2024-11-06 Nr. AB-16297-3-61-3-02749-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-221-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02749-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“, uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“, uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. M., A. M., G. I., G. V., G. I., L. I., L. K., M. I., M. K., N. A.-K., V. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl leidimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Friskas“, UAB „Kasparlita“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Vitropolis“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. gegužės 23 d. išduotą statybos leidimą Nr. LPSP-01-190523-00037 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 508 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“; 2) Administracijos 2020 m. sausio 9 d. išduotą statybos leidimą Nr. LPSP-01-200109-00005 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 705 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“; 3) Administracijos 2020 m. sausio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. LPSP-01-200127-00016 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 704 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“; 4) Administracijos 2019 m. rugsėjo 3 d. statybos leidimą Nr. LPSP-01-190903-00070 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 518 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 5) Administracijos 2020 m. sausio 27 d. statybos leidimą Nr. LPSP-01-200127-00017 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 510 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 6) Administracijos 2020 m. lapkričio 18 d. statybos leidimą Nr. LPSP-01-201118-00166 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 702 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 7) Administracijos 2020 m. balandžio 8 d. statybos leidimą Nr. LPSP-01-200408-00071 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 504 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 8) Administracijos 2020 m. sausio 30 d. statybos leidimą Nr. LPSP-01-200130-00019 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 503 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“ (toliau – ir Statybos leidimai). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Statybos leidimai suteikia teisę tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių gamybiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas), paskirtį iš negyvenamosios (kūrybinių dirbtuvių) keisti į gyvenamąją. Statybos leidimai išduoti Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolo Nr. 1 (toliau – ir Protokolas) pagrindu. Šiuo Protokolu įformintas Pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimas leisti keisti 16-os patalpų paskirtį iš negyvenamosios (kūrybinių dirbtuvių) į gyvenamąją.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-9967-465/2018) sustabdė Protokolo galiojimą ir vykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2429-232/2018 pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė Pastato Protokolo galiojimą ir vykdymą iki bylos išnagrinėjimo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-66-465/2021) Protokolas panaikintas kaip neteisėtas. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-876-855/2022).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 6 dalimi, teismo pritaikyta laikinosios apsaugos priemonė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nepaisydama teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, Administracija laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. tretiesiems suinteresuotiems asmenims išdavė ginčijamus Statybos leidimus.

6. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio, Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir STR 1.05.01:2017), nuostatas patalpų paskirties pakeitimui iš negyvenamosios į gyvenamąją būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jis išduodamas, jeigu išpildomi visi teisės aktų reikalavimai, prie kurių priskiriamas ir pastato, kuriame yra statybos darbų patalpos, visų patalpų savininkų sutikimas raštu arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas. Tretieji suinteresuoti asmenys atsakovui pateikė Protokolą kaip patvirtinimą, kad buvo gautas Pastato butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas, išreiškiantis Pastato patalpų savininkų sutikimą pakeisti jų patalpų paskirtį.

7. Paaiškino, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso didžioji dalis Pastato patalpų. Pareiškėjų ieškinio pagrindu buvo panaikintas Protokolas, pareiškėjų iniciatyva buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Protokole fiksuoti sprendimai buvo priimti nedalyvaujant ir nepranešus pareiškėjams, žinant, kad jie nesutinka su patalpų paskirties keitimu. Toks paskirties keitimas pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus.

8. Pareiškėjai teigė, kad ginčijami Statybos leidimai yra neteisėti dėl esminių įstatymų pažeidimų, todėl turi būti panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą teisė kreiptis į teismą suteikiama tik asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Pareiškėjai nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kaip realiai yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai; nepateikia jokių objektyvių įrodymų, apie neigiamą įtaką jų interesams – kokiu būdu pareiškėjų nurodomi pažeidimai pasireiškė, kaip konkrečiai pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, kokias sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjai detaliai neįvardino, o apsiribojo vien bendro pobūdžio aplinkybių deklaravimu, tačiau tai neįrodo realaus pareiškėjų teisių pažeidimo fakto, todėl pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo.

11. Atsakovas teigė, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai, susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjų skundą ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

13. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018).

14. Teigė, kad pareiškėjų nurodomi argumentai dėl teisinio suinteresuotumo byloje yra siejami su jų, kaip Pastato bendraturčių, teisėmis spręsti su bendrosios nuosavybės valdymu susijusius klausimus ir Protokolo priėmimo bei jo ginčijimo teisme aplinkybėmis. Šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjai laikytini tinkamais subjektais reikšti skundą dėl Statybos leidimų panaikinimo, vertintina, ar pareiškėjų nurodomi argumentai, kuriais grindžiamas teisinis suinteresuotumas byloje, įrodo realų pareiškėjų teisių pažeidimą išdavus nagrinėjamoje byloje ginčijamus Statybos leidimus.

15. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas (Statybos įstatymo redakcijos galiojusios nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat CK 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.

16. Statybos leidimai buvo išduoti patalpų paskirties keitimui, todėl statytojas (ar jo įgaliotas asmuo) Administracijai privalėjo pateikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje ir STR 1.05.01:2017 11 punkte nurodytus dokumentus. Statytojui (jo įgaliotam asmeniui) pateikus visus įstatymo reikalaujamus dokumentus, statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje ir STR 1.05.01:2017 6 priede nurodytos valstybės institucijos (taip pat Administracija) ir / ar kiti suinteresuoti asmenys, o nesant minėtų asmenų nepritarimo statinio projekto sprendiniams, Administracija išduoda statybą leidžiantį dokumentą.

17. Inspekcija nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikti patalpų, kuriose siekiama pakeisti paskirtį, Nekilnojamojo turto registro išrašai su nurodomais aktualiais duomenimis apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M., G. I., G. V., G. I., L. I., M. I., N. A.-K. ir V. Č. atstovė bei trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. pareiškėjų skundą prašė atmesti, iš esmės pritardami Administracijos pozicijai.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Statybos leidimus. Taip pat priteisė iš atsakovo Administracijos pareiškėjui UAB „Friskas“ 455,98 Eur, UAB „Kasparlita“ 322,88 Eur, UAB „Kodinis raktas“ 455,98 Eur, UAB „OSKV“ 322,88 Eur ir UAB „Vitropolis“ 455,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino UAB „Friskas“, UAB „Kasparlita“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Vitropolis“ po 13,50 Eur žyminio mokesčio.

20. Teismas nustatė, kad Administracija: 2019 m. gegužės 23 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-190523-00037 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 508 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“; 2019 m. rugsėjo 3 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-190903-00070 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 518 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 2020 m. sausio 9 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200109-00005 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 705 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“; 2020 m. sausio 27 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200127-00016 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 704 paskirties keitimo į gyvenamąją projektui“; 2020 m. sausio 27 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200127-00017 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 510 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 2020 m. sausio 30 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200130-00019 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 503 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 2020 m. balandžio 8 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-200408-00071 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 504 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“; 2020 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą LPSP-01-201118-00166 „Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių Nr. 702 paskirties keitimo į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto darbus, projektui“.

21. Teismas nustatė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims: G. I. ir G. I. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), patalpos pažymėtos 45-1, 45-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,20 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,14 kv. m, 5-1 (23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14(25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 7,01 kv. m, iš viso 9,16 kv. m);

M. I. ir L. I. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpos pažymėtos 44-1, 44-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,20 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m.), t. y. 0,14 kv. m, 5-1(23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14(25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 7,01 kv. m, iš viso 9,16 kv. m); A. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,21 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,14 kv. m, 5-1 (23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14 (25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 7,01 kv. m, iš viso 9,17 kv. m);

N. A.-K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpa pažymėta 66-1; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (6/1000 iš12,12 kv. m), t. y. 0,07 kv. m, 1-13 (4/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,05 kv. m, 5-1 (7/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 0,48 kv. m, 5-7 (8/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,15 kv. m, 5-14 (9/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 2,50 kv. m, iš viso 3,25 kv. m); M. K. ir L. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpos pažymėtos 51-1, 51-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(21/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,25 kv. m, 1-13 (14/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,17 kv. m, 5-1(27/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,73 kv. m, 5-7 (28/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,53 kv. m, 5-14(31/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 8,72 kv. m, iš viso 11,40 kv. m);

G. V. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpa pažymėta 65-1; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (10/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,12 kv. m, 1-13 (6/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,07 kv. m, 5-1 (13/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 0,80 kv. m, 5-7 (13/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,24 kv. m, 5-14 (14/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 3,89 kv. m, 7-21 (163/1000 iš 72,41 kv. m), t. y. 11,80 kv. m, iš viso 16,92 kv. m);

A. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpos pažymėtos 59-1, 59-2; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11(17/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,21 kv. m, 1-13 (12/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,14 kv. m, 5-1(23/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 1,39 kv. m, 5-7 (24/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,42 kv. m, 5-14(25/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 6,85 kv. m, iš viso 9,01 kv.

m) ir V. Č. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); patalpa pažymėta 63-1; su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-11 (10/1000 iš 12,12 kv. m), t. y. 0,12 kv. m, 1-13 (6/1000 iš 12,10 kv. m), t. y. 0,08 kv. m, 5-1 (13/1000 iš 61,36 kv. m), t. y. 0,80 kv. m, 5-7 (13/1000 iš 17,86 kv. m), t. y. 0,24 kv. m, 5-14 (14/1000 iš 277,59 kv. m), t. y. 3,89 kv. m, 7-21 (163/1000 iš 72,41 kv. m), t. y. 11,80 kv. m, iš viso 16,93 kv. m).

22. Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 5, 24 dalimis, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11, 13 punktais, CK 4.72 straipsnio 1 dalies, 4.75 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatomis, ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

23. Teismas iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registro centro Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašų nustatė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės – yra gamybos paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

24. Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta aplinkybę, jog tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus – leidimus pakeisti jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių paskirtį į gyvenamosios paskirties patalpas, kartu su kitais privalomais dokumentais, numatytais Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, Administracijai pateikė ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu Balsų skaičiavimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolą Nr. 1, kuriuo įformintas sprendimas pritarti tretiesiems suinteresuotiems asmens priklausančių gamybinės paskirties negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui iš gamybinės į gyvenamąją, gyvenamosios paskirties patalpą-butą, atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus.

25. Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu, tenkindamas ieškovų UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“ ir UAB „Kasparlita“ ieškinį, panaikino gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. protokolą Nr. 1, kuriuo buvo įforminti sprendimai priimti šiais klausimais: 1) Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 1 derinimas ir tvirtinimas; 2) Pastato bendrosiose patalpose esančių liftų, reikalingų pakilti nuo Pastato patalpos 1-11 ir 1-13 iki 5 aukšto (5-1 patalpos), registracija Pastato Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre ir šių liftų eksploatacijai Bendrijos vardu; 3) Elektros perdavimo linijos tiesimo ir elektros linijos prijungimo sutarčių sudarymas išskiriant vartotojus pagal S. S. parengto ir patvirtinto elektros energijos prijungimo projekto sprendinius, numatant kiekvienai projekte nurodytai patalpai 10 kW elektros galią, o bendro naudojimo patalpoms ir kitiems Pastate eksploatuojamiems įrengimas 20 kW elektros galią; 4) Mokėti Bendrijos pirmininkui mėnesinį atlyginimą 150 Eur atskaičius mokesčius ir įgalioti Bendrijos valdybą savo sprendimu šį atlyginimą mažinti ar didinti; 5) Įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus dėl reklamos ir iškabų talpinimo ant Pastato bendro naudojimo objektų (fasadų, stogo, langų ir pan.); 6) Įgalioti Bendrijos pirmininką priimti sprendimus ir sudaryti sutartis dėl pastato bendro naudojimo objektų (fasadų, stogo, langų ir pan.) ploto nuomos, lėšas skirstant Bendrijos ir Pastato eksploatavimo reikmėms; 7) Automobilių stovėjimo vietų schemos tvirtinimas, paskirstant Pastato bendro naudojimo aikštelių eksploatavimą; 8) Įgalioti Bendrijos pirmininką atstovauti Bendriją teismuose, arba sudaryti sutartis dėl atstovavimo su Pastato administratoriumi ar kitu šias paslaugas teikiančiu asmeniu; 9) Protokole nurodytų (iš viso 16 vienetų) negyvenamosios paskirties patalpų paskirties keitimas į gyvenamosios paskirties patalpas (butus), atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus.

26. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantų (atsakovų) Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, D. O., M. I., L. I., G. I., G. I., A. D., V. D., S. R., L. Z., K. D., A. D., M. K., L. K., Ž. B., V. V., J. V., T. K., M. Š. (B.), J. B., N. B., A. M. (S.), E. S., L. L., V. Č., A. D. (Č.), E. D., N. A.-K., L. Š., A. Š. apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

27. Vilniaus apylinkės teismas, kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo, tenkindamas ieškovų ieškinį rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2058-492/2021, kurioje konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, priimdamas sprendimą dėl žymos apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgė į tai, jog pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė paskirtis – gamybos, pramonės, kurio bendras plotas sudaro 21 925,52 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro tik 853,06 kv. m, arba 4 proc. viso pastato ploto. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021m. gegužes 27d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, kurioje teisėjų kolegija, aiškindama Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtį, sprendė, jog ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas į šioje teisės normoje apibrėžtą „kitos paskirties“ pastato sąvoką nepatenka. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, įpareigojusį Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją iš naujo nagrinėti UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“ UAB „Kasparlita“, UAB „OSKV“ 2017 m. sausio 5 d. prašymą dėl klaidos ištaisymo ir įregistruotą žymą apie bendro naudojimo objektų valdymo formą panaikinti.

28. Vilniaus apylinkės teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, jog duomenų teisinė registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, ginčą sprendė pagal duomenų tikrąjį turinį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018).

29. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime pažymėjo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymas ir teisinis reglamentavimas, numatytas jį lydinčiuose poįstatyminiuose aktuose, kuriais vadovavosi Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sušaukdama susirinkimą bei skaičiuodama balsus, pastato atveju netaikytinas. Teismas pažymėjo, jog dėl šių prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių pasisakė kasacinis teismas. Teismas taip pat šiame sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įgalinimų veikti visų pastato patalpų savininkų vardu bei įtraukti į susirinkimo dienotvarkę klausimus, liečiančius viso pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą (pvz. dėl elektros perdavimo linijų tiesimo ir elektros linijos prijungimo sutarčių sudarymo, reklamos ir iškabų talpinimo ant pastato, liftų eksploatavimo pastate, automobilių stovėjimo vietų schemos tvirtinimo ir kt.).

30. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad Pastate kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 74 negyvenamosios paskirties patalpos (pagal 2017 m. birželio 1 d. butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis buvo 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos). Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše (Nr. 10/97028) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-2058-492/2021 konstatuota, jog tokia žyma negalėjo būti registruojama, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2021 m. gruodžio 1 d. pakeitė duomenis, išregistruodamas juridinį faktą apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (įsteigtą Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“).

31. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

32. Byloje ginčo, jog pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, nėra. Pagrindinė pastato paskirtis – gamybos, pramonės, bendras plotas – 21 925,77 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 840,90 kv. m. Nustatyta, kad pareiškėjai ir tretieji asmenys, disponuodami jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, naudojasi ir disponuoja jiems tenkančiomis pastato bendrojo naudojimo patalpų dalimis.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

34. Teismas nurodė, kad Protokolas, kuriuo įformintas sprendimas pritarti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių gamybinės paskirties negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui iš gamybinės į gyvenamąją, gyvenamosios paskirties patalpą-butą, atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus, panaikintas Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

35. Tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, su kitais privalomaisiais dokumentais Pastato bendraturčių sutikimo nepateikė.

36. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims Statybos leidimai išduoti pažeidžiant imperatyvias Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas.

37. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė gamybinio pastato adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 10 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų Nr. 1 galiojimą ir vykdymą, uždraudė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ inicijuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų ir butų savininkų susirinkimus, vykdyti protokolo sprendinius, vykdyti Pastato administravimo veiksmus, tiek nurodytus 2017 m. rugpjūčio 10 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokoluose Nr. 1, tiek nenurodytus; uždraudė Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų Nr. 1 pagrindu keisti negyvenamųjų patalpų paskirtį į gyvenamąją paskirtį.

38. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2429-232/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Protokolo galiojimą ir vykdymą iki civilinės bylos Nr. e2S-2429-232/2018 išnagrinėjimo. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2022 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad duomenys apie civilinės bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre padarant įrašus apie juridinį faktą (įrašas Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2018 m. birželio 12 d. ).

39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau, nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo Statybos leidimai buvo išduoti.

40. Teismas atkreipė dėmesį, kad išduodant Statybos leidimus, Administracija vadovavosi neaktualiais Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis (2012 m. gruodžio 6 d., 2014 m. kovo 27 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. spalio 3 d. išrašai). Neginčytinai nustatyta, kad, teikiant prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, atsakovui nebuvo pateikti patalpų, kuriose siekiama pakeisti paskirtį, Nekilnojamojo turto registro išrašai su nurodomais aktualiais duomenimis.

41. Teismas pažymėjo, kad Administracijos išduoti Statybos leidimai akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes išduodant statybą leidžiančius dokumentus nebuvo paisoma pareiškėjų – bendraturčių interesų. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018, 16 punktą).

42. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendė, kad Statybos leidimai pažeidžia Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, todėl naikintini. Teismas dėl pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos procesinei baigčiai jokios įtakos, plačiau nepasisakė.

43. Teismas taip pat priteisė pareiškėjams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

III. 44. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

45. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kadangi jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

46. Atsakovas pažymi, kad statybą leidžiantis dokumentus yra administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikomas sutrumpintas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas. Teisės normoje įtvirtinta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 30 straipsnis).

47. Nagrinėjamu atveju posėdžio metu buvo iškelta pagrįsta abejonė dėl to, kodėl pareiškėjai galbūt sąmoningai nesidomėjo dėl statybą leidžiančių dokumentų viso civilinio proceso metu, kuris, beje, truko nuo 2018 m. iki 2022 m. balandžio mėn., t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą.

48. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime apskritai nepasisakė dėl šios aplinkybės, tačiau, atsakovo nuomone, nurodoma aplinkybė turėtų būti vertinama ne tik galbūt (ne)praleisto termino skundui paduoti, tačiau ir šalies procesinio sąžiningumo aspektu. Be kita ko, protingumo principas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir t.t.

49. Atsakovo nuomone, pareiškėjų galbūt sąmoningas sprendimas nesidomėti situacija dėl statybą leidžiančių dokumentų (ne)išdavimo, parodo, kad pareiškėjai sąmoningai priėmė tokį sprendimą ir dėl to jų toks elgesys atitinkamai turėtų būti vertinamas visos bylos aplinkybių kontekste – šiuo atveju pareiškėjai turėjo visas galimybes domėtis dėl statybą leidžiančių dokumentų (ne)išdavimo, tačiau to sąmoningai nedarė. Taigi pareiškėjų elgesys ne tik neatitinka bendrųjų protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau taip pat pareiškėjai praleido statybą leidžiančių dokumentų apskundimo terminą. Statybą leidžiantys dokumentai buvo išduodami laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn., o pareiškėjai domėtis pradėjo tik 2022 m. gegužės mėn.

50. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas. Teismas tik formaliai vertino visą situaciją, tačiau neatsižvelgė ir neįsigilino ne tik į pačią situaciją, tačiau ir į Administracijos nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino, kad ši administracinė byla būtų išspręsta teisingai. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai.

51. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

52. Pareiškėjai atsiliepime nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vienu argumentu, t. y., kad pareiškėjai į teismą kreipėsi praleidę ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas minėto termino pradžią sieja išimtinai su ginčytų Statybos leidimų išdavimo data, teigiant kad pareiškėjai turėjo apie juos žinoti dar ginčo civilinėje byloje dėl Protokolo metu, ir apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadų dėl Statybos leidimų teisėtumo iš esmės, t. y. neginčija, kad Statybos leidimai buvo išduoti neturint Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyto pastato bendraturčių sutikimo, kuris yra būtinas patalpų paskirties keitimo atveju pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 5 dalies 7 punkto reikalavimus.

53. Pareiškėjai teigia, jog nurodyta apeliacinio skundo apimtis reiškia, kad jeigu ir būtų pagrindas pripažinti apeliacinį skundą pagrįstu (visiškai ar iš dalies), tai savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes tokiu atveju nebūtų paneigtos kitos (pagrindinės) jo išvados dėl Statybos leidimų neteisėtumo, t. y. nustatytos aplinkybės, kad ginčyti Statybos leidimai buvo išduoti esant vieno iš įstatyme (Statybos įstatymo 27 str. 5 d.) imperatyviai numatyto dokumento – nekilnojamojo turto – statinio bendraturčių sutikimo leisti pakeisti konkrečių patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją.

54. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išvadą dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyto dokumento buvo galima padaryti tik įsiteisėjus visai eilei vienas po kito ir vienas nuo kito priklausomų teismų sprendimų (jie nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime), iš kurių paskutinis buvo ir šiam administraciniam ginčui lemiamą teisinę reikšmę turėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-66-465/2021, kuriuo buvo panaikintas kaip neteisėtas Protokolas. Ginčytus Statybos leidimus gavę asmenys pateikė šį Protokolą atsakovui kaip Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytą bendraturčių sutikimą ir Administracija jį tokiu priėmė, laikė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostata yra išpildyta, išdavė Statybos leidimus, nors tuo metu nebuvo pagrindo laikyti jį bendraturčių sutikimu, vyko civilinės bylos nagrinėjimas dėl Protokolo teisėtumo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas dėl Protokolo panaikinimo įsiteisėjo 2022 m. balandžio 26 d., kai apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-876-855/2022 buvo išnagrinėtas dėl jo pateiktas apeliacinis skundas, kuris atmestas. Teismo sprendimui įsiteisėjus, atsirado pagrindas taikyti restituciją, t. y. panaikinti visas neteisėto Protokolo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes, nes jos atsirado be teisėto pagrindo, ir aiškintis, nustatyti, ar tokios pasekmės atsirado.

55. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas aktualus šios administracinės bylos sprendimui būtent tuo, kad Protokolas buvo pripažintas neteisėtu, nes toks negalėjo būti priimtas tiek pagal taikytas procedūras, tiek dėl Pastato bendraturčių valios išreiškimo būdo, nes Pastatas nepapuola į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo ir jį lydinčiųjų poįstatyminių aktų reguliavimo sritį. Teismo sprendimu padarytos išvados turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.). Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo Pastato bendraturčių valia sutikti su patalpų paskirties keitimu, išduoti tam skirtus Statybos leidimus. Tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes galima konstatuoti tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimui, t. y. jo pagrindu. Šios aplinkybės reiškia, kad Pastato bendraturčiai – pareiškėjai, kurie nedalyvavo priimant Protokole nurodytus sprendimus (nes jiems nebuvo sudaryta tokia galimybė) ir jiems nepritarė vėliau, turėjo pagrindą laikyti, kad nėra išduotas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytas bendraturčių sutikimas keisti Pastato atskirų patalpų paskirtį, bet tik tuo atveju ir nuo to momento, kai toks Protokolas (jo sprendimai) panaikinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

56. Nors apeliaciniame skunde formaliai nurodoma, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį skundas administraciniam teismui turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad dviprasmiška ir teisinio pagrindo neturinti šios teisės normos interpretacija, pagal kurią termino pradžia siejama su Statybos leidimų išdavimo data, nes ji galėjo būti žinoma pareiškėjams. Pareiškėjai teigia, kad apeliaciniame skunde nenurodomos tokios šios administracinės bylos individualios aplinkybės, kurios patvirtintų apeliacinio skundo teiginių pagrįstumą dėl termino praleidimo. Apeliaciniame skunde pateikiant tik abstraktaus pobūdžio teiginius, bandoma sudaryti neteisingą įspūdį, kad jų nėra, jog pirmosios instancijos teismas jų nenustatinėjo ir nenustatė.

