b1c49188-e324-4ab9-8177-e31199a66b22 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1826-258/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36747-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1.; 2.6.39.2.6.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Dagana“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo su trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvaujančio ieÅ¡kovo pusėje, UAB „Lacusta“ pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Dagana“ ieÅ¡kinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiančiam per filialÄ Lietuvoje, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudiminės iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Lacusta“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovo 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ , kuriuo Kazachstano Respublikoje 2019-02-23 įvykęs įvykis, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovės transporto priemonė, buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakyta mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir įpareigoti atsakovÄ pripažinti įvykį draudžiamuoju, priteisti iÅ¡ atsakovo trečiojo asmens UAB „Lacusta“ naudai 25 697,73 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai visas patirtas 3648 Eur krovinio gelbėjimo iÅ¡laidas, procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir vėliau pateiktame dublike, atsiliepiant į atsakovo atsiliepimo argumentus, nurodė, kad 2019-02-06 tarp UAB „Lacusta“ (toliau – užsakovas) ir UAB „Dagana“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. LA0108, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡ Vilniaus į TaÅ¡kentÄ (Uzbekistano Respublika) pervežti Užsakovo 69 988,22 Eur vertės krovinį. Krovinio gavėjas/savininkas buvo Uzbekistano Respublikoje registruota bendrovė „SMART MOTION“ PE, krovinį sudarė smulki buitinė technika.

Remiantis sutarties sÄ lygomis, užsakovas privalėjo pasikrauti krovinį Lietuvoje 2019 m. vasario 12-13 dienomis, bei į Uzbekistano RespublikÄ pristatyti 2019 m. vasario 24 d. Krovinys Lietuvos Respublikoje į ieÅ¡kovo sÄ statÄ buvo pakrautas 2019 m. vasario 12 d. 2019 m. vasario 23 d. slidžiame kelyje Kazachstano Respublikoje, tarp gyvenviečių Karbutak (KjapaGyTaK;) ir Ygryz (BIpFbo), kelyje Nr. E38, ieÅ¡kovo vairuotojas, Baltarusijos Respublikos pilietis I. Z. nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis ir ieÅ¡kovo sunkvežimis virto ant Å¡ono, jame buvusi dalis krovinio iÅ¡byrėjo ant kelio.

Eismo įvykio metu priekaba nevirto ir su likusia krovinio dalimi liko stovėti ant kelio. Eismo įvykio vietoje buvo itin prastas telefono ryÅ¡ys, todėl ieÅ¡kovės vairuotojui buvo sudėtinga iÅ¡sikviesti pakalbÄ . Sustabdžius pro Å¡alį važiuojančius automobilius buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie užfiksavo eismo įvykį, surašė jo protokolÄ . Policijos pareigÅ«nų iniciatyva buvo iÅ¡kviesta techninė pagalba, transporto priemonė buvo atversta, o iÅ¡virtęs krovinys pagal vietoje turėtas galimybes buvo sukrautas atgal į sunkvežimį.

IeÅ¡kovė, įvertinusi tai, jog krovinys yra tranzitinis, su muitinės plombomis, galioja griežti gabenimo ir saugojimo reikalavimai, eismo įvykis įvyko pakankamai nuoÅ¡alioje vietovėje, krovinį palikus eismo įvykio vietoje, buvo didelė jo vagystės rizika, krovinio pristatymo terminas turėjo sueiti 2019-02-24, t. y. jau kitÄ dienÄ po eismo įvykio, eismo įvykis įvyko penktadienio vakarÄ , kas apsunkino tiek galimybę susisiekti su atsakovu, tiek su vietinėmis tarnybomis, nusprendė pasinaudoti vietos policijos pareigÅ«nų ir iÅ¡kviestos techninės pagalbos pasiÅ«lymu nuvilkti ieÅ¡kovo sunkvežimį iki artimiausios apÅ¡viestos ir saugomos stovėjimo aikÅ¡telės. Užtikrinus krovinio saugumÄ , ieÅ¡kovė ketino priimti tolimesnius sprendimus, kaip nugabenti krovinį į paskirties vietÄ .

Pradėjus sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkti, jis užsiliepsnojo, kilo gaisras. Iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams, visiÅ¡kai sudegė tiek ieÅ¡kovės sunkvežimis, tiek jame buvusi krovinio dalis. Tikėtina kilusio gaisro priežastis – vilkimo metu užsikirtusi vilkiko stabdžių sistema. Krovinio savininkas „SMART MOTION“ PE apskaičiavo ir nustatė, jog kroviniui, kurio dalis buvo visiÅ¡kai prarasta, buvo padaryta 32 253,50 USD (28 520,21 Eur) dydžio žala, t. y. buvo prarasta 59,24% krovinio vertės, bei 2019-04-15 pateikė pretenzijÄ susitariančiajam vežėjui — Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotai „Globalink Logistics DWC“ LLC.

Susitariantysis vežėjas, savo ruožtu, pareiÅ¡kė pretenzijÄ ir iÅ¡rašė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Å¾alos sumai užsakovui. Užsakovas pateikė pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovei bei pareikalavo kuo skubiau atlyginti žalÄ krovinio gavėjui. Atsižvelgiant į tai, jog sudegusio krovinio dalies apimtis bei kroviniui padarytos žalos dydis buvo aiÅ¡kiai nustatytas, susitariantysis vežėjas pripažino žalÄ ir atsiskaitė su krovinio savininku, o užsakovas su susitariančiuoju vežėju.

IeÅ¡kovės civilinę atsakomybę įvykio metu pagal vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį Nr. 710-932-451013 buvo apdraudęs atsakovas. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , 2019-06-04 priėmė sprendimÄ dėl 2019-02-23 įvykio Nr. 451013-0932_1-002, kuriuo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokÄ mokėti atsisakė. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog pagal draudimo sutarties ypatingųjų sÄ lygų 2.3 ir Taisyklių 4.3.1 bei 8.2.1 punktus, ieÅ¡kovės patirtos krovinių gelbėjimo iÅ¡laidos yra apdraustos 10 000 Eur sumai, t. y. taip pat yra Å¡alių sudarytos sutarties objektas.

Atsakovas savo sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos taip pat grindžia Taisyklių 3.2.7 punktu, numatančiu, jog į sutarties suteikiamÄ draudimo apsaugos sritį nepatenka ir tie atvejai, kai žalÄ kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys Å«kio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sprendė, jog velkanti transporto priemonė atliko velkamos transporto priemonės ir joje esančio krovinio pervežimÄ , t. y. faktinį pervežimÄ atliko ne apdrausta transporto priemonė“.

IeÅ¡kovė nurodė, jog įvykio metu kroviniui padarytos žalos dydis siekia 32 253,50 USD, kas atitinka 28 553,03 Eur (krovinio priėmimo vežti dienÄ kursas). Atsižvelgiant į tai, jog sutartyje yra numatyta, jog vagystės, plėšimo ar ugnies atveju yra taikoma deÅ¡imties procentų dydžio iÅ¡skaita nuo padarytos žalos, ieÅ¡kovės skaičiavimu, draudiko privalomos iÅ¡mokėti iÅ¡mokos dydis lygus 25 697,73 Eur. IeÅ¡kovė nurodė nesanti atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu (užsakovu), todėl reikalavimo teisę į Å¡iÄ piniginių lėšų sumÄ turi užsakovas, todėl draudimo iÅ¡moka už kroviniui padarytÄ Å¾alÄ yra priteistina trečiajam asmeniui.

IeÅ¡kovė nurodė taip pat patyrusi nuostolių, kuriuos turi pareigÄ kompensuoti draudikas, o konkrečiai: krovinio gelbėjimo iÅ¡laidas, kurias sudaro transporto priemonių sÄ stato, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitelkimas nutempti priekabÄ , valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iki saugomos aikÅ¡telės, o po to iki muitinės Khromtau mieste, Kazachstane, t. y. iÅ¡laidos kurui pagal nuvažiuotÄ atstumÄ , transporto priemonių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo darbo užmokestis, transporto priemonių, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo komandiruotpinigiai 1298,67 Eur sumoje, bei ieÅ¡kovui priklausanti 59,24% (2754,66 Eur) atlyginimo už pervežimÄ dalis, kuriÄ atsisakė sumokėti trečiasis asmuo dėl krovinio praradimo tokioje pačioje apimtyje. Viso ieÅ¡kovė dėl įvykio patyrė 4053,33 Eur dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į tarp ieÅ¡kovės ir draudiko sudarytÄ draudimo sutartį, ir joje numatytÄ 10 procentų iÅ¡skaitÄ , ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į 3648,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Bendra ieškovei ir trečiajam asmeniui mokėtina draudimo išmokos suma sudaro 29 345,73 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės ir trečiojo asmens naudai šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas.

3. Trečiasis asmuo UAB „Lacusta“ sutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, pritardamas ieÅ¡kovės pozicijai, jog atsakovas neteisingai aiÅ¡kino draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių sÄ lygas, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju ir, atitinkamai, atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kaip nurodo trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose, ginčijamame 2019-06-04 sprendime Nr. 451013-0932_1-002 dėl 2019-02-23 įvykio nurodoma, jog pasitelkta velkanti transporto priemonė atliko krovinio pervežimÄ .

Toks atsakovo teiginys niekuo nepagrįstas. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad velkanti transporto priemonė gabena velkamoje transporto priemonėje esantį krovinį. Velkanti transporto priemonė nepritaikyta kroviniams gabenti, krovinys net nebuvo iškrautas (perkrautas) iš draustos transporto priemonės (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), krovinys liko plombuotoje transporto priemonėje. Ieškovo transporto priemonė su kroviniu nebuvo vežama ant trečiosios šalies autovežio platformos kaip krovinio vienetas, bet dalyvavo eisme.

Trečiasis asmuo nesutinka ir su iÅ¡vada, jog jeigu jau krovinys buvo transportuojamas velkančia transporto priemone, tai apdraustÄ ja transporto priemone buvo vykdomos kitos - ne krovinio vežimo operacijos. Trečiojo asmens įsitikinimu, neperkraudamas krovinio iÅ¡ apdraustosios transporto priemonės, ieÅ¡kovė ir toliau tęsė bÅ«tent krovinio vežimÄ tarptautiniu marÅ¡rutu. Taisyklių 3.2.6 punkte, jeigu jis iÅ¡vis galėtų bÅ«ti taikomas Å¡iam įvykiui, iÅ¡vardintos operacijos suprantamos kaip nedraudžiamos ekonominės veiklos rÅ«Å¡ys (ekspedijavimas, sandėliavimas, remontas, apdirbimas), bet ne kaip kažkoks epizodinis veiksmas, atliekamas krovinių transportavimo veikloje atsitiktinai, iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis (po eismo įvykio).

PrieÅ¡ingas komentuojamos Taisyklių sÄ lygos aiÅ¡kinimas yra tiesiog bandymas iÅ¡vengti draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Trečiasis asmuo pareiÅ¡kia, jog atsakovo nurodoma Taisyklių 3.2.7 punkto sÄ lyga taip pat negalėjo bÅ«ti pagrindu ginčijamam sprendimui priimti. Å iuo atveju, žalÄ kroviniui sukėlė apdraustojo automobilio gaisras (krovinys sudegė kartu su drausta transporto priemone), bet ne apdraustÄ jį automobilį su kroviniu vilkusi transporto priemonė. Jeigu velkanti transporto priemonė ir bÅ«tų „vežėjas, draudimo sutartyje nepaminėtas kaip apdraustas asmuo“, žalÄ kroviniui sukėlė vežimo procese dalyvavusi transporto priemonė, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sprendime remiasi priedo Nr. 2 prie Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-451013 skyriumi „Krovinio pervežimas“, numatančiu, kad autoįvykio metu apgadinus krovinį arba atsiradus kitoms aplinkybėms, kurios gali sukelti nuostolių kroviniui, pervežimÄ galima tęsti tik pilnai paÅ¡alinus iÅ¡kilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimÄ . Trečiojo asmens nuomone, tokia sÄ lyga nereglamentuoja situacijos, į kuriÄ pateko ieÅ¡kovė, todėl Å¡iuo pagrindu atsakovas negalėjo remtis, įvykį pripažindamas nedraudžiamuoju.

Pažymėjo, kad abejotinos draudimo sutarties sÄ lygos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kovo UAB „Dagana“ ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , tenkinti.

4. Atsakovas ERGO Insurance AS, atstovaujamas Lietuvos filialo, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė nesilaikė draudimo sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovei pripažįstant, kad pradėjus sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkti, jis užsiliepsnojo, kilo gaisras, ir iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams, visiÅ¡kai sudegė tiek ieÅ¡kovo sunkvežimis, tiek jame buvusi krovinio dalis, o tikėtina kilusio gaisro priežastis – vilkimo metu užsikirtusi vilkiko stabdžių sistema, įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, ir ERGO negali prisiimti atsakomybės ir suteikti draudiminę apsaugÄ .

Remiantis draudimo sutarties Nr. 710-932-451013 priedu Nr. 1/1, draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai pervežimai atliekami su priede iÅ¡vardintomis transporto priemonėmis. Kaip nurodo atsakovas, remiantis Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 19 3.1 punktu, priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, draudikas apdraudžia krovinių vežėjo atsakomybę, numatytÄ su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones, skirtas krovinių vežimams (įskaitant ne mažiau kaip pusei metų iÅ¡sinuomotas ir lizingo bÅ«du gautas transporto priemones).

Pagal Taisyklių 3.2.6 punktÄ , kai vykdomos kitos – ne krovinių vežimo operacijos: ekspedijavimas, sandėliavimas, krovimas, taisymas, remontas, apdirbimas, pakavimas ir pan., nebent raÅ¡tu yra sutarta kitaip. Vadovaujantis Taisyklių, 3.2.7 punktu, žalÄ kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys Å«kio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys. Å iuo atveju, prieÅ¡ gaisrÄ Ä¯vyko autoįvykis, po kurio transporto priemonė MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo eiga nebegalėjo tęsti pervežimo, buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir buvo atsisakyta mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes žala buvo padaryta dėl to, kad minėta transporto priemonė buvo velkama, t.y., žala kroviniui atsirado ne krovinio pervežimo metu, bet sunkvežimio transportavimo metu.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek ieÅ¡kovę vilkęs sunkvežimio vairuotojas, neatsižvelgė į tai, kad autoįvykio metu nukentėjęs vilkikas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo po autoįvykio, neįvertino jo techninės bÅ«klės. Be to, pagal draudimo sutarties Priedo Nr. 2 skyrių „Krovinio pervežimas“, jeigu autoįvykio metu apgadinamas krovinys arba atsiranda kitos aplinkybės, kurios gali sukelti nuostolius kroviniui, pervežimÄ galima tęsti tik paÅ¡alinus iÅ¡kilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimÄ .

Å iuo atveju, atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nevertino transporto priemonės bÅ«klės po autoįvykio, todėl iÅ¡ esmės pažeidė šį ERGO reikalavimÄ . Draudimo iÅ¡moka mokama tik tuo atveju, kai įvyksta konkrečioje draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis, t.y., materializuojasi draudimo sutartimi apdrausta draudimo rizika, kuri yra apibrėžiama kaip tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 str. 10, 19 ir 26 d.). Be to, draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas rizikÄ , draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius.

Sutarties sudarytos trečiojo asmens naudai atveju, draudimo iÅ¡moka mokama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalÄ , padaryta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama draudėjui arba apdraustajam (Draudimo įstatymo 110 straipsnis). Å iuo atveju, atsakovo nuomone, pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad žala nėra atlyginta nei trečiajam asmeniui, nei kitiems logistikos grandinės dalyviams. Remiantis bylos duomenimis, negalima nustatyti ar buvo atlyginta žala krovinio savininkui, ar trečiasis asmuo atsiskaitė dėl netinkamo krovinio pristatymo su jį samdžiusia bendrove, todėl reikalavimo teisė neįrodyta, nes nėra Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies juridinių faktų sudėties.

Be to, draudimo sutartyje nustatyta, kad taikoma 10 procentų dydžio, bet nemažiau 1 500 eurų išskaita dėl ugnies rizikos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“, iš ieškovės 1126,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr.019 3 punkto 3.2.6. ir 3.2.7 papunkčių sÄ lygos, kada yra nelaikoma draudimo objektu/neapdraudžiama atsakomybė, o bÅ«tent: kai vykdomos kitos – ne krovinių vežimo operacijos: ekspedijavimas, sandėliavimas, krovimas, taisymas, remontas, apdirbimas, pakavimas ir pan., nebent raÅ¡tu yra susitarta kitaip (3.2.6. papunktis), bei kai žalÄ kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys Å«kio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys (3.2.7 papunktis).

7. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių nesant ginčo dėl paties įvykio, kad UAB „Dagana“ transporto priemonė, reg. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuslydusi nuo kelio buvo atkelta techninės pagalbos tarnybos ir jÄ velkant kita transporto priemone, velkamoji transporto priemonė užsidegė, dėl ko buvo prarasta dalis krovinio ir kilo kitos ieÅ¡kovui UAB „Dagana“ ir trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ nuostolius sukėlusios pasekmės, ginčas kilęs dėl draudiminės apsaugos galiojimo velkamai ieÅ¡kovės transporto priemonei su kroviniu. Teismas nurodė, kad draudimo taisyklių Nr.019 3 punkto 3.2. papunktis tokį atvejį reglamentuoja kaip nedraudimo objektÄ ir neapdraudžiamÄ atsakomybę.

8. Teismas vertino, jog gaisrÄ patyrusios transporto priemonės vilkimas kita transporto priemone pripažintina ne krovinio vežimo operacija. Tai atitinka Taisyklių 3.2.6 papunkčio nuostatÄ , nes joje vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusiÄ transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugiÄ (ar perkrovimui skirtÄ ) vietÄ operacijÄ .

9. Teismas nustatė, kad gaisras kilo (kaip nurodyta Akte – numanoma gaisro priežastis) dėl to, kad buksuojant stabdžių sistema (trinkelės) pradėjo automatiÅ¡kai stabdyti. Kaip paaiÅ¡kino krovininio sunkvežimio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas I. Z. savo darbdaviui, „įvertinus situacijÄ ir visas galimas grėsmes, kurios kiltų likus stovėti įvykio vietoje iki kol bus gautas kitoks sprendimas, nusprendėme vilkti transporto priemones iki artimiausios saugomos stovėjimo aikÅ¡telės, kurioje bus nuspręsta, kÄ toliau daryti. Netrukus, bevelkant transporto priemonę, sunkvežimis (duomenys neskelbtini) užsiliepsnojo ir kol atvyko ugniagesiai, visiÅ¡kai sudegė“. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog žala kroviniui buvo sukelta kito vežimo procese dalyvaujančio Å«kio subjekto, kas atitinka Taisyklių 3.2.7. papunkčio sÄ lygÄ .

10. Teismas nurodė, kad Taisyklių 4.2 punkte įtvirtinta, kad apdraudžiama draudėjo atsakomybė numatyta pagal 1956 m. „Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR)“ pervežant krovinius tarptautiniais marÅ¡rutais. Nors krovinys ir buvo vežamas tarptautiniu marÅ¡rutu, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, pervelkant transporto priemonę su kroviniu į saugiÄ vietÄ , ieÅ¡kovas nevykdė krovinio pervežimo per se, o buvo atliekama labiau taisymo, remonto kategorijÄ atitinkanti operacija, kai nėra apdraudžiama atsakomybė (minėtas Taisyklių 3.2.6. papunktis).

Pagal draudimo sutarties priedo Nr. 2 skyrių „Krovinio pervežimas“, jeigu autoįvykio metu apgadinamas krovinys arba atsiranda kitos aplinkybės, kurios gali sukelti nuostolius kroviniui, „pervežimÄ galima tęsti tik paÅ¡alinus iÅ¡kilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimÄ â€œ (el.b.l.87-89, t.II). Teismas sprendė, kad žala ieÅ¡kovo vežamam kroviniui kilo ne pervežimo metu, bet transporto priemonės MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria ir buvo vežamas krovinys) vilkimo po eismo įvykio metu šį veiksmÄ atliekant kitai vežimo procese nedalyvaujančiai transporto priemonei.

Sugedusio automobilio vilkimas kita transporto priemone nepripažintinas krovinio gelbėjimu. IeÅ¡kovas elgėsi savo rizika, iÅ¡ esmės nesiėmė sunkvežimio bÅ«klės po autoįvykio vertinimu, galimybe tęsti krovinio pervežimÄ . Transporto priemonės vilkimas ir su tuo susijusi rizika tenka ieÅ¡kovui kaip vežėjui. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, veikęs savo rizika, turi prisiimti iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes.

11. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Lacusta“ įtraukta į procesÄ ieÅ¡kovo iniciatyva ir dalyvavo jo pusėje. Teismas sprendė, jog trečiojo asmens UAB „Lacusta“ bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl ieÅ¡kovo veiksmų, todėl trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kinį atmetus, turi atlyginti ieÅ¡kovas. IÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Dagana“ trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ priteisiama 1126,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma.

III. Apeliacinio skundo, pareiÅ¡kimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o panaikinti teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , privalėjo įvertinti, ar nagrinėjamu atveju apeliantui kaip vežėjui CMR konvencijos prasme, kyla civilinė atsakomybė, ir jei taip – kokia apimtimi.

Pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡vadÄ , jog žala kilo dėl trečiojo, krovinio pervežimo procese nedalyvaujančio, asmens veiksmų, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė nei dėl apelianto civilinės atsakomybės, nei dėl jos apimties, t. y. nagrinėdamas Draudimo sutarties turinį pirmosios instancijos teismas ignoravo patį Draudimo sutarties objektÄ kaip esminę sÄ lygÄ Draudimo sutarties taikymui. 12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino Taisyklių 3.2.6 punktÄ nurodydamas, jog jame vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusiÄ transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugiÄ (ar perkrovimui skirtÄ ) vietÄ operacijÄ .

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, privalėjo atsižvelgti į situacijos, į kuriÄ buvo patekęs apeliantė ir jos vairuotojas, kontekstÄ . Eismo įvykis įvyko atokioje vietovėje, žiemÄ , lauke esant apie -20°C temperatÅ«ra, įvykio vietoje praktiÅ¡kai nebuvo telefono ryÅ¡io. IÅ¡ apeliantės patirties, toje vietovėje dėl prasto ryÅ¡io dažnai nutrÅ«ksta ir transporto priemonių sekimas. Apeliantė neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip nuvilkti transporto priemonę ir Krovinį iki artimiausios degalinės ir saugomos aikÅ¡telės, kadangi to nepadarius, buvo ypatingai didelė Krovinio vagystės rizika.

Apeliantės vairuotojas negalėjo nei likti transporto priemonėje saugoti krovinį, kadangi būtų sušalęs, nei išvykti ieškoti viešbučio, kadangi nesaugomas Krovinys būtų pavogtas. 12.3. Atsakovas neginčija, jog autoįvykis, kurio metu apeliantės transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, būtų pripažįstama draudiminiu įvykiu. Šiuo aspektu itin svarbia tampa Taisyklių 15.4 punkto b) papunkčio nuostata, įtvirtinanti draudėjo pareigas atsitikus draudiminiam įvykiui, o konkrečiai – „imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai išvengti ar jai sumažinti“.

BÅ«tent Å¡ios pareigos vykdymo apeliantė ir ėmėsi – su vietos policijos pareigÅ«nų pagalba atkėlė transporto priemonę ir ėmėsi Krovinio nugabenimo į saugomÄ teritorijÄ perkrovimui. 12.4. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ . Vežėjas už krovinio praradimus atsako viso pervežimo metu nepaisant atskiru veiksmu, atliekamu proceso metu, įskaitant, bet neapsiribojant, pakrovimÄ , iÅ¡krovimÄ (jei už tai yra atsakingas vežėjas), poilsio metÄ , krovinio perkrovimÄ , gelbėjimÄ ir pan.

– Å¡ie veiksmai yra bendro krovinio pervežimo proceso dalis, už kurio tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ yra atsakingas vežėjas. BÅ«tina pabrėžti, jog pervežimo procesas yra visuma tarpusavyje susijusiu veiksmu, jie negali bÅ«ti vertinami atsietai vieni nuo kitu, o pats procesas – skaidomas į atskiras dalis. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje „vedimo“ samprata orientuoja ne į krovinio gabenimo procesÄ , o į krovinio buvimÄ vežėjo žinioje. 12.5. Taisyklių 3.2.7 punkto tikslas yra užkirsti keliÄ draudėjų piktnaudžiavimui, kuomet prisidengiant viena draudimo sutartimi krovinius gabena keletas vežėjų (nuo draudimo sutartyje nurodytų apdraustųjų skaičiaus be kita ko priklauso ir draudimo įmokos suma).

Sutartimi yra apdrausta tiek UAB „Dagana“, tiek UAB „Grantra“ civilinė atsakomybė, todėl Å¡ių vežėjų civilinė atsakomybė padarytÄ už žalÄ , yra neginčijamai laikytina draudimo objektu. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nagrinėjamoje situacijoje taikyti Taisyklių 3.2.7 punktÄ , privalėjo nustatyti 2 (du) labai svarbius momentus: (i) jog faktinį Krovinio pervežimÄ vykdė Sutartyje kaip apdraustasis asmuo nenurodytas vežėjas arba kitas vežimo procese dalyvaujantis Å«kio subjektas (kÄ paneigia apeliantės aukščiau iÅ¡dėstyta argumentacija); (ii) kad žala kilo bÅ«tent dėl Sutartyje kaip apdraustojo asmens nenurodyto vežėjo arba kito vežimo procese dalyvaujančio Å«kio subjekto veiksmų. 12.6.

Nei atsakovas, nei kiti civilinės bylos dalyviai į bylÄ nepateikė nei vieno įrodymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, jog transporto priemonės gaisras, dėl kurio sudegė pastarÄ ja gabentas Krovinys, kilo dėl techninės pagalbos automobilio vairuotojo veiksmų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, liudijančio, jog transporto priemonė buvo velkama netinkamai, t. y. neįrodyta yra laikytina aplinkybė, jog gaisras ir žala Kroviniui kilo bÅ«tent dėl Sutartyje kaip apdraustojo asmens nenurodyto vežėjo arba kito vežimo procese dalyvaujančio Å«kio subjekto veiksmų. 12.7.

Neegzistuoja teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo prielaidai, jog po eismo įvykio transporto priemonė buvo netinkamos bÅ«klės jos vilkimui, to nepatvirtina nei vienas į civilinę bylÄ pateiktas įrodymas, Å¡ios aplinkybės žalos administravimo metu netyrė ir atsakovas. 12.8. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, netinkamai pritaikė teisę paskirstydamas proceso Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog trečiojo asmens UAB „Lacusta“ bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl ieÅ¡kovės veiksmų, todėl trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kinį atmetus, turi atlyginti ieÅ¡kovė.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai jog ieÅ¡kinys, visų pirma, buvo pareikÅ¡tas trečiojo asmens naudai, t. y. ieÅ¡kiniu draudimo iÅ¡mokÄ buvo praÅ¡oma priteisti ne apeliantei, o tiesiogiai trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“, kas reiÅ¡kia, jog pastaroji turėjo akivaizdų ir neabejotinÄ interesÄ civilinėje byloje ir jos baigtimi apeliantės / trečiojo asmens naudai. Dar daugiau trečiasis asmuo nuosekliai viso civilinės bylos nagrinėjimo metu palaikė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. nagrinėjant civilinę bylÄ dalyvavo apeliantės pusėje.

13. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvaujantis ieÅ¡kovės pusėje, UAB „Lacusta“ pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Dagana“ ieÅ¡kinį tenkinti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 13.1. Trečiasis asmuo pritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kino 2014-05-13 įsakymu Nr. 57 patvirtintų Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 (toliau - Taisyklės) 3.2.6 papunktį, nurodydamas, jog jame vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusiÄ transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugiÄ (ar perkrovimui skirtÄ ) vietÄ operacijÄ . 13.2.

Apeliantė civilinę atsakomybę vežant krovinį transporto priemone MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal krovinių vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį Nr. 710-932-451013 apdraudė trečiojo asmens naudai, t. y. įvykį pripažinus draudžiamuoju, draudimo iÅ¡mokÄ gautų trečiasis asmuo, kuris atlygino krovinio savininkui padarytus nuostolius dėl dalinio krovinio praradimo. 13.3. Trečiojo asmens teisę į draudimo iÅ¡mokos gavimÄ riboja Taisyklių 3.2 punkte įvardinti nedraudiminiai įvykiai, t. y. situacijos, kuomet draudikas neturi pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokos.

Pažymi, kad trečiasis asmuo nėra draudimo sutarties tarp apeliantės ir atsakovo Å¡alis, todėl Å¡ios sutarties sudėtinės dalies - Taisyklių - nuostatos, ribojančios trečiojo asmens teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ , turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kaip jas supranta asmuo, kurio naudai Å¡i draudimo sutartis buvo sudaryta. 13.4. Taisyklių 3.2.6 papunktyje nurodyta, kad „nedraudimo objektas/neapdraudžiama atsakomybė yra tuomet, kai vykdomos kitos – ne kroviniu vežimo operacijos: ekspedijavimas, sandėliavimas, krovimas, taisymas, remontas, apdirbimas, pakavimas ir pan., nebent raÅ¡tu yra sutarta kitaip“.

Akivaizdu, kad Taisyklių 3.2.6 papunktyje nenurodyta, jog vežėjo atsakomybė taip pat neapdraudžiama ir tuomet, kai vyksta krovinio gelbėjimo veiksmai, ar kai apdrausta transporto priemonė kartu su kroviniu yra velkama kitos transporto priemonės. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo negalėjo tikėtis, kad pagal Taisyklių 3.2.6 papunktį atsakovas atsisakys iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuojant tuo, kad situacija, kai apdraustÄ transporto priemonę kartu su kroviniu velka kita transporto priemonė, nevertintina kaip krovinio vežimo operacija. 13.5.

Trečiasis asmuo pritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , esÄ Å¾ala kroviniui nagrinėjamu atveju buvo padaryta kito vežimo procese dalyvaujančio Å«kio subjekto, kas atitinka Taisyklių 3.2.7 papunkčio sÄ lygÄ . 13.6. Ä®vykio metu atsakovas buvo apdraudęs apeliantės civilinę atsakomybę. Krovinio pervežimÄ bÅ«tent ir vykdė apeliantė vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Techninės pagalbos automobilis tiesiog vilko apeliantės transporto priemonę iki artimiausios saugomos aikÅ¡telės, tačiau krovinio negabeno, krovinys visÄ laikÄ buvo pakrautas ir vežamas apeliantės transporto priemonėje.

Už krovinio saugumÄ visÄ krovinio pervežimo laikotarpį buvo atsakinga apeliantė, o ne techninės pagalbos tarnyba. Be to, techninės pagalbos tarnyba nebuvo sudariusi sutarties dėl krovinio pervežimo nei su apeliante, nei su trečiuoju asmeniu, nei su bet kuriuo kitu krovinio pervežimo grandinėje dalyvavusiu subjektu, todėl neprisiėmė jokios atsakomybės dėl krovinio sugadinimo ar sunaikinimo ir krovinio pervežime nedalyvavo. Techninės pagalbos automobilis net nebuvo pritaikytas krovinių pervežimui. 13.7.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė veikė savo rizika, iÅ¡ esmės nesiėmė vertinti sunkvežimio bÅ«klės po autoįvykio, galimybės tęsti krovinio pervežimÄ . Teismo vertinimu, transporto priemonės vilkimas ir su tuo susijusi rizika tenka vežėjui. Visgi, byloje nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės vilkimas po autoįvykio bÅ«tų nesaugus ar netgi pavojingas. Å ias aplinkybes turėjo įrodinėti Å¡alis, kuri jomis rėmėsi, t. y. atsakovas, o ne apeliantė.

Neįrodytos aplinkybės neturėtų bÅ«ti traktuojamos draudėjo nenaudai. 13.8. Byloje nustatyta, jog gaisras kilo (kaip nurodyta Akte - numanoma gaisro priežastis) dėl to, kad buksuojant stabdžių sistema (trinkelės) pradėjo automatiÅ¡kai stabdyti. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apelianto vilkiko stabdžių sistema buvo sugedusi dar prieÅ¡ pradedant vilkti Å¡iÄ transporto priemonę. Jeigu apelianto vilkiko stabdžių sistema bÅ«tų buksavusi dar prieÅ¡ pradedant jÄ vilkti, tikėtina, kad techninės pagalbos automobilio vairuotojas Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ karto bÅ«tų pastebėjęs ir sustojęs. Be to ir autoįvykio, po kurio buvo tęsiamas krovinio transportavimas, pobÅ«dis niekam neteikė pagrindo manyti, kad autoavarijos pasekmė - stabdžių sistemos pažeidimas. 13.9.

Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės pozicija, kad trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės neturėjo bÅ«ti priteistos. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasirėmė aktualia teismų praktika, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ne tik bylos Å¡alims ir tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisingai įvertino, kad UAB „Lacusta“ į procesÄ buvo įtraukta ieÅ¡kovės iniciatyva ir dalyvavo jos pusėje, bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl ieÅ¡kovės veiksmų, bei priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kinį atmetus, turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 14.1. ERGO su ieÅ¡kove 2018 m. kovo 15 d. sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-451013, kuria buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvencijÄ . Sutarties pagrindas – Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) taisyklės Nr. 19, ypatingosios sÄ lygos ir kt. priedai. Taisyklių 4.2 punkte įtvirtinta, kad apdraudžiama draudėjo atsakomybė numatyta pagal 1956 m.

„Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR)“ pervežant krovinius tarptautiniais marÅ¡rutais. Nors krovinys ir buvo vežamas tarptautiniu marÅ¡rutu, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, pervelkant transporto priemonę su kroviniu, ieÅ¡kovė nevykdė krovinio pervežimo per se, o buvo atliekama labiau taisymo, remonto kategorijÄ atitinkanti operacija, kai nėra apdraudžiama atsakomybė (minėtas Taisyklių 3.2.6. papunktis). Be to, pagal draudimo sutarties priedo Nr. 2 skyrių „Krovinio pervežimas“, jeigu autoįvykio metu apgadinamas krovinys arba atsiranda kitos aplinkybės, kurios gali sukelti nuostolius kroviniui, „pervežimÄ galima tęsti tik paÅ¡alinus iÅ¡kilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimÄ â€œ. nagrinėjamu atveju buvo nustatytos aiÅ¡kios Draudimo taisyklėse, su kuriomis ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti susipažinusi, sÄ lygos, kurioms esant atsakomybė nedraudžiama.

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ERGO priėmė sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos bei nurodė, jog aplinkybė, kad sprendime įvykis pavadintas „nedraudžiamuoju“ sprendimo nedaro neteisėtu, nes savo esme „nedraudžiamasis įvykis“ patenka į Draudimo taisyklių 3 punkto „Draudimo objektas“ 3.2. Nedraudimo objekto/nepadraudžiamos atsakomybės kategorijas. 14.2. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kokia buvo transporto priemonės bÅ«klė po autoįvykio, vilko jÄ neįvertinęs aplinkybės, kad jį galėjo bÅ«ti apgadinta ir dėl to gali kilti gaisras ar koks nors kitas įvykis, keliantis pavojų krovinio saugumui.

Be to, žala ieškovės vežamam kroviniui kilo ne pervežimo metu, bet transporto priemonės MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria ir buvo vežamas krovinys) vilkimo po eismo įvykio metu. Sugedusio automobilio vilkimas kita transporto priemone nepripažintinas krovinio gelbėjimu. Transporto priemonės vilkimas ir su tuo susijusi rizika tenka ieškovei kaip vežėjui. Ieškovė, veikė savo rizika, todėl turi atsakomybę. 14.3. Šioje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl paties įvykio, kad ieškovės transporto priemonė valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuslydusi nuo kelio buvo atkelta techninės pagalbos tarnybos ir jÄ velkant kita transporto priemone, velkamoji transporto priemonė užsidegė, dėl ko buvo prarasta dalis krovinio ir kilo kitos ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ nuostolius sukėlusios pasekmės. Ginčas kilęs dėl draudiminės apsaugos galiojimo velkamai ieÅ¡kovės transporto priemonei su kroviniu. Taisyklių Nr.019 3 punkto 3.2. papunktis tokį atvejį reglamentuoja kaip nedraudimo objektÄ ir neapdraudžiamÄ atsakomybę.

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pagrįstai vertino, jog gaisrÄ patyrusios transporto priemonės vilkimas kita transporto priemone pripažintinas ne krovinio vežimo operacija. Tai atitinka Taisyklių 3.2.6 papunkčio nuostatÄ , nes joje vardijamos ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan. operacijos atitinka nagrinėjamu atveju vykusiÄ transporto priemonės su kroviniu nutempimo į saugiÄ (ar perkrovimui skirtÄ ) vietÄ operacijÄ . 14.4. Žala kroviniui buvo sukelta kito vežimo procese dalyvaujančio Å«kio subjekto, kas atitinka Taisyklių 3.2.7. papunkčio sÄ lygÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas.

15. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl ginčo esmės 16. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl paties įvykio, kad UAB „Dagana“ transporto priemonė, reg. valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuslydusi nuo kelio buvo atkelta techninės pagalbos tarnybos ir jÄ velkant kita transporto priemone, velkamoji transporto priemonė užsidegė, dėl ko buvo prarasta dalis trečiajam asmeniui priklausiusio krovinio ir kilo kitos apeliantei UAB „Dagana“ ir trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ nuostolius sukėlusios pasekmės.

17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip apeliantės civilinės atsakomybės draudiko, pareigos išmokėti trečiajam asmeniui ir ieškovei draudimo išmokas įvykus krovinio apgadinimui.

18. Tarp apeliantės ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties objektas – krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvencijÄ bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.

19. Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau – taip pat ir CK) 6.987 straipsnio 1 dalis).

20. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

21. Krovinį atlygintinai pervežant sausumos keliais iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ (atliekant tarptautinį pervežimÄ ) vežėjo atsakomybę dėl tokio pervežimo metu atsiradusių nuostolių atlyginimo reglamentuoja 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija).

22. Byloje nustatyta, kad apeliantės vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Sunkvežimiui virtus ant Å¡ono, jame buvusi dalis krovinio iÅ¡byrėjo ant kelio, o priekaba nevirto ir su likusia krovinio dalimi liko stovėti ant kelio. Sustabdžius pro Å¡alį važiuojančius automobilius buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie užfiksavo eismo įvykį, surašė jo protokolÄ ir kartu su apeliantės vairuotoju per naktį pasiliko saugoti krovinį. SekančiÄ dienÄ policijos pareigÅ«nų iniciatyva buvo iÅ¡kviesta techninė pagalba. Sunkvežimis atverstas, iÅ¡virtęs krovinys pagal vietoje turėtas galimybes buvo sukrautas atgal į sunkvežimį, o pats sunkvežimis pradėtas tempti. Pradėjus sunkvežimį vilkti, pastarasis užsiliepsnojo, kilo gaisras. Tikėtina kilusio gaisro priežastis – vilkimo metu užsikirtusi vilkiko stabdžių sistema.

23. CMR konvencija, įtvirtindama griežtÄ vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17, 18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 str. 1-3 p., 28 str.). Tokio ribojimo iÅ¡imtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis Å¡ios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rÅ«pinimÄ si pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiÅ¡kai kontroliuoti krovinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2007; kt.). Krovinys 2019-02-12 buvo pakrautas į apeliantės vilkikÄ bei priekabÄ ir į TaÅ¡kentÄ turėjo bÅ«ti pristatytas 2019-02-24. 2019-02-22 įvyko eismo įvykis kurio metu buvo sugadinta dalis krovinio.

Dėl Å¡ių priežasčių preziumuojama, kad apeliantė yra atsakinga už krovinio sugadinimÄ , kadangi jo sugadinimas įvyko kroviniui esant jo žinioje pervežimo tikslu. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta, jog sunkvežimio nuvirtimas ar gaisras buvo sÄ lygotas vežėjo tyčinių veiksmų ar dėl didelio neatsargumo kaip tai numatyta Draudimo liudijimo „Ypatingos sÄ lygos“ 2.4 punkte.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, Å¡is įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vežėjas savo atsakomybę apdraudė civilinės atsakomybės draudimu. Taisyklių 3.1 p. nurodyta, kad priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, draudikas apdraudžia krovinių vežėjo atsakomybę, numatytÄ su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones, skirtas krovinių vežimams (įskaitant ne mažiau kaip pusei metų iÅ¡sinuomotas ir lizingo bÅ«du gautas transporto priemones). Byloje nustatyta, kad dalis krovinio nepataisomai buvo sugadintas 59,24 proc. krovinio ir patirta 28 520,21 Eur dydžio nuostoliai. Å i gavėjo patirta žala patenka į vežėjo apdraustÄ interesÄ .

27. Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų – nedraudžiamuosius įvykius. Taigi atsakovo pareiga atlyginti žalÄ draudėjui yra kildinama iÅ¡ sutartinių įsipareigojimų – draudimo sutarties. Pažymėtina, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o esant abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).

28. Atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal krovinių vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį pripažinęs įvykį nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 3.2.6 ir 3.2.7 punktus.

29. Taisyklių 3.2.6 punktas numato, jog neapdraudžiama civilinė atsakomybė tais atvejais, kai žala kyla vykdant ne vežimo operacijas, o kitas operacijas, pvz.: ekspedijavimo, sandėliavimo, krovimo, taisymo, remonto, apdirbimo, pakavimo ir pan., nėra draudimo objektas.

30. Taisyklių 3.2.7 punktas numato, jog draudimo objektu nėra tie atvejai, kai žalÄ kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys Å«kio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys.

31. IÅ¡ atsakovo 2019-06-04 sprendimo dėl 2019-02-23 įvykio Nr. 451013-0932_1-002, turinio, taip pat atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sprendimÄ 2019 m. birželio 4 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju iÅ¡ esmės lėmė aplinkybė, kad apeliantės transporto priemonės vilkimas iki artimiausios saugojamos aikÅ¡telės nebuvo krovinio pervežimas, todėl tokia operacija nepatenka į krovinio pervežimo sampratÄ (Taisyklių 3.2.6 punktas), taip pat tuo, kad į sutarties suteikiamÄ draudimo apsaugos sritį nepatenka ir tie atvejai, kai žalÄ kroviniui sukelia kiti vežimo procese dalyvaujantys Å«kio subjektai, ypač vežėjai, draudimo sutartyje nepaminėti kaip apdraustieji asmenys (Taisyklių 3.2.7 punktas).

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors krovinys ir buvo vežamas tarptautiniu marÅ¡rutu, tačiau transporto priemonės su kroviniu į saugiÄ vietÄ pervilkimÄ teismas laikė ne krovinio pervežimu, o labiau taisymo, remonto kategorijÄ atitinkančia operacija, kai nėra apdraudžiama atsakomybė (minėtas Taisyklių 3.2.6. papunktis). Pirmosios instancijos teismas sutiko su draudiku, kad eismo įvykis priskirtinas prie nedraudžiamų civilinės atsakomybės atvejų. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka.

33. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į Taisyklių 15.4 punkto b) papunkčio nuostatÄ , įtvirtinančiÄ draudėjo pareigas atsitikus draudiminiam įvykiui, t. y. imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai iÅ¡vengti ar jai sumažinti. Trečiasis asmuo visiÅ¡kai pagrįstai pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į situacijos, į kuriÄ buvo patekusi apeliantė ir jos vairuotojas, kontekstÄ . Eismo įvykis įvyko atokioje vietovėje, žiemÄ , lauke esant apie -20°C temperatÅ«ra, įvykio vietoje praktiÅ¡kai nebuvo telefono ryÅ¡io.

Apeliantė neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip nuvilkti transporto priemonę ir krovinį iki artimiausios degalinės ir saugomos aikÅ¡telės, kadangi to nepadarius, buvo ypatingai didelė krovinio vagystės rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima laikyti nurodytoje situacijoje apeliantės veiksmus – susitarimÄ vilkti sugedusį sunkvežimį su kroviniu į saugomÄ aikÅ¡telę – kaip neapdairius ir neprotingus. Nagrinėjamoje situacijoje apeliantė ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų, kurie reikalingi apsaugoti krovinį ir iÅ¡vengti didesnės žalos kroviniui kilimo.

Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog sunkvežimis bÅ«tų remontuojamas, taisomas ir bÅ«tent Å¡ių darbų atlikimo metu bÅ«tų kilęs gaisras, sÄ lygojęs dalies krovinio praradimÄ .

34. Apeliantė visiÅ¡kai pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje neegzistavo jokios esminės aplinkybės, dėl kurių sprendimas vilkti transporto priemonę bÅ«tų buvęs nepateisinamas ir civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuriuo Å¡iÄ faktine aplinkybę bÅ«tų galima paneigti. Atsakovas Å¡ios aplinkybės nepaneigė ir nenurodė, kokius veiksmus apeliantė turėjo atlikti esant susiklosčiusiai situacijai. Tuo labiau, kad Taisyklės numato tik bendrojo pobÅ«džio pareigas imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai galai iÅ¡vengti ar jai sumažinti (Taisyklių 15.4 punkto b papunkčio nuostata) ir autoįvykio metu apgadinus krovinį arba atsiradus kitoms aplinkybėms, kurios gali sukelti nuostolių kroviniui, pervežimÄ galima tęsti tik pilnai paÅ¡alinus iÅ¡kilusius defektus ir užtikrinus saugų krovinio transportavimÄ (priedo Nr. 2 prie Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-451013 skyriumi „Krovinio pervežimas“), kÄ nagrinėjamu atveju apeliantė ir siekė padaryti – nuvirtusį sunkvežimį atkėlė ir siekė jį nugabenti į saugomÄ aikÅ¡telę.

35. Pažymėtina, jog Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad „vežimo“ samprata orientuoja ne į krovinio gabenimo procesÄ , o į krovinio buvimÄ vežėjo žinioje. Krovinys vežėjo žinioje yra ir tada, kai jis realiai (fiziÅ¡kai) yra transportuojamas ar saugomas ne paties vežėjo, o vežėjo pasirinktų asmenų (pvz., sutarties pagrindu). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-969/2015). Kadangi vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ , darytina iÅ¡vada, kad sunkvežimio kartu su kroviniu vilkimas taip pat priskirtinas prie „vežimo“ sampratos, o ne remonto darbams.

36. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žala ieÅ¡kovo vežamam kroviniui kilo ne pervežimo metu, bet transporto priemonės MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria ir buvo vežamas krovinys) vilkimo po eismo įvykio metu šį veiksmÄ atliekant kitai vežimo procese nedalyvaujančiai transporto priemonei pagal Taisyklių 3.2.7 punktÄ . Byloje nustatyta, kad gaisras kilo dėl to, kad buksuojant stabdžių sistemai (trinkelės) pradėjo automatiÅ¡kai stabdyti. Byloje nėra nustatyta, kad velkančioji transporto priemonė vilkdama apeliantės sunkvežimiu sukėlė žalÄ ir tokie kito asmens (techninės pagalbos automobilio veiksmai) priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusia žala kroviniui. Techninės automobiliu nebuvo gabenamas krovinys. Todėl negalima taikyti Taisyklių 3.2.7 punkto nuostatos ir laikyti, kad kroviniui sukėlė žalÄ krovinio vežimo procese nedalyvavęs techninės pagalbos automobilis.

37. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , nagrinėdamas ir vertindamas draudimo sutarties Taisyklių punktus, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Todėl atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2019-06-04 sprendimas byloje Nr. 451013-0932_1-002, kuriuo įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakyta mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , panaikinamas, o 2019-02-23 Kazachstano Respublikoje įvykęs įvykis pripažintinas draudžiamuoju.

Dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio 38. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo įvykio metu padarytÄ 25 697,73 Eur žalÄ atlygino susitariančiajam vežėjui „Globalink Logistics DWC“ LLC, o pastarasis – krovinio gavėjui „SMART MOTION“ PE. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad kroviniui padarytos žalos dydis siekia 32 253,50 JAV dolerių. Tai patvirtina 2019-03-25 Prekių trÅ«kumų aktas, Globalnik Logistics 2019-10-23 sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta trečiajam asmeniui UAB „Lacusta“ 32 253,50 dolerių sumai, 2019-10-30 papildomas susitarimas prie sutarties, kuriuo UAB „Lacusta“ (ekspeditorius) ir „Globalnik Logistics DWC“ LLP (užsakovas) susitarė, kad UAB „Lacusta“ sutinka padengti 32 253,50 USD dydžio finansinius įsipareigojimus.

Å alys susitarė įskaityti Å¡iÄ sumÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad remiantis vieÅ¡ais, Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, Euro ir JAV dolerio kursas Krovinio priėmimo vežti dienÄ (2019-02-12) buvo lygus 1,1296, todėl žalos krovinio savininkui dydis eurais sudaro 28 553,03 Eur (= 32253,50 / 1,1296). IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, jog sutartyje yra numatyta, jog vagystės, plėšimo ar ugnies atveju yra taikoma 10 deÅ¡imties procentų dydžio iÅ¡skaita nuo padarytos žalos, draudiko privalomos iÅ¡mokėti iÅ¡mokos dydis yra 25 697,73 Eur (= 28553,03 – (28553,03 x 10%)).

Pažymėtina, jog atsakovas šių sumų ir ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį neginčijo. Todėl teismas laiko ieškovės pateiktus skaičiavimus dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstais.

39. Byloje nustatyta, kad apeliantė nėra atsiskaičiusi su užsakovu, todėl ieÅ¡kinys dėl Å¡iame sprendimo punkte nurodytos sumos pareikÅ¡tas trečiojo asmens naudai. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigÄ vykdyti sutartį ne kitos Å¡alies, o trečiojo asmens naudai. Å iai sutarčiai bÅ«dinga tai, kad asmuo, kurio naudai turi bÅ«ti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kreditoriumi reikalauti įvykdyti sutartį.

40. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – DÄ®) 97 straipsnis numato, jog teisę reikalauti, kad bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, turi draudėjas, o Å¡iame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. DÄ® 110 straipsnio 1 dalis, tuo tarpu, numato, jog draudimo iÅ¡mokÄ draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalÄ , padarytÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar apdraustajam.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė dėl įvykio kroviniui padarytos žalos nėra atlyginusi, tačiau tÄ yra padaręs trečiasis asmuo, todėl trečiasis asmuo, kurio naudai buvo sudaryta draudimo sutartis, turi teisę gauti iÅ¡ atsakovo draudimo iÅ¡mokÄ . Atsižvelgiant, į tai, trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo trečiojo asmens UAB „Lacusta“ naudai 25 697,73 Eur žalos atlyginimo už įvykio metu prarastÄ krovinio dalį.

42. Apeliantė dėl likusios (nesugadintos) krovinio dalies, buvusios puspriekabėje, gelbėjimo ir pristatymo gavėjui patyrė 4053,33 Eur dydžio nuostolius. Å iuos nuostolius pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsakovas ieÅ¡kovės nuostolių dydžio Å¡ioje dalyje neginčijo. Atsižvelgiant į tarp apeliantės ir atsakovo sudarytÄ vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį, ir joje numatytÄ 10 procentų iÅ¡skaitÄ apeliantei priteisiama 3648,00 Eur dydžio žalos atlyginimas.

43. Tenkinus ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju sprendimu ieÅ¡kinys tenkinamas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 660 Eur žyminio mokesčio, 3146 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 237,25 Eur vertimo iÅ¡laidų. Viso ieÅ¡kovė patyrė 4043,25 Eur. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. Trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovo priteisiama 1126,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

45. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 660 EUR žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 621,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovo. Apeliacinį skundÄ patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, 2019-06-04 sprendimÄ byloje Nr. 451013-0932_1-002, kuriuo įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakyta mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , panaikinti ir pripažinti 2019-02-23 Kazachstano Respublikoje įvykusį įvykį draudžiamuoju. Priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, trečiojo asmens UAB „Lacusta“, juridinio asmens kodas 304495256, naudai 25 697,73 Eur žalos atlyginimo už įvykio metu prarastÄ krovinio dalį, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-01-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1126,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovės UAB „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, naudai 3648,00 Eur dalies krovinio gelbėjimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4043,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, trečiojo asmens UAB „Lacusta“, juridinio asmens kodas 304495256, naudai 621,14 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovės UAB „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, naudai 660 bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rita Kisielienė Liuda Uckienė Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė