b1c2bf15-bf9a-4205-8ea4-9f8448e7a6ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-741-818/2016Teisminio proceso (Nr. 1-01-45686-2015-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;1.2.4.8.; 2.1.10.1.; 2.3.4.3.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, Rasai Pladaitei, AuÅ¡rai Čepulytei,dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei,kaltinamajam J. A.,kaltinamojo gynėjui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui,asmeniui, pateikusiam praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybėn pagal laidavimÄ , R.

A.,nukentėjusiajai R. A.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Žanetai Å ližiÅ«tei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, dirba UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės dalies priežiÅ«ros ir logistikos vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė:Kaltinamasis J.

A. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡eimos nariui: jis, 2015-08-16 apie 00.15 val., bÅ«damas neblaivus – nustatytas 1,14‰ (promilių) girtumas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, smurtaudamas Å¡eimos nario - žmonos R. A. atžvilgiu, t.y. sugriebęs nukentėjusiajai už striukės ir Å¡iÄ suplėšęs, smaugė ir tampė jÄ už plaukų, padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .Å iais savo veiksmais kaltinamasis J.

A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.             Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. A. nurodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiÅ¡kai. Ä®vykio dienÄ jis su žmona važiavo iki namų, R. vairavo, o jis sėdėjo gale su vaiku. Sutuoktiniai susipyko. J. A. alkoholį vartojo. Jis norėjo vaikÄ užneÅ¡ti, jam neleido užneÅ¡ti, viskas taip ir įvyko. Jis paėmė žmonai už rankų, vaikas tuo metu automobilyje buvo.

Patempė, gal dėl to jai pasirodė, kad pradėjo smaugti. J. A. nesmaugė, už rankų patraukė ir gal todėl pasirodė, kad smaugė. Savo veiksmus vertina labai blogai. Alkoholiu nepiktnaudžiauju, tai dėl apsvaigimo bÅ«senos. IÅ¡ dalies atlygino žalÄ . Supranta, kad žalÄ patyrė, praÅ¡ytų proto ribose sumažinti civilinį ieÅ¡kinį. Gyvena skirtingose vietose. Gailisi labai. Jo mama dirba darželyje-lopÅ¡elyje (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoja, jie bendrauja, visada mama jam padės. TėvÄ turi.

Jis pripažįsta, kiek yra padaręs pagal įrodytus veiksmus - patraukė už rankų, striukę suplėšė. Striukė buvo užsegta, gal pasirodė, kad smaugė. Pats nutraukė savo veiksmus. Nukentėjusiosios J. A. labai atsipraÅ¡o.Kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiÅ¡kai įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai.Nukentėjusioji R.

A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-15 apie 00.15 val. su vyru J. A., grįžo iÅ¡ vyro tėvų namo. Priparkavus maÅ¡inÄ kieme, kilo konfliktas su vyru, dėl to, kad nenorėjo leisti neblaiviam vyrui neÅ¡ti jų kÅ«dikio namo. Vyras dėl nesuprantamos priežasties, pradėjo jÄ muÅ¡ti – griebęs už striukės Å¡iÄ suplėšė, smaugė, tampė už plaukų. Viskas įvyko automobilyje prie (duomenys neskelbtini) namo. Ji pradėjo rėkti ir kviesti pagalbÄ . Prie automobilio priėjo nepažįstamas vyras, kurio duomenų neužfiksavo.

Jam priėjus, vyras nurimo, liko stovėti prie automobilio, o nepažįstamas vyriÅ¡kis jÄ su vaiku palydėjo iki buto. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , ji nežino, automobilio MB valstybinių nr. neprisimena (b.l. 10).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2692/15(01) konstatuota, kad R. A. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, odos nubrozdinimas deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku (2015-08-16).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15).Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodo, kad atvykę į įvykio vietÄ , nustatė, kad policijÄ kvietė D. K.. Ä®vykio vietoje nustatė, kad Å¡.m. rugpjūčio 16 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vyras J. A. mušė savo žmonÄ R. A. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8).Liudytojas D.