57. Pareiškėjai akcentuoja, kad administracinių teismų praktika aiškinant ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį yra nuosekli. Joje nurodoma, kad asmuo gali būti pripažįstamas tokią teisę turintis tik tada, kai yra informuotas apie jo teisių pažeidimą (aplinkybes, sudarančias pagrindą taip manyti), t. y. jis turi būti informuotas apie individualų administracinį aktą įteikimo būdu ir, be kita ko, iš gautos informacijos turi turėti galimybę nustatyti savo teises ir pareigas, (to akto turinį ir jo nulemtą pažeidimo faktą). Akto turinį lemia ir dokumentai, kurių pagrindu jis buvo priimtas, šių dokumentų teisėtumas (galiojimas). Tam, kad būtų konstatuota termino kreiptis į teismą pradžia, turi būti konstatuota suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą (jo teisių pažeidimo) momentas. Termino kreiptis į teismą pradžia negali prasidėti anksčiau negu įvyko suinteresuoto asmens teisių pažeidimas. Priešingu atveju būtų paneigta fundamentali asmens teisė kreiptis į teismą.

58. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai teismui paduotu skundu ginčijo Statybos leidimus, kurių vienu iš išdavimo pagrindų buvo įsiteisėjusio teismo sprendimu panaikintas Protokolas, būtent Protokolo panaikinimas ir sudarė pareiškėjams teisinį suinteresuotumą ginčyti tuos Statybos leidimus, pagrindą siekti jų panaikinimo, Protokolo panaikinimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir reiškė pareiškėjų teisių pažeidimo konstatavimą. Administracija informaciją apie Protokolo pagrindu išduotus Statybos leidimus pateikė 2022 m. gegužės 30 d., pareiškėjai skundą teismui pateikė 2022 m. birželio 29 d. , t. y. nepraleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo Statybų reglamentavimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. raštas ir laikytinas momentu, kurį pareiškėjai sužinojo apie Statybos leidimus. Apeliaciniu skundu tokios išvados nepaneigiamos ir net nėra neigiamos.

59. Pareiškėjų vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjai turėjo domėtis Statybos leidimais, kurie galbūt buvo išduoti po civilinės bylos dėl Protokolo panaikinimo pradžios, jos nagrinėjimo metu ir dėl to, kad joje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Protokolo galiojimo ir vykdymo sustabdymas, teisiškai nepagrįsti. Kreipimosi į teismą dėl Protokolo kaip neteisėto panaikinimo metu nebuvo duomenų, kad koks nors statybos leidimas išduotas, to ir nebuvo, nė vienas vėliau statybos leidimą gavęs asmuo, dalyvavęs civilinėje byloje, tokios aplinkybės nenurodė. Šie asmenys nenurodė tokios aplinkybės ir atsakovui, pateikdami prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, t. y. ją nuslėpė, nors laikinųjų apsaugos priemonių faktas ir turinys buvo atskleistas viešai skelbiamuose ir prieinamuose Nekilnojamojo turto registro duomenyse, kuriuos ir turėjo pateikti statybos leidimo prašantys asmenys, šiuos duomenis turėjo patikrinti atsakovas.

60. Pareiškėjų skundas dėl Statybos leidimų panaikinimo buvo tik iš dalies grindžiamas minėtomis pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis – nurodytas tik kaip papildomas argumentas tenkinti skundą, pabrėžiant, kad jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs įstatymų reikalavimus, savo pareigas, Protokolo pagrindu nebūtų atsiradę jokie neigiami teisiniai padariniai – atsakovui nustačius, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ginčyti Statybos leidimai nebūtų buvę išduoti, pareiškėjams nebūtų atsiradęs būtinumas reikšti skundą dėl jų, juos ginčyti teisme.

61. Pareiškėjų nuomone, apeliaciniame skunde netinkamai cituojamas jų atstovo paaiškinimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad pareiškėjai specialiai nesidomėjo, ar atsakovas yra išdavęs Statybos leidimus Protokolo pagrindu iki teismo sprendimo panaikinti Protokolą įsiteisėjimo dienos. Pateikiama tik dalis atstovo teiginių, paimtų iš kitų pasisakymu pateiktų paaiškinimų konteksto, pateikiama citata bandant sudaryti įspūdį, kad pareiškėjai specialiai nesidomėjo, ar išduoti statybos leidimai, nes neva tokiu būdu siekė dirbtinai nukelti sužinojimo apie juos momentą ir termino juos apskųsti pradžios momentą. Toks aiškinimas nėra teisingas, nes iš tolimesnio teismo posėdžio įrašo matyti, kad pareiškėjų atstovas paaiškino, jog tas specialus veikimas reiškia, kad pareiškėjai iki įsiteisėjant teismo sprendimui panaikinti Protokolą nesikreipė atskiru paklausimu į atsakovą dėl išduotų Statybos leidimų, nes tuo metu tokia informacija buvo perteklinė ir teisiškai nereikšminga. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir jos užtikrino galimą pareiškėjų teisių apsaugą, o Protokolo ginčijimas teisme nesudarė pagrindo ginčyti jo pagrindu išduotus Statybos leidimus, jeigu ir būtų paaiškėjęs jų išdavimo faktas. Toks pagrindas atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Protokolą ir tokio fakto pagrindu gavus informaciją apie Protokolo pagrindu išduotus Statybos leidimus. Protokolo ginčijimas teisme yra tik pagrindas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ką pareiškėjai ir padarė.

62. Be to, pareiškėjai neturėjo pagrindo įtarti, kad atsakovas nevykdys įstatymų reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, viešai paskelbtų ir prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenyse, taikymo, nesivadovaus viešų registrų aktualia informacija. Kaip rodo Statybos leidimų išdavimo faktinės aplinkybės, jie buvo išduodami ilgą laiką ir jų tarpusavio išdavimas nebuvo derinamas, todėl atsakovo argumentai dėl priskyrimo pareiškėjams pareigos nuolatos ir pastoviai daryti užklausas dėl galbūt išduotų Statybos leidimų, neturi jokio teisinio pagrindo ir jokios faktinės reikšmės. Tokie argumentai vertinti tik kaip atsakovo gynybinė pozicija. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai ne tik nesiderina su bendrai taikomu teisės principu, kad iš neteisėtų veiksmų neatsiranda teisė, bet ir nesiderina su viešojo administravimo subjektų, vietos savivaldos institucijos funkcijomis, veiklos tikslais, iš kurių vienas pagrindinių – užtikrinti teisėtumą.

63. Pareiškėjai pažymi, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime eliminavo galimybę atsirasti neigiamoms teisinėms pasekmėms, kiek toje situacijoje buvo galima užtikrinti. Pareiškėjams atsirado pagrindas ir teisėtas interesas gauti tikslią informaciją apie galbūt Protokolo pagrindu išduotus Statybos leidimus tik po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas panaikinti Protokolą kaip neteisėtą, t. y. kai buvo konstatuota, kad Pastato bendraturčiai nedavė sutikimo keisti Pastato patalpų paskirtį ir Protokolas negali būti laikomas tokiu sutikimu. Pareiškėjams gavus informaciją apie Statybos leidimus po teismo sprendimo panaikinti Protokolą įsiteisėjimo, atsirado pagrindas jiems kreiptis į teismą su skundu pripažinti Statybos leidimus neteisėtais, o teismui juos panaikinti, tą pirmosios instancijos teismas ir padarė.

64. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas viso administracinio proceso metu teigė, jog pareiškėjai apskritai negali ginčyti Statybos leidimų, nes neva neturi teisinio suinteresuotumo, tuo tarpu apeliaciniu skundu jau teigia, kad tas suinteresuotumas turėjo atsirasti Statybos leidimų išdavimo metu. Toks atsakovo pozicijos nenuoseklumas tik dar kartą patvirtina, kad Statybos leidimai išduoti neteisėtai ir turi būti panaikinti teismo sprendimu, o atsakovas pateikiamais argumentais siekia surasti formalių priežasčių pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Vien faktas, kad Statybos įstatymo teisės normos numato būtinumą gauti statinio bendraturčių sutikimą dėl jame esančių patalpų paskirties keitimo (šio ginčo atveju tokios aplinkybės ir buvo), savaime reiškia, kad tokį sutikimą duodantys ar galintys duoti bendraturčiai turi teisinį suinteresuotumą tokio sutikimo davimo ar nedavimo santykiuose, taip pat dėl duoto sutikimo panaudojimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad kai įstatymai numato sąlygą gauti statybą leidžiantį dokumentą – kito nekilnojamojo daikto savininko ar bendraturčio sutikimą, tai toks sutikimas yra prielaida gauti statybą leidžiantį dokumentą, o ne atvirkščiai – tokio dokumento gavimas nėra prielaida ar koks nors pagrindas gauti tą kito nekilnojamojo daikto savininko ar bendraturčio sutikimą.

Asmuo neturi pagrindo reikalauti bendraturčio sutikimo statybos darbams, jeigu nėra tinkamai suformuotas siūlomas sprendimas, kuriam prašoma sutikimo – kad ir bendrai teisei į statybą; sutikimas duodamas konkretiems sprendimams, o ne realizuoti kokią nors teisę bendrai. Turto savininko teisė duoti sutikimą nepaisyti teisės aktuose nustatytų reikalavimo dėl statybų vykdymo jo turto atžvilgiu yra išimtinė savininko teisė ir teismas neturi teisės spręsti už jį dėl tokio sutikimo davimo, tokį sutikimą duoti; statybos normų nesilaikymas yra savaime pažeidžiantis to savininko teises ir tokiam savininkui nereikia papildomai įrodinėti savo teisių pažeidimo ar kokių nors papildomų priežasčių sutikimui neduoti.

Taigi, nustačius, kad bendraturčio sutikimas nebuvo duotas, jog tą sutikimą neva įforminantis dokumentas (šiuo atveju Protokolas) neteisėtas ir panaikinamas, ir po to pareiškėjams sužinojus apie tokio „sutikimo“ sukeltas neteisėtas pasekmes, jiems, kaip suinteresuotiems asmenims, atsirado pagrindas kreiptis į teismą panaikinti tokio pagrindu atsiradusias pasekmes įstatymų nustatytais terminais po sužinojimo apie tokias pasekmes.

65. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas ir dėl to, jog jame keliami procesiniai klausimai nėra apeliacinio skundo dalykas. Pagal ABTĮ 30, 33 straipsnius, būtent skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nustato, ar skundas paduotas nepraleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą, o jeigu praleistas, ar tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismui išsprendus jo kompetencijai priskirtus procesinius klausimus (skundo priėmimo ir tuo pačiu dėl termino paduoti skundą praleidimo ar nepraleidimo), šis klausimas laikytinas išspręstu galutinai ir negali būti apeliacinio skundo dalyku.

66. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo bylą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

67. Inspekcija dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su termino paduoti skundą teismui praleidimu, nurodo, kad byloje yra ginčijami specialaus turinio administraciniai sprendimai, t. y. statybą leidžiantys dokumentai. Šiuo atveju vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalimi, statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalis). Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama IS „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 151 dalis).

68. Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl reikalavimui dėl jo panaikinimo taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

69. Inspekcijos vertinimu sprendžiant klausimą dėl to, ar pareiškėjai praleido terminą skundui dėl Statybos leidimų panaikinimo pareikšti, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėjai apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus turėjo objektyvią galimybę sužinoti nuo jų užregistravimo IS „Infostatyba“.

70. ABTĮ 81 ir 86 straipsniai įpareigoja pirmosios instancijos teismą išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, surinkti ir ištirti bylai svarbius įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas tinkamai taikius materialinės teisės normas, nepažeidus procesinės teisės normų. Pirmos instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindus reglamentuoja ABTĮ 146 ir 147 straipsnių nuostatos.

71. Nagrinėjamu atveju vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taip pat ar nėra įstatyme numatytų teismo sprendimo panaikinimo pagrindų.

72. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti jiems iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.

73. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime pakartoja faktines bylos aplinkybes, teismo konstatuotas aplinkybes. Nurodo, kad pritaria atsakovui, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas administracinių bylų betarpiškumo principą, neįvertino pareiškėjų paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat netinkamai įvertino visą byloje surinktą medžiagą ir taip padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

74. Teigia, kad pareiškėjai neįrodė suinteresuotumo ginčyti išduotus Statybos leidimus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Remdamiesi Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad nei teismui pateiktame skunde, nei rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai niekaip neįrodo jų teisių pažeidimo ir suinteresuotumo. Paskirties keitimas niekaip nedarys įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, 21 925,52 kv. m ploto. Dešimties gyvenamųjų patalpų buvo pakeista paskirtis jau įkūrus Bendriją ir pareiškėjai tam neprieštaravo. Pareiškėjai nenurodo, kokios priežastys lėmė nuomonės pasikeitimą. Pakeitus dar šešiolikai patalpų paskirtį į butų, gyvenamųjų patalpų (butų) plotas pastate padidėtų iki 1 900 kv. m. Šis plotas užima itin mažą dalį viso Pastato ploto ir jokiu būdu nedarys įtakos pagrindinei Pastato paskirčiai pasikeisti ar ribos pareiškėjų gamybinę ar kitą komercinę veiklą. Būtent pareiškėjų priešiški veiksmai, skundai, bylinėjimasis, riboja Pastato bendraturčių konstitucinę teisę į nuosavybę. Patys pareiškėjai be visų kitų bendraturčių sutikimo pakeitė sau priklausančių patalpų paskirtį ir šie jų pačių veiksmai netrukdo vykdyti gamybinės ar kitos komercinės veiklos.

75. Atkreipia dėmesį, kad byloje esančių pateiktų projektų aiškinamuosiuose raštuose aiškiai nurodyta, jog jokia reali gamybinė veikla Pastate nėra vykdoma (šią aplinkybę paneigiančių įrodymų pareiškėjai nepateikė), pastato 5–7 aukštuose yra patalpos, skirtos kūrybinėms dirbtuvėms, 4 aukštas yra techninis, kurio aukštis yra 2.2 m ir yra išnuomotos lazerines pramogas rengiančiai firmai. Kitos patalpos 1–3 aukštuose yra arba tuščios, arba juose vykdoma veikla nėra susijusi su gamyba. Vienintelę gamybinę veiklą, dalyje savo valdomų patalpų, rūsyje, vykdo UAB „Kodinis raktas“, veikla susijusi su elektronikos prietaisų, sietinų su signalizacijos sistemomis, surinkimu, bei UAB „Vilniaus Garments“ siuvimo veikla. Kitos įmonės – UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“, UAB „Vitropolis“, UAB „Litectus“, valdančios didelę dalį pastato ploto, vykdo veiklą, susijusią su operacijomis su nekilnojamuoju turtu. Pastate yra keletas projektavimo firmų. Pastate jokia pavojinga sveikatai ir aplinkai gamybinė veikla nėra vykdoma.

76. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą teisė kreiptis į teismą suteikiama tik asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Pareiškėjai nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kaip realiai yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai; nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie neigiamą įtaką jų interesams. Tiek teisės kreiptis į teismą turėjimas, tiek ir ginčijamų administracinių aktų neteisėtumas turi būti pagrįsti ne abstraktaus pobūdžio, o konkrečiais įrodymais bei atitinkamomis teisės aktų nuostatomis. Kokiu būdu pareiškėjų nurodomi pažeidimai pasireiškė, kaip konkrečiai pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, kokias sukelia teisines pasekmes, pareiškėjai detaliai neįvardina, o apsiriboja vien bendro pobūdžio aplinkybių deklaravimu, tačiau tai neįrodo realaus jų teisių pažeidimo fakto, todėl pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo.

77. Sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nebuvo vertinti imperatyvūs įstatyme nustatyti skundo padavimo teismui terminai. Teigia, kad tiksliai nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turėtų būti atliktas ir tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių nevertino.

78. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjų sąmoningas sprendimas nesidomėti situacija dėl statybą leidžiančių dokumentų (ne)išdavimo parodo, jog pareiškėjai sąmoningai priėmė tokį sprendimą ir dėl to jų toks elgesys atitinkamai turėtų būti vertinamas visos bylos aplinkybių kontekste – šiuo atveju pareiškėjai turėjo visas galimybes domėtis dėl statybą leidžiančių dokumentų (ne)išdavimo, tačiau to sąmoningai nedarė, taigi savo neprotingu ir nesąžiningu elgesiu, akivaizdu, sąmoningai praleido statybą leidžiančių dokumentų apskundimo terminą.

79. Teismas taip pat nevertino svarbios aplinkybės, jog pareiškėjų skunde buvo nurodyta, kad ginčijami statybos leidimai buvo išduoti laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. neteisėto Protokolo pagrindu. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju galbūt sąmoningai siekė suklaidinti teismą ir priimdamas sprendimą teismas būtent šiais klaidinančiais argumentais rėmėsi. Skunde nurodomas teiginys suponuoja tai, tarsi Protokolas jau buvo pripažintas neteisėtu Statybos leidimų išdavimo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d.) ir neva būtent jau neteisėtu pripažinto Protokolo pagrindu ir buvo išduoti Statybos leidimai. Protokolas panaikintas kaip neteisėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-66-465-2021 priimtu 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. balandžio 26 d., kai civilinė byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-876-855/2022 priėmė nutartį palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taigi, nagrinėjamu atveju Statybos leidimų išdavimo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d.) Protokolas dar nebuvo pripažintas neteisėtu.

80. Tretieji suinteresuoti asmenys apibendrindami nurodo, kad palaiko Administracijos poziciją šiame ginče ir mano, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė pamatinius administracinio proceso principus, taip pat negrįstai nevertino pačių pareiškėjų veiksmų, pozicijos teismo posėdžio metu, pareiškėjų suinteresuotumo dėl Statybos leidimų panaikinimo, dėl to priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti Statybos leidimus ir terminas nebuvo atnaujintas (pareiškėjai atnaujinti jį neprašė), visi pareiškėjų dėstomi argumentai turėjo būti atmesti, nenagrinėti ir nevertinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 81. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų Statybos leidimų projektams, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims suteikta teisė kūrybinių dirbtuvių paskirtį keisti į gyvenamąją, teisėtumo ir pagrįstumo.

82. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, konstatavo, kad Statybos leidimai 2019 – 2020 m. buvo išduoti pažeidžiant imperatyvias Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas, nes tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, su kitais privalomaisiais dokumentais Pastato bendraturčių sutikimo nepateikė. Protokolas, kuriuo įformintas sprendimas pritarti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių gamybinės paskirties negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, paskirties keitimui iš gamybinės į gyvenamąją, gyvenamosios paskirties patalpą-butą, atliekant patalpos remonto ar rekonstrukcijos darbus, panaikintas Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad duomenys apie civilinės bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje (Protokolo galiojimo ir vykdymo sustabdymas iki civilinės bylos Nr. e2S-2429-232/2018 išnagrinėjimo) buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre padarant įrašus apie juridinį faktą (įrašas Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2018 m. birželio 12 d.), tačiau išduodant Statybos leidimus, Administracija vadovavosi neaktualiais Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis (2012 m. gruodžio 6 d., 2014 m. kovo 27 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. spalio 3 d. išrašai).

83. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad pareiškėjai praleido Statybos leidimų apskundimui taikomą sutrumpintą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 dienų terminą, gi teismo sprendime nėra pasisakyta dėl šios aplinkybės. Nurodė, kad pareiškėjai turėjo visas galimybes domėtis dėl statybą leidžiančių dokumentų (ne)išdavimo, tačiau to sąmoningai nedarė. Pareiškėjų elgesys neatitinka bendrųjų protingumo ir sąžiningumo principų, o teismo sprendimas priimtas neištyrus visų aplinkybių buvo išsamiai ir objektyviai, tinkamai neatskleidus ginčo esmės, apsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu.

84. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

85. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo konkrečios dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas.

86. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia vieninteliu argumentu – kad teismo sprendime nėra įvertintos termino skundui dėl Statybos leidimų panaikinimo pateikti praleidimo aplinkybės, jokių kitų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nėra nurodoma.

87. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

88. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

89. Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo <...> (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-556/2021, kt.). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje A-822-2772/2012, kt.).‏‏‎ Be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą.

90. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, be kita ko įvertina, ar skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 9 p.). Jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, teismas bylą nutraukia (ABTĮ 103 str. 8 p.).

91. Duomenys nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad pareiškėjų skundas buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad skundas paduotas nustatytu terminu, atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taigi teismas vertino, kad pareiškėjams apie jų teisių pažeidimą tapo žinoma, kai buvo gautas atsakovo raštas 2022 m. gegužės 30 d. Tokios nutartys yra neskundžiamos, tačiau argumentus dėl jų proceso dalyviai gali nurodyti teikdami apeliacinius skundus dėl teismo priimto galutinio procesinio sprendimo byloje.

92. Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje nėra nurodęs argumentų dėl pareiškėjų kreipimosi termino ginčyti Statybos leidimus praleidimo; savo poziciją grindė argumentais, kad Statybos leidimai buvo išduoti teisėtai, kad jų išdavimo metu Protokolas nebuvo pripažintas neteisėtu, kad sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo neturi pareigos tikrinti statinio projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą atsakingi statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas, kad pareiškėjai nepagrindė, savo teisinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimus ir kt. Duomenys teismo posėdžio 2022 m. lapkričio 15 d. garso įraše patvirtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu proceso dalyviai išsakė savo argumentus dėl termino skundui dėl Statybos leidimų išdavimo praleidimo, taigi teismui buvo pagrindas įvertinti, ar paaiškėjo tokios aplinkybės, kurios būtų pagrindas manyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus.

93. Apeliantas nėra pateikęs į bylą jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjams buvo žinomos kokios nors aplinkybės apie Statybos leidimų išdavimą anksčiau, negu buvo gautas atsakovo 2022 m. gegužės 30 d. raštas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apie išduodamus statybos leidimus viešai skelbiama IS „Infostatyba“, taigi pareiškėjai turėjo galimybę apie juos žinoti, savaime nereiškia, kad pareiškėjai turėjo pareigą nuolat domėtis apie kitiems asmenims išduodamus statybos leidimus, juo labiau nagrinėjamos bylos kontekste, kai dėl Protokolo teisėtumo vyko ginčas teisme ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Protokolo galiojimo ir vykdymo sustabdymas iki civilinės bylos Nr. e2S-2429-232/2018 išnagrinėjimo), duomenys apie civilinės bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre padarant įrašus apie juridinį faktą, taigi pareiškėjai pagrįstai galėjo tikėtis, kad jokie neteisėti administraciniai aktai nebus priimami. Priešingas vertinimas – nuolat domėtis viešai skelbiamais duomenimis – reikštų itin neapibrėžtos situacijos sukūrimą, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, būtų neproporcinga našta asmeniui.

94. Apelianto teiginiai, kad pareiškėjai sąmoningai nesidomėjo apie Statybos leidimų išdavimą, todėl elgėsi nesąžiningai, laikyti subjektyvia garso įraše užfiksuotų selektyviai nurodomų duomenų interpretacija, kuri paneigiama pareiškėjų paaiškinimais, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl Protokolo panaikinimo, paaiškėjo pareiškėjų teisių pažeidimas ir atsirado pagrindas kreiptis dėl jų gynimo. Toks pareiškėjų elgesys laikytinas atitinkančiu pakankamai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Tam, kad būtų konstatuota termino kreiptis į teismą pradžia, turi būti konstatuota suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą (jo teisių pažeidimo) momentas. Asmuo objektyviai turi teisę kreiptis į teismą tuomet, kai jam tampa žinoma apie jo teisių pažeidimo faktą bei jis yra informuotas apie individualų administracinį aktą įteikimo būdu, ar, jei individualus administracinis aktas neprivalo jam būti įteiktas, gauna informacijos apie pagrindinius tokio individualaus administracinio akto elementus, lemiančius jo teisių ir pareigų bei teisėtų interesų apimtį.

95. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas pareiškėjų skundo pateikimo teismui su terminu susijusias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jų vertinti kitaip, negu buvo įvertinta priimant skundą nagrinėti, nes nepaaiškėjo jokie nauji duomenys, kurie teismui nebūtų buvę žinomi ir įvertinti anksčiau. Pažymėtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas yra priskirtas teismo diskrecijai, šiuo aspektu proceso šalių argumentai negali teismo saistyti.

96. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė