2018-03-14 Nr. AB-5201-3-62-3-01460-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-645-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01460-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (A. V.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 25 d. (skundo padavimo teismui dienos) buvo kalinamas Alytaus PN antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, neužtikrinant jam tinkamo gyvenamojo ploto. Tvirtino, kad bendrabučio tipo patalpose 16 ir 19 būriuose buvo šalta, todėl miegodavo su drabužiais. Tualeto ir prausyklų patalpose nuo lubų lašėjo vanduo, ant lubų buvo pelėsis ir grybelis. Prausyklos langas buvo be stiklo, aptrauktas maišeliu. Virtuvėje ant lubų taip pat buvo pelėsis ir grybelis, šaldytuvai surūdiję, supuvę, todėl turėjo laikyti maistą antisanitarinėmis sąlygomis. Nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. buvo laikomas baudos izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo pažeista vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma. Dėl per mažo gyvenamojo ploto negalėjo sportuoti, mankštintis, nuolatos buvo priverstas gulėti ar sėdėti lovoje, dėl ploto trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Į kameras dienos šviesa beveik nepatekdavo, dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas, todėl buvo tamsu, pareiškėjas buvo priverstas skaityti knygas tamsoje, tai kenkė jo sveikatai. Kamerose ventiliacijos nebuvo, o jei ir buvo, ji neveikė, trūko oro, ant lubų ir sienų buvo grybelis, priemonių valyti kameras administracija nesuteikdavo. Rūkantys nuteistieji buvo laikomi su nerūkančiais, tai žemino pareiškėjo orumą, kenkė sveikatai. Tvirtino, jog asmens kratų atlikimo metu nebuvo laikomasi higienos reikalavimų, nes nuteistieji, pareigūnų verčiami, savo asmeninius daiktus turėdavo dėti ant nešvarių stalų bei grindų.

3. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pareigūnai propaguoja smurtą tarp nuteistųjų, pareigūnų tyčiniais veiksmais tarp nuteistųjų sudaromos konfliktinės situacijos. Pareiškėjas skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nerašė, nes bijojo kreiptis į pareigūnus, kurie už skundų rašymą skirdavo nuteistiesiems drausmines nuobaudas, ir tekdavo būti baudos izoliatoriuje. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, depresiją, nuolat kenčia baimę, apatiją ir t. t. Kalinimo sąlygas Alytaus PN pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, kankinančioms, žiaurioms, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinius teisės aktus, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 ir Nr. 1, kamerų tipo patalpose kamerose Nr. 24 ir Nr. 4 bei 16 būrio 3 miegamajame. Vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista tik pareiškėjui gyvenant kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 24. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo paskirtas gyventi į 19 būrį. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN baldais ir kietuoju inventoriumi aprūpinami pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Alytaus PN visos patalpos ne kartą buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro, pažeidimų nustatyta nebuvo. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami per langus, juose palaikoma higienos reikalavimus atitinkanti temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir dirbtinis apšvietimas. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu visose kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengti elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Kratų organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos VIII skyrius. Miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Uždarojoje zonoje nuteistieji rūko tik pasivaikščiojimo kiemelyje metu, rūkymo priemonės surenkamos ir laikomos uždarosios zonos koridoriuose esančiose rakinamose dėžutėse. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 880 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2 punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde tvirtino, kad teisės aktuose reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista ginčo laikotarpiu jam kalint kamerų tipo patalpose, tačiau pretenzijų dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo bendrabučio tipo patalpose nekelia. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kameros Nr. 5 gyvenamasis plotas yra 28,66 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,6 kv. m. Kameros Nr. 1 gyvenamasis plotas yra 28,77 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,6 kv. m. Kamerų tipo patalpos Nr. 24 gyvenamasis plotas yra 13,45 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,36 kv. m. Kamerų tipo patalpų kameros Nr. 4 gyvenamasis plotas 14,48 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,62 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus ir jose kalėjusių asmenų skaičių, jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsiliepimą į skundą, šių duomenų neginčijo ir pareiškėjas, todėl teismas jais vadovavosi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 24, laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 10 d., nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. liepos 10 d. ir nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, tai sudarę pagrindą konstatuoti atsakovo deliktinę atsakomybę.

8. Teismo nuomone, dėl asmenų santykių su pareiškėju bei teisinės padėties, nuteistųjų, pareiškėjo tvirtinimu, kalėjusių su juo skunde nurodytose kamerose, rašytiniais liudijimais, paaiškinimais nesivadovautina, jų parodymai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, kuriais nagrinėjamoje byloje galėtų remtis teismas.

9. Pastebėta, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas negyveno 19 būryje, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų jame atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimus. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436, surašytame 2015 m. gruodžio 8 d. atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, jog Alytaus PN laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu. Patalpos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus. Patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad minėto patikrinimo metu (2015 m. gruodžio 8 d.) pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 1, todėl patikrinimo akte nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl kameros Nr. 1 netinkamo vėdinimo, joje buvusio pelėsio, rūkančių nuteistųjų laikymo su nerūkančiais bei neišduodamų valymo priemonių, minėto patikrinimo atlikimo metu (2015 m. gruodžio 8 d.).

11. Į bylą pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 nurodyta, kad visose kamerų tipo kamerose atliktas kapitalinis remontas, kiekvienoje kameroje įrengta tualeto patalpa su praustuve, tiekiamas šaltas tekantis vanduo, tačiau šiame patikrinimo akte nebuvo jokių duomenų, kad buvo tikrinama kamerų apšvieta, temperatūra, taip pat nebuvo informacijos apie kamerų lubų, ventiliacijos, nuteistųjų aprūpinimo valymo priemonėmis atitiktį Higienos normos HN 76:2010 24,56, 58 punktų reikalavimams.

12. Įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų Nr. 1 (išskyrus 2015 m. gruodžio mėnesį) Nr. 5, Nr. 24 , Nr. 4 bei 16 būrio 3 miegamojo oro temperatūrą, ventiliaciją, natūralią ir dirbtinę apšvietą, užtikrintą nerūkančių nuteistųjų teisę gyventi švarioje aplinkoje bei 16 būrio bendrojo naudojimo patalpų (dušinės, sanitarinio mazgo ir virtuvėlės) lubas, temperatūrą, šaldytuvus, pareiškėjo kalinimo nurodytose patalpose laikotarpiais.

13. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos gyvenamųjų bei bendrojo naudojimo patalpų temperatūros, apšvietos, grybelio, pelėsio, nepakankamos ventiliacijos ir pan. dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, taigi pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų temperatūros, ventiliacijos, apšvietos, drėgmės, pelėsio, surūdijusių šaldytuvų, laikymo su rūkančiais asmenimis atmesti kaip nepagrįsti.

14. Pareiškėjo argumentai dėl Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nepatikimumo vertinti kaip nepagrįsti, nes šie aktai teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti, minėta institucija yra kompetentinga tikrinti sanitarinių – higienos reikalavimų atitikimą teisės aktams.

15. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą taip pat kildino iš netinkamai, nesilaikant higienos reikalavimų, daromų asmens kratų, iš Alytaus PN pareigūnų propaguojamo smurto tarp nuteistųjų, pareigūnų tyčiniais veiksmais tarp nuteistųjų sudaromų konfliktinių situacijų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kuomet buvo netinkamai atlikta jo krata, kratą atlikusių pareigūnų vardų ir pavardžių, taip pat nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kokias veiksmais sudarė konfliktines situacijas, kokiu būdu buvo skatinamas smurtas tarp nuteistųjų, nenurodė konkretaus su pareiškėjo teisių pažeidimu susijusio atvejo, todėl bendro pobūdžio, abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

16. Įvertinus sprendime išdėstytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją bei atsižvelgus tai, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 24 pareiškėjas, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią ploto normą, gyveno 148 dienas, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (trūko 0,24 kv. m), nesant duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, kad jo sveikatos būklė vertinamuoju laikotarpiu būtų ženkliai pablogėjusi, teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, nacionaliniais teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 880 Eur.

III. 17. Pareiškėjas A. V. (A. V.) (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 15 000 Eur neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad priimtas sprendimas yra šališkas, priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 straipsnio nuostatas, priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nepagrįstai vertino, jog kamerų tipo patalpose jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista, kadangi nepagrįstai buvo neišskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015. Nurodo, jog pagal Europos teisę jam turi tekti minimalus 4 kv. m gyvenamasis plotas. Paaiškina, jog dėl jo kreipimųsi dėl jo pažeidžiamų teisių yra vykdomas persekiojimas, dėl to bijojo rašyti skundus. Pažymi, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktus liudytojų parodymus. Nurodo, jog Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436 yra suklastotas. Teigia, jog atliekant bausmę 16 būryje bendrabučio tipo patalpose taip pat nebuvo užtikrinta gyvenamoji saugi aplinka. Atliekant bausmę 16 būryje gyvenamojoje zonoje taip pat nebuvo užtikrintas priklausantis gyvenamasis plotas. Be to, 3 miegamasis buvo pilnai apstatytas lovomis. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, pateikė dokumentus, kai jau buvo padarytas 16 būrio remontas. Teismas atsakovą privalėjo pripažinti kaltu dėl viso laikotarpio, kai vyko ginčas. Nurodo, jog kameros Nr. 24 plotas 148 dienas taip pat apskaičiuotas nepagrįstai įtraukus sanitarinio mazgo plotą.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 880 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