K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare, kiek tiksliai valandų buvo negali pasakyti, bet jau gulėjo lovoje, iÅ¡girdo kaip kieme kažkas triukÅ¡mauja. Pagalvojo, kad neblaivus jaunimas, tačiau iÅ¡girdo kažkÄ panaÅ¡aus į moters pagalbos Å¡auksmÄ . Priėjo prie lango, bet per jį nieko nematė tik aiÅ¡kiai iÅ¡girdo moterį Å¡aukiančiÄ â€žgelbėkit, padėkit, muÅ¡a“. Paėmęs telefonÄ iÅ¡kvietė policijÄ ir pats greitai apsirengęs iÅ¡bėgo į laukÄ .

Kuomet išėjo į kiemÄ , pareigÅ«nai jau buvo atvažiavę. Kieme prie automobilio stovėjo jauna moteris, du vyrai ir du pareigÅ«nai. Priėjęs prie pareigÅ«nų, prisistatė, pasakė, kad jis juos iÅ¡kvietė. Moteris labai verkė, buvo isterijoje, negalima buvo suprasti kÄ sako. Vienas iÅ¡ su ja stovėjusių vyrų, kaip vėliau suprato, paÅ¡alinis tikriausiai atėjęs iÅ¡girdęs moters Å¡auksmÄ , laikė lopÅ¡yje moters vaikÄ . O kitas vyras, matėsi, kad buvo Å¡iek tiek vartojęs alkoholio, bet nebuvo labai girtas, pareigÅ«nams teisinosi dėl įvykio sakydamas, kad nieko nepadarė, nieko čia nebuvo.

Kaip suprato, jisai moters vyras ar sugyventinis. Po kurio laiko vyriÅ¡kis, kuris stovėjo su vaiku, palydėjo moterį į namus. Jam stebint kuo viskas baigsis, pareigÅ«nai pasakė, kad jis nebereikalingas ir gali eiti namo. Paties įvykio dėl ko moteris Å¡aukėsi pagalbos, nematė, tik per langÄ girdėjo moters riksmÄ . Kai stovėjo kieme, kaip moteris tuo metu atrodė, ar buvo sužalojimų ant jos veido, ar buvo suplėšyti rÅ«bai, negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio (b.l. 46).2016-01-06 akistatos metu nukentėjusioji bei įtariamasis liko prie apklausos metu duotų parodymų (b.l. 118-121). Įrodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo J.

A. kaltė dėl smurtaujant padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo savo Å¡eimos nariui yra įrodyta. Kaltinamasis J. A. 2015-08-16 apie 00.15 val., bÅ«damas neblaivus – nustatytas 1,14‰ (promilių) girtumas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, smurtaudamas Å¡eimos nario - žmonos R. A. atžvilgiu, t.y. sugriebęs nukentėjusiajai už striukės ir Å¡iÄ suplėšęs, smaugė ir tampė jÄ už plaukų, padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitÄ papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo J. A. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to kaltinamasis J.

A. Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai atlygino visÄ padarytÄ turtinę žalÄ ir dalį nukentėjusiosios praÅ¡omos neturtinės žalos, o tai, teismo vertinimu, laikytina dar viena kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo J. A. atsakomybę sunkina tai, jog veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R.

A. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti jos patirtÄ 122,73 eurų turtinę ir 4000 eurų neturtinę žalÄ , taip pat praÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas advokato paslaugoms (b.l. 16-29). Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis, kaltinamasis J. A. sutiko su jo paties nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydžiu ir visÄ Å¡iÄ Å¾alÄ savanoriÅ¡kai atlygino (b.l. 173, 176). Pasisakydamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas pažymi, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai R.

A. kaltinamojo J. A. nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu vyko gan trumpÄ laikotarpį (juos nutraukti padėjo aplinkiniai asmenys), po įvykio nukentėjusioji jautė liekamuosius reiÅ¡kinius (konsultavosi su psichologu, lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , skundėsi baime, nerimu).Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ , sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali, įrodyta ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo J.

A. neturtinė žala yra 600 eurų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis). Å i suma atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ . Pažymėtina, jog dalį neturtinės žalos (300 eurų) kaltinamasis J. A. atlygino (b.l. 174, 175).Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusioji R. A. taip pat prašė priteisti jos turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti ir iÅ¡ kaltinamojo J. A. priteisti iÅ¡ viso 575 eurų. PraÅ¡ymas tenkintinas visiÅ¡kai. Advokatė atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieÅ¡kinį byloje ir kitus procesinius dokumentus, konsultavo nukentėjusiÄ jÄ , dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, advokato paslaugų kainos nurodytos bylos medžiagoje esančiuose pinigų priėmimo kvituose (b. l. 29, 168, 169, 192).

Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos apimtį, atliktus advokatės veiksmus byloje, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios R. A. turėtos atstovavimo iÅ¡laidos yra proporcingos jai suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo J. A.. Dėl kaltinamojo J. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teismo posėdžio metu gautas R. A. praÅ¡ymas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ atleidžiant kaltinamÄ jį J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant kaltinamÄ jį jos atsakomybei.

PraÅ¡yme nurodyta, jog R. A. yra kaltinamojo J. A. motina, su sÅ«numi ji sutarė, jog jis gyvens kartu su tėvais, todėl bus sudarytos visos sÄ lygos daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iÅ¡ bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galima laiduotoja R.

A. dirba Vilniaus lopÅ¡elyje-darželyje (duomenys neskelbtini) nuo 1988 metų. Nuo 2006 metų ji dirba minėto lopÅ¡elio-darželio direktorės pavaduotoja. Bendras jos darbo stažas – 36 metai. Darbe R. A. charakterizuojama kaip sÄ Å¾ininga, darbÅ¡ti, pareiginga. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis (paskutinį kartÄ tikrinta 2016-04-01), R. A. yra neteista, nebausta administracine tvarka. Ji labai gailisi dėl savo sÅ«naus poelgio ir užtikrina, kad J. A. daugiau nedarys teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog R. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai.Teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamasis J. A. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. A. anksčiau neteistas (b. l. 68), nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis J. A. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre duomenų apie tai, kad gydėsi stacionare, nėra (b.l. 72-74).BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ â€œ. Toks visiÅ¡kas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010).

Teisiamojo posėdžio metu paklausus, ar kaltinamasis J. A. prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoseklius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ kaltinamojo elgesio teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokė padarinius.BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ .

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį. Kaltinamasis J. A. dalį nukentėjusiosios patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlygino, nurodė, kad nori visiÅ¡kai atlyginti jai priteistÄ Å¾alÄ . Bylos duomenimis kaltinamasis J. A. dirba UAB (duomenys neskelbtini), iÅ¡ darbovietės pateiktos charakteristikos matyti, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai (b.l. 152), toliau dirbs Å¡ioje įmonėje, todėl, teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltinamasis J.

A. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardyta sÄ lyga.Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam J. A. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neskiriant užstato.2015-08-16 nutarimu kaltinamajam J. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 57-58).Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 235, 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:J.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bylÄ nutraukiant.Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .Užstato neskirti.Laiduotoju paskirti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)IÅ¡aiÅ¡kinti J. A., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti R.

A., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.J. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, ir iÅ¡skaičiavus J.

A. atlygintÄ visÄ padarytÄ turtinę žalÄ (122,73 eurus) ir dalį atlygintos neturtinės žalos (300 eurų), priteisti iÅ¡ J. A. R. A. naudai 300 (tris Å¡imtus) eurų likusiai neatlygintai neturtinės žalos daliai atlyginti ir 575 (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis) eurus nukentėjusiosios turėtoms atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Miroslavas Gvozdovičius