b1bde885-3e85-4cbf-99eb-c12cc332e968 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-764-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02846-2016-2      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generatedb1bde885-3e85-4cbf-99eb-c12cc332e968 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti bei eksploatuoti perduoti 2006 metais, tame tarpe ir karantino bei režiminÄs patalpos su įrengta gaisrine signalizacijos sistema. Pastatų ir juose esanÄių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisÄs aktus ir higienos normas.Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojanÄius įstatymų reikalavimus. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir tos, kuriose V.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-764-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02846-2016-2      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas V. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Skunde (b. l. 1-5, abi lapų pusÄs) paaiÅ¡kina, jog anksÄiau į teismÄ negalÄjo kreiptis, nes Vilniaus PN pareigÅ«nai grasino susidoroti, o bÅ«tent â remiantis suklastotais dokumentais ir kaltinimais skirti nuobaudas. DÄl Å¡ios priežasties, pasak pareiÅ¡kÄjo, jis liko dirbti LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje.
Skunde paaiÅ¡kina, kad į Vilniaus PN atvyko 2014-06-20 ir iki 2014-07-02 buvo laikomas karantino patalpoje. Pasak pareiÅ¡kÄjo, jo laisvÄ buvo apribota pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus. PareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kina, jog nebuvo įrengtos patalpos rÅ«kymui, nebuvo galimybÄs iÅ¡eiti į laukÄ , nes nuteistieji bÅ«davo užrakinami. Karantino gyvenamosiose patalpose nesudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti ir iÅ¡džiovinti rÅ«bus. Džiaudavo ant laiptų turÄklų. Minimose patalpose neįrengta virtuvÄ pasigaminti maisto.
Mažoje plautuvÄje, pasak pareiÅ¡kÄjo, reikÄjo praustis, plauti indus. Karantino patalpose langai su grotomis, pagrindinÄs durys pastoviai rakinamos, tuo pažeidžiami prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimai. PareiÅ¡kÄjas tvirtina, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko teisÄs aktais nustatyto ploto vienam asmeniui. Skunde V. K. skundžiasi nuteistųjų nežmoniÅ¡komis darbo sÄ lygomis Vilniaus PN Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. AiÅ¡kina, jog valgykloje dirbdavo 8 val., taÄiau administracija apmokÄdavo tik už 3,3 val.
Tekdavo dirbti ir savaitgaliais, Å¡venÄių dienomis. Tvirtina, kad dÄl Vilniaus PN pareigÅ«nų diskriminacinių veiksmų jo atžvilgiu, skunde iÅ¡dÄstytų nežmoniÅ¡kų, žeminanÄių laikymo sÄ lygų patyrÄ moralinÄ Å¾alÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs įgaliotos institucijos. Vilniaus PN su V. K. skundu kategoriÅ¡kai nesutinka, atsiliepime (b. l. 11â18) tvirtina, kad jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisÄti.Atsakovas nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas V.
K. į Vilniaus PN atvyko 2014-06-20. Buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios numerio pateikti neturi galimybÄs, kadangi pareiÅ¡kÄjas laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliko nuo 2014-06-20 iki 2015-01-02, LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje â nuo 2015-01-02 iki 2016-07-08, kai buvo lygtinai paleistas ir nuteistojo asmens byla iÅ¡siųsta į Kauno apygardos Probacijos tarnybos VilkaviÅ¡kio r. Probacijos skyrių, o Vilniaus PN tokia informacija nÄra sisteminama.Atkreipia teismo dÄmesį, kad karantino patalpoje laikomų asmenų skaiÄius nÄra pastovus.
PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN nÄra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, kamerų tipo patalpoje ar baudos izoliatoriuje, vienoje rinkmenoje. Karantino patalpose įrengtos miegamos vietos dažniausiai nÄra visos užpildytos, tokiu bÅ«du nuteistiesiems tenka ženkliai didesnÄs ploto normos negu numatyta teisÄs aktuose. DÄl didelio nuteistųjų judÄjimo (atvykimo, iÅ¡vykimo, paskirstymo į bÅ«rius) dažnu atveju nuteistųjų skaiÄius konkreÄioje karantino patalpoje per parÄ gali keistis kelis kartus.
Papildomai informuoja, kad karantino patalpos dienos metu nÄra rakinamos ir nuteistieji, esantys patalpoje, gali judÄti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.Vilniaus PN direktoriaus įsakymu pareiÅ¡kÄjas buvo paskirtas į paprastÄ jÄ nuteistųjų grupÄ, o 2014-07-02 įsakymu Nr. 7-188 perkeltas iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos į 7 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 405, kurios plotas - 14,19 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos. Vilniaus PN direktoriaus 2014-07-09 įsakymu Nr. 7-197, pareiÅ¡kÄjas buvo perkeltas į 1 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 101, kurios plotas - 15,51 kv. m., įrengtos 5 miegamos vietos.
Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. 7-368, pareiÅ¡kÄjas buvo perkeltas į 9 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 309, kurios plotas - 30,93 kv. m., įrengtos 9 miegamos vietos. Pasak atsakovo, visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos aprÅ«pintos inventoriumi pagal laisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-19 įsakymu Nr. 1R-139. TeisÄs aktai nenumato, jog patalpoje esanÄius baldus privaloma įskaiÄiuoti į bendrÄ gyvenamosios patalpos plotÄ .PaaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukÅ¡Äiau minimose gyvenamosiose patalpose, neturi galimybÄs, nes tokie duomenys Vilniaus PN nÄra kaupiami, nÄra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, vienoje rinkmenoje.
Atkreipia dÄmesį, jog Vilniaus PN nÄra kamerų tipo pataisos įstaiga, jokie teisÄs aktai neįpareigoja pataisos namus sisteminti ir kaupti aptartÄ informacijÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys ginÄui aktualiu laikotarpiu bausmÄ atlikinÄjo kartu su juo aukÅ¡Äiau nurodytose patalpose, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, bÅ«nant jam Å¡iose patalpose su kitais nuteistaisiais.Atsakovas paaiÅ¡kina, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkreÄias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisÄs aktų numatytas gyvenamasis plotas.
Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kÄjui teko gyventi ginÄui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄiaus, paprastai užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ.
Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmÄs atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkÄs numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyÄiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus pataisos namų dienotvarkÄ neįpareigoja nuteistųjų, kurie nÄra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.
Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telÄs, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. DÄl nuteistiesiems suteiktos judÄjimo laisvÄs akivaizdu, kad net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalÄtų sÄ lygoti neturtinÄs žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.Pažymi tai, kad Vilniaus PN gamybinÄs paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006-06-06 aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti.
Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti bei eksploatuoti perduoti 2006 metais, tame tarpe ir karantino bei režiminÄs patalpos su įrengta gaisrine signalizacijos sistema. Pastatų ir juose esanÄių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisÄs aktus ir higienos normas.Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko galiojanÄius įstatymų reikalavimus. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir tos, kuriose V.
K. teko gyventi ginÄui aktualiu laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 âDÄl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintomis taisyklÄmis (toliau â ir TaisyklÄs). Pažymi tai, Higienos normos 76:2010, galiojusios iki 2015-11-02, dÄl teisÄs nuteistiesiems į pasivaikÅ¡Äiojimus lauke, pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo pažeista.Su pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytu teiginiu, kad jis neturÄjo tinkamų sÄ lygų iÅ¡simaudyti/nusiprausti, atsakovas visiÅ¡kai nesutinka, kadangi ir 2014 metais, ir Å¡iuo metu, Vilniaus PN karantino patalpose buvo ir yra įrengti duÅ¡ai bei kriauklÄs/praustuvÄs.Atsakovas nurodo, jog visos pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytos aplinkybÄs pagrįstos abstrakÄiais teiginiais.Atsiliepime informuoja, kad Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras nuolatos vykdÄ kontrolÄ, kaip Vilniaus PN laikÄsi galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ bei vykdo nuo 2015-11-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymo Nr. V-908 âDÄl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âlaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ nustatytų reikalavimų.
Akcentuoja, kad VisuomenÄs sveikatos centras atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus bei suraÅ¡o atitinkamus patikrinimo aktus. Neplaniniai patikrinimai yra atliekami tais atvejais, kai VisuomenÄs sveikatos centre gaunami skundai ar nusiskundimai iÅ¡ suinteresuotų asmenų dÄl galimai netinkamų sÄ lygų pataisos įstaigoje. Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras 2015-08-10 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1887 konstatavo, kad nei Vilniaus PN karantino patalpose, nei bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose jokių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.
Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kÄjas, skunde nurodydamas realybÄs neatitinkanÄius argumentus, bando klaidinti teismÄ .PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ Vilniaus PN, karantino patalpose nebuvo įrengta virtuvÄlÄ. Atsakovas pažymi, kad Å¡is pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytas teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi minimu aktualiu laikotarpiu, nuteistiesiems buvo pilnai užtikrintas maitinimas, t. y. jiems buvo tiekiamas jau pagamintas ir paruoÅ¡tas maistas, be to, tokiame priežiÅ«ros poste nuteistieji asmenys laikomi trumpÄ laikÄ .DÄl rÅ«kymo gyvenamosiose patalpose, pažymi, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti yra draudžiama.
RÅ«kyti leidžiama tik pasivaikÅ¡Äiojimų metu, todÄl pareiÅ¡kÄjo skunde pateikiama versija dÄl tariamų Higienos normos 76:2010 14 p. pažeidimų yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojanÄios nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kanÄių asmenų, įstaigoje nÄra priimta teisÄs aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įgyvendinimu.
Vilniaus PN taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykÄ asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų gyvenamÄ sias patalpas: rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų. Atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į pataisos įstaigÄ atvykusio asmens žalingus įproÄius ir, vadovaudamiesi gauta informacija, sprendžia nuteistojo paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .Atsakovas tvirtina, kad teisÄs aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ, nes jis nepareiÅ¡kÄ pretenzijų dÄl galiojanÄių Tabako kontrolÄs įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Informuoja, kad įstaigoje yra įrengta skalbykla nuteistiesiems. Patvirtintas nuteistųjų skalbyklos grafikas, tokiu bÅ«du visiems pataisos namuose laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantiems nuteistiesiems sudaryta galimybÄ iÅ¡siskalbti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius bei juos tinkamomis sÄ lygomis iÅ¡sidžiovinti.PabrÄžia, jog pareiÅ¡kÄjas skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN administracijai nÄra pateikÄs nÄ vieno skundo dÄl bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu.
DÄl netinkamų gyvenimo sÄ lygų karantino patalpoje ar gyvenamosiose patalpose nesikreipÄ nei į Vilniaus PN administracijÄ , nei į kompetentingas institucijas.Atsakovo nuomone, vien skunde nurodytos skundžiamos aplinkybÄs dÄl patalpos ploto ir kitų gyvenimo sÄ lygų karantino patalpoje ar minÄtose gyvenamosiose patalpose negalÄjo pareiÅ¡kÄjui sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkanÄiÄ slogiÄ emocinÄ bÅ«senÄ , sukelianÄiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmÄ už inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tam skirtose pataisos įstaigose.Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imÄių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minÄtoje įstaigoje, nebuvo.
PareiÅ¡kÄjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kÄjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.Skunde nurodo, jog, atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ Vilniaus PN, dirbo valgyklos darbininku daugiau nei 3,3 valandas per dienÄ , o už daugiau iÅ¡dirbtas valandas nebuvo tinkamai iÅ¡mokÄta dalis darbo užmokesÄio.Atsakovas informuoja teismÄ , kad iÅ¡ Vilniaus PN direktoriaus 2014-07-21 įsakymo âDÄl nuteistųjų skyrimo į pareigasâ Nr. 7-216 matyti, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN nuo 2014-07-21 pareiÅ¡kÄjas dirbo 0,5 etato valgyklos darbininko pareigose, nustatant 0,43 koeficientÄ minimalios mÄnesinÄs algos dydžio atlyginimÄ .
Be to, iÅ¡ Vilniaus PN BuhalterinÄs apskaitos skyriaus pateiktos asmeninÄs darbo užmokesÄio kortelÄs matyti, kad V. K. minÄtose pareigose dirbo nuo 2014 m. liepos iki 2014 m. gruodžio mÄn. ir iÅ¡ pateiktų duomenų - âNustatytas darbo valandų skaiÄiusâ bei âNustatytos darbo dienosâ matyti, kad pareiÅ¡kÄjas kiekvienÄ dienÄ dirbo nustatytÄ darbo valandų skaiÄių ir už tai gavo teisingai apskaiÄiuotÄ darbo užmokestį. Atsakovas pažymi, kad iÅ¡ pateiktų argumentų bei dokumentinÄs medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kÄjo nurodyta versija dÄl dirbtų virÅ¡valandžių bei už tai negauto darbo užmokesÄio dalies yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Su reikalavimu atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ atsakovas nesutinka.
PareiÅ¡kÄjas nepagrindžia, kokiais paskaiÄiavimais jam atsirado neturtinÄ Å¾ala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisÄs aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinÄs žalos atsiradimo sumÄ . PareiÅ¡kÄjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad jis į teismÄ kreipÄsi galimai siekdamas sau tik turtinÄs naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybÄs, nes nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybÄs įtakojo jo fizinÄ ar psichinÄ sveikatÄ .Atsakovas tvirtina, kad jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ ir žalos nepadarÄ, todÄl nÄra pagrindo svarstyti neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimÄ .PraÅ¡o skundo netenkinti.
Teismaskonstatuoja: Skundas atmestinas Byloje sprÄstinas ginÄas dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisÄtumo.Reikalavimai dÄl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, taÄiau dalies reikalavimų nagrinÄjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis) ir teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius neteisÄtus pareiÅ¡kÄjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minÄtos institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Å ioje byloje reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius Vilniaus PN neteisÄtus veiksmus, neturtinÄs žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymas Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 p. numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnei kaip 3,1 m2 â pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 m2â pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.AtsakovÄs atstovas paaiÅ¡kino, kad negali pateikti duomenų, kuriose karantino patalpose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas ir koks buvo kartu laikomų asmenų skaiÄius.
Be to, paaiÅ¡kino, jog įrengtos miegamos vietos dažniausiai nÄra visos užpildytos. Tokiu bÅ«du, nuteistiesiems tenka ženkliai didesnÄs ploto normos negu numatyta teisÄs aktuose. DÄl didelio nuteistųjų judÄjimo (atvykimo, iÅ¡vykimo, paskirstymo į bÅ«rius) dažnu atveju nuteistųjų skaiÄius konkreÄioje karantino patalpoje paros metu gali keistis kelis kartus. Karantino patalpos dienos metu nÄra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judÄti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.Vilniaus PN 2014-07-02 įsakymu Nr. 7-188 perkeltas iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos į 7 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 405, kurios plotas - 14,19 m2, įrengtos 4 miegamos vietos.
Vilniaus PN direktoriaus 2014-07-09 įsakymu Nr. 7-197, pareiÅ¡kÄjas buvo perkeltas į 1 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 101, kurios plotas - 15,51 m2, įrengtos 5 miegamos vietos. Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. 7-368, pareiÅ¡kÄjas buvo perkeltas į 9 - ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 309, kurios plotas - 30,93 m2, įrengtos 9 miegamos vietos.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjui nuo 2014-07-02 iki 2015-02-01 buvo užtikrintas nustatytas minimalus ploto reikalavimas. Nuo 2014-06-20 iki 2014-07-02 atsakovÄs atstovas negali pateikti duomenų apie atitikimÄ ploto reikalavimams, taÄiau pažymi, jog dažniausiai nuteistiesiems tenka ženkliai didesnÄs ploto normos, negu nustatyta teisÄs aktuose.
Teismo vertinimu, net jeigu ir bÅ«tų tam tikrais laikotarpiais nuo 2014-06-20 iki 2014-07-02 neatitikimai, maksimaliai tai truktų 12 dienų (visÄ buvimo karantine laikotarpį), taÄiau vien Å¡i aplinkybÄ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas bausmÄ atliko žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnį, sÄ lygomis. Jis turÄjo judÄjimo laisvÄ lokalinio sektoriaus teritorijose, todÄl nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas tam tikru laikotarpiu nÄra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiÅ¡kÄjui realiai galÄjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas ar asmens žeminimÄ , kankinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1489-442/2015).
Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kÄjo skundas laikytinas nepagrįstu.Be to, pareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad buvo pažeistos Lietuvos higienos norma HN 122:2006 âRÅ«kymo patalpų (vietų) įmonÄse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimaiâ (toliau â ir HN 122:2006) ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir HN 76:2010). AtsakovÄs atstovÄ patvirtino, kad Vilniaus PN nÄra įrengtos rÅ«kimo patalpos.
Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista HN 122:2006, kuri taikoma rÅ«kimo patalpų įrengimui ir eksploatavimui. Be to, kadangi rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose draudžiama, o galima tik pasivaikÅ¡Äiojimų metu, todÄl nÄra pagrindo pripažinti HN 76:2010 14 p. pažeidimo. Nors pareiÅ¡kÄjas tvirtina, jog Vilniaus PN neužtikrino Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 9 p. reikalavimų, taÄiau minÄti teiginiai yra abstraktÅ«s ir nenurodo, kuo tai susijÄ su jo patirta neturtine žala.
PažymÄtina, kad minÄtas reikalavimas (draudimas) taikomas kamerų tipo patalpoms. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas bendrabuÄių tipo patalpose. Taigi Å¡is pareiÅ¡kÄjo argumentas atmestinas.Vilniaus PN patvirtino, jog yra įrengta skalbykla ir sudaryta galimybÄ nuteistiesiems iÅ¡siskalbti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius bei juos tinkamomis sÄ lygomis iÅ¡džiovinti. NÄra pagrindo abejoti atsakovÄs atstovÄs teiginiais, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti HN 76:2010 64 p. pažeidimo.
Be to, pareiÅ¡kÄjas buvo aprÅ«pintas maistu bei teisÄs aktuose nÄra įtvirtinta reikalavimo, jog karantino patalpose bÅ«tų įrengta virtuvÄ. HN 76:2010 11 p. numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybÄs ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01) 85 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ gauti kasdien pasivaikÅ¡Äioti pusantros valandos.
Nors Å¡is reikalavimas taikytinas kalÄjime bausme atliekantiems asmenims, taÄiau nustatytas pasivaikÅ¡Äiojimo laikas neturi bÅ«ti mažesnis, nei asmenims, kurie bausmÄ atlieka pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovÄ ne visiÅ¡kai užtikrino pareiÅ¡kÄjo teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN 2014-07-21 įsakymu Nr. 7-216 (b. l.
22) pareiÅ¡kÄjas, jo praÅ¡ymu, buvo paskirtas 0,5 etato valgyklos darbininku, nustatant 0,43 koeficientÄ minimalios mÄnesinÄs algos dydžio atlyginimÄ . Vilniaus PN 2014-12-16 įsakymu Nr. 7-369 (b. l.
24) pareiÅ¡kÄjas, jo praÅ¡ymu, buvo atleistas iÅ¡ pareigų. PareiÅ¡kÄjas tvirtina, jog dirbo po 8 val., taÄiau buvo apskaiÄiuota tik už 3,3 val. darbo. PareiÅ¡kÄjo tvirtinimu, darbo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinanÄios. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas dirbo darbo laikÄ , kuris buvo nustatytas Vilniaus PN 2014-07-21 įsakymu (b. l. 23), todÄl atmestini pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl virÅ¡valandžių. Be to, nors pareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad darbo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, taÄiau jo faktinis elgesys rodo, kad jos nebuvo tokios blogos, kaip tvirtinama skunde, kadangi minÄtame darbe dirbo iki 2014 m. gruodžio ir nepraÅ¡Ä bÅ«ti atleidžiamas.
Be to, byloje nÄra duomenų, kad bÅ«tų teikÄs skundus dÄl darbo sÄ lygų ar apmokÄjimo.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas neteikÄ skundų Vilniaus PN dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, inventoriaus, apÅ¡vietimo, patalpų temperatÅ«ros ar blogos ventiliacijos. Be to, atsakovas patvirtino, jog Vilniaus visuomenes sveikatos centras 2015-08-10 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1887 nenustatÄ jokių HN 76:2010 pažeidimų. Dauguma aplinkybių (tiesiog nurodytas teisÄs aktų nuostatos, nebuvimas įrengtos prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos, nebuvo tinkamos sÄ lygų praustis ir kt.) yra grindžiamos ne byloje esanÄiais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais, nesudaranÄiais pagrindo konstatuoti pažeidimus.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti dÄl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turÄtų sprÄsti, ar pakanka pažeistos teisÄs pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-1211/2013). Å iuo aspektu pažymÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimÄ byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Å iame kontekste kartu pabrÄžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turÄtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminÄ Å¾alos įvertinimo teisÄ yra paliekama nacionaliniams teismams.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos.
Atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ (pareiÅ¡kÄjo pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄ buvo sumažinta treÄdaliu (vietoje 1,5 val. suteikdavo 1 val.)), trukmÄ (pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad tai truko 12 parų), vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nÄra pagrindo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN, pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.
Å iame kontekste pabrÄžtina, jog pats pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nepateikÄ Ä¯rodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminÄ neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ reikÄtų įvertinti pinigais, ir byloje nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti nepatogumai buvo ir pareiÅ¡kÄjo teises pažeidÄ tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â88 str., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad Vilniaus pataisos namai neužtikrino pareiÅ¡kÄjo teisÄs į nustatytÄ minimalų laikÄ bÅ«ti gryname ore.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                       RÅ«ta MiliuvienÄ