2024-08-27 Nr. BB-4134-1-01-1-48564-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3073/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48564-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. Š. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo –Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės ir nukentėjusiosios S. K. atstovo advokato P. Orlovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kurį kasatorius prašo palikti galioti, apeliacine tvarka buvo išnagrinėta antrą kartą. Pirmą kartą vykusio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, pripažinusi, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus (nes apeliacinės instancijos teismo išvada dėl V. Š. veikos (ne)atitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams nebuvo pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei kruopščiai nepatikrintas apskųsto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas), panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą su privalomais nurodymais (BPK 386 straipsnio 2. dalis) grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šio teismo išvados prieštarauja apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bylos įrodymai vertinti selektyviai ir atskirai vienas nuo kito, netinkamai įvertinti liudytojų parodymai, kiti įrodymai, neatskleistas jų turinys, jie nesugretinti tarpusavyje ir nesusieti į loginę visumą, įrodymuose esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, pirmenybė teikta iš konteksto ištrauktiems šališkiems suinteresuotų bylos baigtimi asmenų kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmesti įrodymai kurie akivaizdžiai teisina V. Š.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog darbams objekte vadovauti buvo paskirtas K. K., yra visiškas pramanas ir rodo, kad šis teismas nesigilino į bylą ir aplinkybes vertino paviršutiniškai. Priešingai – bylos medžiaga patvirtina, kad darbams vadovavo tik bendrovės vadovas V. Š., o K. K., kaip ir A. B., dirbo paprastu statybininku.

Pasak kasatoriaus, nors darbų saugą reglamentuojantys dokumentai bendrovėje nebuvo sutvarkyti idealiai, net patys pavyzdingiausi specializuotų įmonių parengti darbų saugos dokumentai neapsaugo darbuotojų nuo jų pačių nusikalstamo neatsargumo. K. K. ignoravo iš darbų vadovo gautus nurodymus, nors privalėjo naudoti jam išduotas individualias saugos priemones, to dėl abuojumo nedarė. Darbdavys rūpinosi, kad į objektą būtų atvežti stogo konstrukcijos darbams atlikti reikalingi pastoliai. Tačiau darbuotojai šiurkščiai pažeidė darbdavio nurodytą darbų planą, savavališkai ir jo neinformavę, ėmėsi atlikti nesuderintus darbus. Ekspertas T. Dėjus teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad K. K., negavęs darbų vadovo nurodymo ar leidimo, neturėjo teisės keisti darbų plano. Taigi šiuo atveju darbdavys netampa atsakingas už kilusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas šio eksperto paaiškinimus ignoravo ir savo sprendime nenurodė, kodėl jais nesiremia.

Nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems bendrai 35 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nukrypo nuo teismų praktikos. Nebuvo atsižvelgta į itin didelį paties žuvusiojo neatsargumą, kuris turėjo didelės įtakos pavojingų pasekmių atsiradimui. Be to, nukentėjusysis nepaisė draudimo ir darbo vietoje vartojo alkoholį, o tai taip pat galėjo turėti įtakos kilusioms sunkioms pasekmėms. Neįvertinta ir tai, kad nukentėjusieji iš Valstybinio socialinio draudimo, žuvus K. K., yra gavę 250 MMA dydžio kompensaciją.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą ir nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, ir išreiškia savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas jo atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį klausimą. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, iš esmės susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Kasatorius skunde neišdėstė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas.

Teisėjų atrankos kolegija, be kita ko, pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, bet fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu. Šiuo atveju teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ar iš esmės pažeidus BPK normas, neišdėstyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas