2021-06-02 Nr. AB-12150-3-61-3-01041-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2175-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01041-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norfos mažmena“, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 3R-116 „Dėl G. Č. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo nutrauktas pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundo nagrinėjimas dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis; 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundą iš naujo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 15 straipsnis skelbia, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir informacija. Inspekcija neteisėtai nedavė nurodymų duomenų valdytojui, tai galėjo padaryti pagal BDAR 58 straipsnį ir įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Norfos mažmena“ pateikti 2019 m. liepos 5 d. vaizdo įrašą, kurio prašė pareiškėjas, tačiau to nepadarė. Inspekcijos nurodymas kreiptis pakartotinai į UAB „Norfos mažmena“ dėl BDAR 15 straipsnyje nurodytos teisės įgyvendinimo yra neteisėtas ir nelogiškas. UAB „Norfos mažmena“ vengia pateikti minėtą vaizdo įrašą, todėl ir pakartotinai kreipusis nėra jokių garantijų, kad situacija nesikartos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, teisės aktais jiems priskirtas funkcijas vykdė aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje), neužtikrino tinkamo BDAR normų taikymo, todėl pareiškėjas patyrė 300 Eur neturtinę žalą. Dėl nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo pareiškėjas patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas ir apgautas, prarado pasitikėjimą valstybe ir valdžios įstaigomis.

4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas skundą Inspekcijai dėl jo teisės susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis (vaizdo įrašu) pažeidimo grindė tuo, kad jam 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu norfa@norfa.lt kreipusis į UAB „Norfos mažmena“ su prašymu pateikti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2019 m. liepos 5 d. įvykęs incidentas (leisti su įrašu susipažinti), jokio atsakymo ar prašyto vaizdo įrašo iš duomenų valdytojo negavo. Nagrinėjant pareiškėjo skundo dalį dėl BDAR 15 straipsnio pažeidimo, buvo pagrįstai tiriamos ir vertinamos tik tos aplinkybės, kurios sudarė faktinį skundo nagrinėjimo pagrindą, o pareiškėjo teismui pateiktame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Norfos mažmena“ iš Inspekcijos skundo nagrinėjimo metu siųstų raštų sužinojo apie pareiškėjo norą / prašymą gauti vaizdo įrašą, tačiau, nepaisant to, jo vis tiek nepateikė, neturi įtakos skundžiamos Sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui.

Skundo nagrinėjimo metu duomenų valdytojas UAB „Norfos mažmena“ neigė gavęs pareiškėjo prašymą dėl vaizdo įrašo pateikimo. Inspekcija ėmėsi įmanomų priemonių, tačiau surinktų duomenų neužteko vienareikšmei išvadai apie UAB „Norfos mažmena“ pareiškėjo 2019 m. liepos 10 d. siųsto elektroninio laiško su jame išreikštu pareiškėjo noru susipažinti su vaizdo stebėjimo įrašu gavimo / negavimo, padaryti. Inspekcija teigė, kad pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ), nutraukė pareiškėjo skundo dalies dėl BDAR 15 straipsnio pažeidimo nagrinėjimą (ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje 4 punkte).

Priešingą išvadą patvirtinančių argumentų ir (ar) įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė. Inspekcija nesutiko, kad privalėjo vadovautis BDAR 58 straipsniu ir UAB „Norfos mažmena“ duoti nurodymus, susijusius su vaizdo įrašo pateikimu pareiškėjui. Vadovaujantis ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Inspekcija duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui teikia nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta. Inspekcija, nutraukusi pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą, pareiškėjui išaiškino, kad toks sprendimas neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į UAB „Norfos mažmena“ dėl BDAR 15 straipsnyje įtvirtintos teisės įgyvendinimo.

Pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas. Pareiškėjas neįvardijo, dėl kokių konkrečių Inspekcijos (jos darbuotojų) veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė žalą, kaip pasireiškė tokių veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, kokios ir kaip teisės normos buvo pažeistos.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimo į skundą nepateikė, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo G. Č. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjas el. paštu kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“, prašydamas informacijos apie 2019 m. liepos 5 d. įvykius parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 10 d. el. paštu UAB „Sorbum LT“ personalo vadovė atsiuntė atsiprašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitiko vaizdo įrašo duomenų, tačiau nepaisant to, atsiprašė pareiškėjo, informavo, kad darbuotojas įspėtas elgtis mandagiai. 2019 m. liepos 10 d. pareiškėjas el. laišku kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“ prašydamas pateikti vaizdo įrašą. 2019 m. liepos 31 d. (gavimo data) pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su skundu dėl UAB „Norfos mažmena“ veiksmų, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją dėl sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas papildė skundą sutikdamas, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi 2019 m. liepos 31 d. skundo nagrinėjimo tikslais. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Tarnyba pareiškėjo skundo dalį dėl galbūt netinkamai tvarkomų pareiškėjo asmens duomenų persiuntė Inspekcijai. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Inspekcija informavo pareiškėją apie jo 2019 m. liepos 31 d. skundo nagrinėjimą Inspekcijoje. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Inspekcija kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“, UAB „Sorbum LT“ raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2R-4033(2.13.). 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Norfa mažmena“ el. laišku pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Norfos mažmena“ negavo pareiškėjo prašymo susipažinti su duomenimis. 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „Sorbum LT“ el. laišku pateikė atsakymą dėl 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjo laiško. 2019 m. rugsėjo 17 d. Inspekcija raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. 2R-4312(2.13.) kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“. 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „Norfos mažmena“ el. paštu pateikė atsakymą, jog dėl to, kad negavo pareiškėjo prašymo dėl vaizdo įrašo pateikimo, dėl to pareiškėjui nepateikė jokio atsakymo (nei neigiamo, nei teigiamo) į jo prašymą.

9. 2019 m. lapkričio 4 d. Inspekcija kreipėsi į pareiškėją raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2R-5194(2.13.), kuriame prašė pateikti 2019 m. liepos 10 d. el. laiško techninį aprašą, nurodė, kad informaciją, kaip parengti techninį aprašą, galima rasti internetiniame Inspekcijos puslapyje. 2019 m. lapkričio 12 d. Inspekcija raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2R-5304(2.13.) pareiškėjui suteikė informaciją apie tyrimo eigą. 2019 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas atsakė Inspekcijai, kad dėl techninių problemų jam nepavyko parengti el. laiško techninio aprašo; prisegė el. laiško ekrano kopijas, nurodė, kad jo 2019 m. liepos 10 d. laišką UAB „Norfos mažmena“ persiuntė Tarnyba. Inspekcija 2019 m. lapkričio 22 d. raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. 2R-5527(2.13.) dar kartą išaiškino procedūrą ir prašė pateikti 2019 m. liepos 10 d. el. laiško techninį aprašą. 2019 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas atsakė Inspekcijai, kad el. laiško aprašo parengti jam nepavyko. 2019 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas el. laišku kreipėsi į Inspekcijos Informacinių technologijų skyriaus patarėją V. Š. dėl pagalbos rengiant techninį aprašą. 2019 m. gruodžio 2 d. V. Š. el. laišku kreipėsi į pareiškėją, aiškino atliktinas procedūras. 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas informavo V. Š., kad jam nepavyko suformuoti techninio aprašo. 2019 m. gruodžio 17 d. Inspekcija informavo pareiškėją, kad skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 6 mėnesių nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 2019 m. gruodžio 18 d. Inspekcijos Informacinių technologijų skyrius parengė Išvadą „Dėl el. laiško gavimo“, kurioje nurodyta, kad 2019 m. liepos 10 d. laiškas buvo išsiųstas, tačiau nėra įmanoma nustatyti, ar šis laiškas tikrai pasiekė adresatą. Vien el. laiško išsiuntimas neparodo, jog el. laiškas tikrai pasiekė adresatą, nes laiškas dėl įvairių priežasčių galėjo grįžti siuntėjui, jį galėjo nufiltruoti / blokuoti / atmesti gavėjo el. pašto serveris, gavėjo kompiuteryje esanti antivirusinė programa ir pan. 2020 m. vasario 14 d. Inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R-116 „Dėl G. Č. skundo“, kurio 1 punktu nusprendė pareiškėjo G. Č. skundo dalies dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis nagrinėjimą nutraukti.

10. Teismas aptarė ADTĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl to, kas turi būti nurodoma skunde. Pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skunde ir jo 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildyme nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynybos dėl 2019 m. liepos 10 d. laišku paprašyto vaizdo įrašo ir atsakymo į šį laišką negavimo. Būtent pareiškėjas taip apibrėžė skundo ribas, būtent taip skundą nagrinėjo Inspekcija, taip skundą nagrinėjo teismas. Teismas nenagrinėjo kitų pareiškėjo kreipimųsi į UAB „Norfos mažmena“ ar vėlesnių jo 2019 m. liepos 10 d. el. laiško persiuntimų UAB „Norfos mažmena“.

11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar duomenų valdytojas nepažeidė BDAR 15 straipsnio nuostatų, būtina nustatyti, ar UAB „Norfos mažmena“ gavo 2019 m. liepos 10 d. pareiškėjo el. laišką. Inspekcija tokios aplinkybės nenustatė, o teismas tokiai išvadai pritarė. Nėra ginčo, kad pareiškėjas išsiuntė 2019 m. liepos 10 d. el. laišką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „Norfos mažmena“ šį laišką gavo. UAB „Norfos mažmena“ tai neigia. Inspekcija ir pareiškėjas ėmėsi aktyvių ir pakankamų veiksmų šia aplinkybei nustatyti – informavo pareiškėją apie el. laiško techninio aprašo suformavimą ir pateikimą, pareiškėjas bandė jį formuoti, tačiau dėl techninių kliūčių objektyviai to aprašo suformuoti buvo ir yra neįmanoma. Taigi Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių (neįrodyta, kad UAB „Norfos mažmena“ gavo pareiškėjo 2019 m. liepos 10 d. el. laišką) ir šios skundo dalies nagrinėjimą pagrįstai ir teisėtai nutraukė.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundą su 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildymu ir 2020 m. vasario 14 d. Inspekcija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimo 1 punktą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundo dalies dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis nagrinėjimą nutraukti. Todėl teismas pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą atmetė kaip nepagrįstą. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Inspekciją 2019 m. liepos 31 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

13. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti 300 Eur neturtinę žalą, nes nenustatė neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos būtinų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas G. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodė, jog reikalavimas susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, t. y. reikalavimas įpareigoti UAB „Norfos mažmena“ pateikti 2019 m. liepos 5 d. vaizdo įrašą, buvo aiškiai suformuluotas ir Inspekcijai pateiktas jo 2019 m. liepos 31 d. prašyme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas kreipėsi tik dėl atsakymo iš UAB „Norfos mažmena“ negavimo. UAB „Norfos mažmena“ nagrinėjamu atveju yra duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, o pareiškėjas yra duomenų subjektas (BDAR 4 straipsnio 1 punkte). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą Inspekcija jokių nurodymų dėl vaizdo įrašo pateikimo niekam nedavė, tuo pažeisdama BDAR 58 straipsnį.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog 2019 m. liepos 10 d. jis kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“, prašydamas pateikti vaizdo įrašą, yra patvirtinta skundžiamu teismo sprendimu, byloje esančiais įrodymais ir dokumentais, t. y. abejonių dėl kreipimosi į duomenų valdytoją fakto nėra, prašymas buvo pateiktas tinkamai, laikantis BDAR nustatytų procedūrų. UAB „Norfos mažmena“ nepareiškė jokių pastabų ar nurodymų dėl prašymo, kuriuo buvo prašoma pateikti vaizdo įrašą, pateikimo būdo ar formos. Duomenų subjekto teisių realizavimą teismas siejo su išsiųsto prašymo gavimo patvirtinimu. Iš Inspekcijos darbuotojo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjo išsiųstą el. laišką UAB „Norfos mažmena“ galbūt ignoravo, jo neperskaitė, todėl pareiškėjas negalėjo ir negali savo kompiuteryje suformuoti bei pateikti išsiųsto el. laiško aprašo, kaip įrodymo, jog adresatas laišką gavo, t. y. prašymo priėmimas ir fakto patvirtinimas nuo pareiškėjo veiksmų nepriklausė. Tokiu būdu buvo sukurta situacija, kad pareiškėjo teisių realizavimas, prašomo vaizdo įrašo pateikimas, priklausė išskirtinai nuo duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo – UAB „Norfos mažmena“, valios ir geranoriškumo. BDAR 28 straipsnio 3 dalies e) punkte įtvirtintos nuostatos įpareigoja UAB „Norfos mažmena“ taikyti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų įvykdyta prievolė atsakyti į prašymus pasinaudoti BDAR III skyriuje nustatytomis duomenų subjekto teisėmis, tačiau UAB „Norfos mažmena“ jokių priemonių netaikė ir veikė aplaidžiai, pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, nes išsiųstas prašymas nepriimtas ir neišnagrinėtas.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenurodė kokią reikšmę Inspekcijos ir UAB „Norfos mažmena“ susirašinėjimas turėjo atsisakant tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl UAB „Norfos mažmena“ įpareigojimo pateikti prašomą vaizdo įrašą. Duomenų subjektas jokių teisės aktų pagrindu nėra įpareigotas pakartotinai kreiptis į duomenų valdytoją ar duomenų tvarkytoją, jei pastarieji prašymo neperskaito ar prašymą ignoruoja. Pareiškėjo teisių realizavimą ir gynybą teismas nepagrįstai susiejo su prašymo priėmimu ir priėmimo fakto patvirtinimu ir nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad prašomas vaizdo įrašas nebuvo pateiktas dėl UAB „Norfos mažmena“ veiksmų (neveikimo) ar galimo aplaidumo. Pareiškėjas neatsakingas dėl UAB „Norfos mažmena“ aplaidaus elgesio.

18. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu aplinkybių vertinimu: teismas neatsižvelgė, kad Inspekcija net du kartus: 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 2R-4033 (2.13.) ir 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 2R-4312 (2.13.) kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“ dėl Inspekcijoje gauto prašymo įpareigoti UAB „Norfos mažmena“ pateikti prašomą vaizdo įrašą. Taigi UAB „Norfos mažmena“ žinojo apie pareikštą reikalavimą, tačiau vaizdo įrašo neteikė, nes yra suinteresuota neteikti. Teismas neįvertino, kad Tarnyba atskiru raštu kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“, paprašė išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. gautą prašymą (tą patį, kuris 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo persiųstas ir Inspekcijai), kuriame prašoma įpareigoti pateikti vaizdo įrašą ir paaiškinimus Tarnybai. Šį faktą patvirtina Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. raštas Nr. 4E-14596, atsiųstas pareiškėjui el. paštu. Pareiškėjo prašymas dėl vaizdo įrašo pateikimo buvo faktiškai įteiktas UAB „Norfos mažmena“, tik kitu būdu – per Tarnybą bei patvirtina aplinkybę, kad UAB „Norfos mažmena“ teikė Inspekcijai melagingą informaciją, kad negavo prašymo pateikti vaizdo įrašą. Dėl to Inspekcija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nutraukti prašymo dalies nagrinėjimą.

19. Pareiškėjas teigia, kad minėtą Tarnybos raštą gavo po kelių mėnesių po skundo teismui pateikimo, per teismo posėdį prašė jį prijungti prie bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą kviesti į posėdį Tarnybos Vartojimo paslaugų skyriaus specialistę L. Ž., kuri nagrinėjo pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. prašymą dėl įpareigojimo pateikti prašomą vaizdo įrašą ir galėjo papasakoti apie prašymo perdavimo UAB „Norfos mažmena“ aplinkybes, patvirtinti prašymo persiuntimo faktą. Teismas sprendime aiškino dėl skundo nagrinėjimo ribų, tačiau nemotyvavo ir nepasisakė, kokios konkrečios ribos neleido įvertinti visų įrodymų ir išnagrinėti visų bylai reikšmingų aplinkybių.

20. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija privalėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su jo prašymo nagrinėjimu, nurodyti UAB „Norfos mažmena“ patenkinti prašymą pateikti vaizdo įrašą (BDAR 1 d. c) p.), tačiau Inspekcija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, yra visi neturtinės žalos atlyginimo elementai. Valstybė neapgynė pareiškėjo teisių, Inspekcija be teisinio pagrindo priėmė Sprendimą, nepagrįstai nutraukė prašymo nagrinėjimą. Inspekcija, nurodydama pakartotinai kreiptis į pareiškėjo teisių pažeidėją dėl pažeistų teisių realizavimo, pažemino pareiškėjo orumą. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigia praradęs tikėjimą teisingumu, buvo pažemintas, prarado pasitikėjimą valstybe ir valdžios įstaigomis, jam buvo padaryta 300 Eur neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, neįvertinęs visų reikšmingų bylai įrodymų, pareiškėjo argumentų.

21. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus – Tarnybos Vartojimo paslaugų skyriaus 2020 m. birželio 5 d. raštą Nr. 4E-14596, pasirašytą el. parašu, ir šio rašto metaduomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

22. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė skundo / bylos nagrinėjimo ribas ir pagrįstai atsisakė priimti į bylą įrodymus bei tenkinti pareiškėjo procesinį prašymą dėl liudytojos iškvietimo, kaip nepatenkančius į skundo / bylos nagrinėjimo apimtį. Teismas pagrįstai paliko nepakeistą Inspekcijos sprendimo dalį, kuria buvo nutrauktas pareiškėjo skundo dalies dėl BDAR 15 straipsnio galimo pažeidimo nagrinėjimas. Tuo atveju, jei pagal skundo medžiagą Inspekcija negali padaryti vienareikšmės išvados, jog tam tikros aplinkybės iš tiesų egzistavo, priimamas sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą, vadovaujantis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nutraukus skundo nagrinėjimą Inspekcija neturi teisinio pagrindo duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui duoti privalomo pobūdžio nurodymų ar taikyti kitų BDAR įtvirtintų poveikio priemonių. Pareiškėjas nepaneigė teismo išvados pagrįstumo, nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų ir (ar) nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl teisiškai reikšmingos aplinkybės egzistavimo, kad UAB „Norfos mažmena“ gavo pareiškėjo siųstą 2019 m. liepos 10 d. elektroninį laišką su prašymu pateikti vaizdo įrašą. Nesant valstybės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumos, reikalavimo atlyginti neturtinę žalą tenkinti nėra pagrindo. Inspekcija pareiškėjui nurodydama, kad jis gali pakartotinai kreiptis į UAB „Norfos mažmena“, siekė ne pažeminti jo garbę ir orumą, o išaiškinti jo, kaip duomenų subjekto, teisių realizavimo tvarką. Tokie Inspekcijos veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 14 d. Sprendimo dalies, kuria buvo nutrauktas pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundo nagrinėjimas dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis, įpareigojimo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundą iš naujo bei 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, teisėtumo bei pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Prašo pridėti prie bylos įrodymus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo nepriimti.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos medžiagos naujus įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas – Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. raštą Nr. 4E-14596 bei šio rašto metaduomenis, įrodymų sąsajumo taisyklės neatitinka, todėl pateiktas prašymas netenkinamas ir apeliacinės instancijos teisme.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

29. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-982-552/2019).

30. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skunde ir jo 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildyme nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynybos dėl 2019 m. liepos 10 d. laišku paprašyto vaizdo įrašo ir atsakymo į šį laišką negavimo. Būtent taip buvo apibrėžtos skundo, kurį nagrinėjo Inspekcija, ribos, todėl pagrįstai ir teisėtai šiose ribose ir buvo tikrinamas Inspekcijos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pirmosios instancijos teisme. Teismas neturėjo teisinio nagrinėti kitų pareiškėjo kreipimųsi į UAB „Norfos mažmena“ ar vėlesnių jo 2019 m. liepos 10 d. el. laiško persiuntimų UAB „Norfos mažmenai“, nes pareiškėjo skundžiamoje Inspekcijos 2020 m. vasario 14 d. Sprendimo dalyje, kuria buvo nutrauktas pareiškėjo 2019 m. liepos 31 d. skundo nagrinėjimas dėl teisės susipažinti su tvarkomais duomenimis, minėti pareiškimai nebuvo nagrinėti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nesant duomenų, jog UAB „Norfos mažmena“ atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą vaizdo įrašą, nėra pagrindo ir spręsti dėl privalomo tokio įpareigojimo davimo.

31. Nagrinėjamu atveju, ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ).

32. Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. ADTAĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad duomenų valdytojų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir (ar) duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tinkamumą Inspekcija vertina pagal pareiškėjo skunde nurodytas ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėjamas duomenų valdytojo netinkamas veikimas (neveikimas) (24 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai, 6 dalis).

33. BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija: a) duomenų tvarkymo tikslai; b) atitinkamų asmens duomenų kategorijos; c) duomenų gavėjai arba duomenų gavėjų kategorijos, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, visų pirma duomenų gavėjai trečiosiose valstybėse arba tarptautinės organizacijos; d) kai įmanoma, numatomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis arba, jei neįmanoma, kriterijai, taikomi tam laikotarpiui nustatyti; e) teisė prašyti duomenų valdytojo ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis ar apriboti su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymą arba nesutikti su tokiu tvarkymu; f) teisė pateikti skundą priežiūros institucijai; g) kai asmens duomenys renkami ne iš duomenų subjekto, visa turima informacija apie jų šaltinius; h) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendimų priėmimo, įskaitant profiliavimą, ir, bent tais atvejais, prasminga informacija apie loginį jo pagrindimą, taip pat tokio duomenų tvarkymo reikšmę ir numatomas pasekmes duomenų subjektui.

34. BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip.

35. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas išsiuntė 2019 m. liepos 10 d. el. laišką, tačiau nebuvo surinkta pakankamų įrodymų išvadai, kad UAB „Norfos mažmena“ šį laišką gavo, padaryti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta aptariama aplinkybė, kad pareiškėjo 2019 m. liepos 10 d. el. laišką UAB „Norfos Mažmena“ gavo. Tokiu būdu nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad duomenų valdytojas pažeidė BDAR 15 straipsnio nuostatų reikalavimus ir šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

36. Inspekcija, vykdydama jai pavestą skundų nagrinėjimo funkciją, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų: 1) skundą (jo dalį) pripažinti pagrįsta (ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) skundą (jo dalį) atmesti (ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, egzistuojant bent vienam iš ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų. Inspekcija, kaip priežiūros institucija, BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais įgaliojimais, tarp jų ir teisę duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui nurodyti patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal BDAR (BDAR 58 straipsnio 2 dalies c punktas), turi teisę naudotis tik išnagrinėjusi skundą iš esmės ir konstatavusi duomenų subjekto teisės pažeidimo faktą, t. y. pareiškėjo skundą pripažinusi pagrįstu (ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad Inspekcija ir pareiškėjas ėmėsi aktyvių ir pakankamų veiksmų aplinkybei, jog 2019 m. liepos 10 d. el. laišką UAB „Norfos Mažmena“ gavo, nustatyti – informavo pareiškėją apie el. laiško techninio aprašo suformavimą ir pateikimą, pareiškėjas bandė jį formuoti, tačiau dėl techninių kliūčių objektyviai to aprašo suformuoti buvo ir yra neįmanoma. Inspekcijos Informacinių technologijų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. 4R-354(2.13.), kuria vadovavosi Inspekcija, priimdama sprendimą nutraukti pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą, nurodyta, kad pareiškėjo siųstas elektroninis laiškas dėl įvairių priežasčių galėjo grįžti siuntėjui, jį galėjo nufiltruoti / blokuoti / atmesti gavėjo elektroninio pašto serveris, gavėjo kompiuteryje esanti antivirusinė programa ir pan. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir negalima daryti išvados, kad pareiškėjo duomenų valdytojui 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku siųsto prašymo pateikti vaizdo įrašą realizavimas priklausė išimtinai nuo duomenų valdytojo valios, nes elektroninis laiškas gavėjo galėjo nepasiekti adresato dėl kitų, nuo duomenų valdytojo objektyviai nepriklausančių aplinkybių, kurios savaime negali būti vertinamos kaip duomenų valdytojo piktnaudžiavimas, aplaidumas, pareigos įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones nevykdymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apelianto skundo argumentus dėl tokio UAB „Norfos mažmena“ tinkamo neveikimo vertina kritiškai, kaip negalinčius nei patvirtinti, nei paneigti apelianto įrodinėjamos pozicijos, o jais remiantis nėra pagrindo padaryti priešingą išvadą, nei padarė Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo siųsto elektroninio laiško gavimo / negavimo aplinkybių egzistavimo.

38. Tokiu atveju, nesant / nebuvus objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmę išvadą dėl pareiškėjo UAB „Norfos mažmena“ siųsto elektroninio laiško gavimo / negavimo aplinkybių, o UAB „Norfos mažmena“ neigiant šio laiško gavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių (neįrodyta, kad UAB „Norfos mažmena“ gavo pareiškėjo 2019 m. liepos 10 d. el. laišką) ir šios skundo dalies nagrinėjimą pagrįstai ir teisėtai nutraukė. Nutraukusi skundo nagrinėjimą, Inspekcija neturi teisinio pagrindo duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui duoti privalomo pobūdžio nurodymų ar taikyti kitų BDAR įtvirtintų poveikio priemonių.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnio 5 dalyje), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

40. ABTĮ įtvirtintas administracinių bylų betarpiškumo principas (ABTĮ 10 straipsnis) reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis). Šis principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarką, įtvirtintą ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje. Teismas išsprendė pareiškėjo prašymą kviesti liudytoja į teismo posėdį Tarnybos Vartojimo paslaugų skyriaus specialistę L. Ž. jo netenkindamas, kaip neatitinkančio įrodymų sąsajumo reikalavimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas vadovavosi proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 straipsnis) ir niekaip neapribojo galimybių pareiškėjui realizuoti savo procesines teises.

41. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

42. Prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos būtinų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Nagrinėjamoje byloje teismui nenustačius neteisėtų Inspekcijos veiksmų, nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl pagrįstai ir teisėtai atmestas ir pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

43. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami pirminiuose skunduose išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

45. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė