2023-07-26 Nr. AB-13936-3-61-3-05382-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2060-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05382-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. kovo 31 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja nurodė, kad:

2.1. Prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini) vykdoma politika, kadangi (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra fašistinė, teroristinė valstybė. Bijo persekiojimo iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų, nes 2022 m. kovo 3 d. pareigūnai sulaikė jos sūnų I. T. dėl jo antivyriausybinių pasisakymų. Po minėto įvykio policijos pareigūnai 3 kartus atvyko pas pareiškėją (du kartus atvyko pas ją į namus, o trečią kartą ji neįleido pareigūnų į namus) ir grasino pareiškėjai baudžiamosios bylos iškėlimu, o jos sūnui – baudžiamosios bylos iškėlimu ir pašaukimu į kariuomenę. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) negali gyventi kaip laisvas žmogus ir reikšti savo politinės, prieš valdžią nukreiptos nuomonės. Būdama Lietuvoje pareiškėja prisidėjo prie labdaringos organizacijos, padedančios (duomenys neskelbtini) pabėgėliams, veiklos ir dėl to gali būti persekiojama (duomenys neskelbtini), jei būtų į ją grąžinta.

2.2. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, rėmėsi formaliais bei teisinės reikšmės neturinčiais nenuoseklumais ir pareiškėjos bei jos sūnaus pasakojimų nesutapimais, taip pat nepagrįstomis prielaidomis.

2.3. Pareiškėja nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes nepritarė agresyviam karui su (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą pareiškėja priėmė 2022 m. vasario 24 d., tačiau prireikė šiek tiek laiko, kad jį įgyvendintų. Pareiškėja negalėjo susitaikyti su laukiniu karu, tačiau tuo metu (duomenys neskelbtini) galioję įstatymai neleido jai išreikšti savo (priešingos) nuomonės. Per laikotarpį, kai pareiškėja yra išvykusi, ir daugiau nei metus trukusį žiaurų nežmonišką karą, padėtis (duomenys neskelbtini) katastrofiškai pablogėjo: nebegalima ne tik protestuoti, kalbėti ar kitaip reikšti nepritarimo karui, bet ir privaloma besąlygiškai jį remti. Žmonės nuteisiami už nuotraukas telefonuose, privačius pokalbius, antikarinius vaikų piešinius ir antikarinius užrašus ant automobilių, gėlių padėjimą prie (duomenys neskelbtini) rašytojų paminklų. Žmones verbuojant, buvo klausiama apie jų požiūrį į vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“. Jei žmonės turi neigiamą požiūrį į karą, iš pradžių jiems paskiriama bauda, o paskui iškeliama baudžiamoji byla. Tokiems žmonėms visiškai apribojamos galimybės gauti darbą.

2.4. Pareiškėja labdaros fonde „(duomenys neskelbtini)“ vykdo savanorišką veiklą. Fondas teikia pagalbą (duomenys neskelbtini), dėl karo atsidūrusiems Lietuvoje. Už šią veiklą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, kaip nepritariančiais (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) ir net gelbstinčiai nuo karo nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) žmonėms.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių jos pasakojimą (kad jos sūnus buvo sulaikytas, policijos pareigūnai 2 kartus buvo atvykę į jų namus ir grasino, o vėliau atvykdavo, tačiau nebuvo įleisti į butą) patvirtinančių įrodymų, todėl pagrįstai jos pasakojimas buvo vertinamas pagal pasakojimui keliamus Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nurodytus kriterijus, kilmės valstybės informaciją, lyginamas su pareiškėjos sūnaus pasakojimu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas nepasižymi ir informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimų epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Atsakinėdama į klausimus, prieglobsčio prašytoja vietoj patikslinimų apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės šalyje, vengė tikslių, konkrečių atsakymų.

5. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja iš pradžių apklausos metu nurodė, kad 2022 m. kovo mėnesį pareigūnai jai pagrasino baudžiamosios bylos iškėlimu, jeigu ji nepakeis savo pozicijos dėl politinės situacijos (duomenys neskelbtini), o vėliau patikslinus, kas jai gresia (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytoja nurodė, kad jai sunku pasakyti, kas jai gali grėsti (duomenys neskelbtini), tačiau darbe jai tektų visą laiką tylėti ir slėpti savo politines pažiūras. Atsakovo nuomone, prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie tai, kad policijos pareigūnų vizitas buvo gera proga išreikšti savo poziciją, ir todėl ji aktyviai diskutavo su pareigūnais, kelia pagrįstų abejonių. Atsakovas nurodo, kad ši prieglobsčio prašytojos pasakojimo dalis nesuderinama su pačios prieglobsčio prašytojos pasakojimu, kad ji niekada viešai nepasisakydavo politiniais klausimais, niekada nedalyvavo mitinguose, darbe irgi neišreikšdavo savo politinės nuomonės, nes visa tai jai atrodo nesaugu, o pareigūnų vizito metu ji labai išsigando, nes per visą savo gyvenimą neturėjo jokių reikalų su valstybės jėgos struktūromis, be to, girdėjo daug pasakojimų apie represijas.

6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas taip pat nesuderinamas ir su kilmės valstybės informacija. Pareiškėjos teigimu, 2022 m. kovo 3 d. jos sūnus I. T. buvo sulaikytas policijos pareigūnų gatvėje (duomenys neskelbtini), šalia metro stoties (duomenys neskelbtini), po to, kai policijos pareigūnai uždavė jam klausimą, kaip jis vertina karinį konfliktą (duomenys neskelbtini), ir jis atsakė, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini) valdžia. Remiantis kilmės valstybės informacija, 2022 m. vasario ir kovo mėnesiais mitingai šalia metro stoties (duomenys neskelbtini) nevyko. Išanalizavus tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimus ir ataskaitas, nerasta duomenų, patvirtinančių prielaidą, kad po (duomenys neskelbtini) rajonuose, kuriuose nevyko mitingai, būtų sulaikomi atsitiktiniai praeiviai dėl jų požiūrio į karinį konfliktą (duomenys neskelbtini). Remiantis atviros prieigos šaltiniuose randama informacija, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai kartais atvyksta atlikti profilaktinį pokalbį į namus, tačiau paprastai asmenys, su kuriais policija nori atlikti profilaktinį pokalbį, gauna oficialius šaukimus atvykti į policijos skyrių. Kaip nurodė pati pareiškėja, ji po paskutinio pareigūnų atvykimo daugiau nesusidūrė su dėmesiu iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų: pareigūnai neieškojo jos darbe, jai nebuvo pateikti jokie šaukimai ar įtarimai, ji tvarkė dokumentus, kad gautų Šengeno trumpalaikę vizą. Tiek pareiškėja, tiek jos sūnus I. T. nurodė, kad neturi informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai jų ieškotų po jų išvykimo iš (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos sutuoktinis V.. Remiantis pareiškėjos ir jos sūnaus pateikta informacija, jie palaiko bendravimą su V.. Remiantis kilmės valstybės informacija, paprastai apie baudžiamosios ar administracinės bylos iškėlimą sužino traukiamo atsakomybėn asmens artimiausi giminaičiai, t. y. sutuoktinis, tėvas, motina ir kt. Taigi, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nurodyti policijos pareigūnų veiksmai neturi nei tęstinumo, nei realaus neigiamo poveikio prieglobsčio prašytojai požymių. Nustatyta, kad dėl nustatytų pasakojimo trūkumų ir pasakojimo nesuderinamumo su kilmės valstybės informacija prieglobsčio prašytojos pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą, todėl vertinamas kritiškai.

8. Atsakovas sprendė, jog surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien dėl to, jog pareiškėja nesutinka su (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma politika, jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos sūnaus yra nesusijusios su individualia pareiškėjos situacija, nes, remiantis kilmės valstybės informacija, pačiai prieglobsčio prašytojai negresia būti pašauktai į kariuomenę. Tyrimo metu nerasta duomenų, patvirtinančių prielaidą, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ ar kita panaši labdaros organizacija (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta nepageidaujama ar kenkiančia (duomenys neskelbtini) interesams organizacija. Be to, kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien už pagalbą (duomenys neskelbtini) civiliams gyventojams (duomenys neskelbtini) piliečiams galėtų grėsti administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, todėl vien dalyvavimas organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje savaime nepadidina rizikos prieglobsčio prašytojai ateityje nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų.

9. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad atlikto tyrimo metu nerasta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie išvyko į užsienį, grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų persekiojami vien dėl paties fakto, jog išvyko į užsienio valstybę ir vėliau grįžo į kilmės valstybę. Prieglobsčio prašytoja nėra (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, asmeniškai praeityje nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, mitinguose nedalyvavo, aktyviai politika nesidomi, opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė. Pareiškėjos deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėja O. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja Migracijos departamentui 2022 m. liepos 5 d. pateikė prieglobsčio prašymą Nr. 2207-AS-0015. Byloje pateikta 2023 m. liepos 5 d. pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, patvirtinanti, kad pareiškėja yra prieglobsčio prašytoja. Savo prašymą pareiškėja grindė tuo, kad yra politinė pabėgėlė iš (duomenys neskelbtini), visada buvo nepatenkinta vykdoma valdžios politika, situacija pablogėjo nuo karo su (duomenys neskelbtini) pradžios. Pareiškėja į Lietuvą atvyko kartu su pilnamečiu sūnumi I. T., kuris taip pat prašė prieglobsčio.

11.2. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 31 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta O. P. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), vadovaujantis UTPĮ 86 ir 87 straipsniais.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie policijos vykdytą persekiojimą jos ir jos sūnaus atžvilgiu. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai priešinosi (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai, viešai skelbė savo poziciją, dalyvavo opozicijos veikloje ar ją palaikė, priešingai nurodė, kad niekada nedalyvavo politinėje veikloje, mitinguose, niekur aktyviai savo politinių pažiūrų nereiškė. Teismas akcentavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra susijusios daugiausia su jos sūnumi, bet ne su pačia pareiškėja, kas pagrįstai leidžia abejoti dėl kylančios grėsmės pačiai pareiškėjai. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos sūnus yra pilnametis, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad sūnui būtų reikalinga pareiškėjos globa, išlaikymas kitokiais (nei amžius) pagrindais. Teismas iš Migracijos departamento atlikto tyrimo nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie išvyko į užsienį ar turi nekilnojamojo turto užsienyje, grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų persekiojami vien dėl paties fakto, jog išvyko į užsienio valstybę ir vėliau grįžo į kilmės valstybę ar dėl turto turėjimo. Pareiškėja šias Migracijos departamento išvadas paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjos pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, kartais nenuoseklus, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjos vertinimais, daugiausiai susiję ne su pačia pareiškėja, o su jos sūnumi. Pareiškėja negalėjo nurodyti tikslių datų, kada į namus atvyko policijos pareigūnai, atvykusių pareigūnų vardų ir pavardžių, kokios pareigūnų pareigos. Iš byloje esančių duomenų negalima konstatuoti, jog pareiškėja pati aktyviai priešinosi (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai ar bent išsakė savo nuomonę apie tai iki to laiko, kol į namus atėjo policijos pareigūnai. Atvirkščiai, pareiškėja tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog viešai savo politinių pažiūrų nereikšdavo. Iš apklausos duomenų nustatyta, jog pareiškėja nedaug žino apie opozicijos veiklą. Paklausta apie tai, kas gresia kilmės valstybėje, pareiškėja viena vertus pasakojo, jog sulaukė konkrečių grasinimų, tačiau kitą kartą nurodė, jog nežino, kas jos laukia, tiesiog bijo. Pareiškėja taip pat nurodė, jog į darbą negalės sugrįžti, nebent jeigu tylės. Tokie pareiškėjos teiginiai rodo, jog pareiškėjos nurodomas pavojus yra hipotetinio pobūdžio, grindžiamas subjektyviu pareiškėjos vertinimu, gandais.

14. Teismas sutiko su pareiškėjos išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos (duomenys neskelbtini), tačiau vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie pareiškėjos teiginiai (grėsmės) galėtų būti individualiai taikytini pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gresia UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

15. Teismas nurodė, kad įvertinus kilmės valstybės informaciją, buvo nustatyta, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje nėra jokios realios rizikos asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnyje.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjos pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Migracijos departamento 2023 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytas teisėtu ir pagrįstu.

III. 17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjos paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių jai kilmės valstybėje kylančią grėsmę, todėl nesant konkrečių pareiškėjos pasakojimą paneigiančių įrodymų, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jį turėjo laikyti patikimu įrodymu. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio, visiškai nebendradarbiavo su pareiškėja ir nesiekė surinkti papildomus duomenis, pagrindžiančius (ar paneigiančius) pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Migracijos departamentas, atmesdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, rėmėsi formaliais bei teisinės reikšmės neturinčiais nenuoseklumais ir pareiškėjos bei jos sūnaus I. T. pasakojimų nesutapimais, taip pat nepagrįstomis prielaidomis.

18.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) yra teisiami karui nepritariantys žmonės, visos tarptautinės humanitarinės organizacijos paskelbtos nepageidaujamomis ir/arba uždraustos. (duomenys neskelbtini) vykdoma dalinė mobilizacija, kuria, be kita ko nustatomos įmokos karui remti ir grįžusi į (duomenys neskelbtini) pareiškėja būtų priversta tokiomis įmokomis remti karą. Kitas pareiškėjai (duomenys neskelbtini) grėsmę keliantis aspektas yra tai, kad per pastaruosius metus iš kalėjimų bei kolonijų paleisti nusikaltėliai tapo samdiniais. Po pusmečio jie paleidžiami į visuomenę, turi būti vadinami didvyriais ir kelia grėsmę kitiems gyventojams.

18.3. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, kaip nepritariančiais (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) ir net gelbstinčiai nuo karo nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) žmonėms.

18.4. Pareiškėjos vertinimu, tos aplinkybės, kurias ji nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, įtvirtintus UTPĮ 87 straipsnyje, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pagrįsdama papildomos apsaugos poreikį pareiškėja nurodo, kad 2023 m. balandžio 6 d. bepilotis orlaivis sudužo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 14 kilometrų tiesia linija nuo (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjos namų. Be to, per pastaruosius metus (duomenys neskelbtini) beveik dvigubai padaugėjo žmogžudysčių ir pasikėsinimų nužudyti panaudojant ginklą. Pastaruosius 20 metų šie skaičiai (duomenys neskelbtini) mažėjo. Nusikaltimų padaugėjimas susijęs su karu, nes iš karo veiksmų į visuomenę grįžta iš laisvės įkalinimo įstaigų paleisti asmenys, kurie kelia grėsmę taikiems gyventojams. Aplinkybę, kad pareiškėjai yra nesaugu grįžti į kilmės valstybę patvirtina ir privačios karinės grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai.

19. Pareiškėjas taip pat papildomai pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tuo klausimu, ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 10 straipsnio 1 dalies (e) punktą, skaitomą kartu su 2 straipsnio (d) punktu, reikia aiškinti taip, kad negalima tikėtis, jog prieglobsčio prašytojas slėps savo politinius įsitikinimus savo kilmės šalyje arba susilaikys nuo šių politinių įsitikinimų išraiškos, kad išvengtų persekiojimo.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai dėl neišsamaus bylos nagrinėjimo yra deklaratyvūs, neatitinka tikrovės, kadangi Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikė jų teisinis įvertinimą, atsižvelgiant į pareiškėjos pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovas pažymi, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, kartais nenuoseklus, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjos vertinimais, daugiausiai susiję ne su pačia pareiškėja, o su jos sūnumi. Atsakovo teigimu, surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien dėl to, jog pareiškėja nesutinka su (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma politika, jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Pareiškėjos dalyvavimas „(duomenys neskelbtini)“ organizacijos veikloje taip pat savaime nepadidina rizikos prieglobsčio prašytojai ateityje nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų. Atsakovas nurodo iš skirtingų šaltinių surinkęs patikimą ir aktualią kilmės valstybės informaciją pagal pareiškėjos teiktą prieglobsčio prašymo kontekstą, tačiau ji nepatvirtino, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 87 straipsnio kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja:

22. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2023 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas pareiškėjos O. P. prašymas suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti pareiškėjos prašymą suteikti jai prieglobstį.

23. Atsakovo Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnyje nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų ir 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, atsakovas pagrįstai sprendė, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl UTPĮ 86 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) yra teisiami karui nepritariantys žmonės, visos tarptautinės humanitarinės organizacijos paskelbtos nepageidaujamomis ir/arba uždraustos, vykdoma dalinė mobilizacija, kuria, be kita ko, nustatomos įmokos karui remti ir grįžusi į (duomenys neskelbtini) pareiškėja būtų priversta tokiomis įmokomis remti karą, padaugėjo nusikaltimų, todėl jai kilmės šalyje yra nasaugu.

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

29. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

31. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas dėl nepritarimo (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini), pagalbos nuo karo nukentėjusiems (duomenys neskelbtini)žmonėms.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl UTPĮ 86 straipsnyje nustatytų priežasčių.

33. Pareiškėja savo pasakojime nėra nurodžiusi, jog ji asmeniškai patyrė kokios nors rūšies persekiojimą dėl savo požiūrio į karą ar labdaringos veiklos. Pareiškėjos pasakojimas apie tariamus pareigūnų vizitus į jos namus, sūnaus sulaikymą yra nenuoseklus, nedetalus, nesuderinamas su Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę. Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, kad vien dėl to, jog pareiškėja nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomam karui prieš (duomenys neskelbtini), jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Tyrimo metu taip pat nerasta duomenų, patvirtinančių prielaidą, kad organizacija „(duomenys neskelbtini)“ ar kita panaši labdaros organizacija (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta nepageidaujama ar kenkiančia (duomenys neskelbtini) interesams organizacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja teikia argumentus, susijusius su bendra situacija (duomenys neskelbtini), tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikti jokie argumentai dėl tiesiogiai prieš pareiškėją nukreipto individualaus persekiojimo ar pavojaus šiuo aspektu.

34. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo politiškai aktyvi kilmės valstybėje, pati aktyviai priešinosi kilmės valstybės vykdomai politikai, priklausė politiniams opoziciniams valdžiai judėjimams. Atvirkščiai, pareiškėja tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog viešai savo politinių pažiūrų nereikšdavo. Iš apklausos duomenų nustatyta, jog pareiškėja nedaug žino apie opozicijos veiklą.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Departamento surinkta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad bendrai neigiama situacija yra tokio masto, jog pareiškėjai būtų galima suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Įvertinusi atsakovo surinktą ir pačios pareiškėjos pateiktą informaciją teisėjų kolegija vertina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja būtų (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, asmeniškai nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklauso opozicijos judėjimui, mitinguose nedalyvavo, aktyviai politika nesidomi, ji nežino opozicinių politikų, dirbusių/dirbančių rajone, kuriame gyvena, todėl mažai tikėtina, kad prieglobsčio prašytoja galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį ir būtų identifikuota kaip „priešas“ ar „grėsmė“ ir jai kiltų pavojus šiuo metu patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir atitinkamai egzistuoja pagrindas suteikti jai papildomą apsaugą. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie bepiločio orlaivio sudužimą netoli pareiškėjos gyvenamosios vietos taip pat neduoda pagrindo manyti, jog šalyje smurtas siekia beatodairišką lygį, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

37. Kaip minėta, pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tuo klausimu, ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 10 straipsnio 1 dalies (e) punktą, skaitomą kartu su 2 straipsnio (d) punktu, reikia aiškinti taip, kad negalima tikėtis, jog prieglobsčio prašytojas slėps savo politinius įsitikinimus savo kilmės šalyje arba susilaikys nuo šių politinių įsitikinimų išraiškos, kad išvengtų persekiojimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad <...> įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos S. T. Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2006 m. birželio 15 d. sprendimą A. H., C-466/04, 47 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012). Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjos nurodytu klausimu, kadangi nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prieglobsčio prašymas atmestas nenustačius prieš pareiškėją nukreipto individualaus persekiojimo pavojaus. Iš skundžiamo Sprendimo turinio taip pat negalima padaryti išvados, kad Departamentas buvo nurodęs, jog pareiškėja gali išvengti persekiojimo veiksmų, susilaikydama nuo viešo politinių įsitikinimų deklaravimo, byloje apskritai nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos politinius įsitikinimus. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo vertina kaip nepagrįstą nei bylos faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, ir jį atmeta.

40. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys