b1d3045a-44e0-4b65-bff9-e8c4be56ae87 · Kauno apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1116-658/2012                                                               Teisminio proceso numeris 2-17-3-00765-2010-4                                                                           Teismo procesinio sprendimo kategorija 121.21, 30.2. (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 7 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Å¡ios kolegijos pirmininko – ArÅ«no Rudzinsko, kolegijos teisėjų – Nerijaus Meilučio (pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2A-1116-658/2012 pagal ieÅ¡kovo – UAB „Transachema“ apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-813/2011pagal ieÅ¡kovo – UAB „Transachema“ ieÅ¡kinį atsakovui - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-13 įsakymo Nr. V-547, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. NSS-03/09, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 statybos sustabdymo akto Nr. SS-03/09 ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros Jonavos skyriaus 2009-09-30 reikalavimo panaikinimo bei pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Transachema“ dėl įpareigojimo ieÅ¡kovui pagal Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-13 įsakymÄ Nr. V-547 įvykdymo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Byloje keliami paprastojo ir kapitalinio geležinkelio kelio remonto, statybos leidimo bÅ«tinumo, savavalinės statybos padarinių Å¡alinimo, bei teisės aktų, taikytinų ginčui spręsti, aiÅ¡kinimo klausimai.IeÅ¡kovas – UAB „Transachema“ kreipėsi į Jonavos raj. apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas:

1. Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-13 įsakymÄ Nr. V-547 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos Jonalaukio k. Ruklos sen. Jonavos rajone padarinių paÅ¡alinimo“;

2. Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. NSS-03/09;

3. Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 statybos sustabdymo aktÄ Nr. SS-03/09;

4. Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros Jonavos skyriaus 2009-09-30 reikalavimÄ . (b.l. 76-79, t.1).IeÅ¡kininius reikalavimus ieÅ¡kovas – UAB „Transachema“ grindė tuo, kad:1. Geležinkelio privažiuojamuosius kelius 2006-12-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perėmė jau kelių remonto pabaigoje, todėl realiai neturėjo galimybės gauti reikalaujamÄ statybos leidimÄ ;2. Atliktas 1-ojo privažiuojamojo kelio, esančio tarpstotėje GaižiÅ«nai–Skaruliai, remontas buvo ne kapitalinis, o paprastasis, kuriam statybos leidimo gauti nereikia.

3. Nei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-13 d. įsakyme, nei 2009-09-30 savavaliÅ¡kos statybos akte nenurodyti pažeidimai, už kurių padarymÄ taikyta kraÅ¡tutinė priemonė – įpareigojimas savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – pastatytus bėgius ir pabėgius ir sutvarkyti statybvietę.              Atsakovas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 133-136, t.1) prašė teismo įpareigoti ieÅ¡kovÄ - UAB „Transachema“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009-10-13 d.

įsakymu Nr. V-547 nustatytÄ reikalavimÄ savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – pastatytus pabėgius ir bėgius 1-ojo pravažiuojamojo kelio tarpstotėje GaižiÅ«nai–Skaruliai, nuo 1 km 2PK iki 4 km, Jonavos r., Ruklos sen., Jonalaukio k., ir sutvarkyti statybvietę.              PrieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas grindė tuo, kad:1. 2009-09-30 patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Transachema“ atliko ypatingo statinio – geležinkelio 1-ojo privažiuojamojo kelio – kapitalinio remonto darbus, t. y. pakeitė virÅ¡utinę kelio konstrukcijÄ , bėgius ir pabėgius.

2. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės „Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai“ 9 punkto; Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 5 punkto; Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas šie darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams, kuriems pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį reikalingas statybos leidimas.

3. IeÅ¡kovas nustatyta tvarka iÅ¡duoto statybos leidimo neturėjo, todėl jam buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, pareikalauta sustabdyti statybos darbus ir priimtas Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. 4. 2010-07-02 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai nepaÅ¡alinti, todėl Inspekcija dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimÄ kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:1. Panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-10-13 įsakymÄ Nr. V-547 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos raj. padarinių paÅ¡alinimo“;2. Panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros Jonavos skyriaus 2009-09-30 reikalavimÄ ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje GaižiÅ«nai–Skaruliai statybos leidimÄ kapitalinio remonto darbams;

3. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.                           Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jei pareiga gauti statybos leidimÄ saistė pirminį nurodyto kelio savininkÄ , o Å¡is jos tinkamai neįvykdė, tai perdavus nuosavybės teisę į minėtÄ objektÄ , pareiga perėjo naujajam jo savininkui - ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo kaltė dėl neįvykdytos pareigos gauti leidimÄ atliekant statybos darbus yra preziumuojama ir Å¡i kaltumo prezumpcija byloje nepaneigta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovui taikytini neteisėtų veiksmų padariniai.

Taip pat teismas nurodė, kad:1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ (2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 622) nuostatos, reglamentuojančios statinio kapitalinį bei paprastÄ jį remontÄ , nėra taikomos susisiekimo komunikacijoms (geležinkelio keliams), tačiau kitų teisės aktų, kurie reglamentuotų Å¡ių objektų kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ , nepriimta.2. Atsižvelgdamas į tai, kad Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarkos, kuriÄ nustato susisiekimo ministras, nebuvo, bei vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, teismas, įvertinęs geležinkelio kelio konstrukcinius ypatumus, laikančiosiomis konstrukcijomis Å¡iuo atveju laikė ne tik pylimÄ (sankasÄ ), ant kurio yra klojami bėgiai bei pabėgiai, bet ir pačius bėgius ir pabėgius, nes jų paskirtis taip pat yra laikyti apkrovas.

3. Teismas nustatė, kad remonto metu buvo keičiami bėgiai, pabėgiai bei atlikti žemės darbai: žvyro pagrindo (dangos) iÅ¡ardymas, nustumiant gruntÄ iki tam tikrų ribų, augalinio sluoksnio paÅ¡alinimas ir kt. Be to, pažymėjo, kad žemės sklypui, kuriame yra suremontuotas kelias, nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos.4. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (lokalinė sÄ mata, techninis projektas), susiję su pirmine dokumentacija remonto darbams atlikti, patvirtina, jog tiek pirminis objekto savininkas, tiek vėliau ieÅ¡kovas ketino atlikti kapitalinį remontÄ , kadangi dokumentuose minimas kapitalinis ginčo objekto remontas.

Remdamasis civilinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovo atstovų paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, teismas sprendė, kad atliekant ginčo objekto - geležinkelio kelio remontÄ buvo atliekami ir sankasos (pylimo) remonto darbai, o statybos leidimo nebuvo gauta, bei konstatavo, kad ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimai dėl atliktų darbų vertinimo paprastojo remonto prieÅ¡tarauja įrodymų visumai. IeÅ¡kovo teismui pateiktÄ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros raÅ¡tÄ dėl remonto darbų kvalifikavimo teismas vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ kitų byloje esančių įrodymų visumoje, o raÅ¡te esančios iÅ¡vados nelaikė eksperto iÅ¡vada, nes byloje ekspertizė nebuvo skirta.

Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog buvo atliekamas paprastasis geležinkelio kelio remontas ir nepaneigė kaltumo kaip civilinės atsakomybės požymio. Atlikti remonto darbai neturint statybos leidimo yra savavališka statyba, kurios padariniai turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Ä®vertinęs tai, kad ypatingų aplinkos apsaugos, kultÅ«ros paveldo reikalavimų ar vieÅ¡ojo intereso ieÅ¡kovas nepažeidė bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ jo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę pripažino neatitinkančiu proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų bei vertino kaip kraÅ¡tutinio pobÅ«džio priemonę. Teismas pabrėžė, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimas yra sprendžiamas teismo sprendimo priėmimo metu, todėl taikė sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės aktų, susijusių su savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu, nuostatas – ieÅ¡kovui nustatė įpareigojimÄ per nustatytÄ terminÄ tinkamai parengti visÄ projektinę dokumentacijÄ ir gauti leidimÄ statybai. (CK 4.103 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundÄ esmė IeÅ¡kovas UAB „Transachema“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimÄ dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. NSS-03/09 ir 2009-09-30 statybos sustabdymo akto Nr. SS-03/09 panaikinimo bei dalyje, kuria ieÅ¡kovas įpareigotas gauti I-o pravažiuojamojo kelio tarpstotėje GaižiÅ«nai-Skaruliai nuo 1-o km 2 PK iki 4 km, Jonalaukio k.

Ruklos sen. Jonavos rajone, unikalus Nr. 4400-0624-7434, statybos leidimÄ kapitalinio remonto darbams, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr.NSS-03/09 ir 2009-09-30 statybos sustabdymo aktÄ Nr.SS-03/09.Apeliantas nurodo, kad siekiant įvertinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento priimtų skundžiamų aktų teisėtumÄ , reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovui (apeliantui) nuosavybės teise priklausančiame geležinkelio privažiuojamajame kelyje buvo vykdomi kapitaliniai remonto darbai, kuriems statybos leidimas buvo privalomas ar statinio paprastasis remontas, kuriam statybos leidimas nereikalingas.

Spręsdamas šį klausimÄ , pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas (statybos įstatymÄ bei STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys") ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus byloje, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .             Be to teigė, jog STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys" 4 punkte nurodyta, kad reglamento VI, VII ir VIII skyrių nuostatos, taikomos visiems statiniams, iÅ¡skyrus inžinierinius tinklus ir susisiekimo konstrukcijas.

Å is reglamentas, toje apimtyje, kuria reglamentuojamas paprastas ir kapitalinis remontai, darbams geležinkelių keliuose nėra taikomas. Å io reglamento 1 dalies 2 punkte, nustatyta, jog kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų (pagal kompetencijÄ ) inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, technologinių įrenginių ir kt. normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų, kuriuose statybos darbai suskirstyti pagal statybos rÅ«Å¡is, sÄ raÅ¡as pateikiamas Reglamento 2 priede. Minėtame priede nėra nurodyti jokie geležinkelių keliams taikomi normatyviniai saugos ir paskirties dokumentai, kuriuose statybos darbai bÅ«tų suskirstyti pagal statybos rÅ«Å¡is.

Nesant patvirtintų normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų geležinkelio keliams tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas dėl geležinkelio kelio paprastojo ir kapitalinio remontų atribojimo. KAVA TPSVP skundžiamuose aktuose nurodė, jog kapitaliniu remontu laiko virÅ¡utinės kelio konstrukcijos, bėgių, pabėgių keitimÄ (2009-09-30 akto Nr. NSS-03/09 7 p. ir akto Nr. SS-03/09 3 p.), tačiau byloje pateikti dokumentai, įrodo prieÅ¡ingai ir pagrindžia apelianto (ieÅ¡kovo) argumentus, jog geležinkelio kelio virÅ¡utinė konstrukcija nėra laikančioji ir jos keitimas ar stiprinimas nėra laikomas kapitaliniu remontu.

Taigi, Å¡ioje byloje nei apeliantas (ieÅ¡kovas) nei atsakovas neginčija, jog atliekant darbus apeliantui (ieÅ¡kovui) priklausančiame geležinkelio privažiuojamajame kelyje buvo keičiama virÅ¡utinė kelio konstrukcija: bėgiai ir pabėgiai. Esminis ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl to, kas laikytina geležinkelio kelio laikančiÄ ja konstrukcija, t. y., ar virÅ¡utinės geležinkelio kelio konstrukcijos: balasto, bėgių ir pabėgių keitimas laikytinas laikančiosios konstrukcijos keitimu ir, atitinkamai kvalifikuotinas kaip kapitalinis remontas.Be to skunde aiÅ¡kino, jog Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad Geležinkelio kelias - tai inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, virÅ¡utinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai.

Abi ginčo Å¡alys sutiko, jog žemės sankasa - apatinė kelio dalis yra laikančioji kelio konstrukcija, ji perima riedmenų apkrovas ir atlaiko neigiamÄ aplinkos veiksnių poveikį. Ginčas Å¡ioje dalyje kilo tik dėl virÅ¡utinės kelio konstrukcijos paskirties: ar ji skirta atlaikyti apkrovas (atsakovo pozicija, kuriai nors ir nepateikdamas motyvų savo sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas ) ar tik perduoti apkrovas į sankasÄ jas paskirstant (apelianto (ieÅ¡kovo) pozicija, kuri, jo nuomone buvo nepagrįstai atmesta pirmosios instancijos teismo).

