Legislator Case Law & Legislation
b1bde885-3e85-4cbf-99eb-c12cc332e968 AI generated

b1bde885-3e85-4cbf-99eb-c12cc332e968 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b1bde885-3e85-4cbf-99eb-c12cc332e968
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-764-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02846-2016-2      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

b1bde885-3e85-4cbf-99eb-c12cc332e968 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti bei eksploatuoti perduoti 2006 metais, tame tarpe ir karantino bei režiminės patalpos su įrengta gaisrine signalizacijos sistema. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatymų reikalavimus. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir tos, kuriose V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-764-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02846-2016-2      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde (b. l. 1-5, abi lapų pusės) paaiÅ¡kina, jog anksčiau į teismÄ negalėjo kreiptis, nes Vilniaus PN pareigÅ«nai grasino susidoroti, o bÅ«tent – remiantis suklastotais dokumentais ir kaltinimais skirti nuobaudas. Dėl Å¡ios priežasties, pasak pareiÅ¡kėjo, jis liko dirbti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Skunde paaiÅ¡kina, kad į Vilniaus PN atvyko 2014-06-20 ir iki 2014-07-02 buvo laikomas karantino patalpoje. Pasak pareiÅ¡kėjo, jo laisvė buvo apribota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, jog nebuvo įrengtos patalpos rÅ«kymui, nebuvo galimybės iÅ¡eiti į laukÄ , nes nuteistieji bÅ«davo užrakinami. Karantino gyvenamosiose patalpose nesudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti ir iÅ¡džiovinti rÅ«bus. Džiaudavo ant laiptų turėklų. Minimose patalpose neįrengta virtuvė pasigaminti maisto.

Mažoje plautuvėje, pasak pareiÅ¡kėjo, reikėjo praustis, plauti indus. Karantino patalpose langai su grotomis, pagrindinės durys pastoviai rakinamos, tuo pažeidžiami prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimai. PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko teisės aktais nustatyto ploto vienam asmeniui. Skunde V. K. skundžiasi nuteistųjų nežmoniÅ¡komis darbo sÄ lygomis Vilniaus PN Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. AiÅ¡kina, jog valgykloje dirbdavo 8 val., tačiau administracija apmokėdavo tik už 3,3 val.

Tekdavo dirbti ir savaitgaliais, Å¡venčių dienomis. Tvirtina, kad dėl Vilniaus PN pareigÅ«nų diskriminacinių veiksmų jo atžvilgiu, skunde iÅ¡dėstytų nežmoniÅ¡kų, žeminančių laikymo sÄ lygų patyrė moralinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės įgaliotos institucijos. Vilniaus PN su V. K. skundu kategoriÅ¡kai nesutinka, atsiliepime (b. l. 11–18) tvirtina, kad jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.Atsakovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjas V.

K. į Vilniaus PN atvyko 2014-06-20. Buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios numerio pateikti neturi galimybės, kadangi pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2014-06-20 iki 2015-01-02, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – nuo 2015-01-02 iki 2016-07-08, kai buvo lygtinai paleistas ir nuteistojo asmens byla iÅ¡siųsta į Kauno apygardos Probacijos tarnybos VilkaviÅ¡kio r. Probacijos skyrių, o Vilniaus PN tokia informacija nėra sisteminama.Atkreipia teismo dėmesį, kad karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus.

PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, kamerų tipo patalpoje ar baudos izoliatoriuje, vienoje rinkmenoje. Karantino patalpose įrengtos miegamos vietos dažniausiai nėra visos užpildytos, tokiu bÅ«du nuteistiesiems tenka ženkliai didesnės ploto normos negu numatyta teisės aktuose. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, iÅ¡vykimo, paskirstymo į bÅ«rius) dažnu atveju nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje per parÄ gali keistis kelis kartus.

Papildomai informuoja, kad karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.Vilniaus PN direktoriaus įsakymu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į paprastÄ jÄ nuteistųjų grupę, o 2014-07-02 įsakymu Nr. 7-188 perkeltas iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos į 7 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 405, kurios plotas - 14,19 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos. Vilniaus PN direktoriaus 2014-07-09 įsakymu Nr. 7-197, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 1 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 101, kurios plotas - 15,51 kv. m., įrengtos 5 miegamos vietos.

Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. 7-368, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 9 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 309, kurios plotas - 30,93 kv. m., įrengtos 9 miegamos vietos. Pasak atsakovo, visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos aprÅ«pintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-19 įsakymu Nr. 1R-139. Teisės aktai nenumato, jog patalpoje esančius baldus privaloma įskaičiuoti į bendrÄ gyvenamosios patalpos plotÄ .PaaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau minimose gyvenamosiose patalpose, neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami, nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, vienoje rinkmenoje.

Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namus sisteminti ir kaupti aptartÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo aukščiau nurodytose patalpose, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, bÅ«nant jam Å¡iose patalpose su kitais nuteistaisiais.Atsakovas paaiÅ¡kina, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę.

Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.Pažymi tai, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006-06-06 aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti.

Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiškai renovuoti bei eksploatuoti perduoti 2006 metais, tame tarpe ir karantino bei režiminės patalpos su įrengta gaisrine signalizacijos sistema. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatymų reikalavimus. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir tos, kuriose V.

K. teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pažymi tai, Higienos normos 76:2010, galiojusios iki 2015-11-02, dėl teisės nuteistiesiems į pasivaikščiojimus lauke, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.Su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu teiginiu, kad jis neturėjo tinkamų sÄ lygų iÅ¡simaudyti/nusiprausti, atsakovas visiÅ¡kai nesutinka, kadangi ir 2014 metais, ir Å¡iuo metu, Vilniaus PN karantino patalpose buvo ir yra įrengti duÅ¡ai bei kriauklės/praustuvės.Atsakovas nurodo, jog visos pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.Atsiliepime informuoja, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolatos vykdė kontrolę, kaip Vilniaus PN laikėsi galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei vykdo nuo 2015-11-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytų reikalavimų.

Akcentuoja, kad Visuomenės sveikatos centras atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus bei suraÅ¡o atitinkamus patikrinimo aktus. Neplaniniai patikrinimai yra atliekami tais atvejais, kai Visuomenės sveikatos centre gaunami skundai ar nusiskundimai iÅ¡ suinteresuotų asmenų dėl galimai netinkamų sÄ lygų pataisos įstaigoje. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-08-10 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1887 konstatavo, kad nei Vilniaus PN karantino patalpose, nei bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose jokių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas, skunde nurodydamas realybės neatitinkančius argumentus, bando klaidinti teismÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, karantino patalpose nebuvo įrengta virtuvėlė. Atsakovas pažymi, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi minimu aktualiu laikotarpiu, nuteistiesiems buvo pilnai užtikrintas maitinimas, t. y. jiems buvo tiekiamas jau pagamintas ir paruoÅ¡tas maistas, be to, tokiame priežiÅ«ros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpÄ laikÄ .Dėl rÅ«kymo gyvenamosiose patalpose, pažymi, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti yra draudžiama.

RÅ«kyti leidžiama tik pasivaikščiojimų metu, todėl pareiÅ¡kėjo skunde pateikiama versija dėl tariamų Higienos normos 76:2010 14 p. pažeidimų yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įgyvendinimu.

Vilniaus PN taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų gyvenamÄ sias patalpas: rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio asmens žalingus įpročius ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia nuteistojo paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .Atsakovas tvirtina, kad teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes jis nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Informuoja, kad įstaigoje yra įrengta skalbykla nuteistiesiems. Patvirtintas nuteistųjų skalbyklos grafikas, tokiu bÅ«du visiems pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė iÅ¡siskalbti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius bei juos tinkamomis sÄ lygomis iÅ¡sidžiovinti.Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN administracijai nėra pateikęs nė vieno skundo dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu.

Dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų karantino patalpoje ar gyvenamosiose patalpose nesikreipė nei į Vilniaus PN administracijÄ , nei į kompetentingas institucijas.Atsakovo nuomone, vien skunde nurodytos skundžiamos aplinkybės dėl patalpos ploto ir kitų gyvenimo sÄ lygų karantino patalpoje ar minėtose gyvenamosiose patalpose negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkančiÄ slogiÄ emocinę bÅ«senÄ , sukeliančiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tam skirtose pataisos įstaigose.Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.Skunde nurodo, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, dirbo valgyklos darbininku daugiau nei 3,3 valandas per dienÄ , o už daugiau iÅ¡dirbtas valandas nebuvo tinkamai iÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.Atsakovas informuoja teismÄ , kad iÅ¡ Vilniaus PN direktoriaus 2014-07-21 įsakymo „Dėl nuteistųjų skyrimo į pareigas“ Nr. 7-216 matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN nuo 2014-07-21 pareiÅ¡kėjas dirbo 0,5 etato valgyklos darbininko pareigose, nustatant 0,43 koeficientÄ minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimÄ .

Be to, iÅ¡ Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus pateiktos asmeninės darbo užmokesčio kortelės matyti, kad V. K. minėtose pareigose dirbo nuo 2014 m. liepos iki 2014 m. gruodžio mėn. ir iÅ¡ pateiktų duomenų - „Nustatytas darbo valandų skaičius“ bei „Nustatytos darbo dienos“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ dirbo nustatytÄ darbo valandų skaičių ir už tai gavo teisingai apskaičiuotÄ darbo užmokestį. Atsakovas pažymi, kad iÅ¡ pateiktų argumentų bei dokumentinės medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjo nurodyta versija dėl dirbtų virÅ¡valandžių bei už tai negauto darbo užmokesčio dalies yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Su reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ atsakovas nesutinka.

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad jis į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės, nes nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .Atsakovas tvirtina, kad jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .PraÅ¡o skundo netenkinti.

Teismaskonstatuoja: Skundas atmestinas Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymas Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 p. numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnei kaip 3,1 m2 – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 m2– pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad negali pateikti duomenų, kuriose karantino patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ir koks buvo kartu laikomų asmenų skaičius.

Be to, paaiÅ¡kino, jog įrengtos miegamos vietos dažniausiai nėra visos užpildytos. Tokiu bÅ«du, nuteistiesiems tenka ženkliai didesnės ploto normos negu numatyta teisės aktuose. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, iÅ¡vykimo, paskirstymo į bÅ«rius) dažnu atveju nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali keistis kelis kartus. Karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.Vilniaus PN 2014-07-02 įsakymu Nr. 7-188 perkeltas iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos į 7 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 405, kurios plotas - 14,19 m2, įrengtos 4 miegamos vietos.

Vilniaus PN direktoriaus 2014-07-09 įsakymu Nr. 7-197, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 1 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 101, kurios plotas - 15,51 m2, įrengtos 5 miegamos vietos. Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. 7-368, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 9 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 309, kurios plotas - 30,93 m2, įrengtos 9 miegamos vietos.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2014-07-02 iki 2015-02-01 buvo užtikrintas nustatytas minimalus ploto reikalavimas. Nuo 2014-06-20 iki 2014-07-02 atsakovės atstovas negali pateikti duomenų apie atitikimÄ ploto reikalavimams, tačiau pažymi, jog dažniausiai nuteistiesiems tenka ženkliai didesnės ploto normos, negu nustatyta teisės aktuose.

Teismo vertinimu, net jeigu ir bÅ«tų tam tikrais laikotarpiais nuo 2014-06-20 iki 2014-07-02 neatitikimai, maksimaliai tai truktų 12 dienų (visÄ buvimo karantine laikotarpį), tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sÄ lygomis. Jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, todėl nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas tam tikru laikotarpiu nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiÅ¡kėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas ar asmens žeminimÄ , kankinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1489-442/2015).

Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.Be to, pareiškėjas tvirtina, kad buvo pažeistos Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir HN 122:2006) ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Atsakovės atstovė patvirtino, kad Vilniaus PN nėra įrengtos rūkimo patalpos.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista HN 122:2006, kuri taikoma rūkimo patalpų įrengimui ir eksploatavimui. Be to, kadangi rūkyti gyvenamosiose patalpose draudžiama, o galima tik pasivaikščiojimų metu, todėl nėra pagrindo pripažinti HN 76:2010 14 p. pažeidimo. Nors pareiškėjas tvirtina, jog Vilniaus PN neužtikrino Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 9 p. reikalavimų, tačiau minėti teiginiai yra abstraktūs ir nenurodo, kuo tai susiję su jo patirta neturtine žala.

Pažymėtina, kad minėtas reikalavimas (draudimas) taikomas kamerų tipo patalpoms. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose. Taigi Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas.Vilniaus PN patvirtino, jog yra įrengta skalbykla ir sudaryta galimybė nuteistiesiems iÅ¡siskalbti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius bei juos tinkamomis sÄ lygomis iÅ¡džiovinti. Nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovės teiginiais, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 64 p. pažeidimo.

Be to, pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas maistu bei teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo, jog karantino patalpose bÅ«tų įrengta virtuvė. HN 76:2010 11 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01) 85 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos.

Nors šis reikalavimas taikytinas kalėjime bausme atliekantiems asmenims, tačiau nustatytas pasivaikščiojimo laikas neturi būti mažesnis, nei asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovė ne visiškai užtikrino pareiškėjo teisę pasivaikščioti gryname ore.Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN 2014-07-21 įsakymu Nr. 7-216 (b. l.

22) pareiÅ¡kėjas, jo praÅ¡ymu, buvo paskirtas 0,5 etato valgyklos darbininku, nustatant 0,43 koeficientÄ minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimÄ . Vilniaus PN 2014-12-16 įsakymu Nr. 7-369 (b. l.

24) pareiÅ¡kėjas, jo praÅ¡ymu, buvo atleistas iÅ¡ pareigų. PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog dirbo po 8 val., tačiau buvo apskaičiuota tik už 3,3 val. darbo. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, darbo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dirbo darbo laikÄ , kuris buvo nustatytas Vilniaus PN 2014-07-21 įsakymu (b. l. 23), todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl virÅ¡valandžių. Be to, nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad darbo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, tačiau jo faktinis elgesys rodo, kad jos nebuvo tokios blogos, kaip tvirtinama skunde, kadangi minėtame darbe dirbo iki 2014 m. gruodžio ir neprašė bÅ«ti atleidžiamas.

Be to, byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų teikęs skundus dėl darbo sÄ lygų ar apmokėjimo.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas neteikė skundų Vilniaus PN dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, inventoriaus, apÅ¡vietimo, patalpų temperatÅ«ros ar blogos ventiliacijos. Be to, atsakovas patvirtino, jog Vilniaus visuomenes sveikatos centras 2015-08-10 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1887 nenustatė jokių HN 76:2010 pažeidimų. Dauguma aplinkybių (tiesiog nurodytas teisės aktų nuostatos, nebuvimas įrengtos prieÅ¡gaisrinės apsaugos, nebuvo tinkamos sÄ lygų praustis ir kt.) yra grindžiamos ne byloje esančiais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais, nesudarančiais pagrindo konstatuoti pažeidimus.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Å iuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Å iame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ (pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimo trukmė buvo sumažinta trečdaliu (vietoje 1,5 val. suteikdavo 1 val.)), trukmę (pareiÅ¡kėjas nurodo, kad tai truko 12 parų), vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti nepatogumai buvo ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad Vilniaus pataisos namai neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į nustatytÄ minimalų laikÄ bÅ«ti gryname ore.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                       RÅ«ta Miliuvienė