20. Nurodo, kad bylos medžiaga nebuvo įvertinta objektyviai. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos neparemti jokiais faktiniais įrodymais, nenurodyta, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjui bausmę atliekant kamerų tipo patalpoje Nr. 24 ginčo laikotarpiu teko 0,24 kv. m mažiau gyvenamojo ploto, šis pažeidimas yra nežymus. Priteista 880 Eur suma už 148 paras yra per didelė, nes pažeidimas ploto atžvilgiu nežymus. Vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Pirmosios instancijos teismas akcentavo tik ploto trūkumą, o kitų bloginančių kalinimo sąlygas aplinkybių nebuvo. Pareiškėjas kiekvieną dieną būdamas kamerų tipo patalpose galėjo nustatytu laiku laisvai judėti pasivaikščiojimų kiemelyje.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, iš esmės palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 85–88).

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 90–93).

23. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Nurodo, jog jo teisės buvo pažeistos ir minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas, o atsakovo argumentai absurdiški ir neadekvatūs. Išdėsto iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino pareiškėjo A. V. skundą ir priteisė 880 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN pagal CK 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. tik dėl pareiškėjo ir atsakovo keliamų abejonių dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos, kildinamos iš pagal teisės aktus priklausančio gyvenamojo ploto neužtikrinimo, dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad atliekant bausmę 16 būryje gyvenamojoje zonoje taip pat nebuvo užtikrintas priklausantis gyvenamasis plotas, tačiau skunde pirmosios instancijos teismui jis tokių pretenzijų dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo bendrabučio tipo patalpose nekėlė, dėl to šie jo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

26. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui už kalinimą Alytaus PN nuo 2014 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 25 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN 148 dienas nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, ir priteisė jam 880 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su priteistos sumos dydžiu ir nustatyta laikotarpio, kuomet jam nebuvo užtikrinta teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, trukme teigia, jog jam turėjo būti garantuojamas minimalus 4 kv. m. plotas, o sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš jam kameroje tenkančio gyvenamojo ploto. Atsakovas savo ruožtu teigia, jog priteista 880 Eur suma už 148 dienas yra per didelė, nes pažeidimas ploto atžvilgiu nežymus.

28. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir vėliau sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl minimalios ploto normos kameroje skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 24 laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 10 d., nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. liepos 10 d. ir nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (perkėlimų lentelė, b. l. 27–28; miegamųjų duomenys iš kompiuterinės sistemos „ĮSKAITA Alytaus pataisos namai“, b. l. 29–31), su šia nustatyta aplinkybe sutinka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišreiškė nesutikimo su tuo, kad, skaičiuojant pagal bendrą kamerų plotą, minimalus gyvenamasis plotas kamerose Nr. 5, Nr. 1 ir Nr. 4 jam buvo užtikrintas. Konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu kitose kamerose, išskyrus kamerą Nr. 24, Alytaus PN nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Vertindama pareiškėjo argumentus, jog jam turėjo tekti minimalus 4 kv. m plotas, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra imperatyvaus pobūdžio Europos Sąjungos teisės aktų, kurie nustatytų tokio dydžio minimalų plotą kalinamiems asmenims.

30. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog, pareiškėjo nuomone, jo kalinimo sąlygos pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, kuris nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 148 dienas nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma, tačiau taip pat pažymėtina, jog ši norma buvo pažeista nežymiai, iki teisės aktais garantuojamos gyvenamojo ploto normos trūko 0,24 kv. m. Teismui nepateikti duomenys apie Alytaus PN kamerų tipo patalpų kamerose įrengtų sanitarinių mazgų plotą, tačiau, atsižvelgiant į vienam asmeniui šiose kamerose tekusį plotą ir bendrą kamerų plotą, nėra pagrindo išvadai, jog šiose kamerose įrengtų sanitarinių mazgų plotas buvo toks didelis, kad, jį atskaičius, pareiškėjui būtų tekę mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto.

32. Duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, byloje nepateikta. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų lygiaverčių subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

33. Įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436 yra suklastotas. Taip pat kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjo argumentai, kuriais jis teigia, jog yra persekiojamas ir bijo rašyti skundus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A-2446-624/2015, tačiau šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi pastarojoje byloje buvo vertinamos kalinimo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečiai šiai bylai reikšmingas esmines aplinkybes, kurių nebūtų galima nustatyti iš byloje esančių duomenų, būtų galėję patvirtinti ar paneigti minėti liudytojų parodymai ir pan. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakako teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas esmines bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei ištirtais įrodymais pagrįstą sprendimą.

34. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

35. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo.

36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 15 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2016).

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, jo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.). Atsižvelgusi į neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, atlyginimo nustatymo kriterijus, t. y. į pažeidimo mastą, jo pobūdį, trukmę, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ir vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 600 Eur, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. V. (A. V.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė