b1c95da3-d53d-4de4-a2e1-dbf4c24ec1b0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1312/2013 (S)             Proceso Nr. 2-55-3-01133-2012-8             Procesinio sprendimo kategorija 121.19.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Ingo Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4795-392/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Ingo Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 345 280 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2005 m. liepos 12 d. sprendimu ieÅ¡kovui, teikiančiam draudimo paslaugas, nuo 2005 m. liepos 13 d. buvo panaikintas draudimo veiklos licencijos galiojimas. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla; 2011 m. birželio 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Siekdamas patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, ieÅ¡kovo bankroto administratorius AB banke SNORAS bankrutuojančios įmonės vardu atidarė einamÄ jÄ sÄ skaitÄ ir padėjo terminuotus indėlius: 644 944,22 JAV dolerių sumai (terminas iki 2011 m. gruodžio 1 d.) ir 29 577,86 EUR sumai (terminas iki 2012 m. sausio 10 d.). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo.

Atsakovas, remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovas yra traktuotinas kaip pagal Draudimo įstatymÄ veikianti draudimo įmonė, kurios indėliai negali bÅ«ti draudimo objektu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) 3 straipsnio 4 dalies 5 punktÄ , atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalies 5 punktÄ pagal Draudimo įstatymÄ veikiančių draudimo įmonių indėliai nėra indėlių draudimo objektu. IeÅ¡kovui, kaip bankrutuojančiai draudimo bendrovei, Draudimo įstatymas yra taikomas (Draudimo įstatymo VIII skyrius). Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad jis negali bÅ«ti laikomas draudimo įmone pagal Draudimo įstatymÄ , nes, teismo nuomone, Draudimo įstatymas reglamentuoja draudimo įmonių veiklÄ nuo licencijos draudimo veiklai gavimo iki bankroto ir likvidavimo dienos.

Tai, kad nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas įgijo bankrutuojančios įmonės statusÄ , nepaneigia fakto, jog ieÅ¡kovui toliau taikomos draudimo įstatymo nuostatos. Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ingu atveju susidarytų paradoksali situacija, kai sėkmingai veikiančios draudimo įmonės indėliai nebÅ«tų draudžiami, o nevykdančios savo įsipareigojimų ir dėl to bankrutuojančios įmonės indėliai – prieÅ¡ingai. Atsakovas iÅ¡ draudėjo BAB banko SNORAS yra gavęs raÅ¡tÄ , kuriuo draudėjas patvirtino, kad nuo ieÅ¡kovo indėlių nebuvo skaičiuojamos ir mokamos draudimo įmokos, todėl teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo ir dėl Å¡ios priežasties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Ä®statymų leidėjo nustatyta draudimo veiklos sÄ voka (Draudimo įstatymo 2 str. 26 d.) aiÅ¡kiai nurodo, kad teisę vykdyti draudimÄ veiklÄ turi tik draudimo įmonės. Draudimo įmonė – tai įmonė Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licencijÄ (Draudimo įstatymo 2 str. 13 d.).

Taigi draudimo veiklos licencija yra bÅ«tinas elementas, reikalingas pripažinti subjektÄ draudimo įmone. IeÅ¡kovas yra bankrutuojanti draudimo įmonė, kurios licencija draudimo veiklai panaikinta. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas nuo 2005 m. liepos 13 d. prarado draudimo įmonės teisinį statusÄ ir negali bÅ«ti laikomas pagal Draudimo įstatymÄ veikiančia draudimo įmone. IeÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ieÅ¡kovo teisinis statusas ir jo veikla reglamentuojama Ä®monių bankroto įstatymo su Draudimo įstatymo VIII skyriuje numatytomis bankroto proceso specifinėmis iÅ¡imtimis.2.

Ä®statymų leidėjas aiÅ¡kiai nustatė bankrutuojančios įmonės administratoriui pareigÄ pinigus, skirtus tenkinti kreditorių reikalavimus, laikyti banko sÄ skaitoje (Ä®BÄ® 11 str. 3 d., 31 str. 1 d. 1 p.). Bankroto administratoriaus indėlio forma laikyti pinigai negali bÅ«ti laikomi draudimo įmonės investicija, nes jie laikytini „konkursine mase“, kurios paskirtis – tenkinti kreditorių reikalavimus. IeÅ¡kovo indėliai AB banke SNORAS buvo laikomi ne pagal Draudimo įstatymo, o pagal Ä®BÄ® reikalavimus.

Teismas į Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė. IÄ®ID 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų sÄ raÅ¡e iÅ¡vardyti subjektai priskirtini prie subjektų, kurių veikla susijusi su turto ir lėšų investavimu. Å ie subjektai turi pakankamai žinių spręsti apie galimas investavimo rizikas, be to, jiems nustatyti aiÅ¡kios investavimo taisyklės. Bankroto procedÅ«ra yra skirta bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugai. AiÅ¡kinant IÄ®ID 3 straipsnio 4 dalį tokiu bÅ«du, kaip tai padarė teismas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai liktų visiÅ¡kai be apsaugos.3.

Nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad Draudimo įstatymas reglamentuoja draudimo įmonių veiklÄ nuo licencijos gavimo iki likvidavimo dienos. Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Draudimo įstatymo 144 straipsniui, pagal kurį draudimo įmonės bankroto byla nagrinėjama Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Po licencijos draudimo veiklai panaikinimo ieÅ¡kovas nevykdė draudimo veiklos, o po bankroto bylos iÅ¡kėlimo visi bankroto administratoriaus sandoriai/veiksmai buvo atlikti remiantis Ä®BÄ® reikalavimais. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas veikia pagal Draudimo įstatymÄ .4.

Atsisakyti tenkinti ieÅ¡kinį dėl to, kad AB bankas SNORAS neapdraudė ieÅ¡kovo indėlių, nėra teisinio pagrindo. IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad indėlius privalo apdrausti bankai. AB banko SNORAS pareigos nevykdymas, t. y. draudimo įmokos nuo ieÅ¡kovo indėlių neapskaičiavimas, negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti mokėti draudimo įmokÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad kiti bankai (‚Swedbank“, AB ir AB SEB bankas) nurodo, jog ieÅ¡kovo indėliai yra apdrausti pagal IÄ®IDÄ® reikalavimus.

Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikti minėtų bankų atsakymai, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o prijungti prie bylos.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Apelianto argumentai, kad jis nėra draudimo įmonė, nes neturėjo teisės (licencijos) verstis draudimo veikla, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalies 5 punkte apibÅ«dinant subjektÄ , kurio indėliai nedraudžiami, nurodytos pagal Draudimo įstatymÄ veikiančios draudimo įmonės. Å ioje sÄ vokoje neužsimenama apie teisę verstis draudimo veikla ar licencijos verstis draudimo veikla turėjimÄ . Minėta nuostata taikytina įmonėms, kurių veiklai taikomas Draudimo įstatymas. Apeliantui, kaip bankrutuojančiai draudimo bendrovei, taip pat taikomas Draudimo įstatymas.             2. Apeliantui taikomas ne tik Draudimo įstatymo 144 straipsnis.

Apeliantas IÄ®IDÄ® prasme laikytinas pagal Draudimo įstatymÄ veikiančia draudimo įmone, nes Draudimo įstatymas taikomas apeliantui ir reglamentuoja jo veiklÄ nuo licencijos gavimo iki pat likvidavimo.             3. Apeliantas pateikė naujus įrodymus, kad kiti bankai skaičiavo ir mokėjo įmokas nuo ieÅ¡kovo indėlių. Kadangi apeliantas galėjo Å¡iuos įrodymus pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti juos priimti.

Aplinkybė, kad kai kurie bankai netinkamai taiko IÄ®IDÄ®, negali sukelti atsakovui pareigų mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui draudimo UAB „Ingo Baltic“ bankroto bylÄ ir paskyrė bankroto administratorių (b. l. 8-9). Bankroto administratorius bankrutuojančios įmonės vardu su AB banku SNORAS sudarė banko sÄ skaitos sutartį ir padėjo du terminuotus indėlius: pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sutartį – 644 944,22 USD dolerius iki 2011 m. gruodžio 1 d. ir pagal 2011 m. lapkričio 3 d. sutartį – 29 603,79 EUR iki 2012 m. sausio 10 d. (b. l. 13, 19).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė AB bankui SNORAS bankroto bylÄ (b. l. 20). IeÅ¡kovas 2011 m. gruodžio 2, 29 d., 2012 m. sausio 16, 20, 24 d. raÅ¡tais kreipėsi į atsakovÄ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (b. l. 25-26). Atsakovas 2012 m. sausio 26 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad ieÅ¡kovas yra pagal Draudimo įstatymÄ veikianti draudimo įmonė, kurios indėliai negali bÅ«ti draudimo objektu pagal IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalies 5 punktÄ (b. l. 27).

IeÅ¡kovas 2012 m. vasario 7 d. pateikė AB banko SNORAS bankroto byloje kreditorinį reikalavimÄ , kildinamÄ iÅ¡ minėtų banko sÄ skaitos ir terminuotų indėlių sutarčių (b. l. 21-24).IeÅ¡kovas, manydamas, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimÄ iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl 345 280 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 320 straipsnio 1 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Ä®statymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Å is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ . CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje materialiųjų teisių ir pareigų.

Ä®statyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007).Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas (dėl ieÅ¡kovo indėlių pripažinimo draudimo objektu pagal IÄ®IDÄ®) kilo tarp ieÅ¡kovo ir AB banko SNORAS susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu.

Atsakovas savo pozicijÄ , kad ieÅ¡kovo indėliai AB banke SNORAS nelaikytini draudimo objektu, be kitų argumentų, taip pat grindė AB banko SNORAS į atsakovo paklausimÄ pateiktu atsakymu, kad nuo ieÅ¡kovo indėlių draudimo įmokos nebuvo skaičiuojamos ir mokamos (b. l. 48). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo teisės į draudimo iÅ¡mokÄ , rėmėsi ta aplinkybe, kad AB bankas SNORAS nuo ieÅ¡kovo indėlių neskaičiavo ir nemokėjo draudimo įmokų. Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės sutiko su AB banko SNORAS nuomone, kad ieÅ¡kovo indėliai nelaikytini draudimo objektu pagal IÄ®IDÄ® nuostatas, nors AB bankas SNORAS nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Be to, AB bankui SNORAS yra iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ , grindžiamÄ minėtomis indėlių sutartimis. Pagal Bankų įstatymo 87 straipsnio, kuriame įtvirtintos bankrutuojančio banko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, nuostatas ieÅ¡kovo reikalavimas tenkinamas ketvirtÄ ja eile. Tuo tarpu atsakovo reikalavimai dėl iÅ¡laidų, susijusių su draudimo iÅ¡mokų banko indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems IÄ®IDÄ®, iÅ¡mokėjimu tenkinami antrÄ ja eile.

Pagal IÄ®IDÄ® 11 straipsnio 1 dalį, kai draudimo įmonė (atsakovas) iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokas draudėjo (Å¡iuo atveju BAB banko SNORAS) indėlininkams ar investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kuriÄ jam buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, netenka teisių reikalauti iÅ¡ banko draudimo iÅ¡mokos dydžio pinigų sumos (IÄ®IDÄ® 11 str. 2 d.).

Atsakovui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, bÅ«tų padidintas atsakovo kreditorinis reikalavimas AB banko SNORAS bankroto byloje, o ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas atitinkamai sumažintas. Todėl Å¡ios bylos rezultatas turi įtakos ir BAB banko SNORAS įsipareigojimams tenkinant jo kreditorių pareikÅ¡tus finansinius reikalavimus (jų eiliÅ¡kumui).Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgdama į susiklosčiusiÄ faktinę proceso Å¡alių situacijÄ , ieÅ¡kinio dalykÄ , ieÅ¡kovo siekiamÄ tikslÄ dalį lėšų atgauti ne per Ä®BÄ® reglamentuojamas bankroto procedÅ«ras, poreikį įvertinti IÄ®IDÄ® nuostatų taikymÄ ginčo teisiniams santykiams, daro iÅ¡vadÄ , kad tokių santykių dalyvis yra ir BAB bankas SNORAS, t. y. jo dalyvavimas byloje yra bÅ«tinas.

Konstatuotina, kad Å¡ioje byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Å io pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, BAB bankas SNORAS įtrauktinas dalyvaujančiu byloje asmeniu.Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija dėl ginčo esmės ir ieÅ¡kovo pateiktų naujų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo nepasisako.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a :              panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiArtÅ«ras Driukas Danguolė Martinavičienė Egidijus Žironas