į DanijÄ pinigų neturėjo, PaÅ¡a davė.

PaÅ¡a davė 300 kronų kai nuvažiavo į butÄ , kad nusipirkti pavalgyti. Jų niekas neprašė grÄ Å¾inti. Kai aÅ¡ grįžo iÅ¡ Danijos laukė, kad jai atsiųstų pinigus, tada jautėsi nukentėjusi, kad jÄ apgavo P. dėl pinigų, kad jų neatsiuntė. Daugiau nesijaučia nuo nieko nukentėjusi. Ne J. kalta, kad jai mokėjo 30%, o ne 50%, P. kaltas. Grįžus iÅ¡ Danijos M. irgi sakė, kad jai nesumokėjo visų pinigų, jai davė 100 eurų. 2011-05-25 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (3 t. b. l. 45-49) nukentėjusioji D.

K. parodė, kad 2010 m. bendraujant internetu, pasiÅ«lė darbÄ , apsikeitė telefono numeriais. PasiÅ«lė konsumatorės darbÄ Italijoje. I. jai telefonu paaiÅ¡kino koks yra konsumatorės darbas. Ji sakė, kad tai geras darbas, galima daug uždirbti, ten nieko bloga, kad kiekvienÄ dienÄ moka 50 eurų už tai, kad ten sėdi visÄ naktį, nors ir mažai tenka dirbti. Sakė, kad nereikia italų kalbos, nereikia mokėti už butÄ , tiesiog sėdėti Å¡alia žmogus, kuriam patiksi, jam Å¡ypsotis, linksminti jį.

Sesuo persigalvojo ir atsisakė važiuoti, tada pagalvojo, kad gal jai pačiai važiuoti ir susiskambino su I.. I. daug kartų skambino, pasakojo, kad ten viskas labai lengva ir viskas ten gerai. IÅ¡ pradžių labai daug galvojo, bijojo, netikėjo. Tačiau, kuo I. dažniau jai skambino ir pasakojo, tuo labiau norėjo ten važiuoti. I. pasakė, kad gali iÅ¡važiuoti tik 6 savaitėms ir klausė ar per tÄ laikotarpį daug uždirbs. I. sakė, kad daug uždirbs pinigų, nieko ten blogo nebus, ramiai grįš namo.

Tada nusprendė važiuoti. Sakė, kad per naktį uždirbs po 50 eurų, dar gali gauti ir dovanų, jei kam nors labai patiks. IÅ¡ Turmanto važiavo į Vilnių pas I., ji pasitiko. TÄ dienÄ nebuvo lėktuvo, todėl tik kitÄ dienÄ iÅ¡skrido, nakvojo pas I.. Su ja dar važiavo mergina Rubi, pavardės jos nežino. Joms davė bilietus ir sakė, kad už bilietus galima labai lengvai ir greitai atidirbti. Jos sėdo į lėktuvÄ ir atvyko į ItalijÄ . Italijoje jas pasitiko, nuvežė į barÄ , kur jos dirbo.

Direktorius sakė, kad ji labai gerai uždirba, kad surenka labai daug pinigų. Po mėnesio ar mažiau, priėjo asmuo (parodė į įtariamÄ jį G. L.). Jis visas merginas surinko, pasakė, kad jos blogai dirba, turi stengtis labiau. Jis parodė lapelį, kad J. jos turės mokėti po 15 eurų kiekvienÄ dienÄ . Sakė, kad Å¡iuos pinigus atskaičiuos nuo 50 eurų, kuriuos jos gauna. Kai praėjo mėnuo, atėjo direktorius ir pasakė, kad ji pirma atidavė savo 1000 eurų skolÄ . Direktorius aiÅ¡kino, kad jis tuos pinigus siunčia impresarijui į LietuvÄ .

Direktorius pasakė, kad po 50 eurų gaus tik tada, kai pačios uždirbs. Buvo taip, kad per naktį uždirbdavo tik 5 eurus, o minusas dar bÅ«davo 15 eurų. Kai atidavė skolÄ jai pasakė, kad ji nepergyventų, kad per mėnesį tiek dar uždirbs. Ji sakė, kad nori namo. Direktorius supyko, sakė, kad gali važiuoti namo, kad duos pinigų bilietui, jis pyko, Å¡aukė. Vėliau nebeiÅ¡leido jos, sakė, kad per Naujus Metus bus labai daug žmonių. Jam buvo naudinga, kad ji ten pasiliktų. AntrÄ mėnesį kai dirbo, uždirbdavo po 50 eurų, tada jau pačiai reikėjo mokėti už maistÄ , už butÄ .

Direktoriaus žmona jai pasakė, kad greičiau ji važiuotų namo ir niekada daugiau nebegrįžtų į tokiÄ vietÄ . Ji suprato, kad ji įkliuvo, pasitikėdama J. ir I., nes jos patį direktorių apgavo. Su J. susitiko pas I. bute ir jo kartu vežė iki oro uosto. Pradžioje pinigų savų neturėjo. JÄ apgavo ir ne jÄ vienÄ . Jeigu nori uždirbti pinigų, reikia miegoti su klientais, o Å¡iaip uždirbti neįmanoma. Bilietus iÅ¡ Lietuvos į ItalijÄ pirko I.. Savo duomenis SMS žinute siuntė I..

Nesuprato už kÄ renka tuos 15 eurų. Ant raÅ¡telio joms parašė, kad kiekvienÄ dienÄ iÅ¡ jų atskaičiuos po 15 eurų, bet jos nepergyveno, nes galvojo, kad uždirbs po 50 eurų. Sakė, kad tuos 15 eurų reiks mokėti kiekvienÄ dienÄ , kiek dirbs. Jai pinigus mokėdavo grynais į rankas. Mokėdavo kas mėnesį, kai jau žinodavo kiek ji uždirbo. Kaip suprato, pasiraÅ¡inėjo ten kažkokius dokumentus, jie buvo italų kalba, bet Lietuvoje jie nelegalÅ«s, ji net nežino kokie ten dokumentai buvo.

Neprisimena kiek uždirbo. ViskÄ iÅ¡leido maistui, namo parsivežė tik 1500 už visÄ laikÄ . Jeigu bÅ«tų uždirbusi po 50 eurų, bÅ«tų labai daug parsivežusi. Jeigu bÅ«tų žinojusi tokias sÄ lygas, nebÅ«tų važiavusi. Kitaip viskÄ Ä¯sivaizdavo. IÅ¡ jos kelionės uždirbo J. ir I.. Direktorius vis sakė, kad pinigus siunčia į LietuvÄ I. ir J.. Sakydavo, kad nieko negali padaryti, jis jau iÅ¡siuntė pinigus. Nežino kuri daugiau uždirbo pinigų J. ar I.. Pati jokių pinigų I.

į rankas nemokėjo, viskas ėjo per direktorių. AsmeniÅ¡kai jos I. neprašė jokių pinigų, ji sakė, kad už niekÄ nereiks mokėti, viskas atrodė labai gražu ir lengva.              Ji visų bijojo, ir J., ir I., ir direktoriaus, ir to vyriÅ¡kio. Ji bijojo J., kadangi jai sakė, kad jeigu ji kam nors pasakys, turės didelių problemų. Ji galvojo, kad jÄ pripjaus, ar sumuÅ¡. J. turi pretenzijų dėl pinigų. Direktorius sakė, kad jos privalo jai mokėti. Italijoje buvo beveik 3 mėnesius ir kiekvienÄ dienÄ turėjo mokėti po 15 eurų, iÅ¡tisus 2 mėnesius.

Liudytoja V. D. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis M. D. yra jos sÅ«nus. Nurodo, jog 2007 m. iÅ¡vyko į AnglijÄ . SÅ«nus į AnglijÄ atvyko 2008 m. M. pasiėmė pas save. Gyveno visi viename name. 2011 m. po Naujų metų M. ėjo į klubÄ . Apie 4-5 val. parėjo iÅ¡ klubo ir sakė, kad dingo jo pasas. Apie tai sÅ«nus pranešė ambasadai. Nurodo, kad kiekvienÄ dienÄ sÅ«nus, sugyventinis ir žentas iÅ¡eidavo į darbÄ po 6 val. Ji pati iÅ¡eidavo paskutinė. Namo visi grįždavo 18-19 val. 2011 m. sausio-vasario mėnesį sÅ«nus niekur nebuvo iÅ¡vykęs, nes neturėjo paso.

SÅ«naus darbe kiekvienas turi asmeninę kortelę, kur pažymimas darbo laikas. Alga buvo pervedama į kortelę. Jis atlyginimÄ paimdavo nuo kortelės. Danijoje jis nėra buvęs. Liudytojas R. Å . paaiÅ¡kino, kad yra kaltinamojo M. D. sesers vyras. Nurodo, kad pats nuo 2007-12-07 gyvena Anglijoje ir dirba dažytoju. Vėliau atvyko ir M. D. į AnglijÄ . Su juo visÄ laikÄ gyveno kartu. Jis dirbo kompanijoje pagalbiniu darbininku. 2011 m. sausio - vasario mėnesį jau kartu nedirbo. Jis negalėjo iÅ¡važiuoti, nes susitikdavo vakarais namuose.

Darbe yra knygos, kuriose reikia atsižymėti, nes kitaip negausi atlyginimo. Vasario 19-20 d. buvo M. gimtadienis, jame dalyvavo apie 20-30 žmonių, buvo iÅ¡nuomota palapinė. Kas savaitę M. kompanijoje buvo pervedami atlyginimai į mokėjimo kortelę. Londone kartu vykdavo į turgų, pasivažinėdavo su maÅ¡ina. Sausio - vasario mėnesį jis nebuvo niekur iÅ¡vykęs. Liudytojas P. D., paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis M. D. yra jo sÅ«nus. Nurodo, jog sÅ«nus 2010 m. iÅ¡vyko į AnglijÄ . Jis sakė, kad ten dirba statyboje. 2011 m. pavasarį ar vasarÄ grįžo pasisvečiuoti.

SÅ«nus nieko neminėjo dėl dokumentų. 2011 m. rugpjūčio mėnesį atvyko į laidojimo namus, kur dirbo, pareigÅ«nai, parodė sÅ«naus fotorobotÄ . Pasakė pareigÅ«nams, kad jis yra Londone, tačiau tikslaus adreso nepasakė. Telefono jo nežinojo. Kodėl pareigÅ«nai jo ieÅ¡kojo, nežino. Toje nuotraukoje sÅ«nus nebuvo panaÅ¡us. Po to, kai policija išėjo, sÅ«nui neskambino. Liudytoja N. D., paaiÅ¡kino, kad yra kaltinamojo M. D. sesuo. Ji nurodo, kad į AnglijÄ pati atvyko 2007 m. gruodžio mėnesį, o M. atvyko 2008 metų spalio mėnesį. 2010 m. jis buvo iÅ¡vykęs į LietuvÄ atostogų, o 2011 m. iÅ¡vyko dėl prarasto paso.

Brolis dirbo statybų firmoje. Jis turėjo darbo kortelę, kurioje buvo jo nuotrauka. Matė, kaip kasdien jis iÅ¡vykdavo su kortele į darbÄ . Brolis visÄ laikÄ gyveno su Å¡eima, nebuvo niekur iÅ¡vykęs. Pati anksčiau gyveno Alytuje, Vilties g. 34-507. J. D. nežino. Tik A. D. žino, kuris gyveno 4 aukÅ¡te. 2011 m. kovo mėnesį klube iÅ¡ M. buvo pagrobtas pasas, todėl kovo mėnesį jis grįžo į LietuvÄ pasidaryti naujo paso. Tikslios datos nepamena, bet po Naujų metų, antroje savaitės pusėje jis pasigedo striukės ir paso.

Abu su draugu iÅ¡ to klubo parėjo be striukių. Einant į klubÄ , imdavo pasÄ , nes be paso neįleidžia. Ambasadoje jam buvo iÅ¡duotas laikinas pasas. Liudytojas L. M. paaiÅ¡kino, kad J. D. dabar yra jo žmona, o įvykio metu buvo tik draugė. J. D. 2011 metais apie sausio 10 d. iÅ¡vyko dirbti konsumatore į ItalijÄ , nes jai trÅ«ko pinigų pragyvenimui. Ji turi mažametę dukrÄ , o darbo tuo metu neturėjo. Iki jos iÅ¡vykimo, su J. D. kalbėjosi “skaipu“. Ji sakė, kad dar viena mergina atvyks į Vilnių ir jos kartu vyks į ItalijÄ .

Tos merginos vardo neminėjo. Sakė, kad yra dvi merginos, kurios padės joms ten nuvykti. Merginų taip pat neįvardijo. Minėjo sutarties sÄ lygÄ , jog jei reikia keisti darbo vietÄ , tai vieta bus keičiama be jų sutikimo. Merginos pačios sutiko vykti dirbti į ItalijÄ . Vienos iÅ¡ kaltinamųjų vyras pirko bilietus.Po kurio laiko ji informavo, kad vyksta į DanijÄ , ir kad tenai bus toks pat darbas. 2011 m. vasario 2 d. J. D. paskambino iÅ¡ BudapeÅ¡to. Tai buvo pusiaukelė į DanijÄ . Ji turėjo įtarimų, kad yra pakliuvusi į prekybos žmonėmis pinkles ir yra parduota.

Prašė, kad jei įtarimai pasitvirtintų, atvažiuoti ir parsivežti jÄ . Gal tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ , jau nuskridus į DanijÄ , ji paskambino ir pasakė, kad taip ir yra, įtarimai pasitvirtino, nes joms buvo pasakyta, kad reikės užsiimti prostitucija. IÅ¡ karto sutiko nuvykti ir parsivežti. Pasiskolino pinigų degalams ir vasario anksti ryte su B. iÅ¡vyko. IÅ¡ pradžių J. D. pasakė tik apytikslį adresÄ , nes tikslaus adreso nežinojo, nurodė tik miestÄ . Internete susirado tÄ miestÄ .

Vėliau nurodė ir adresÄ . Tai buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Kai nuvyko į tÄ miestÄ , labai ilgai ieÅ¡kojo, kelis kartus susiskambino. Galiausiai jos pasakė, kad jos išėjusios. Kai jas pamatė, buvo akivaizdu, jog jos iÅ¡sigandusios. N. V. buvo su mėlyne po akimi, buvo patinimas. Sakė, kad klientas jÄ primušė. Vasario 6 d. anksti ryte buvo jau Lietuvoje. J. D. iÅ¡ Danijos pinigų neatsivežė.Važiuojant, merginos pasakojo, kad Danijoje jas pasitiko du asmenys. J. D. sakė, kad jas nuvežė į vietÄ , davė lapÄ su įkainiais, sakė, kad turės teikti sekso paslaugas, o jie atvyks kasdienÄ pasiimti pinigus.

J. D. sakė, kad M. D. ji žino iÅ¡ matymo. AsmeniÅ¡kai jo nepažinojo. Pasakodama maišė tik jo vardÄ : M. ar D.. Važiuojant iÅ¡ Danijos, kažkas joms skambino, bet jos neatsiliepė, sakė, kad skambina tie vaikinai iÅ¡ Danijos, nuo kurių jos pabėgo.Žino, jog grįžus joms į LietuvÄ , kaltinamosios skambino, darė spaudimÄ , reikalavo grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ už lėktuvo bilietus, tačiau sumos nurodyti negali. J. D. sakė, kad viena iÅ¡ kaltinamųjų merginų grasino, kad dar kartÄ iÅ¡veÅ¡.

Kai vasario 6 dienÄ grįžo į LietuvÄ , N. V. nuvežė į UtenÄ , o kitÄ dienÄ jÄ parsivežė, nes ji bijojo, kad jÄ sugaus ir iÅ¡veÅ¡. Alytuje jai buvo saugiau. Kartu ji gyveno apie du mėnesius. Matėsi jos didelis iÅ¡gÄ stis ir stresas. N. V. visÄ laikÄ bijojo, eidama gatve, dairėsi į Å¡alis, kažkokius vaistus nuo nervų gėrė. J. D. irgi buvo strese, kai skambindavo nepažįstamas telefono numeris, ji bijojo atsiliepti, nes galvojo, kad skambina vienas iÅ¡ tų vaikinų, ar iÅ¡ kaltinamų merginų.

Ji lankėsi pas gydytojus dėl psichikos sutrikimo. Dabar vėl laukiasi, tai vaistų negali gerti, bet jaučia emocinį nuovargį.Pinigų kelionei į DanijÄ skolinosi iÅ¡ savo mamos. Skolinosi 1200 Lt, tačiau iÅ¡leido mažiau – 1000 ar 900 Lt. Už kelionę J. D. ir N. V. atsiskaitė pagal skolos lapelį. Liudytojas A. D. paaiÅ¡kino, kad J. D. yra buvusi žmona. Taip pat nurodo, kad pažįsta M., nes augo viename kieme.2011 metais dar buvo su J. D. santuokoje, bet jau kurį laikÄ gyveno atskirai, tačiau bendraudavo, nesipyko.

Žinojo, kad tuo metu ji nedirbo, gyveno iÅ¡ paÅ¡alpos. Pats pinigų duodavo dukros iÅ¡laikymui. Duodavo į mėnesį apie 200-150 Lt. Ji sakė, kad ketina iÅ¡vykti dirbti mėnesiui į užsienį ir prašė dukrÄ prižiÅ«rėti. Sakė, kad mėnesiui vyks dirbti į Italijos kavinę ar barÄ . Sakė, kad per patikimÄ gerÄ draugę susirado tÄ darbÄ . Kai iÅ¡vyko, bendraudavo su ja telefonu. Sakė, kad nelabai gerai sekasi, nes mažoki pinigai. Nebuvo taip, kaip tikėjosi, buvo mažesnis atlygis.

Buvo praneÅ¡usi, kad iÅ¡ vieno Italijos miesto vyksta į kitÄ miestÄ . Tačiau ir kitame mieste ne geriau dėl pinigų buvo. Vėliau informavo, kad Danijoje žadami geresni pinigai, tai dar ten vyks. Ji minėjo, kad jei bus geresnis atlygis, tai gali užtrukti ir ilgiau, bet kiek ilgiau, to neminėjo. PrieÅ¡ pat grįžimÄ buvo pasakiusi, kad jos laisvė yra apribota ir į miestÄ laisvai neleidžiama iÅ¡eiti, kad laikomos kažkokiose patalpose. Pagalbos ji neprašė, bet telefonu pasakė, kad jÄ parsivežti vyksta M..

Tai ji sakė bÅ«dama Danijoje. Ji ir draugė buvo iÅ¡sigandusios, kad nori jas priversti dirbti prostitutėmis. Grįžusi namo, sakė, kad verbavo dirbti prostitutėmis. Pasakodama ji minėjo tik M., kurį atpažino. Jį vadino Marko. Jį visi žino, kaip Marko. Jos klausė, ar tai tas pats pažįstamas iÅ¡ jo kiemo. Kai dar draugavo su J., gyveno tame pačiame bendrabutyje, kaip ir M., todėl jo vardÄ ji žinojo, bet betarpiÅ¡kai su juo nėra susipažinusi. Klausė jos, ar tai tas pats pažįstamas.

Ji sakė, kad tai tas pats, kuris gyveno bendrabutyje. Tuo metu, kai gyveno su J., kito Marko bendrabutyje nebuvo.Kai grįžo, J. buvo iÅ¡sigandusi, sutrikusi ir, kiek žino, ji pinigų neatsivežė. Liudytojas E. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Prisimena, kad prieÅ¡ porÄ metų bendradarbio draugas L. prašė pagelbėti vykti į DanijÄ , nes merginos yra bėdoje ir reikia vykti jų apsiimti. L. M. yra draugo draugas. Prašė kaip vairuotojo pagalbos. Tuo metu nebuvo kam daugiau padėti.

IÅ¡vyko lyg tai ketvirtadienį, o Å¡eÅ¡tadienį jau grįžo. Važiuojant, vairavo pasikeisdami su L. M.. Sustoję niekur nebuvo. Ä® vietÄ nuvyko naktį. L. M. susiskambino ir merginos jau laukė gatvėje. Jas ir paėmė. Jos buvo nelabai Å¡nekios, tylėjo, buvo persigandusios. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad N. V. yra žmonos draugė ir kurį tai laikÄ (apie 1,5 metų) su vaiku gyveno pas juos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). N. V. buvo tvarkinga, prižiÅ«rėjo vaikÄ . Jos draugai namuose nesilankė.

Nepamena, kada, bet žino, kad ji vyko į užsienį dirbti padavėja, bet iÅ¡ ten pabėgo, nes jÄ norėjo iÅ¡vežti iÅ¡prievartauti, ir ji grįžo į LietuvÄ . Nesidomėjo, kaip ji atrado tÄ darbÄ . Ji iÅ¡vyko gal 2011 m. sausio mėnesį, o grįžo po mėnesio. Ji pasakojo, kad jÄ norėjo iÅ¡vežti, bet kažkas atvyko ir jÄ paėmė, parvežė į LietuvÄ . Kai N. V. grįžo, tai girdėjo iÅ¡ žmonos, ji ir pati tai sakė, kad buvo atėjusios kažkokios tai panelės. Kai N. V. kartu gyveno, ji gaudavo iÅ¡mokas už vaikÄ ir gal socialinę paÅ¡alpÄ .

Tuo metu jai buvo sunku, neturėjo kur gyventi, paprašė priimti gyventi. Kai ji iÅ¡vyko dirbti į užsienį, jos vaikÄ prižiÅ«rėjo žmona. Kiek žino, vaiko iÅ¡laikymui N. V. pinigų nesiuntė. Jai bÅ«nant užsienyje, žmona internetu su ja bendravo. KÄ ji tiksliai užsienyje veikė, nežino, nes į tuos reikalus nesigilino. Kai ji grįžo, tai sakė, kad ji pabėgo, nes jÄ norėjo iÅ¡vežti. Kas norėjo jÄ iÅ¡vežti - nežino. Liudytoja D. S. paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta.

Žino, kad N. V. internete viena mergina pasiÅ«lė darbÄ - vykti dirbti į ItalijÄ . Tuo metu su ja buvo draugės, gyveno kartu viename bute. Tai buvo prieÅ¡ 2 metus. Å iuo metu yra susipykę. Ji nieko nedirbo, turėjo maÅ¾Ä vaikÄ , gyveno iÅ¡ savo paÅ¡alpos. ButÄ , kuriame tuo metu gyveno, nuomojosi ir N. V. prisidėjo prie nuomos, bet ji daug negalėjo mokėti, nes vaikui labai daug reikia, viskas daug kainuoja. Ji tuo metu mokėsi profesinėje mokykloje. Jai kažkas pribÅ«rė, kad iÅ¡vyktų dirbti padavėja, bus kur gyventi, mokės kasdienÄ , bus vakarinis darbas, darbas bus legalus, kad grįžusi galės jį deklaruoti, kad ten bus labai gerai.

Ji bendravo su kažkokia mergina. Ta mergina buvo atvykusi į namus, nes ji turėjo atvežti kažkokius tai dokumentus pasiraÅ¡yti. Ä® jų bendravimÄ nesikiÅ¡o ir buvo išėjusi į kitÄ kambarį. TÄ merginÄ matė tik trumpai, todėl negali jos atpažinti. N. V. su ta panele sėdėjo ir kalbėjosi virtuvėje. BÅ«dama kitame kambaryje, girdėjo jų pokalbį. Ta mergina jai aiÅ¡kino apie gražų gyvenimÄ užsienyje. Liudytoja nurodo, kad jai iÅ¡ pradžių visa tai kėlė abejonių, galvojo, kad tai yra nesÄ monė, kad taip nebÅ«na.

PrieÅ¡ N. iÅ¡vykstant, bandė jÄ nuo to važiavimo atkalbėti, sakė, kad taip nebÅ«na, kad jai baigsis bloguoju. Kadangi ji apsisprendė važiuoti, tai davė patarimÄ , kad jei ji sužinos, jog jÄ iÅ¡vežė parduoti, tai kad ji nepasimestų, kad viskam pritartų, o radusi gerÄ progÄ , spruktų. Kaip vėliau sužinojo, N. V. tokiu patarimu ir pasinaudojo. Tokius patarimus davė suprasdama, kad jei supanikuos, tai gali ir primuÅ¡ti. Apie tai buvo girdėjusi iÅ¡ televizijos, todėl pamokė, kaip jai elgtis.

Diena prieÅ¡ iÅ¡skrendant į ItalijÄ , viena panelė atsiuntė N. V. į sÄ skaitÄ pinigų, kad nusipirktų bilietÄ kelionei autobusu į Vilnių. N. V. nuvykus į Vilnių, ji apsistojo tos panelės, kuri siÅ«lė darbÄ , bute. N. V. vaikÄ su vyru sutiko prižiÅ«rėti, nes to labai prašė N. V.. Jos vaikui tuo metu buvo 11 mėnesių, o savai dukrai tuo metu buvo beveik 3 metai. Kalbantis su N. V. telefonu, ji pranešė, kad jau Vilniuje, po to, kad jau aerouoste Po kelių dienų nuvykus į ItalijÄ , paskambino, kad darbas naktimis, kad reikia sėdėti su klientu, su juo bendrauti, vartoti alkoholį.

Sakė, kad kuo daugiau klientų per naktį aptarnauji, su jais kalbiesi, geri, tuo daugiau uždirbi pinigų. N. V. pradžioje yra paskambinusi telefonu, o po to bendravo internetu per Skype. Po to gana ilgÄ laikÄ buvo su ja nutrÅ«kęs ryÅ¡ys. Bendraujant, ji sakė, kad darbas jai patiko. Pasakojo, kad nuvykus į klubÄ , jos ten netiko, tada jas perkėlė į kitÄ klubÄ , ten buvo gerai, geras buvo bosas. Po to jai ir draugei, su kuria kartu buvo iÅ¡vykusi, pasiÅ«lė vykti į DanijÄ , nes ten geresnis darbas ir daugiau moka.

Po kurio laiko sužinojo, kad ji grįžta. Kol ji buvo Danijoje, su ja nesusisiekė. Ji paskambino tik vykstant iÅ¡ Danijos į namus. N. yra sakiusi, kad Italijoje ji buvo nusivylusi, nes už darbÄ buvo žadama 70 eurų, o gaudavo 50 eurų. Sakė, kad turi atidirbti už nupirktus bilietus, kad ta mergina, kuri prirodo darbui paneles, dar gauna po 10 eurų nuo kiekvieno uždirbto kliento. N. V. buvo atsiuntusi vaikui 50 eurų. Tai buvo po iÅ¡vykimo į ItalijÄ po dviejų savaičių. Vykstant iÅ¡ Danijos į LietuvÄ , N. V. skambino ir sakė, kad Danijoje jas aerouoste pasitiko du vaikinai, kad buvo kažkokia tai moteris, kuri papasakojo, kokį darbÄ jos turės dirbti.

Smulkmenas papasakojo jau grįžusi. N. V. sakė, kad prie vieÅ¡bučio pasitiko moteris, kuri joms sakė, kad jos turės susitikti su klientais, turės su jais santykiauti, nurodė kainas. Lyg tai sakė, kad moteris kalbėjo rusiÅ¡kai. Vaikinų vardus ji sakė, bet jų nepamena, nes tai nebuvo aktualu. Žino, kad vienas vaikinas buvo iÅ¡ Lietuvos. Ar anksčiau ji tuos vaikinus buvo mačiusi, lyg tai nesakė. Kai atvyko jos į DanijÄ , dvi dienas bandė iÅ¡sisukinėti nuo darbo prostitutėmis, sakė, kad bloga, kad negali.

J. paskambino kažkam iÅ¡ pažįstamų, kad atvyktų jų paimti ir jos pabėgo. Grįžo ji neblaivi, gal kažkiek sukrėsta, gal todėl ir alkoholio gėrė. KitÄ dienÄ iÅ¡vyko į Vilnių pas dukrÄ Ä¯ ligoninę. BÅ«nant ligoninėje, paskambino vyras, sakė, kad jis dirbo, o N. V. buvo įleidusi į namus tas paneles ar vyrus, kad jÄ Å¡antažavo. Pirmiausiai tai iÅ¡girdo iÅ¡ vyro. Po to paskambino N. V. ir paklausė, kas čia vyksta. Tada ji pati tai papasakojo. Su drauge R. B. jai patarė kreiptis į policijÄ .

Kadangi tai buvo butas, kuriame gyvena su vyru ir vaiku, todėl pasidarė baisu, kad kas nenutiktų. Todėl vyras jÄ iÅ¡vijo iÅ¡ namų. Žino, jog N. V. rašė kažkokį tai skolos lapelį, kad atidavė savo asmens tapatybės kortelę tiems atėjusiems asmenims. IÅ¡ N. V. žino, kad tos atėjusios panelės ar kiti, kas ten buvo atėję, pasakė, kad arba ji sumoka tuos reikalaujamus pinigus, arba suranda dar dvi paneles per tam tikrÄ laikÄ . Apie kokiÄ pinigų sumÄ Ä—jo kalba, negali pasakyti, nes nepamena, bet buvo nemaža suma.

Liudytoja I. S. paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Su J. D. nuo seno yra pažįstamos. Žinojo, kad ji viena vaikÄ augina, gyvena iÅ¡ paÅ¡alpų, ieÅ¡ko darbo ir ruoÅ¡iasi iÅ¡vykti dirbti į užsienį. Po iÅ¡vykimo su ja nebendravo. Kai ji grįžo, tik tada sužinojo apie jos darbÄ . Ji sakė, kad J. padėjo jai rasti darbÄ . Apie J. žino iÅ¡ D. pasakojimo. Lyg tai J. dirbo bare, po to buvo pervežta į DanijÄ , buvo vieÅ¡namyje uždaryta ir ten laikyta tris paras. Susisiekė su draugu, kuris padėjo jai pabėgti.

Po jos grįžimo, su ja susitiko praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Buvo ji nervinga, sunku buvo susikalbėti, labai iÅ¡gyveno, vaistus vartojo, tai nebuvo jai nuotykis. Apie DanijÄ ji smulkmenų nepasakojo. Nesakė, kas jÄ Danijoje pasitiko, kas mokėjo kelionės iÅ¡laidas. Liudytoja A. A. paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta, o J. D. yra draugė. JÄ pažįsta ne vienus metus. Ji gyveno Alytuje, buvo kaimynė. Po to liko viena, be vyro, buvo sunki padėtis, todėl iÅ¡vyko dirbti į užsienį.Žinojo, kad ji vyks į ItalijÄ , kad jai J. nuperka bilietus.

J. D. sakė, kad vyksta į barÄ dirbti konsumante. Neatrodė, kad tai geras pasiÅ«lymas, bet ji tai pasirinko. SiÅ«lė nepasitikėti ir nevažiuoti, tačiau gal buvo jos sunki padėtis, griebėsi už Å¡iaudo ir iÅ¡vyko. Buvo susitarę, kad kas 2 - 3 dienas duos žiniÄ , kad ji saugi. Susisiekdavo SMS žinutėmis, o dažniausia Skypu. J. sakė, kad dirba, pavargsta, kad saugi, pavalgiusi. Ji sakė, kad panaÅ¡iai tokį darbÄ , kaip ir žadėjo, tai ir gavo. Tai ji sakė bÅ«dama Italijoje. Nežino kodėl buvo keičiama Å¡alis.

Ji tik paskambino ir pasakė, kad pervažiuoja į kitÄ valstybę, tačiau priežasčių nenurodė, todėl kilo įtarimas. Po to gana greitai paskambino ir pasakė, kad įkliuvo. Ji skambino iÅ¡ Danijos. Klausė, kaip padėti, bet ji atsakė, kad su Laimiu susisiekė ir jis pas jÄ jau važiuoja. Tada su ja buvo sutarta, kad paros bėgyje ji turi duoti žiniÄ , nes negavusi tokios žinutės, kreipsis į policijÄ . IÅ¡ Lietuvos davė žiniÄ , kad ji jau Lietuvoje. Po to gana greitai, gal po savaitės, susitiko.

Ji tada buvo sutrikusi, nelabai pasakojo smulkmenas. Labai neklausinėjo, nes neatrodė, kad ji norėtų viskÄ iÅ¡dėstyti. Atrodė įbauginta, nes kai suskambėdavo telefonas - ji krÅ«pčiojo. Po kurio tai laiko ji kreipėsi į policijÄ . J. D. nevartojo alkoholio, buvo tvirto bÅ«do, simpatiÅ¡ka, nebuvo vakarėlių mėgėja. Liudytoja A. Å . paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius žino pagal darbÄ , nes Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ . 2011-06-01 J. L. apklausoje dalyvavo gynėjas. Apklausa vyko sutartu su advokatu laiku.

Kiek laiko vyko ta apklausa, negali pasakyti. Ä®tariamoji J. L. buvo ne kartÄ apklausta, bet kiek kartų, dabar neatsimena. Jos pozicijos yra užfiksuotos protokoluose. Pirmos apklausos sekos nepamena, nepamena, ar jau buvo advokatas, kai pati atėjo, bet visada apklausa pradedama tik dalyvaujant advokatui. Apklausose kiti asmenys, pareigÅ«nai nedalyvavo. Ä®tariamoji nusiskundimų dėl sveikatos nereiÅ¡kė, apie vaistų vartojimÄ nieko nežino.Nei advokatas, nei J. L. niekada neiÅ¡reiÅ¡kė po apklausų pastabų.

Jei buvo papildymai, tai buvo jos pačios ranka paraÅ¡yti.Birželio mėnesio apklausos metu gynėjas nėjo pirkti J. L. vaistų. Niekada to nebuvo. Nurodo, kad jai atėjus į apklausų kambarį, gynėjas jau buvo. Prie jos gynėjas nebuvo išėjęs pirkti vaistų, nesakė apie įtariamosios sveikatos problemas. Liudytojas G. L. paaiÅ¡kino, kad kai žmona buvo laikoma Utenoje areÅ¡tinėje, labai daug kartų važiuodavo jos lankyti, važiuodavo kartu su advokatu. Prisimena apklausÄ 2011-06-01. Atsimena, kad advokatas atvyko anksčiau, pats vėlavo.

Kai atvyko, susiskambino su advokatu. Jis išėjo ir pasakė, kad žmonai pasidarė labai negera. Su advokatu apėjo tris vaistines, kol surado vaistus, kuriuos įstatymiÅ¡kai leidžia priimti. Advokatas nunešė ir perdavė vaistus. Dar advokatas minėjo, kad buvo praÅ¡ymas žmonÄ paleisti už užstatÄ , nors surinkus pinigus tas neįvyko.Vaistai buvo raminantys, žolelių pagrindu. Pirko, nes žmonai pasidarė bloga ir Å¡iaip jos psichinė bÅ«klė buvo bloga. Lankė žmonÄ Utenos areÅ¡tinėje labai tankiai, perdavinėjo maistÄ , drabužius.

Iki sulaikymo turėjo naktinį klubÄ Italijoje, atsidarę įmonę, dirbo su italais. Italijoje užsiiminėjo ir drabužių prekyba. Merginos vyko į klubÄ dirbti salės darbuotojomis. Jos sėdėdavo klube, priimdavo klientus, kurie ateidavo, atneÅ¡davo alkoholį. Klubas gyvavo apie pusę metų. Užsidarius klubui, merginos daugiau nevyko, nes buvo veikla sustabdyta. V. ir D. nepažinojo. Tiksliai negali pasakyti, ar teko jų vardu pirkti bilietus, gal ir teko pirkti. Gal ir internetu užsakinėjo bilietus Å¡ioms merginoms iÅ¡ Italijos į DanijÄ .

Savo vardu pirko bilietus papraÅ¡ytas žmonos. Pinigus sumokėjo pats, sumos nepamena. Pinigų nesusigražino. Žmona nesakė, dėl ko reikia tų bilietų. Ä® DanijÄ daugiau neteko bilietų pirkti. V. ir D. nepažįsta. Kai nebebuvo klubo savininku, nes buvo sustabdęs klubo veiklÄ , bendraudavo su kitų klubų savininkais, pats po klubus nevaikÅ¡to. Girdėjo D. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai jį atpažino. Gal ji matė klube kalbant su klubo savininku, gal susidarė kažkokiÄ savo nuomonę, bet kalbos, kad žmonai kasdien reikia mokėti po 15 eurų, nebuvo.Pats ir žmona sÄ vadavimu, žmonių pirkimu neužsiiminėjo.

Turėjo Lietuvoje įmonę ir Italijoje įmonę, kitokių pajamų neturėjo. Jokių pasipelnymų iÅ¡ prostitucijos, žmonių prekybos neturėjo. Jei klubas yra legalus, griežtai draudžiama užsiiminėti prostitucija. IÅ¡ 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad N. V. atpažino I. R. kaip asmenį, kuri užverbavo jÄ dirbti Italijoje komsumatore. Po to Å¡i mergina, kartu su J. buvo atvykusi į jos namus, kur grasindama liepė pasiraÅ¡yti J. vardu skolos lapelį 2600 eurų sumai ir reikalauja arba grÄ Å¾inti pinigus ar surasti dvi merginas vietoj savęs (1 t. b. l. 54-55,56).IÅ¡ 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad N. V. atpažino J.

L. kaip asmenį, su kuria buvo susitikusi Vilniuje prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į ItalijÄ . Po to Å¡i mergina, kartu su I. R. buvo atvykusi į jos namus ir reikalavo 2600 eurų arba surasti dvi merginas darbui vietoj savęs, bei paėmė jos asmens tapatybės kortelę (1 t. b. l.57-58, 59).IÅ¡ 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad N. V. atpažino M. D. pravarde „Marko“ kaip asmenį, kuris pasitiko Danijoje oro uoste ir nuvežė į kambarį, kur jos turėjo teikti sekso paslaugas (1 t. b.l.60-61,62).IÅ¡ 2011-04-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad N. V. atpažino P. B., kaip asmenį pravarde „PaÅ¡a“, kuris jÄ ir J.

D. pasitiko Danijos oro uoste ir nuvežė pas darbdavę bei paaiÅ¡kino, kad reikės dirbti prostitutėmis. Parodė savo dokumentÄ , kuriame buvo įraÅ¡ytas vardas ir pavardė N. B. (1 t. b.l.63-64, 65-67).                           Akistatos su M. D. metu nukentėjusioji N. V. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu ( 1 t. b. l. 72-73).IÅ¡ 2011-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. V. pateikė du kelionės lėktuvo rezervavimo bilietus (1 t. b. l. 74,75-76,78-79).IÅ¡ daiktų, apžiÅ«ros protokolo matyti, kad bilietai rezervuoti elektroninius paÅ¡tu: gintik75@gmail.com keleiviams J.

D. ir N. V. 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iÅ¡ Milano į BudapeÅ¡tÄ , ir 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iÅ¡ BudapeÅ¡to į KopenhagÄ (1 t. b. l. 80).IÅ¡ 2011-02-10 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta nukentėjusiajai N. V. priklausanti elektroninio paÅ¡to dėžutė. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad N. V. gavo iÅ¡ J. L., gim. 1980-05-18 pasiÅ«lymÄ dirbti Italijoje. Kitose žinutėse klausinėjama kaip sekasi ieÅ¡koti panelių. 2011-02-08, 16.14 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ J.

L „abiejų džiaukitės, kad nerodau kur gyvenat“; 2011-02-08, 16.05 val. „aiÅ¡ku, o kaip sekasi ieÅ¡kot panelių? ar radai kÄ nors?“ (1 t. b. l. 81-82, 83-87)              IÅ¡ 2011-02-18 daiktų dokumentų pateikimo protokolo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. V. pateikė kompaktinį diskÄ , kuriame įraÅ¡ytas telefoninis pokalbis tarp jos ir I. R.. Pokalbyje N. V. keliamos sÄ lygos, t.y. surasti keturias merginas darbui Italijoje ar dvi merginas darbui Danijoje, kad atgautų savo asmens tapatybės kortelę ir bÅ«tų nuraÅ¡yta 2600 eurų skola J.(1 t. b. l. 88-90).IÅ¡ N. V. sÄ skaitos, esančios AB DnB Nord banke iÅ¡raÅ¡o, periode 2010-12-01-2011-02-19 matyti, kad 2011-01-10 jos sÄ skaitÄ 40 litų papildė I.

R. ( 1 t., b.l.131-132)IÅ¡ 2012-01-19- 2012-02-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai N. V. psichikos sutrikimų nenustatyta. Å iuo metu N. V. nustatoma miÅ¡ri nerimo ir depresinė reakcija. Tai patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė. N. V., atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektÄ bei mÄ stymÄ , galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę. N. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektÄ bei mÄ stymÄ , negalėjo aktyviai prieÅ¡intis įtariamiesiems, iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ , kadangi jautė pagrįstÄ baimę dėl savo gyvybės. N. V. psichologinio tyrimo metu atminties sutrikimų nenustatyta, polinkis fantazuoti neiÅ¡ryÅ¡kėjo.

N. V. dėl psichikos bÅ«klės gali duoti parodymus. Susitikimas su įtariamaisiais gali pabloginti psichikos bÅ«klę (1 t. b. l. 117-119).IÅ¡ Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinės rÅ«pybos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad N. V. buvo paskirta ir mokama iÅ¡moka vaikui – 97,50 Lt ir iki 2011-02-01 gavo socialinę paÅ¡alpÄ â€“ 81,00 Lt mėnesiui ( 1 t. b. l. 142),IÅ¡ 2011-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad liudytojas A. S. atpažino J. L. ir I.

R., kaip asmenis, kurios kartu buvo atvykusios pas N. V. 2011 m. vasario mėnesio pradžioje, kalbėjosi virtuvėje, gėrė kavÄ , arbatÄ ir joms N. V. atnešė savo asmens tapatybės kortelę (2 t. b. l. 82-83,84-85, 86-87, 88-89).IÅ¡ 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad J. D. atpažino I. R. kaip asmenį, kuri siÅ«lė konsumatorės darbÄ Italijoje, liepė pasiraÅ¡yti 1000 litų vekselį, o jai grįžus į LietuvÄ I. R. jai grasino (1 t. b. l. 167-169).IÅ¡ 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad J.

D. atpažino J. L., kaip asmenį, kuri jai surado konsumatorės darbÄ Italijoje, siuntė dirbti į DanijÄ prostitute. ( 1t. b.l.170-172)IÅ¡ 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad J. D. atpažino M. D., kaip asmenį, kuris pasitiko jÄ ir N. V. Danijoje, nuvežė į vieÅ¡namio kambarį, kur liepė dirbti prostitutėmis. (1 t. b.l.173-174, 175)IÅ¡ 2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad J. D. atpažino P. B., kuris save vadino „PaÅ¡ka“ (1 t. b.l.176-177,178)IÅ¡ 2011-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J.

D. pateikė jos bei N. V. vardu skrydžio bilietų kopijas, italų kalba bagažo talonus, bei leidimus dirbti klube „ENTES“ Nr. 138634 ir Nr. 138638. ( 2 t. b. l. 25)2011-03-30 daiktų apžiÅ«ros protokolo, atliktų dokumentų vertimų matyti, kad leidimas Nr. 138634 dirbti klube iÅ¡duotas J. D. vardu 2011-01-13, o leidimas Nr. 138638- N. V. vardu 2011-01-13, bilietai rezervuoti elektroninius paÅ¡tu: gintik75@gmail.com keleiviams J. D. ir N. V. 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iÅ¡ Milano į BudapeÅ¡tÄ , ir 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iÅ¡ BudapeÅ¡to į KopenhagÄ .

Mokesčių agentÅ«ros praneÅ¡imas italų kalba su vertimu, du lapeliai su adresais ir telefonų numeriais. (2 t. b. l. 26-27, 28-43) IÅ¡ 2011-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, kad J. D. pateikė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia 5310 su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono „adresų knygoje“ yra įvesti įraÅ¡ai „Italija (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „Paska(duomenys neskelbtini)“, „Marko (duomenys neskelbtini)“ bei jos susiraÅ¡inėjimas su J.

L., su „Paska, „Marko“. (2 t. b. l. 44, 45-46, 47-50)IÅ¡ J. D. sÄ skaitos, esančios AB „Swedbank“ banke iÅ¡raÅ¡o, periode 2010-12-01-2011-02-19 matyti, kad 2011-01-10 jos sÄ skaitÄ 40 litų papildė I. R. ( 2 t. b. l. 57)IÅ¡ 2012-01-19- 2012-02-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai J. D. psichikos reiÅ¡kinių nenustatyta. Å iuo metu J. D. nustatoma MiÅ¡ri nerimo ir depresinė reakcija. Tai patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė.

J. D., atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektÄ bei mÄ stymÄ , galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį bei reikÅ¡mę. J. D., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektÄ bei mÄ stymÄ , negalėjo aktyviai prieÅ¡intis įtariamiesiems, iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ , kadangi jautė pagrįstÄ baimę dėl savo gyvybės. Atsižvelgdama į realiÄ situacijÄ , J. D. ieÅ¡kojo pagalbos ir palankiai susiklėsčiusioms aplinkybėms buvo iÅ¡laisvinta.

J. D. psichologinio tyrimo metu atminties sutrikimų nenustatyta, polinkis fantazuoti neiÅ¡ryÅ¡kėjo. J. D. dėl psichikos bÅ«klės gali duoti parodymus. Susitikimas su įtariamaisiais gali pabloginti psichikos bÅ«klę (2 t. b. l. 22-24).IÅ¡ Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2010-08-23 iki 2011-08-23 J. D. buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos vaikui po 52 litus ( 2t. b. l. 61,62).J. D. pripažinta nukentėjusiÄ ja ir civiliniu ieÅ¡kovu, pareiÅ¡kė 3 000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl moralinės žalos (1 t. b. l. 164, 165, 166).IÅ¡ Utenos rajono apylinkės teismo nutarties bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismui sankcionavus, buvo klausomasi I.

R., J. L., N. V. ir J. D. pokalbių.IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-09 14:46, kurio metu J. L. skambino iš Nr. +37067187431 I. R. į Nr. +37068488723, matyti, kad kalba eina apie Utenoje esančiÄ merginÄ , kuriÄ reikėtų paspausti. R. kalba, kad jai uteniÅ¡kė nekelia ragelio. Planuoja važiuoti į UtenÄ jos ieÅ¡kot. Po to kalba apie kitas merginas, kurias verbuoja darbui užsienyje. Planuoja kovo mėnesį tris merginas iÅ¡vežti į užsienį. Kalba, kad reikia pakeisti ten dirbančias merginas, kad nenutrÅ«ktų pajamų gavimas.

IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-09 19:40, kurio metu I. R. skambino iÅ¡ Nr. +37068488723 J. L. į Nr. +37067187431, matyti, kad kalba apie tai, jog vienos merginos motina skambinėja ir praÅ¡o parvežti dukrÄ iÅ¡ užsienio, nes įtaria jog ji dirba prostitute. Kalba, kad ieÅ¡ko merginų ONE.LT portale internete ir daug merginų domisi jų pasiÅ«lymais.IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-15 17:19, kurio metu „Žydrė“ skambino iÅ¡ Nr. +393203180767 J. L. į Nr. +37067187431, matyti, kad mergina skundžiasi J.

L., kad ten kur jos dirba buvo konfliktas su jas prižiÅ«rinčiu vyriÅ¡kiu Narcizu. Skundžiasi, kad apmušė, apdraskė, davė už darbÄ labai mažai pinigų.IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011.02.09 15:00:41, iÅ¡einantis skambutis +37064800207, matyti, kad kalba eina apie pokalbius su policijos pareigÅ«nais. Apie tai, kad jas apgavo ir iÅ¡vežė į DanijÄ dirbti prostitutėmis. Apie tai, kad dabar bijo asmenų, kurie jas iÅ¡vežė ir slapstosi nuo jų ir nuo R. su L..IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-09 20:32:27, kurio metu I.

R. skambino iÅ¡ Nr. +37068488723 į N. V. Nr. +37067665378, matyti, kad R. reikalauja gražinti skolÄ už lėktuvo bilietus arba atidirbti, arba suieÅ¡kot merginų, kurios važiuotų dirbti į užsienį.IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-11 12:35:39, kurio metu N. V. skambino iÅ¡ Nr. +37067665378 į Nr. +37064657668 matyti, kad kalbama apie tai, kaip jos buvo iÅ¡vežtos dirbti į DanijÄ .IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-15 14:31:56, kurio metu I. R. skambino iÅ¡ Nr. +37068488723 į N. V. Nr. +37067665378 matyti, kad I.

R. reikalauja skolos ir gÄ sdina berniukais.IÅ¡ SMS: 2011.02.17 14:10:54 iÅ¡ neužfiksuoto numerio į N. V. Nr. +37067665378:      „Tai paskutinis perspėjimas: jeigu per artimiausias 5 d. neįvykdysi savo piniginiu įsipareigojimu (paskolos Nr. 7833205), byla bus perduota teismui! SMScredit.lt.“ (5 t. b. l. 41,42-60).IÅ¡ nutarties kratai daryti ir kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata pas J. L. ir jos metu paimti Å¡eÅ¡i neužpildyti „paprastas vekselis“ blankai, penki užpildyti „paprastasis vekselis“ blankai, du neužpildyti „sutarties“ blankai klientui važiuojančiam į ItalijÄ , vienas neužpildytas „sutarties“ blankas klientui važiuojančiam į DanijÄ .

Languotas popieriaus lapas su 2011-02-07 N. V. pasižadėjimu; Banko DnB Nord mokėjimo nurodymas Nr. 384298; Kalendoriaus lapelis; Žalios spalvos užrašų knygelė. Juodos spalvos užrašų knygelė. Mob. ryÅ¡io telefonas „G850+“ su SIM kortele, J. L. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė ir pasas. Mobilaus ryÅ¡io telefonas „LG“ su SIM kortele (5 t. b. l. 176, 177-179).IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad buvo apžiÅ«rėti kratos metu pas J. L. paimti Å¡eÅ¡i neužpildyti „paprastas vekselis“ blankai, viename iÅ¡ Å¡ių blankų vekselio suma nurodyta 1000 litų, kituose 2000 litų ir tekstas, kad besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti J.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Penki užpildyti „paprastasis vekselis“ blankai, dviejuose iÅ¡ vekselių nurodyta, kad J. L. 2011-01-11 N. V. ir J. D. įsipareigojo sumokėti po 1000 litų, kituose dviejuose iÅ¡ vekselių nurodyta, kad J. L. 2011-02-17 K. K. ir M. B. įsipareigojo sumokėti po 2000 litų, vienas vekselis užpildytas kaip pavyzdys. Du neužpildyti „sutarties“ blankai klientui važiuojančiam į ItalijÄ , vienas neužpildytas „sutarties“ blankas klientui važiuojančiam į DanijÄ .

Languotas popieriaus lapas su 2011-02-07 N. V. pasižadėjimu, kuriame nurodyta, kad N. V., (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2011-02-07 pasiskolino iš J. L. 2600 eurų, pinigus pažada gražinti iki vasario 13 d.. Banko DnB Nord mokėjimo nurodymas Nr. 384298, kuris yra 2011 m. sausio 10 d. mokėtojas R. I., gavėjas V. N., suma 40 Lt. Kalendoriaus lapelis 2011 m. vasario 17 d. yra užrašai K. K. (duomenys neskelbtini), M. B. (duomenys neskelbtini) kitoje pusėje yra data 2011 m. vasario 18 d., užrašas (duomenys neskelbtini).

Žalios spalvos užrašų knygelė, kurioje yra užrašytas „J.Alytus numeris (duomenys neskelbtini)“ (tai būtent Degutienės Nr.), „Utena ? ir numeris (duomenys neskelbtini)“ (tai būtent V. Nr.), J. D. ir N. V. asmens kodai su jų asmens dokumentų duomenimis, kitų merginų vardai, pavardės bei asmens kodai, kalendoriaus puslapyje „January 14“ yra užrašas „Danija J. N.“, kalendoriaus puslapyje „January 16“ yra užrašas „K. K. (duomenys neskelbtini) M.

B. (duomenys neskelbtini) kalendoriaus puslapyje „February 23“ yra užraÅ¡as „Danija pasiÅ«lyt N. darbÄ iÅ¡ kitos anketos* surast P. M., sužinot kain.“ Puslapyje „March 1“ yra užraÅ¡ai „Pasmaukyt 300 210 min* tarp papų 400- 20 min* pačiulpti 500 20 min* 69 700- 20 min* pačiulpt ir pasidulkint 800- 20 min* cocteilis 1000-30 min* 1200-45 min* 1600- 60 min“ bei yra užraÅ¡as „PaÅ¡a (duomenys neskelbtini) (Danija)“. Juodos spalvos užrašų knygelė, kurioje yra užraÅ¡ai „(duomenys neskelbtini)“, „J. (duomenys neskelbtini)“;

„D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) iš.data10.03.2006“. Rudos spalvos užrašų knygutė „2009“ su merginų vardais, pavardėmis, asmens kodais bei kitais užrašais. Įvairiaspalvė, kartoniniu viršeliu užrašų knygelė, kurioje yra užrašai: (duomenys neskelbtini) bei kitais merginų numeriais. Žalios spalvos užrašų knygelė, kurioje yra suskirstytos pinigų sumos „Deni“, „mergos“, „kamerjer“, „apsauga“, Vivit“. Pilkšvos spalvos užrašų knygelė, kurioje yra užrašai su vardais bei telefono numeriais ( 6 t. b. l. 23-44, 45-54 ).Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kratos metu pas J.

L. paimtas mobilaus ryšio telefonas „G850+“ su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Skyriuje „adresų knyga“ yra sekantys įrašai: „(duomenys neskelbtini)“ (tai yra J. D. r.), skyriuje „Skambučiai visi“ 2011-02-15 14:31 buvo skambinta „(duomenys neskelbtini)“ (tai būtent N. V. nr.), 2011-02-07 10:37 skambinta „(duomenys neskelbtini)“ (tai yra J. D. nr.). Mobilaus ryšio telefonas „LG“ su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Skyriuje „adresų knyga“ yra įrašas:

„(duomenys neskelbtini)“, skyriuje „Išsiųsti pranešimai“ yra įrašas: 2011.01.30 17:40 į numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo užsienyje naudojosi D.). Naktinių klubų „Aeroflot“, „Bunnys“ ir „La Notte“ lankstinukai (5 t. b. l. 180-197, 6 t. b. l. 1-22).Iš 2011-03-31 daiktų, paimtų kratos metu pas I. R. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti reklaminiai bilietai-lankstinukai, ant kurių yra nurodyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I.

R. ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso J. L. bei el. paštas (duomenys neskelbtini). Naktinių klubų reklaminiai lankstinukai su užrašais „BUNNY‘S NIGHT CLUB“, „APERTO TUTI I GIORNI dalle 22.00 alle 04.00“, „AEROFLOT2“. Rausvos spalvos užrašų knygelė, kurioje yra užrašai su merginų vardais, telefonų numeriais ( 6 t. b. l. 59-71).Iš 2011-02-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. R. pateikė nešiojamus kompiuterius „ASUS X51RL“ ir „TOSHIBA“, reklaminius bilietus-lankstinukus (6 t. b. l. 73).Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta I.

R. pateikta užrašų knygelė, kurioje yra įrašas „(duomenys neskelbtini) Utena“, „(duomenys neskelbtini) Utena Važiuoja“ (tai būtent Valkūnaitės Nr.), mobilaus ryšio telefone „Samsung CGX-L700“ su SIM kortele, kurios numeris nežinomas, skyriuje „adresų knyga“ yra įrašas: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (tai yra Valkūnaitės Nr. ), asmens tapatybės kortelė, LR piliečio pasas (6 t. b. l. 85-106).Iš 2011-11-09 asmens kratos protokolo matyti, kad iš P. V. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1170“ su SIM kortele, lapeliai su PIN ir SuperPin kodais bei SIM kortelės laikiklis (9 t. b. l. 12 ).Iš 2012-01-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti asmens kratos metu pas P. V. paimtas telefonas „Samsung GT-E1170“ su SIM kortele, kurios numeris nežinomas, skyriuje „adresų knyga“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“, skyriuje „gautieji“ yra gautos dvi žinutės nuo adresato „(duomenys neskelbtini)“.

Lapelis su PIN ir SuperPIN kodais          (9 t. b. l. 26-34 ).IÅ¡ 2011-05-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolÄ matyti, kad nukentėjusioji K. B. (K.) nurodė, kad mergina nuotraukoje Nr. 4 (J. L.) yra labai panaÅ¡i į J., kuri jai pasiÅ«lė dirbti Danijoje, teikti seksualines paslaugas klientams už atlygį (2 t. b. l. 133-134,135).IÅ¡ 2011-05-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. B. (K.) nurodė, kad nuotraukoje Nr. 2 (I.

R.) yra J. draugė, kuri buvo kartu atvykusi su ja susitikti Vilniuje, Pelesos g., prie parduotuvės „Maxima“, sidabrinės spalvos automobiliu „Mersedes Benz“ ( 2 t. b. l. 136-137,138).IÅ¡ 2011-05-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolÄ matyti, kad nukentėjusioji K. B. (K.) nurodė, kad vyras nuotraukoje Nr. 2 (P. B.) yra labai panaÅ¡us į „P.“, kuris jÄ ir M. B. pasitiko Danijoje bei pasiimdavo pinigus, kuriuos jos uždirbdavo, teikdamos seksualines paslaugas klientams už atlygį (2 t. b. l.139-140, 141-142).             IÅ¡ 2011-12-29 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji K.

B. (K.) atpažino P. B. kaip asmenį, kuris kartu su dar vienu Å¡viesiu vaikinu, jÄ su M. B. pasitiko Danijoje, imdavo iÅ¡ jų pinigus, kuriuos jos uždirbdavo iÅ¡ klientų (2 t. b. l. 151-152).IÅ¡ 2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ matyti, kad nukentėjusioji M. B. nurodė, kad mergina nuotraukoje Nr. 4 (J. L.) yra labai panaÅ¡i į J. L., su kuria jos buvo susitikusios prie parduotuvės „Maxima“ Vilniuje ir kuri jai pasiÅ«lė vykti dirbti į Danija. Kartu su kita mergina sidabrinės spalvos „Mersedes Benz“ automobiliu nuvežė į Kauno autobusų stotį (2 t. b. l.176-177, 178-179).IÅ¡ 2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusioji M.

B. atpažino I. R., kaip merginÄ , kuri kartu su J. L. buvo atvykusi prie „Maxima“ parduotuvės sidabrinės spalvos automobiliu „Mersedes Benz“ bei vežė į Kauno autobusų stotį tuo pačiu automobiliu (2 t. b. l. 180-181,182-183).IÅ¡ 2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. B. nurodė, kad atpažįsta vyrÄ nuotraukoje Nr. 2 (P. B.), kaip S., kuris pasitiko jÄ Danijoje ir apgyvendino bute, kuriame nurodė joms teikti intymias paslaugas klientams už pinigus ( 2 t. b. l. 184-185,186-187).IÅ¡ 2011-12-29 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji M.

B. atpažino P. B., kuris jas pasitiko Danijoje, nuvežė į butÄ , atveždavo maisto. Buvo kaip jų prižiÅ«rėtojas. Tai tas pats asmuo, kurį apklausų metu įvardijo PaÅ¡a ( 2 t. b. l. 195-196).IÅ¡ 2012-01-19 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. B. atpažino M. D., apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.(2 t. b. l. 199-200)IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių iÅ¡mokų skyriaus pažymos matyti, kad M.

B. buvo mokama iÅ¡moka vaikui ir Å¡alpos naÅ¡laičių pensija, po 232 Lt kas mėnesį (2 t. b. l. 155).IÅ¡ 2011-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. K. nurodė, jog moteris nuotraukoje Nr. 4 ( J. L.) panaÅ¡i į moterį, kurios vardas J., kuri kartu su kita moterimi vežė jÄ Ä¯ oro uostÄ (3 t. b. l. 29-30,31).             IÅ¡ 2011-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusioji D.

K. atpažino I. R., kuri jai padėjo iÅ¡vykti dirbti į ItalijÄ Â Â Â Â Â Â (3 t. b. l. 32-33, 34). D. K. pripažinta nukentėjusiÄ ja ir civiliniu ieÅ¡kovu, pareiÅ¡kė 3 000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl moralinės žalos. ( 3 t. b. l. 26, 27, 28) Dėl veikų vertinimo Nukentėjusios N. V. ir J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes, t.y. nurodė tuos pačius asmenis, kurie organizavo jų kelionę į DanijÄ , tas pačias iÅ¡vykimo aplinkybes, laikÄ , kurį iÅ¡buvo, vietÄ - adresÄ Danijoje, kur jos buvo laikomas ir turėjo dirbti prostitutėmis, asmenis, kurie jas pasitiko ir prižiÅ«rėjo, todėl netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo.

Be to jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai. N. V. atliekant asmens atpažinimÄ pagal nuotraukas atpažino I. R., kaip asmenį, užverbavusiÄ jÄ darbui Italijoje, o vėliau Danijoje, grasinusiÄ jai ir reikalavusiÄ pinigų arba surasti dvi merginas vietoj savęs. Taip pat atpažino J. L. kaip asmenį, kuri kartu su I. R. buvo atvykusios pas jÄ Ä¯ namus ir reikalavo pinigų ir paėmė jos dokumentÄ . Atpažino ir P. B. kaip asmenį, kartu su M. D. pasitikusį jas Danijoje, nuvežusį į butÄ ir pasakiusį, kad reikės dirbti prostitutėmis.

J. D. taip pat atpažino tiek J. L., tiek I. R., tiek P. B..ApžiÅ«ros protokolo duomenys, užfiksuoti apžiÅ«rėjus nukentėjusiajai N. V. priklausančiÄ elektroninio paÅ¡to dėžutę, patvirtina, kad N. V. pasiÅ«lymÄ dirbti Italijoje gavo iÅ¡ J.. Nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina ir bankų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad J. D. ir N. V. sÄ skaitas po 40 litų papildė bÅ«tent I. R.. Nukentėjusių N. V. ir J. D. parodymus, jog joms atvykus į Vilnių, jas į namus parsivežė I.

R., kur liepė pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡tus, kad jos skolingos po 1000 litų, patvirtina tyrimo metu paimti „vekseliai“ iÅ¡ kurių matyti, kad J. D. ir N. V. skolingos J. L. po 1000 litų. Nukentėjusios vienodai ir nuosekliai parodė, kad bÅ«damos Italijoje jos bendravo tiek su I. R., tiek ir su J. L.. Nukentėjusios nurodo, kad ir vieno tokio pokalbio metu jos pasiskundė, jog mažai moka, t.y. uždarbis neatitinka žadėto ir tada iÅ¡ kaltinamųjų sulaukė pasiÅ«lymo vykti į DanijÄ , dirbti tokio paties darbo, kur galės uždirbti po 2000 Lt per savaitę.

Nukentėjusios teigia, jog joms buvo pasakyta, kad bilietai į DanijÄ nieko nekainuos, kad bute jos gyvens dviese. Kaltinamoji J. L. teigia, kad į DanijÄ nukentėjusios važiavo pačios, tik paprašė joms nupirkti bilietus ir ji nupirko. Tokie kaltinamosios paaiÅ¡kinimai vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Be nukentėjusiųjų parodymų, tokius J. L. paaiÅ¡kinimus paneigia ir kitos kaltinamosios I. R. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. R. nurodė, kad vienÄ dienÄ , jai J.

D. paskambino ir pasakė, kad jos nori važiuoti į DanijÄ ir paklausė ar gali nupirkti bilietus. J. D. paaiÅ¡kino, kad į DanijÄ nori važiuoti todėl, kad ten lengvesni pinigai. Ji nesigilino kodėl, pas kÄ , o tiesiog kitÄ dienÄ pasakė J. L., kad merginos nori važiuoti į DanijÄ . J. L. pasakė todėl, kad ji pati negalėjo joms surasti Danijoje darbo. Vėliau J. L. jai liepė perduoti merginoms, kad 4 val. ryto jas atvažiuos paims iÅ¡ klubo ir nuveÅ¡ iki oro uosto, ten jau bus užsakyti bilietai.

Teisminio nagrinėjimo metu I. R. patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės yra teisingi. Minėti I. R. parodymai paneigia J. L. tvirtinimÄ , jog nukentėjusios į DanijÄ važiavo savo iniciatyva ir ji nežino kur ir kokio darbo dirbti. I. R. parodymai, kad apie nukentėjusiųjų apsisprendimÄ važiuoti į DanijÄ J. L. pasakė todėl, kad pati negalėjo toje Å¡alyje surasti darbo, rodo, kad ne pačios nukentėjusiosios ieÅ¡kojo ar susirado darbÄ Danijoje, o bÅ«tent tÄ darbÄ surado kaltinamosios.

IÅ¡ I. R. parodymų matyti, kad tokia informacija J. L. nenustebino ir greitai gavo iÅ¡ jos nurodymÄ pasakyti merginoms kada jos bus vežamos į oro uostÄ vykimui į DanijÄ . Tai netiesiogiai patvirtina nukentėjusiųjų žodžius, jog bÅ«tent iÅ¡ kaltinamųjų (darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent iÅ¡ J. L.) buvo pasiÅ«lymas tolimesniam darbui vykti į DanijÄ . Be to Å¡ie parodymai patvirtina, kad tiek J. L., tiek I. R. pastoviai palaikė ryšį su nukentėjusiomis, sprendė jų darbo vietos keitimo klausimus.Daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad bilietai buvo rezervuoti elektroniniu paÅ¡tu, kurio adresas (duomenys neskelbtini).

Bilietai buvo rezervuoti J. D. ir N. V. skrydžiui iÅ¡ Milano į BudapeÅ¡tÄ ir iÅ¡ BudapeÅ¡to į KopenhagÄ . Nukentėjusios N. V. ir J. D. vienodai parodė, kad jas oro uoste Danijoje pasitiko du lietuviÅ¡kai kalbantys vaikinai, kurie rodė joms asmens dokumentus D. D. ir N. B. vardais. Abi atkreipė dėmesį, kad N. B. pase neatitiko nuotrauka.Abi nukentėjusios, tai yra N. V. ir J. D. parodė, kad lietuviai vaikinai jas vežė dėl pokalbio apie darbÄ . Susitiko ir kalbėjo su moterimi vardu Luna, kuri kalbėjo angliÅ¡kai.

To pokalbio metu galutinai suprato, kad turės dirbti prostitutėmis. Ta moteris joms davė kainoraÅ¡tį, kuriame buvo nurodytos paslaugos ir jų kainos. KÄ sakė ta moteris, joms vertė abu vaikinai. Po to tie vaikinai jas nuvežė į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina iÅ¡ Danijos Karalystės gauta medžiaga pagal teisinės pagalbos pavedimÄ . Joje nurodyta, kad toks adresas yra, kad Å¡ių patalpų savininkė yra nekilnojamojo turto agentÅ«ra, kuri pagal nuomos sutartį nuo 2004 m. lapkričio 17 d. buvo iÅ¡nuomojusi L.

R., kuri Danijos policijai gerai žinoma dėl viešnamių laikymo. Taip pat, kaip nurodyta atsiųstuose dokumentuose, šiuo adresu 2010 m. gegužės 19 d. ir 2010 m. liepos 23 d. Danijos policija rado U. S., ir kuri abu kartus pranešė, kad dirba prostitute.Tai neabejotinai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad toks adresas yra, kad namas tuo adresu išnuomotas moteriai vardu Lone, kad ta moteris Danijos policijai yra gerai žinoma dėl viešnamių laikymo ir, kad tame name dirbo mergina, besiverčianti prostitucija. Nukentėjusioji J.

D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė L. telefono numerį (duomenys neskelbtini). Danijos Karalystės gautuose dokumentuose nurodyta, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. J. vardu, tačiau policijos registre užfiksuota, kad L. R. Å¡iuo mobiliojo ryÅ¡io numeriu naudojosi keletÄ kartų. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiųjų nurodytas asmuo L. yra, telefono numeris, kurį nurodė J. D., yra ir juo naudojasi bÅ«tent tas pats asmuo, kurį ir įvardijo nukentėjusios. Nukentėjusios nurodė, kad M.

D. Danijoje naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o N. B. - (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, J. D. tyrėjams pateikė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Jį apžiÅ«rėjus, nustatyta, kad telefono adresų knygoje yra įvesti įraÅ¡ai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei jos susiraÅ¡inėjimas su J. L., su „Paska, „Marko“.Kaip matyti iÅ¡ Danijos teisėsaugos pareigÅ«nų atsiųsti telefonų skambučių iÅ¡klotinių priedo Nr. 4, telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nukentėjusios teigimu naudojosi PaÅ¡a, nuo 2011-02-02 19 val. 59 min. iki 2011-02-07 d. 22 val. 07 min. net 18 kartų kontaktavo su J.

D. ir N. V..Nukentėjusiųjų parodymus, kad jos dar bÅ«damos Danijoje susiekė su L. M. praÅ¡ydamos pagalbos, patvirtina apklausti liudytojai L. M. ir E. B.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad nuvykę nurodytu adresu į DanijÄ rado merginas iÅ¡sigandusias, pavargusias, bei, kad kelionės metu merginoms kažkas pastoviai skambino, tačiau jos neatsiliepė. Å ie liudytojai taip pat patvirtino, kad N. V. buvo pamuÅ¡ta akimi.Liudytojas A. S. patvirtino N. V. parodymus ir paaiÅ¡kino, kad pas jÄ buvo atvykę dvi merginos (teismo salėje atpažino, jog tai I.

R. ir J. L.). Kurį laikÄ N. V. pabendravusi su tomis merginomis, atėjusi į kambarį pasiėmė savo asmens tapatybės kortelę. Paklausta kam, ji atsakė „reikia joms paduoti vietoj pinigų kaip užstatÄ â€œ.Nors kaltinamoji J. L. neigia ėmusi iÅ¡ N. V. jos asmens tapatybės kortelę, tačiau tai be nukentėjusios parodymų patvirtina M. B. nurodydama, kad jai J. davė N. V. asmens dokumentÄ , kurį ji paliko pas P. Danijoje. K. K. taip pat patvirtino, kad M. J. davė svetimÄ dokumentÄ . Taigi kaltinamosios parodymai Å¡ioje dalyje taip pat paneigti pilnumoje.Kaltinamoji J.

L. neigia pažinojusi P. B., tačiau tokie jos parodymai vertinami kritiÅ¡kai. Ji pati duodama parodymus teisme, pripažino, kad du kartus yra skambinusi asmeniui vardu P.. PirmÄ kartÄ skambino tam, kad užsitikrinti, jog jis grÄ Å¾ins pinigus už merginas į DanijÄ , o antrÄ kartÄ - kai jis pasakė, kad merginų nebėra. Tai, jog J. L. bendravo su P., patvirtina telefono apžiÅ«ros duomenys. J. D. telefono atmintyje yra iÅ¡likusi iÅ¡ J. L. 2011-02-07 raÅ¡yta sekančio turinio žinutė: “aÅ¡ viskÄ Å¾inau, man reikia siÅ«liuko, kaip prie jų prisikabinti.

Ar Jums grasino P. su M.“. Taip pat iÅ¡likusi 2011-02-07 žinutė, kurioje J. L. praÅ¡o pasakyti kainas. Taip pat J. L. siuntė SMS klausdama: “J., o kas N. sumušė. Tik tiesÄ . Klientas ar tie P. su M.. AÅ¡ dabar spaudžiu ant to, kad Jums ten grasino ir Jus dėl to iÅ¡važiavot“. Be to iÅ¡ J. L. buvo paimtas kalendoriaus lapelis su K. ir B. kodais, bei telefono numeriu, kuris užvardintas P. ir tas numeris atitrinka numerį, kuriuo naudojosi P. B.. Neatmestina, kad tiek J. L., tiek I. R. galėjo betarpiÅ¡kai su P. B. ir asmeniu vardu M. nebendrauti, t.y. galėjo bÅ«ti jų betarpiÅ¡kai nematę, nepažinoti iÅ¡ veido, o pažintis apsiriboti tik bendravimu internetinėje erdvėje, tačiau akivaizdu, kad jos žinojo, jog tokie asmenys yra, žinojo jų vardus, žino kuo jie užsiima.KritiÅ¡kai vertinami J.

L. parodymai, kad ji N. V. negrasino, o tik norėjo atsiimti pinigus už lėktuvo bilietus, o taip pat I. R. parodymai, kad ji aplamai nieko nežino apie pinigų reikalavimÄ , pokalbiuose nedalyvavo ir tuo nesidomėjo.Pas J. L. rastas N. V. raÅ¡telis, kuriame ji nurodė pasiskolinusi iÅ¡ J. L. 2600 eurų ir pažada grÄ Å¾inti iki vasario 13 d. IÅ¡ pačios J. L. parodymų matyti, kad lėktuvo bilietai nekainavo tokios sumos. Kaip nurodo pati kaltinamoji, ji norėjo uždirbti (gauti pajamų) iÅ¡ to. Be to, kaip jau yra minėta, N. V. ir J.

D. į DanijÄ skrido ne savo atsakomybe, o įkalbėtos kaltinamųjų, tariamai į kitÄ darbo vietÄ . Kaip nurodo nukentėjusios, joms buvo pasakyta, kad naujoje darbo vietoje jos gaus ženkliai didesnį atlyginimÄ ir kelionė bei gyvenimas Danijoje joms nieko nekainuos. Å ie parodymai nėra paneigti ir tai rodo, kad kaltinamosios neturėjo jokio pagrindo iÅ¡ jų reikalauti pinigų. IÅ¡ telefoninio pokalbio, vykusio 2011-02-09 matyti, kad J. L. kalbasi su I. R. apie Utenoje esančiÄ merginÄ , kuriÄ reikėtų paspausti.

I. R. sako, kad jai uteniÅ¡kė nekelia ragelio. Planuoja važiuoti į UtenÄ jos ieÅ¡koti. Po to kalba apie kitas merginas, kurias verbuoja darbui užsienyje. Planuoja kovo mėnesį tris merginas iÅ¡vežti į užsienį. Kalba, kad reikia pakeisti ten dirbančias merginas, kad nenutrÅ«ktų pajamų gavimas. IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-09, matyti, kad I. R. skambina N. V. ir reikalauja gražinti skolÄ už lėktuvo bilietus arba atidirbti arba suieÅ¡kot merginų, kurios važiuotų dirbti į užsienį.IÅ¡ pokalbio, vykusio 2011-02-15 matyti, kad I.

R. skambina N. V. ir reikalauja skolos bei gÄ sdina berniukais.IÅ¡ SMS 2011.02.17 matyti, kad N. V. gavo tokio turinio žinutę: „Tai paskutinis perspėjimas: jeigu per artimiausias 5 d. neįvykdysi savo piniginiu įsipareigojimu, byla bus perduota teismui!“ IÅ¡ N. V. pateiktame kompaktiniame diske esančių duomenų matyti, kokios sÄ lygos jai keliamos, kad atgautų savo asmens tapatybės kortelę ir bÅ«tų nuraÅ¡yta 2600 eurų skola J., t.y. surasti keturias merginas darbui Italijoje ar dvi merginas darbui Danijoje.

Darytina iÅ¡vada, kad merginų skaičius darbui Italijoje ir Danijoje skiriasi du kartus tik todėl, jog skiriasi darbas – Italijoje turėtų dirbti konsumatorėmis, o Danijoje prostitutėmis. Tai, jog nukentėjusioms buvo grasinama, įrodo ir apžiÅ«ros protokolo duomenys, gauti apžiÅ«rint N. V. elektroninį paÅ¡tÄ . 2011-02-08 gautas elektroniniu paÅ¡tu laiÅ¡kas tokio turinio „Dziaukitės kad nerodau kur gyvenat“. TÄ pačiÄ dienÄ gautas kitas laiÅ¡kas tokio turinio: “aiÅ¡ku, o kaip sekasi ieÅ¡kot panelių? Ar radai kÄ nors ?“.Be to I.

R. 2011 m. vasario 7 d., apie 12 val., neturėdama teisėtu pagrindo, atvirai, kalbėdama telefonu su J. D., pokalbio metu panaudodama psichinę prievartÄ , savo naudai vertė J. D. perduoti savo turtÄ â€“ 1050 eurų (3622 litų) arba atsiųsti prostitucijai dvi merginas už tariamai patirtas iÅ¡laidas dėl jos pabėgimo iÅ¡ Danijos. Kaltinamoji I. R. savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusios J. D. parodymais. Nukentėjusioji parodė, kad vasario 7 d., jai paskambinusi I.

R. priekaiÅ¡tavo už tai, kad jos pabėgo iÅ¡ Danijos, reikalavo 1050 eurų ir grasino. Grasinimai buvo iÅ¡sakyti tokie, kad trečio varianto nebus. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji, ji jai iÅ¡sakytus grasinimus suprato kaip realius, kad su ja ir N. V. gali susidoroti. N. V. patvirtino, kad jai paskambinusi J. D. pasisakė, apie skambutį ir, kad reikalauja pinigų. Netikėti Å¡iais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, kadangi juos faktiÅ¡kai patvirtina tolimesni anksčiau minėti telefoniniai pokalbiai bei įvykiai – t.y. abi kaltinamosios vyko pas N. V. ir prievartavo turtÄ , reikalaudamos pinigų iÅ¡ N. V. dėl tos pačios priežasties, tai yra už pabėgimÄ iÅ¡ Danijos.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad I. R. nebuvo paÅ¡alinis ar atsitiktinis asmuo tiek reikalaujant pinigų iÅ¡ nukentėjusiųjų, tiek siekiant įtraukti į prostitucijÄ ir iÅ¡ to pelnytis, o pati buvo aktyvi Å¡ių nusikalstamų veikų vykdytoja, puikiai žinojo kokiam darbui Danijoje verbuojamos merginos. Akivaizdu, jog J. L. ir I. R. veikė kartu kaip bendrininkės, derino savo veiksmus ir siekė bendrų tikslų. Nukentėjusioms buvo atliktos teismo psichiatrinės - teismo psichologinės ekspertizės. IÅ¡vadose abiems nukentėjusioms nustatyta miÅ¡ri nerimo ir depresinė reakcija.

Tai patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė. Abi nukentėjusios, atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektÄ bei mÄ stymÄ , negalėjo aktyviai prieÅ¡intis įtariamiesiems, iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ , kadangi jautė pagrįstÄ baimę dėl savo gyvybės. Abiem nukentėjusioms atminties sutrikimų nenustatyta, polinkis fantazuoti neiÅ¡ryÅ¡kėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. L. (t. 6, b.l. 150 – 151) pripažino savo kaltę, davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, nurodydama kaip ir kokiu bÅ«du N. V. ir J.

D. iÅ¡vyko į DanijÄ , kokio darbo jos vyko dirbti. Taip pat patvirtino, kad merginas siuntė PaÅ¡ai, su kuriuo susipažino susiraÅ¡inėjant internetu (atsakė į jo paklausimÄ ar neturi merginų darbui prostitutėmis). Å ie parodymai duoti dalyvaujant advokatui, pastabų dėl jo apklausos protokolo turinio niekas neturėjo. Å ie parodymai iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiųjų parodymais bei juos patvirtina kiti aukščiau aptarti objektyvÅ«s įrodymai (karatų protokolai, apžiÅ«rų protokolai ir t.t.).

Todėl teismas vadovaujasi Å¡iais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iÅ¡skyrus parodymų dalį, jog N. V. ir J. D. iÅ¡ anksto žinojo, kad į Danija vyksta dirbti prostitutėmis. Tai, jog nukentėjusios iÅ¡ anksto žinojo, jog Danijoje reikės dirbti prostitutėmis, paneigia vėlesni jų veiksmai. Jos, sužinojusios kuo privalės verstis, atsiradus pirmai galimybei, kreipėsi pagalbos į artimus žmones ir nedelsiant pabėgo iÅ¡ Danijos. Kaltinamosios J. L. teiginiai, kad Å¡ie parodymai iÅ¡gauti naudojant spaudimÄ ar aplamai sugalvoti ir suraÅ¡yti tyrėjos dėl aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių, vertinami kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das.

Visuma aptartų įrodymų neginčijamai įrodo, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, buvo panaudota apgaulė. Nustatyta, kad nukentėjusios J. D. ir N. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus, N. V. - naÅ¡laitė, viena auginanti mažametį vaikÄ , gaudavo tik 520 litų socialinę paÅ¡alpÄ , net neturėjo pinigų atvažiuoti iki Vilniaus. J. D. taip pat viena augino vaikÄ ir neturėjo už kÄ atvažiuoti net iki Vilniaus. Tai rodo, kad nukentėjusios N. V. ir J.

D. buvo itin pažeidžiamos. Tai, kad J. L. ir I. R. žinojo nukentėjusiųjų asmeninio gyvenimo aplinkybes ir suprato, kad jos yra pažeidžiamos, jas lengva įkalbėti bei jomis pasinaudoti, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. I. R. ir J. L. buvo nuvykusios pas nukentėjusias į namus, lankėsi jų gyvenamojoje vietoje, matė kur ir kaip jos gyvena, kalbėjo apie jų gyvenimo sÄ lygas. Tai, kad nukentėjusios kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo pažeidžiamos patvirtino ir liudytojai D.

S., A. S., L. M., A, A., I. S., A. D.. Akivaizdu, kad kaltinamosios J. L. ir I. R. žinojo ir suvokė sunkiÄ nukentėjusiųjų padėtį ir Å¡iomis aplinkybėmis pasinaudojo. P. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, nurodo, kad nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų nepažįsta ir nesupranta dėl ko ir kuo yra kaltinamas. Tokia jo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos bÅ«das. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti nukentėjusiųjų parodymais, kaltinamosios J.

L. ikiteisminio tyrimo metu duotas parodymais, kuriais teismas remiasi bei dokumentais, gautais pagal teisinės pagalbos pavedimÄ iÅ¡ Danijos Karalystės. KaltinamÄ jį be jokių abejonių atpažino nukentėjusios. Tai, kad jis galimai nebuvo betarpiÅ¡kai matęs kaltinamųjų J. L. ir I. R., nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimo daryme, kadangi pagal J. L. parodymus jie bendravo internetu. Gautuose dokumentuose iÅ¡ Danijos Karalystės nurodyta, kad policijos duomenų bazėje yra duomenų, jog 2011-02-17 ir 2011-02-23 N. B. yra pranešęs naudojęsis telefono numeriu +(duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodyta, kad Å¡is telefono numeris užfiksuotas ryÅ¡io tinkle nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2011 m. kovo 5 d., po to tas numeris nebenaudotas. Gautuose dokumentuose nurodytas N. B. ir jo naudotas telefono numeris atitinka nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. parodymus. Abi nukentėjusios parodė, kad Å¡is asmuo pasitikęs jas, prisistatė N. B., rodė asmens dokumentÄ . Nukentėjusios pateikė telefono numerį, kuris atitinka danų pareigÅ«nų pateiktus duomenis. Todėl akivaizdu, kad P. B. naudojosi svetimo asmens dokumentu, jo pavarde ir naudojosi tuo telefono numeriu, kurį ir nurodė nukentėjusios, bei kuris buvo užfiksuotas ir pas kaltinamÄ jÄ J.

L.. Danų pareigūnams N. B. yra žinomas ir kaip asmuo, vykdęs nusikaltimus. Jis 2011 m. vasario 17 d. buvo sulaikytas dėl vagystės. P. B. nurodo, kad važinėjo automobiliu Citroen markės. Tai patvirtina ir danų pareigūnai, nurodydami, kad N. B. važiavo Citroen markės automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis Citroen Evasion, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruotas J. V. vardu, kuri buvo santuokoje su P. V. (B.). Visa tai leidžia neginčijamai teigti, kad N. B. tai ir yra P. B..

Tuo pačiu tai patvirtina, kad P. B. 2011 m. vasario mėn. buvo Danijoje ir tai tik patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, bei paneigia paties kaltinamojo P. B. parodymus. Å iame epizode kaltinimas pareikÅ¡tas ir M. D.. Pats kaltinamasis neigia dalyvavęs darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku pastoviai gyveno Didžiojoje Britanijoje, dirbo Londone ir Danijoje nėra buvęs. Kaltinimas jam grindžiamas tuo, kad nukentėjusios J. D. ir N. V. atpažino jį kaip asmenį „Marko“ buvusį kartu su P. B..

Be to remiamasi tuo, jog nukentėjusios N. V. ir J. D. taip pat nurodė, kad kitas asmuo, tai yra M. (Marko) naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakydami į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , danų pareigÅ«nai atsakė, kad toks numeris yra, tačiau neturi duomenų apie jo naudotojÄ . Tačiau užfiksuota, kad Å¡is numeris tinkle užfiksuotas nuo 2011 m. sausio 23 d. iki 2011 m. vasario 10 d. tai yra bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai Danijoje buvo N. V. su J. D.. IÅ¡ to daroma kaltinime iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų parodymai yra teisingi ir tai patvirtina, jog antras asmuo su P. B. buvo bÅ«tent M.

D.. Tokia iÅ¡vada grindžiama prielaidomis, o ne objekyviais įrodymais.IÅ¡ tikrųjų nukentėjusios N. V. ir J. D. atpažino M. D.. J. D. nurodo, kad su juo prieÅ¡ keletÄ metų netgi gyveno tame pačiame bendrabutyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi J. D. įsitikinimas, jog Danijoje jas pasitikęs Marko ir M. D. yra vienas ir tas pats asmuo, susiformavo ne iÅ¡ karto, o palaipsniui. Neatmestina galimybė, kad Danijoje buvęs asmuo ir M. D. yra tiesiog panašūs. Atkreiptinas dėmesys, kad M.

D. du kartus yra dingę asmens dokumentai – vienÄ kartÄ Lietuvoje, o kitÄ kartÄ prieÅ¡ nagrinėjamus įvykius Londone. Å ie faktai yra užfiksuoti. Abi nukentėjusios nurodo, kad jas pasitikę vyrai rodė „savo“ dokumentus. Kaip yra nustatyta, P. B. rodė dokumentus N. B. vardu, t.y. svetimus. Tai kelia abejonių, jog antrasis asmuo rodė tikrus savo dokumentus. Neatmestina versija, kad nenustatytas asmuo galėjo pasinaudoti dingusiais M. D. dokumentais. Danijos pareigÅ«nai patvirtino, kad jų teritorijoje buvo naudojamas telefono numeris +455291 3120, tačiau jis niekaip tiesiogiai nesiejamas su M.

D.. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos J. D. ir N. V. Danijoje buvo nuo 2011-02-02 iki 2011-02-05, t.y. nuo trečiadienio iki Å¡eÅ¡tadienio (Å¡eÅ¡tadienį anksti ryte jos jau pabėgo). IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų – banko iÅ¡rašų, darbo laiko apskaitos tabelių, atlyginimų žiniaraščių matyti, kad tomis dienomis buvo naudojamasi M. D. mokėjimo kortele iÅ¡sigryninant pinigus bei atsiskaitant parduotuvėse Londone, jis fiksuotas kaip atvykęs į darbÄ ir dirbęs, jam už tas dienas priskaičiuotas atlyginimas (T. 10, b.l. 54 – 57, 84 – 89, 145, 152).

Å ie byloje pateikti objektyvÅ«s duomenys nėra paneigti. Nagrinėjant bylÄ teisme, buvo iÅ¡naudotos visos galimybės paÅ¡alinti nurodytus prieÅ¡taravimus. Kaltinimo teiginys, kad naudotis mokėjimo kortele galėjo ir kitas asmuo, yra tik prielaida. ApkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaidomis negalima. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Remiantis iÅ¡dėstytu, M. D. iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Byloje neabejotinai įrodyta, kad darant nusikalstamÄ veikÄ , Danijoje kartu su P. B. dalyvavo ir kitas asmuo.

Tuo pagrindu kaltinimas keičiamas nustatant, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 str. 2 d., padarė veikdami bendrininkų grupe J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad kaltinamieji J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo, veikdami bendrininkų grupėje pasinaudodami nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, negalėjimu aktyviai prieÅ¡intis, iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ , kadangi jautė pagrįstÄ baimę dėl savo gyvybės, bei panaudojant apgaulę, tai yra žadant gerai apmokamÄ darbÄ , verbavo, gabeno, perleido, įgijo ir laikė nelaisvėje du asmenis, siekdami jas įtraukti į prostitucijÄ ir pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos.

Tokia veika atitinka BK 147 str. 2 d. ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Be to visuma iÅ¡tirtų ir aukščiau aptartų įrodymų pilnai įrodyta, kad kaltinamosios J. L. ir I. R., veikdamos bendrininkų grupėje, neturėdamos teisėto pagrindo, panaudodamos psichinę prievartÄ â€“ grasindamos, vertė nukentėjusiÄ jÄ N. V. perduoti savo turtÄ , tai yra 2600 eurų, arba surasti dvi merginas darbui prostitutėmis, bei neturėdamos teisėto pagrindo, įgijo N. V. asmens dokumentÄ â€“ asmens tapatybės kortelę, jÄ laikė bei realizavo perduodant M.

B.. Be to I. R., neturėdama teisėto pagrindo, atvirai, kalbėdama telefonu ir panaudodama psichinę prievartÄ , savo naudai vertė J. D. perduoti savo turtÄ â€“ 1050 eurų (3622 litų) arba atsiųsti prostitucijai dvi merginas. Laikytina, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia ir atitinka BK 181 str. 1 d., 302 str. 1d., jos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos teisingai.Ikiteisminio tyrimo metu I. R. veikos dėl turto prievartavimo iÅ¡ N. V. ir J. D. kvalifikuotos kaip dvi atskiros veikos. Tačiau iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų aplinkybių matyti, kad abi Å¡ias veikas jungia tos pačios nukentėjusios (J.

D. ir N. V. kartu pabėgo iÅ¡ Danijos), tas pats laikas ir tie patys tikslai (pinigai buvo reikalaujami bÅ«tent už pabėgimÄ ). Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iuos nusikaltimus vienija vieninga tyčia, todėl tai laikytina tęstine veika. Todėl nėra pagrindo I. R. veiksmus N. V. ir J. D. atžvilgiu vertinti kaip du atskirus nusikaltimus. Laikytina, kad ji padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , veikdama grupėje su J. L. tik N. V. atžvilgiu, o J. D. atžvilgiu - veikdama viena.                           M.

B., K. B. (K.) epizodas Kaltinamieji savo kaltės Å¡iame epizode nepripažino. P. B. parodė, kad nukentėjusiųjų neprisimena. Danijoje yra buvęs, bet kur konkrečiai ir kada - nepamena. Kaltinamoji J. L. teigė, kad nukentėjusios sako netiesÄ , kadangi ji bendravo su jomis ir jos pasisakė, kad policija taip liepė sakyti ir jos sakė, nes bijojo dėl Å¡eimos. Kaltinamoji I. R. patvirtino vežusi J. L. susitikti su M. B. ir K. K. ir, nors jų pokalbis vyko automobilyje, ji jo negirdėjo, kadangi klausėsi muzikos ir kalbėjosi telefonu.

Taip pat nurodė, kad jai nėra žinoma apie tai, kad jos dirbo Danijoje prostitutėmis. Kaltinamųjų parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das.Nukentėjusioji M. B. parodė, kad kalbant su J. L., kartu buvo ir I. R.. K. K. patvirtino, kad jos buvo susitikusios su J. ir I. ir jos abi dalyvavo jų pokalbyje.M. B. parodė, kad joms buvo pasakyta, kad bilietai bus nupirkti, kad pinigų už kelionę grÄ Å¾inti nereikės. Buvo suraÅ¡yta sutartis, kurioje nurodyta, kad jei ji nevyks ir nedirbs, turės grÄ Å¾inti 2000 litų.

Kadangi ji tokių pinigų neturėjo, nebÅ«tų galėjusi jų grÄ Å¾inti, todėl bijojo atsisakyti dirbti ir sutiko dirbti, tokiÄ sutartį ir pasirašė. Dar bÅ«nant Lietuvoje, joms buvo pasakyta, kad jos gaus 50 procentų, o likusius pinigus reiks atiduoti vaikinui, vardu PaÅ¡a. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir K. B.. M. B. parodė, kad, nors ji turėjo asmens dokumentÄ , tačiau J. L. jai davė kito asmens dokumentÄ , iÅ¡duotÄ N. V. vardu, kad ji jį neÅ¡iotųsi prie savęs. J. L. jai dar pasakė, kad N. V. dirbo Danijoje tame pačiame bute.

Å iuos nukentėjusios parodymus patvirtino K. B. (K.). Ji parodė, kad M. B. buvo nepilnametė, todėl jai davė kitÄ pasÄ .Abi nukentėjusios nurodė, jog nors buvo žadėta, kad jos gaus 50 procentų uždirbtų pinigų, tačiau, nuvykus į vietÄ , PaÅ¡a joms paaiÅ¡kino, kad jos gaus tik 30 procentų, kadangi yra daugiau žmonių, su kuriais reikia dalintis.M. B. parodė, kad J. ir I. žinojo, kad jos dirba prostitutėmis. BÅ«dama Danijoje, ji telefonu bendravo su J. L., parašė jai SMS dėl pinigų, kad tokių pinigų, kokie buvo žadėti, ji neuždirba.

J. jai atrašė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins. Pirmoji iÅ¡ Danijos iÅ¡vyko K.. Ji iÅ¡vyko viena nes abiems kartu važiuoti neleido PaÅ¡a. Po kurio laiko ji buvo pervežta į kitÄ miestÄ , nes buvo pastebėta, kad namÄ stebi policija. Kai sužinojo, kad sulaikyta J. L., jai liepė važiuoti namo.Tas faktas, kad M. B. buvo liepta vykti namo iÅ¡ karto, kai tik Lietuvoje buvo sulaikytos J. L. ir I. R., įrodo, kad tarp P. B. (V.) ir kaltinamųjų buvo glaudus ryÅ¡ys, jie palaikė kontaktus, derino veiksmus.Nukentėjusios atpažino kaltinamuosius P. B., J.

L. ir I. R. ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo daryti atpažinimai.Netikėti nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitÄ papildančiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo. NuoseklÅ«s nukentėjusiųjų parodymai paneigia P. B. parodymus, kad jis nukentėjusiųjų neprisimena. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie bendravo daug kartų, jos aiÅ¡kiai ir detaliai nurodė kokius veiksmus jis atliko. Tai, kad nukentėjusios Danijoje bendravo su P. B. (buvo jo kontroliuojamos), patvirtina jo telefono apžiÅ«ros protokolo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad apžiÅ«rint P. B. telefonÄ skyriuje „adresų knyga“ yra įraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“.

Skyriuje „gautieji“ yra gautos dvi seksualinio pobūdžio SMS žinutės nuo adresato „(duomenys neskelbtini)“ apie ligas, kuriomis ji nuo klientų užsikrėtė.Kaltinamosios I. R. parodymai, kad ji tik vežė J. L. susitikti su M. B. ir K. K., tačiau jų pokalbio negirdėjo ir jame nedalyvavo, nes klausėsi muzikos ir kalbėjosi telefonu, paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų parodymais, kad pokalbyje dėl darbo Danijoje dalyvavo abi kaltinamosios.Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K.

K. buvo jauno amžiaus, nukentėjusios M. B. motina mirusi. Abiejų nukentėjusiųjų materialinė padėtis buvo labai sunki. IÅ¡ M. B. parodymų matyti, kad nuo pusės mėnesio ji su mažamečiu vaiku ir vyru galėjo valgyti tik batonÄ ir vandenį. Tai įrodo, kad ji gyveno labai sunkiomis sÄ lygomis, trÅ«ko pinigų net patiems bÅ«tiniausiems maisto produktams. Visa tai patvirtina, kad 2011 m. vasario mėn. nukentėjusios M. B. ir K. K. buvo itin pažeidžiamos, o tai suvokė ir Å¡iomis savybėmis pasinaudojo kaltinamosios J.

L. ir I. R.. Tai, kad nukentėjusios sutiko dirbti net prostitutės darbÄ , patvirtina jų pažeidžiamumÄ . Nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė. Kaltinamosios J. L. ir I. R., žinodamos, kad nukentėjusiųjų M. B. ir K. K. materialinė padėtis sunki, nukentėjusios jų pasiÅ«lymÄ Ä¯vertins kaip realiÄ galimybę pagerinti savo materialinę padėtį, nutylėdamos darbo sÄ lygas, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų prostitucijos ketina pelnytis kiti asmenys, pasiÅ«lė joms važiuoti į DanijÄ dirbti, melagingai nurodydamos, kad jos užsidirbs daug pinigų, tai yra pasinaudodamos ne tik nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, bet ir panaudodamos apgaulę įtikino nukentėjusias vykti dirbti į DanijÄ .Nukentėjusios tapo priklausomos, kadangi jos pasirašė sutartis.

Rastose sutartyse nurodyta, kad M. B. skolinga J. L. 2000 litų ir turi sumokėti iki 03-17 d. AnalogiÅ¡kai nurodyta ir kitoje sutartyje, tai yra, kad K. K. skolinga J. L. 2000 litų ir sumokėti iki 03-17d. Kaip nurodė nukentėjusioji M. B., sutartyje buvo nurodyta, kad jei ji nevyks ir nedirbs, turės grÄ Å¾inti 2000 litų. Tokių pinigų ji grÄ Å¾inti negalėjo, todėl, sužinojusi, kad reiks dirbti prostitute, bijojo atsisakyti dirbti ir dirbo. Taip pat, kaip nurodė K. K., ji bijojo pasakyti kad nedirbs ir PaÅ¡ai, nes bijojo jo, nežinojo kaip jis į tai sureaguos.

Å iame epizode nusikalstamų veikų padarymu kaltinimai pareikÅ¡ti ir M. D.. Kaip ir dėl pirmojo epizodo, M. D. savo kaltę neigia ir tvirtina, jog Danijoje nėra buvęs. Be ankstesniame epizode aptartų objektyvių duomenų (banko iÅ¡rašų, darbo laiko apskaitos tabelių, atlyginimų žiniaraščių) byloje yra pateikta ir kitų jo alibį patvirtinančių duomenų. Pagal nukentėjusiųjų parodymus, M. D. jos matė savaitgalį. IÅ¡analizavus galimÄ nukentėjusiųjų atvykimÄ Ä¯ DanijÄ ir iÅ¡vykimÄ , darytina iÅ¡vada, kad tai galėjo bÅ«ti 2011 m. vasario 18 – 20 dienomis.

Be jau minėtų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog M. D. kaltinime nurodytu laiku buvo Londone, yra pateikti duomenys (nuotraukos, vaizdo įraÅ¡as) patvirtinantys, kad M. D. 2011-02-19 Å¡ventė savo gimtadienį Londone. Visi Å¡ie duomenys nėra paneigti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji K. K., atliekant asmens atpažinimÄ pagal nuotraukÄ (t. 2, b.l. 143 – 144), M. D. neatpažino. Nagrinėjant bylÄ teisme, buvo iÅ¡naudotos visos galimybės paÅ¡alinti nurodytus prieÅ¡taravimus.

ApkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaidomis negalima. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Remiantis iÅ¡dėstytu, M. D. ir Å¡iame epizode iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje neabejotinai įrodyta, kad darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Danijoje, kartu su P. B. dalyvavo ir kitas asmuo. Nukentėjusios vienodai nurodo, kad toks asmuo buvo, nurodo kokius veiksmus atliko ir abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Todėl kaltinimas keičiamas nustatant, kad nusikalstamÄ veikÄ , M.

B. ir K. K. atžvilgiu padarė veikdami bendrininkų grupe J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo. Kaltinamųjų veika Å¡iame epizode ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 147 str. 1 d. ir 157 str. 1 d. Veika taip kvalifikuota, kadangi įvykio metu M. B. buvo nepilnametė ir tai įvertinta kaip prekyba vaiku. IÅ¡ tikrųjų 2011 m. vasario mėnesį M. B. turėjo tik 17 metų, tačiau tuo metu ji jau buvo iÅ¡tekėjusi, augino vaikÄ . Jungtinių tautų organizacijos Vaiko teisių apsaugos konvencijos 1 str. nurodyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomÄ Ä¯statymÄ jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.

LR civilinio kodekso 2.5 str. numato, kad asmuo iki 18 metų, sudaręs santuokÄ , įgyja visiÅ¡kÄ veiksnumÄ . Kadangi Å¡iuo atveju nukentėjusioji yra iÅ¡tekėjusi dar 2007 m. ir turinti savo vaikus, todėl vertinti, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vaikas, negalima. Nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. buvo pilnametė, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami nukentėjusiųjų M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi bei apgaule, tai yra žadėdami gerai apmokamÄ darbÄ , verbavo, gabeno, perleido ir įgijo du asmenis - K.

B. (K.) ir M. B. ir privertė jas verstis prostitucija. Visi kaltinamieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Tokia veika atitinka BK 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Å io straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra griežtesnė nei BK 157 str. 1 d. (didesnė minimali bausmė). Tačiau tai nelaikytina kliÅ«timi veikos perkvalifikavimui. Visų pirma perkvalifikuojant veikas sumažėja pačių veikų skaičius – vietoje dviejų nusikaltimų nustatoma, kad padarytas tik vienas. Jokios faktinės aplinkybės (nusikaltimo padarymo vieta, laikas, nukentėjusiųjų skaičius ir t.t.) nesikeičia, todėl kaltinamųjų teisės į gynybÄ nepažeidžiamos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime yra pasisakęs, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo turėti galimybę, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , paskirti teisingÄ bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikÅ¡tų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingÄ teismÄ , taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Tai reiÅ¡kia, jog teismas savo iniciatyva gali perkvalifikuoti veikÄ ir į sunkesnę. Tuo pagrindu J. L., I. R., P. B. veikos iÅ¡ BK 157 str. 1 d. (M. B. atveju) ir BK 147 str. 1 d. (K. K. atveju) perkvalifikuojama į vienÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 str. 2 d. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jos vyko į DanijÄ jau žinodamos, jog tenai teks užsiimti prostitucija. Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už veikÄ , panaÅ¡iÄ Ä¯ prekybÄ Å¾monėmis, t. y. už gabenimÄ asmens Å¡io sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Tačiau asmens sutikimas pagal BK 307 straipsnio 2 dalies prasmę turi būti savanoriškas ir duotas gerai suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes. Akivaizdu, kad asmens sutikimas, duotas dėl apgaulės poveikio, pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, negali būti laikomas savanorišku ir duotu suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes (LAT baudž. Byla Nr. 2K-361/2010). Kaip jau minėta, šiuo atveju M. B. ir K. K. tokiam darbui pasiryžo įkalbinėjamos kaltinamųjų dėl savo itin sunkios materialinės padėties.

Be to jos buvo priverstos pasiraÅ¡yti vekselius apie skolÄ kaltinamosios, kuriÄ turėtų atiduoti, jei atsisakytų dirbti prostitutėmis. Tai reiÅ¡kia, kad jų vykimas į DanijÄ dirbti prostitutėmis ir užsiiminėjimas prostitucija nelaikytinas savanoriÅ¡ku ir todėl kaltinamųjų veikos perkvalifikuoti į BK 307 str. 2 d. nėra jokio pagrindo.                           D. K. epizodas Kaltinamosios I. R. paaiÅ¡kinimai, kad darbo D. K. nesiÅ«lė, o siÅ«lė jos sesei, kad ji nežinojo, ar ji legaliai dirbo, ar ne, vertinami kritiÅ¡kai kaip pasirinktas gynybos bÅ«das.

Tokie kaltinamosios parodymai paneigti D. K. parodymais. Nukentėjusioji D. K. bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nebuvo, kadangi ji iÅ¡vykusi į užsienį. Tačiau ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Kaip matyti, apklausa buvo atlikta dalyvaujant tiek kaltinamai I. R., tiek ir jos gynėjui. IÅ¡ apklausos protokolo matyti, kad tiek I. R., tiek ir jos gynėjas turėjo teisę užduoti nukentėjusiajai klausimus ir ta teise pasinaudojo. Todėl teismas toje apklausoje užfiksuotus parodymus vertina kaip įrodymÄ ir vadovaujasi minėta apklausa.Nukentėjusioji D.

K. parodė, kad konsumatorės darbÄ Italijoje jai pasiÅ«lė bÅ«tent I. R., sakydama, kad gerai uždirbs - po 50 eurų per naktį. Jos teigimu, I. R. jai pastoviai skambino ir įkalbinėjo važiuoti, kadangi ji dvejojo. Sutikus važiuoti, Vilniuje jÄ pasitiko I. R.. Buvo nupirktas bilietas ir ji su kita mergina iÅ¡skrido. Nurodo, kad jau dirbdama Italijoje, telefonu toliau bendravo su I. R., rašė jai SMS žinutes apie tai kaip sekasi.Nukentėjusioji D. K. atpažino I. R., kuri jai padėjo iÅ¡vykti dirbti į ItalijÄ .

Netikėti nukentėjusios parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, nėra pagrindo. Pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ iÅ¡ Italijos gauti dokumentai patvirtina, kad I. R., buvo pažįstama su barų, į kuriuos buvo siunčiamos merginos, savininkais. Å ie dokumentai taip pat patvirtinta, kad buvo siunčiamos merginos darbui į jų barus. Tai reiÅ¡kia, jog I. R. puikiai žinojo kaip ir kokiomis sÄ lygomis Italijos baruose dirba merginos konsumatorėmis. Apklausta V. V. J. patvirtino, kad su merginomis, kurios dirba atlikėjomis - linksmintojomis nepasiraÅ¡oma jokio tipo darbo kontraktų.

Akivaizdu, jog I. R. Å¡ios aplinkybės taip pat buvo žinomos.Pačios kaltinamosios parodymai yra prieÅ¡taringi. Vienu metu ji neigia iÅ¡ viso, kad ji prisidėjo prie D. K. iÅ¡vykimo į ItalijÄ dirbti konsumatore. KitÄ kartÄ ji jau teigia, jog tiesiog nežinojo ar merginos tenai dirba legaliai, ar nelegaliai. IÅ¡ to perÅ¡asi iÅ¡vada, jog ji pripažįsta, jog organizavo D. K. vykimÄ Ä¯ Italija, tik nežino kokiomis sÄ lygomis ji ten dirbs.IÅ¡ nukentėjusios parodymų matyti, kad jos uždarbis iÅ¡imtinai priklausė tik nuo direktoriaus valios – jis galėjo duoti kažkokiÄ sumÄ , o kartais ir visai neduodavo.

Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, jog darbas nebuvo legalus. Darbo nelegalumÄ patvirtina ir tas faktas, jog dalis uždirbtų pinigų buvo persiunčiami kaltinamajai į LietuvÄ .Visuma aptartų įrodymų laidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent I. R. organizavo D. K. keliauti į ItalijÄ , ten nelegaliai dirbti. Kadangi I. R. įkalbėjo nukentėjusiÄ jÄ vykti į ItalijÄ , organizavo pačiÄ kelionę (nupirko bilietus) surado darbÄ , žinodama, kad bus dirbama nelegaliai, tai reiÅ¡kia, jog ji veikė tiesiogine tyčia.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir jis laikomas baigtu nuo to momento, kai pradedama organizuoti kelionė aukščiau nurodytais tikslais. NežiÅ«rint to, kad buvo vykstama į Europos sÄ jungos (kurios nare yra ir Lietuva) valstybę, BK 293 straipsnyje numatytos veikos pavojingumas dėl to nėra iÅ¡nykęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-125/2007).Remiantis iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad I. R. veika atitinka BK 293 str. 1 d. ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Dėl bausmių skyrimo Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.Skiriant bausmes pagal BK 147 str. 2 d.

K. B. (K.) ir M. B. epizode įvertinama tai, kad nors jos į prostitucijÄ buvo įtrauktos pasinaudojant jų pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi bei apgaule, tačiau visdėlto jos jau vykdamos į DanijÄ Å¾inojo kokį darbÄ dirbts ir tai buvo jų apsisprendimas. Skirdamas bausmes J. L. teismas atsižvelgia į tai, kad ji bÅ«dama pilnametė ir pakaltinama, padarė keturis nusikaltimus, iÅ¡ kurių du labai sunkÅ«s ir du apysunkiai. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. J. L. ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruota (T. 7, b.l. 158 – 162). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ji augina tris nepilnamečius vaikus. Be to įvertinama ir tai, kad ji buvo aktyvesnė darant nusikalstamas veikas. Už veikas, numatytas BK 147 str. 2 d., įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis ir skirtina.

Už veikas, numatytas BK 181 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., įstatymas numato alternatyvias bausmes – areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ . Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, už Å¡ias veikas jai skirtinos areÅ¡to bausmės. Atsižvelgus į asmenybę, Å¡eimyninę padėtį bei kitas aplinkybes, bausmės dydžiai už visas veikas parenkami artimi sankcijoje numatytam bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du.Kaltinamoji viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu kardomosios priemonės nustatytų apribojimų laikėsi.

Laikytina, kad kardomoji priemonė jai parinkta tinkamai ir iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistina. Skirdamas bausmę I. R., teismas atsižvelgia į tai, jog ji bÅ«dama pilnametė ir pakaltinama, padarė penkis nusikaltimus, iÅ¡ kurių du labai sunkÅ«s, vienÄ sunkų ir du apysunkius. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. I. R. ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruota (T. 8, b.l. 46, 48-50, 60, 158 - 160).

Už veikas, numatytas BK 147 str. 2 d. įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės rūšis ir skirtina. Už veikas, numatytas BK 181 str. 1 d., 293 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., įstatymas numato alternatyvias bausmes – areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ . Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, už Å¡ias veikas jai skirtinos areÅ¡to bausmės. Atsižvelgus į asmenybę bei kitas iÅ¡vardintas aplinkybes, bausmės dydžiai už visais veikas parenkami artimi sankcijoje numatytam bausmių vidurkiui.

Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.Kaltinamoji viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu kardomosios priemonės nustatytų apribojimų laikėsi. Laikytina, kad kardomoji priemonė jai parinkta tinkamai ir iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistina. Skirdamas bausmes P. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. P. B. anksčiau teistas ir nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Tai jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Administracine tvarka nebaustas, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (T. 9, b.l. 68, 72 – 75, 105 – 106). Už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė, įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Todėl tokia bausmės rūšis ir taikoma. Įvertinus jo asmenybę, kitas išvardintas aplinkybes, tai, kad pats betarpiškai smurto ar grubios prievartos nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, bausmės dydis parenkamas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant.Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir vėlesnio jos tęsimo pagrindai nėra išnykę. Įrodyta, kad iki sulaikymo jis gyveno užsienyje ir darė nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia manyti, jog būdamas laisvėje jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl kardomoji priemonė suėmimas jam paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civiliniai ieÅ¡kiniai ir ekstradicijos iÅ¡laidos Nukentėjusioji J. D. yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 3680 litų sumai turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 131 – 133). PareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. J. D. nurodo, kad 800 Lt iÅ¡leido kelionei iÅ¡ Danijos į namus, kuomet jos gelbėti atvyko L. M., 207 Lt ji sumokėjo Italijoje už nuvežimÄ iki oro uosto, 862 Lt - už lėktuvo bilietus iÅ¡ Lietuvos į ItalijÄ ir 1811 Lt - gyvenamÄ vietÄ Italijoje bei atskaičiuotÄ mokestį I.

R. ir J. L.. Tai, kad buvo patirtos iÅ¡laidos vykstant L. M. gelbėti nukentėjusiųjų iÅ¡ Danijos abejonių nekelia. Apie patirtas iÅ¡laidas teisme paaiÅ¡kino ir liudytojas L. M.. Å ios iÅ¡laidos laikytinos realiomis ir patirtos dėl kaltinamųjų veiksmų. Kaip turtinė žala pripažintina ir lėšos 207 Lt (60 eurų), sumokėtos Italijoje už nuvežimÄ Ä¯ oro uostÄ , kadangi Å¡i kelionė buvo inicijuota kaltinamųjų. Tačiau civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl žalos atlyginimo už kelionę į ItalijÄ , dėl mokesčio už gyvenamÄ bustÄ Italijoje ir dėl piniginių lėšų, kurias galimai sumokėjo kaltinamosioms klubas, negali bÅ«ti tenkinama.

I. R. ir J. L. nėra pareikšti kaltinimai dėl J. D. išsiuntimo ir įdarbinimo Italijoje. Todėl ši ieškinio dalis nėra šios baudžiamosios bylos dalykas. Tuo pagrindu civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažinamas iki 1007 Lt. Kadangi žala padaryta visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl žala priteistina solidariai.Iš dalies tenkinamas ir ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Neabejotina, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji J.

D. patyrė sukrėtimÄ , įtampÄ , baimę bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tai patvirtina ne tik pačios nukentėjusios, bet ir liudytojų parodymai. Be to, nukentėjusi teismo posėdžio metu nurodė, kad po Å¡io įvykio gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas gydytojus. Ekspertai, atlikę nukentėjusios teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę konstatavo, kad nustatoma miÅ¡ri nerimo ir depresijos reakcija ir tai yra patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ atsižvelgiama į tai, kad darant nusikalstamÄ veikÄ , buvo pasinaudota apgaule bei nukentėjusiųjų sunkia materialine padėtimi, pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu.

Taip pat įvertinama ir tai, kad J. D. neteko prieÅ¡ savo valiÄ užsiimti prostitucija. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių visuma, patirta neturtinė žala mažintina iki 20 000 Lt ir priteistina solidariai iÅ¡ kaltinamųjų. Nukentėjusioji N. V. taip pat pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3480 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 12, b.l. 134 – 136). Civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kas J.

D. ieÅ¡kiniui. Kaip turtinę žalÄ N. V. nurodo 600 Lt kuriuos iÅ¡leido kelionei iÅ¡ Danijos į namus, kuomet jos ir J. D. gelbėti atvyko L. M., 207 Lt kuriuos ji sumokėjo Italijoje už nuvežimÄ iki oro uosto, 862 Lt už lėktuvo bilietus iÅ¡ Lietuvos į ItalijÄ ir 1811 Lt už gyvenamÄ vietÄ Italijoje bei atskaičiuotÄ mokestį I. R. ir J. L.. Tais pačiais pagrindais, kurie nurodyti sprendžiant J. D. civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , N. V. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iÅ¡ dalies.

Su byloje nagrinėjamais nusikalstamais veiksmais siejama tik turtinė žala, kuri atsirado dėl kelionės išlaidų Italijoje iki oro uosto ir išlaidos, kurias nukentėjusioji patyrė bėgdama iš Danijos. Kita civiliniame ieškinyje nurodyta turtinės žalos dalis nėra šios bylos dalykas (plačiau apie tai pasisakyta motyvuose dėl J. D. ieškinio ir nebekartojama). Tuo pagrindu civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažinamas iki 807 Lt. Kadangi žala padaryta visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmais, žala priteistina solidariai.

IÅ¡ dalies tenkinamas ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti. Neabejotina, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji N. V. patyrė sukrėtimÄ , įtampÄ , baimę bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tai patvirtina ne tik pačios nukentėjusios, bet ir liudytojų parodymai. Kaip nurodo N. V., ir tai patvirtina J. D. bei liudytojai A. S., D. S., A. S., po Å¡ių įvykių N. V. netgi teko keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ekspertai, atlikę nukentėjusios teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę konstatavo, kad nustatoma miÅ¡ri nerimo ir depresijos reakcija ir tai yra patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgiama į tai, kad darant nusikalstamÄ veikÄ , buvo pasitelkta apgaulė, pasinaudota nukentėjusios sunkia materialine padėtimi, pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu. Taip pat įvertinama ir tai, kad N. V. neteko prieÅ¡ savo valiÄ užsiimti prostitucija, tačiau jos atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių visuma, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 22 000 Lt ir priteistinas solidariai iÅ¡ kaltinamųjų. 2011 m. birželio 13 d. buvo paskelbta P. B. (V.) paieÅ¡ka ir iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. 2011 m. rugpjūčio 2 d. kaltinamasis buvo sulaikytas Vokietijoje ir perduotas Lietuvai.

Jo ekstradicijos iÅ¡laidos sudaro 4838 litų. Sprendžiant iÅ¡laidų, susijusių su ekstradicija iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar asmuo buvo informuotas jog jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jam yra pareikÅ¡ti įtarimai. Ekstradicijos iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteistos tik tuomet, kai asmuo, žinodamas apie savo procesinę padėtį (įtariamasis), sÄ moningai slepiasi nuo ikiteisminio tyrimo. Å iuo atveju nėra duomenų, kad iki P. B. sulaikymo, jam buvo žinoma, kad jis yra pripažintas įtariamuoju.

IÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusios M. B. parodymų, galima daryti iÅ¡vada, jog P. B. buvo žinoma, jog Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis ir toje byloje įtarimai pareikÅ¡ti J. L. ir I. R., tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jam buvo žinoma, kad ir jis pats toje byloje yra pripažintas įtariamuoju. Tuo pagrindu ekstradicijos iÅ¡laidos iÅ¡ jo nepriteistinos. Nuosavybės teisių apribojimÄ J. L. turtui – butui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1098-9006-0614:0002 ir automobiliui BMW 740, v/n (duomenys neskelbtini) - palikti galioti ir į šį turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civiliniams ieÅ¡kiniams padengti.Nuosavybės teisių apribojimÄ I.

R. turtui – automobiliui Mercedes Benz C200, v/n (duomenys neskelbtini) - palikti galioti ir į šį turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civiliniams ieÅ¡kiniams padengti.   Nuosavybės teisių apribojimÄ P. B. turtui – piniginėms lėšoms 1440 eurų ir 2170 Danijos kronų, saugomiems Utenos apskrities VPK finansų skyriaus kasoje - palikti galioti ir į šį turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civiliniams ieÅ¡kiniams padengti.Nuosavybės teisių apribojimÄ M. D. turtui – piniginėms lėšoms 38 svarams ir 54 centams, saugomiems Utenos apskrities VPK finansų skyriaus kasoje - panaikinti.Kratos ir daiktų poėmio protokolu iÅ¡ J.

L. paimtus daiktus: telefonus, darbo kalendorius, užrašų knygutes ir kompiuterį, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti J. L.. Kratos ir daiktų poėmio protokolu iÅ¡ I. R. paimtas daiktus: užrašų knygeles, kalendorius, telefonÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti I. R..IÅ¡ J. D. paimtus užraÅ¡us, dokumentus ir bagažo dokumentus grÄ Å¾inti J. D.. IÅ¡ P. B. paimtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti P. B..Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. teismas N  U  S  P  R  E  N  D  Ė :

M. D. dėl kaltinimo pagal BK 147 str. 2 d. ( N. V. ir J. D. epizodas), vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .M. D. dėl kaltinimo pagal BK 147 str. 1 d., ir 157 str. 1 d. ( M. B. ir K. B. epizodas), vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo darant Å¡ias nusikalstamas veikas.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje M.

D. panaikinti.Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2011-11-18 nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ M. D. turtÄ â€“ pinigines lėšas 38 svarams ir 54 centams, saugomiems Utenos apskrities VPK finansų skyriaus kasoje.J. L. pripažinti kalta pagal BK 147 str. 2 d. (dviejuose epizoduose), 181 str. 1 d., 302str. 1 d. ir jai paskirti bausmes:pagal BK 147 str. 2 d. (N. V. ir J. D. epizodas) laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 181 str. 1 d. areÅ¡tÄ 70 (septyniasdeÅ¡imčiai) parų;pagal BK 302 str. 1 d. areÅ¡tÄ 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imčiai) parų;pagal BK 147 str. 2 d. (M.

B. ir K. K. epizodas) laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. 6 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-02-28 iki 2011-09-01.J.

L. paskirtas kardomas priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.I. R. pripažinti kalta pagal BK 147 str. 2 d. (dviejuose epizoduose), 181 str. 1 d., 302str. 1 d., 293 str. 1 d. ir jai paskirti bausmes:pagal BK 147 str. 2 d. (N. V. ir J. D. epizodas) laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 181 str. 1 d. areÅ¡tÄ 70 (septyniasdeÅ¡imčiai) parų;pagal BK 302 str. 1 d. areÅ¡tÄ 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imčiai) parų;pagal BK 293 str. 1 d. areÅ¡tÄ 90 (devyniasdeÅ¡imčiai) parų;pagal BK 147 str. 2 d. (M.

B. ir K. K. epizodas) laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-02-28 iki 2011-06-02.I.

R. paskirtas kardomÄ sias priemones – piniginį užstatÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.P. B. pripažinti kaltu pagal BK 147 str. 2 d. (dviejuose epizoduose) ir jam paskirti bausmes:pagal BK 147 str. 2 d. (N. V. ir J. D. epizodas) laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams; pagal BK 147 str. 2 d. (M. B. ir K. K. epizodas) laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams.PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«ta laikiname sulaikyme bei vykdant ekstradicijÄ ir suėmime nuo 2011-08-02 iki 2014-04-07.P. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Nukentėjusiajai J. D. priteisti 1007 (vienÄ tÅ«kstantį septynis) litus turtinei žalai atlyginti ir 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ J. L., I.

R. ir P. B. solidariai. Nukentėjusiajai N. V. priteisti 807 (aÅ¡tuonis Å¡imtus septynis) litus turtinei žalai atlyginti ir 22 000 (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ J. L., I. R. ir P. B. solidariai.Nuosavybės teisių apribojimÄ J. L. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1098-9006-0614:0002 ir automobiliui BMW 740, v/n (duomenys neskelbtini) - palikti galioti ir į šį turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civiliniams ieÅ¡kiniams patenkinti.Nuosavybės teisių apribojimÄ I.

R. turtui – automobiliui Mercedes Benz C200, v/n (duomenys neskelbtini) - palikti galioti ir į šį turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civiliniams ieÅ¡kiniams patenkinti.    Nuosavybės teisių apribojimÄ P. B. turtui – piniginėms lėšoms 1440 eurų ir 2170 Danijos kronų, saugomiems Utenos apskrities VPK finansų skyriaus kasoje - palikti galioti ir į šį turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civiliniams ieÅ¡kiniams patenkinti.Kratos ir daiktų poėmio protokolu iÅ¡ J. L. paimtus daiktus: telefonus, darbo kalendorius, užrašų knygutes ir kompiuterį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti J.

L.. Kratos ir daiktų poėmio protokolu iÅ¡ I. R. paimtas daiktus: užrašų knygeles, kalendorius, telefonÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti I. R..IÅ¡ J. D. paimtus užraÅ¡us, dokumentus ir bagažo dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti J. D.. IÅ¡ P. B. paimtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti P. B.. Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Panevėžio apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                   Sigitas Bagdonavičius