Taigi, pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo pozicijÄ , virÅ¡utinę kelio konstrukcijÄ laikė laikančiÄ ja, o bėgių, pabėgių keitimÄ - kapitaliniu remontu. Savo iÅ¡vadÄ teismas iÅ¡imtinai grindė tuo, kad parengto remonto projekte ir sÄ matoje buvo naudojamas žodis „kapitalinis". Tuo tarpu visiÅ¡kai nemotyvuotai buvo atmesti apelianto (ieÅ¡kovo) argumentai, jog toks pavadinimas nurodytas suklydus, todėl teismas turėtų analizuoti ir vertinti projekto turinį ir atliktus darbus. Apelianto nuomone, teismas sÄ moningai nesivadovavo turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, neanalizavo projekto ir pagal jį atliktų darbų turinio.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas vertintinas kritiÅ¡kai, tiek dėl projekto pavadinimo sureikÅ¡minimo Å¡io projekto turinio bei faktinio darbų įgyvendinimo atžvilgiu, tiek ir dėl kitų byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė apelianto (ieÅ¡kovo) pateiktÄ leistinÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ byloje - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros iÅ¡vadÄ , jog apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymu atlikus privažiuojamojo kelio techninės bÅ«klės įvertinimÄ buvo nustatyta, jog kelio ruože, kuriame buvo atlikti ginčo darbai, balastas ir pabėgiai buvo pakeisti 100 proc., o bėgiai 50 proc., todėl atliktų darbų negalima kvalifikuoti kaip kapitalinio remonto.

Å iame raÅ¡te taip pat nurodyta, jog projektuotojai suklydo pavadindami parengtÄ projektÄ kapitaliniu, kadangi atlikti darbai priskirtini paprastajam remontui. Teismas atmesdamas šį apelianto (ieÅ¡kovo) pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ esminę reikÅ¡mę turinčiu faktu laikė aplinkybę, jog dėl Å¡ios iÅ¡vados į universitetÄ apeliantas (ieÅ¡kovas) kreipėsi tik prasidėjus ginčo procesui teisme, o ne prieÅ¡ pradėdamas statybos darbus.              Teismas Å¡ioje byloje ėmėsi analizuoti ir, atitinkamai, įrodymus vertinti tik siekdamas nustatyti subjektyviÄ jÄ pusę - apelianto (ieÅ¡kovo) darbuotojų nuomonę dėl remonto darbų pavadinimo rengiant remonto darbų techninę užduotį ir projektÄ .

Tokie teismo vertinimai visiÅ¡kai nepagrįsti ir nesusiję su skundžiamų aktų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu. Å ioje dalyje bÅ«tina nustatyti ne apelianto (ieÅ¡kovo) „nuomonę"/"ketinimus" pradedant remonto darbus (subjektyvi apelianto (ieÅ¡kovo) nuomonė/suklydimas/žinių ar laiko dokumentams rengti ir analizuoti trÅ«kumas gali turėti reikÅ¡mę tik vertinant apelianto (ieÅ¡kovo) civilinę atsakomybę, bet ne skundžiamų administracinių aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ), o objektyvius duomenis - t.y. ar vykdyti, o skundžiamu aktu sustabdyti, remonto darbai geležinkelio privažiuojamame kelyje yra paprastasis ar kapitalinis remontas.

Netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinęs teisės normas, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog „atsižvelgiant į geležinkelio kelio konstrukcijos ypatumus, laikančiomis konstrukcijomis Å¡iuo atveju laikytinas ne tik pylimas sankasa), ant kurio yra klojami bėgiai bei pabėgiai, bet ir patys bėgiai ir pabėgiai, kadangi jų paskirtis taip pat yra laikyti apkrovas." Teismas nenurodė, kas yra „geležinkelio kelio konstrukcijos ypatumai", kurių pagrindų galima padaryti mokslininkų nuomonei, prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.             Taip pat apeliantas nurodė, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas skundžiamus aktus paliktų galioti, apeliantas (ieÅ¡kovas) negalėtų tokio teismo sprendimo įvykdyti.

Galiojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nenumato statybos leidimo iÅ¡davimo/gavimo kapitalinio remonto darbams. Tokiems darbams numatytas statybÄ leidžiantis dokumentas, nurodytas Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose - t.y. raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio kapitalinio remonto projektui.                          Atsakovas - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius apeliacinį skundÄ prašė atmesti bei nurodė, kad jame keliami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėta tokia apimtimi, kurioje buvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti ir vertinti, kadangi nagrinėjant bylÄ Jonavos rajono apylinkės teisme ieÅ¡kovas jų nenurodė.             Pagrindiniai apelianto argumentai, kuriais grindžiamas ginčijamų administracinių aktų neteisėtumas yra tie, kad geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 remonto metu pakeista geležinkelio konstrukcija (bėgiai, pabėgiai, balastas) nėra laikančioji, todėl atlikti darbai yra paprastojo remonto darbai, kurių atlikimui statybos leidimas neprivalomas.

Inspekcija nesutinka su tokiais argumentais. Inspekcijos nuomone, atlikti geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 remonto darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams, kadangi buvo pakeisti susidėvėję bėgiai, pabėgiai ir skaldos balastas, taip pat buvo atlikti atitinkami žemės darbai, latakų įrengimo darbai, kurie yra nurodyti ieÅ¡kovo pateiktose 2005-08-25 ir 2006-05-31 lokalinėse sÄ matose. Tai, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 str. 5 p. nustatyta, kad balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai įvardinti kaip virÅ¡utinė geležinkelio kelio konstrukcija, neįvardinant ar tai yra laikančioji kelio konstrukcija, ar ne, nesudaro pagrindo teigti, kad tai nėra geležinkelio kelio laikančioji konstrukcija.

Apeliantas kaip įstatyminį pagrindÄ , kuriuo remiantis geležinkelio kelio laikančiÄ ja konstrukcija įvardina tik pylimÄ , sankasÄ ir žemės aikÅ¡telę nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 662 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rÅ«Å¡ys" patvirtinimo" pakeitimo" projektÄ . Minėtas įsakymas dar nėra priimtas, todėl remtis dar negaliojančio teisės akto nuostatomis negalima.

Taigi, apelianto ginčijamame savavališkos statybos akte ir statybos sustabdymo akte nurodyti savavališkai atlikti geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 remonto darbai teisingai kvalifikuoti kaip kapitalinio remonto darbai.             Be to remonto metu buvo atlikti ir žemės darbai, kurių atlikimui privalomas statybos leidimas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento  STR  1.07.02:2005  „Žemės darbai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. Dl-629, 4.1. p., žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, atliekami gavus statinio statybos leidimÄ (atskiras leidimas žemės darbams vykdyti neiÅ¡duodamas). Vadovaujantis Specialiųjų ir žemės naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), 8 punktu, prie geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių yra nustatoma geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona.             Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovės atlikti remonto darbai neturint statybos leidimo yra savavaliÅ¡ka statyba, kurios padariniai turi bÅ«ti Å¡alinami teisės aktų nustatyta tvarka.Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo Inspekcija nurodė, jog teismas vertino pateikto projekto ir sÄ matų turinį, iÅ¡ kurių nustatė, jog buvo atlikti tam tikri pylimo (sankasos) darbai, konkrečiai įvardindamas darbus ir sÄ matas, kuriose tokie darbai buvo nurodyti.

Tai, jog buvo stiprinama ir keičiama Geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 laikančioji konstrukcija teismo pagrįstai buvo nustatyta visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus ir įvertinus teismui pateikto projekto ir sÄ matų turinį, ir pagrįstai laikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros raÅ¡tÄ eiliniu raÅ¡ytiniu įrodymu kitų byloje esančių įrodymų visumoje, ir raÅ¡te nurodytÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai laikė tik mokslininko nuomone, o ne eksperto iÅ¡vada, kadangi ekspertizė byloje CPK 212 str. nustatyta tvarka nebuvo skirta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , teismas pasisako dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamų faktinių aplinkybių bei teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo sekančiai: 4.1. Dėl apelianto (ieÅ¡kovo) atlikto geležinkelio privažiuojamojo kelio remonto pobÅ«džio ir statybos leidimo tokiems darbams atlikti reikalingumo pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“              Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismas nustatyta, kad Kauno apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Jonavos rajono vyriausiasis specialistas H.

L., dalyvaujant liudytojams konstatavo apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) – UAB „Transachema“ savavaliÅ¡kai vykdant statybos darbus 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotyje GaižiÅ«nai – Skaruliai nuo 1 km 2PK iki 4 km. Jonalaukio kaime, Ruklos seniÅ«nijoje, Jonavos rajone, o bÅ«tent – atlieka ypatingo statinio kapitalinį remontÄ neturėdamas tam iÅ¡duoto statybos leidimo. Vertinant apelianto (ieÅ¡kovo) atliktus remonto darbus konstatuota, kad yra pakeista privažiuojamojo kelio, kurio ilgis - 2,8 km, plotis – 5,5 m, virÅ¡utinė kelio konstrukcija, bėgiai ir pabėgiai (T. 1, b. l. 13-14).

TÄ pačiÄ dienÄ suraÅ¡ytas statybos sustabdymo aktas Nr. SS-03/09 ir pareikalauta sustabdyti bet kokius statybos darbus iki pateikus praÅ¡ymÄ bus duotas leidimas tokius darbus tęsti; taip pat suraÅ¡ytas reikalavimas savavaliÅ¡kai įrengtÄ privažiuojamÄ jį keliÄ atstatyti į padėtį, buvusiÄ iki pradedant remonto darbus, ir sutvarkyti statybvietę (T. 1, b. l. 18). Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009-10-13 įsakymu Nr. V-547 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. padarinių paÅ¡alinimo“ iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) – UAB „Transachema“ buvo pareikalauta jo lėšomis iki 2010-07-01 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir sutvarkyti statybvietę. 2010-07-02 konstatuota, kad įsakymas neįvykdytas, savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai nepaÅ¡alinti.

             Apeliacinės instancijos teismo kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog esminis klausimas Å¡ioje byloje nustatyti ir pasisakyti dėl apelianto (ieÅ¡kovo) atliktų remonto darbų kvalifikavimo, t. y. ar apeliantas (ieÅ¡kovas) atliko paprastÄ jį remontÄ , kurio atlikimui leidimo gauti nereikėjo, ar kapitalinį, kurio atlikimas neturint leidimo vertintinas kaip savavaliÅ¡ka statyba.             STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ nustatyta, jog statinio statybos rÅ«Å¡ys yra Å¡ios: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas, kuris gali bÅ«ti paprastasis ir kapitalinis remontas bei statinio griovimas.

STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys" 12-13 punktų nuostatos apibrėžia esminius kriterijus, leidžiančius atriboti paprastÄ jį remontÄ (kai statybÄ leidžiantis dokumentas nereikalingas) nuo kapitalinio remonto (kai statybÄ leidžiantis dokumentas privalomas): statinio paprastojo remonto tikslas - iÅ¡ dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo arba jas pagerinti. Pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimÄ paprastajam remontui - Å¡iais darbais nekeičiamos, neÅ¡alinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos.

Tuo tarpu statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (iÅ¡skyrus esamų angų užtaisymÄ ), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.Tačiau STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys" 4 punkte yra pažymėta, kad Å¡io reglamento VI, VII ir VIII skyrių nuostatos taikomos visiems statiniams, iÅ¡skyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo konstrukcijas.

Vadinasi, reglamento nuostatos, susijusios su paprastuoju ir kapitaliniu remontu, remonto darbams, atliekamiems geležinkelių keliuose, nėra taikomos.              BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (prieÅ¡ingai nei tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme) jau galioja Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 ir pakeisto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006, nuo 2012 m. sausio 1 d.

įsigalioję pakeitimai, pagal kuriuos nustatytas Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašas (Reglamento 3 priedas). Šiame apraše pateiktoje geležinkelio statinio kapitalinio remonto apibrėžtyje nustatyta, kad tokiu remontu laikomas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas (Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašo 6 punktas). Geležinkelio kelio viršutinė konstrukcija ar atskiri jos elementai, pavyzdžiui, balastas, pabėgiai, bėgiai ir kt., nepriskirtini prie geležinkelio statinių laikančiųjų konstrukcijų, o jų pakeitimas laikomas geležinkelio kelio paprastuoju remontu (Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašo 7.1 punktas).                          Bendrasis teisės normų aktų galiojimo laiko atžvilgiu principas skelbia, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas netaikomas ankstesniems juridiniams faktams – lex retro non agit, tačiau nagrinėjamu atveju susiduriama su situacija, kuri vertintina kaip teisės spraga – lacuna legis, kurioje teisės normų taikymo laiko atžvilgiu principų įgyvendinimas susijęs su tam tikra specifika.

Nors privatinės (civilinės) teisės srityje principas lex retro non agit, prieÅ¡ingai nei vieÅ¡osios teisės Å¡akose – baudžiamojoje ir administracinėje srityje, nėra absoliutus, tačiau teisės akto, veikiančio atgaline tvarka, priėmimas yra galimas, jei taip nurodoma pačiame teisės akte ir jei jame nustatytas teisinis reguliavimas nepablogintų teisės subjektų teisinės padėties. Tiesa, tokiais atvejais privalu atsižvelgti ir į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių Å¡alies padėtį, kitos Å¡alies padėtis gali ne pagerėti, o pablogėti.                          Nagrinėjamoje byloje iki ginčo teisinių santykių atsiradimo galioję įstatymai (Statybos įstatymas ir Geležinkelių transporto kodeksas) nepateikė atsakymo į klausimÄ , kaip turi bÅ«ti teisiÅ¡kai kvalifikuojamas geležinkelio kelio remontas, kai yra keičiami bėgiai, pabėgiai ir balasto sluoksnis.

Vadinasi, tokio teisinio reglamentavimo nebuvimas yra laikytinas teisės spraga – lacuna legis. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ teisės spragos situacijÄ sprendė taikydamas įstatymo analogijÄ , svarstydamas klausimÄ , kas geležinkelio keliuose yra laikoma laikančiÄ ja konstrukcija, kurios keitimas pripažintinas kapitaliniu remontu. Tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teisinio reguliavimo spraga kompetentingos institucijos buvo užpildyta, atitinkamai Å¡iuo atveju aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. D1-1006 pakeitus STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ (patvirtinus Geležinkelio statinių statybos rÅ«Å¡ių apraÅ¡Ä ; Reglamento 3 priedas). Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jo naujai nustatytas teisinis reglamentavimas ginčo teisiniams santykiams gali bÅ«ti taikomas retrospektyviai dėl sekančių aplinkybių:

a) nors pačiame teisės akte (Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006 padarytuose STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ pakeitimuose) nenurodyta, kad pakeitimai taikomi atgaline tvarka, tačiau nenustatytas ir tokio taikymo laiko atžvilgiu draudimas;

b) bylÄ nagrinėjant kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog Å¡i teisės norma turi bÅ«ti taikoma sprendžiant ginÄÄ , o kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai byloje yra privalomi iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėjančiam teismui (CPK 362 str. 2 d.);

c) šiuo atveju reikia vadovautis privatinėje teisėje galiojančiu principu, jog tai, kas tiesiogiai, kategoriškai neuždrausta, yra leidžiama (Quod lege non prohibitum, licitum est);

d) naujasis teisinis reguliavimas, kuriuo užpildoma teisės spraga, nepablogina dalyvaujančių byloje asmenų teisinės padėties, - todėl teisės spragÄ užpildžiusi teisės norma gali bÅ«ti taikoma. Analizuojant STR 1.01.08:2002 3 priedo „Geležinkelio statinių statybos rÅ«Å¡ių apraÅ¡as“ 6 punktÄ matyti, jog geležinkelio statinio kapitalinis remontas – laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir kt.

Geležinkelio statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti geležinkelio statinio laikančiÄ sias konstrukcijas. Tuo tarpu paprastojo remonto vienas iÅ¡ tikslų yra pakeisti geležinkelio kelio virÅ¡utinę konstrukcijÄ ar atskirus jos elementus (pvz., balastÄ , pabėgius, bėgius ir kt.) (STR 1.01.08:2002 3 priedo 7.1 punktas). BÅ«tent tokius remonto darbus pirmosios instancijos teismas pripažino atlikus apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) – atliekant remontÄ buvo pakeista privažiuojamojo kelio, kurio ilgis - 2,8 km, plotis – 5,5 m, virÅ¡utinė kelio konstrukcija, bėgiai ir pabėgiai (T. 1, b. l. 13-14).

Vadinasi, STR 1.01.08:2002 3 priedo „Geležinkelio statinių statybos rÅ«Å¡ių apraÅ¡as“ nuostatų prasme atsakovo atliktas remontas vertintinas kaip paprastasis, kuriam statybos leidimas yra nereikalingas. 4.2. Dėl statybos leidimo apelianto (ieÅ¡kovo) atliktiems darbams reikalingumo pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“              Pirmosios instancijos teismas apelianto (ieÅ¡kovo) atliktus darbus kaip savavaliÅ¡kÄ statybÄ kvalifikavo inter alia remdamasis ir tuo, jog darbai buvo atliekami teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios naudojimosi sÄ lygos, todėl pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 4.1 punktÄ atliekant minėtus darbus yra reikalingas statinio statybos leidimas arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendime daroma išvada, jog negalima sutikti su ieškovo teisme išdėstyta pozicija, kad jokie pylimo, t. y., sankasos, ant kurios yra pakloti pabėgiai ir bėgiai, remonto darbai atlikti nebuvo, todėl jokie žemės darbai, kuriems atlikti taip pat yra reikalingas statybos leidimas, atlikti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, yra priešingai, remiantis byloje surinktais įrodymais, o taip pat ir pačių ieškovo atstovų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, jog tam tikri pylimo (sankasos) darbai buvo atlikti.

Remiantis civilinėje byloje esančių lokalinių sÄ matų nuoraÅ¡ais (T. 1, b. l. 29-30, 33-35) nustatyta, kad atliekant nurodyto geležinkelio privažiuojamojo remonto darbus taip pat buvo atlikti ir Å¡ie žemės darbai: žvyro pagrindo (dangos) iÅ¡ardymas nustumiant gruntÄ iki tam tikrų ribų. Be to, 2006-05-31 lokalinėje sÄ matoje konkrečiai nurodyta, jog numatomi atlikti Å¡ie žemės darbai: augalinio sluoksnio paÅ¡alinimas, esamo grunto nupjovimas, jo transportavimas ir iÅ¡krovimas, drenuojančio grunto kasimas ir lyginimas, drenuojančio grunto iÅ¡krovimas, sankasos lyginimas grunto sluoksnio sutankinimas, esamo griovio įgilinimas bei Å¡laitų sutvirtinimas.

Be Å¡ių konkrečiai nurodytų žemės darbų taip pat buvo atlikti latakų iÅ¡ardymo bei įrengimo darbai, kuriuos atliekant taip pat turėjo bÅ«ti atliekami žemės darbai, t.y. konkrečiai griovių kasimas ir užpylimas bei kt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laikė, jog atliekant ginčo objektu esančio geležinkelio kelio remonto darbus buvo atliekami ir sankasos (pylimo) remonto darbai, o statybos leidimo nei ieÅ¡kovas, nei pirminis geležinkelio kelio savininkas Akcinė bendrovė „Achema“ atlikdamas remonto darbus nebuvo gavęs.Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 2 punktÄ , kuriame apibrėžta Å¡io reglamento taikymo sritis, reglamentas yra privalomas statant naujus, taip pat rekonstruojant, kapitaliai remontuojant ar griaunant esamus statinius, kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo kolegija priėjo iÅ¡vados, jog STR 1.01.08:2002 3 priedo „Geležinkelio statinių statybos rÅ«Å¡ių apraÅ¡as“ nuostatų prasme atsakovo atliktas remontas vertintinas kaip paprastasis, o ne kaip kapitalinis, vadinasi ir STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ atliekant tokio pobÅ«džio remonto darbus yra neprivalomas ir netaikomas. Tokiu bÅ«du, apelianto (atsakovo) atliktus darbus kvalifikuoti kaip savavaliÅ¡kÄ statybÄ nėra pagrindo ir remianti STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus apeliacinės instancijos teismo kolegijos motyvus, kuriais remdamasi kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo apelianto (ieÅ¡kovo) atliktus darbus kvalifikuoti kai neteisėtÄ statybÄ , pripažintina, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai yra tenkintini ne iÅ¡ dalies, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas, o pilna apimtimi. Todėl priimtas sprendimas keistinas.Vadovaudamasi LR CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 259-270 str., kolegija n u ta r i a : apeliacinį skundÄ patenkinti.Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-23-813/2011 panaikinant jo dalį, kuria atmesti apelianto (ieÅ¡kovo) – UAB „Transachema“ ieÅ¡kinio reikalavimai dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 savavaliÅ¡kos statybos Nr. NSS-03/09 ir 2009-09-30 statybos sustabdymo akto Nr. SS-03/09 panaikinimo ir apeliantas (ieÅ¡kovas) įpareigotas gauti I-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje GaižiÅ«nai-Skaruliai nuo 1-o km 2PK iki 4 km, Jonalaukio k.

Ruklos sen. Jonavos rajone, unikalus Nr. 4400-0624-7434, statybos leidimÄ (kapitalinio remonto darbams). Å ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti:panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-09-30 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. NSS-03/09 bei 2009-09-30 statybos sustabdymo aktÄ Nr. SS-03/09.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Kolegijos teisėjai                                                                    Nerijus Meilutis                                                                                Algirdas Remeika                                                                                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas