2020-07-22 Nr. AB-13839-3-64-3-00016-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1538-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00016-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 10 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kuriose ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Nebuvo užtikrinta ventiliacija, pakankama šiluma bei bendrosios sanitarinės sąlygos. Kamerose nebuvo veidrodžių, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes tualetas buvo atviras, be sienelių, taip pat kamerose sklido nemalonūs kvapai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs stresą, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 45 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,16 iki 3,69 m2, kameroje Nr. 23 buvo laikomi 3 asmenys ir vienam iš jų teko 4,55 m2, kameroje Nr. 46 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,58 iki 3,67 m2, kameroje Nr. 20 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,7 iki 4,67 m2, kameroje Nr. 76 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,24 iki 4,62 m2. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas akcentavo, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateiktos Šiaulių TI Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovo atstovas pažymėjo ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Šiaulių TI atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundėsi baldų užimamu plotu, bet kartu teigė, jog kamerose trūko inventoriaus.

5. Šiaulių TI pažymėjo, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl ventiliacijos ir blogo iš sanitarinio mazgo sklindančio kvapo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Be to, atsakovo atstovas pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti šia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo M. J. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti atlyginti jam neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

8. Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikta Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 60/09-2361 „Dėl M. J.“ (b. l. 43–44), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 10 d. (34 dienas). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 34 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

9. Skunde pareiškėjas nurodė, kad reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2018 m. rugsėjo 6 d., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. yra įskaityta administracinėje byloje Nr. I-7521-362/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

10. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,35 m2) teko nuo 3,27 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,09 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,45 m2 (kameroje 3 asmenys), kameroje Nr. 23 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 12,46 m2) teko 4,15 m2 (kameroje 3 asmenys), kameroje Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,32 m2) teko nuo 3,26 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m2 (kameroje 4 asmenys), kameroje Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,50 m2) teko nuo 4,38 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 8,75 m2 (kameroje 2 asmenys), 17,50 m2 (kameroje 1 asmuo), kameroje Nr. 76 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,39 m2) teko nuo 4,20 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 8,39 m2 (kameroje 1 asmuo). Taigi pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių TI pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 48–51) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

11. Pareiškėjo teiginys dėl ventiliacijos neužtikrinimo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta ir gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Pareiškėjo argumentas, kad kamerose nebuvo užtikrinama pakankama šiluma, atmestas kaip nepagrįstas, nes iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kameros Nr. 76 ir Nr. 45 atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punkto reikalavimus. Pareiškėjo naudai vertinta tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuota, jog kamerose Nr. 46 ir Nr. 23 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – naudojamos lempos be gaubtų. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų stipresnės šviesos neskleidžia, o gaubtai yra tik apsaugos priemonė.

12. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų, t. y. ar pareiškėjo laikymo kamerose metu buvo veidrodžiai, o iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (b. l. 48–51) matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, todėl teismas darė išvadą, kad kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi (veidrodžiais). Taigi pareiškėjas dėl to, kad atsakovo atstovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, pareiškėjo argumentas vertintinas jo naudai.

13. Pareiškėjo argumentas, kad jam kamerose nebuvo užtikrintos bendrosios sanitarinės sąlygos atmestas kaip nepagrįstas, abstraktus ir deklaratyvus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių TI administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų, tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

14. Dėl sanitarinio mazgo teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, pažymos matyti, jog įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys. Kitų argumentų, kuo pasireiškė pareiškėjo privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo išsakyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

15. Dėl užimtumo teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, veikia biblioteka, suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą, organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

16. Susipažinęs su asmens sveikatos istorija (b. l. 26), teismas pastebėjo, jog pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė (b. l. 35). Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, teismas negalėjo konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus. Iš byloje esančios Šiaulių TI 2019 m. sausio 15 d. pažymos Nr. 61/04-119 (b. l. 45) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. spalio 10 d. į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Dėl pareiškėjo argumentų dėl blogo kvapo, veidrodžių nebuvimo bei to, kad kamerose Nr. 46 ir Nr. 23 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – naudojamos lempos be gaubtų, įtakos (reikšmės) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymėjo, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistas.

III. 19. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas iš kamerų ploto turėjo atimti sanitarinio mazgo užimamą plotą, todėl turėjo būti konstatuotas pažeidimas dėl neužtikrinto minimalaus kameros ploto. Tokiu atveju, kai nustatomas nežymus gyvenamojo ploto pažeidimas, turi būti vertinami kiti pažeidimai. Nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas ir baldai užėmė daug kameros ploto, todėl pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti ar sėdėti. Pareiškėjas nurodo, kad dėl patirtų išgyvenimų, nuvykęs į Vilniaus pataisos namus, kreipėsi į gydytoją ir jam buvo išrašyti vaistai, kuriuos iki šiol geria. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl apšvietimo ir lempų ir pažymi, kad lempos buvo be gaubto, todėl pareiškėjas miegodavo su baime, kad lempa nukris ant jo, jos vos laikėsi. Natūrali šviesa labai silpnai patekdavo į kameras, o dirbtinis apšvietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvą, o išjungti jo nebuvo galima, nes kameroje nebuvo jungiklio. Pareiškėjo vertinimu, natūralaus apšvietimo ir ventiliacijos nebuvimas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir pažymi, kad pažeidimas konstatuojamas ir kai nuteistieji gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas pažymi, kad tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų. Teismų praktikoje, kai nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Šiaulių TI nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 10 d., atlyginimo.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nekartoja. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl HN 134:2015 12 punkto pažeidimo, t. y. dėl aplinkybių, susijusių su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, kuriuose konstatuota, jog kamerose Nr. 46 ir Nr. 23 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – naudojamos lempos be gaubtų (pripažindamas pažeidimą), dėl kurių pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nesikreipė, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neblogindama apeliacinį skundą padavusio asmens padėties, šių argumentų iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nešalina.

27. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad teismas iš kamerų ploto turėjo atimti sanitarinio mazgo užimamą plotą, todėl turėjo būti konstatuotas pažeidimas dėl neužtikrinto minimalaus kameros ploto, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas vėliausioje savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Murčic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra paaiškinęs minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į CPT (Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą) apskaičiavimo metodologiją, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būtų įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Įvertinusi tai, kad pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu teko daugiau, nei teisės aktuose nustatytas 3,1 kv. m plotas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisė šiuo aspektu nebuvo pažeista.

28. Nenustačius, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendime aptartų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, susijusių su higienos normų pažeidimais dėl blogo kvapo, veidrodžių nebuvimo, kamerose Nr. 46 ir Nr. 23 naudojamų techniškai netvarkingų apšvietimo įrenginių, pareiškėjui būtų kilę sunkesni sveikatos sutrikimo padariniai (byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybą ar kitus medikus ir jam nustatytos su tuo susijusios sveikatos problemos), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turėjo pagrindą išvadai, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė