b1bd5244-dc55-467d-bdc3-a3ce7905c8ff · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-1245-585/2014                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-21062-2013-6             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Å vedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ dėl daikto valdymo pažeidimo paÅ¡alinimo (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EžerÅ«na“, uždaroji akcinė bendrovė „Banduva“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“), n u s t a t ė: ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei Å¡viesoforo valdiklį, sumontuojant jį į Å¡viesoforÄ , esantį Respublikos g., TelÅ¡iuose, elektros tinklų plane pažymėtÄ simboliu Å VS-1; atkurti pėsčiųjų Å¡viesoforo sistemos, esančios Respublikos g., TelÅ¡iuose, tinkamÄ veikimÄ , buvusį iki valdymo pažeidimo.

IeÅ¡kovės teigimu, ji ir jungtinės veiklos partneriai – tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jungtinės veiklos partneriai įsipareigojo inter alia įrengti reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ skverÄ per Respublikos gatvę. Pasak ieÅ¡kovės, jungtinės veiklos partneriai ir atsakovė sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo atlikti atskirus darbus.

Atsakovė įrengė pėsčiųjų Å¡viesoforÄ , įskaitant ir ieÅ¡kovės reikalaujamÄ grÄ Å¾inti Å¡viesoforo valdiklį. Jungtinės veiklos partneriams baigus darbus, rangos darbų rezultatas, įskaitant ir Å¡viesoforo valdiklį, be disponavimo teisės suvaržymų buvo perduotas ieÅ¡kovei, rangos sutarties Å¡alims 2012 m. spalio 24 d. pasiraÅ¡ius darbų užbaigimo pažymÄ (aktÄ ), ir ieÅ¡kovė tapo teisėta rangos darbų rezultato savininke ir valdytoja. Anot atsakovės, vieÅ¡ajame registre 2012 m. lapkričio 23 d. buvo įregistruota jos nuosavybės teisė į rangos darbų ir paslaugų, nurodytų rangos sutartyje, rezultatÄ . 2013 metų pradžioje buvo pastebėta, jog yra dingęs ginčo Å¡viesoforo valdiklis, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ .

Nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , konstatuota, jog atsakovė iÅ¡montavo pėsčiųjų Å¡viesoforo valdymo įrangÄ , nes uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ nesumokėjo atsakovei už jos atliktus darbus. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, demontavusi Å¡viesoforÄ , pažeidė ieÅ¡kovės valdymo teisę. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė buvo paskutinė ginčo Å¡viesoforo valdiklio valdytoja, ji reiÅ¡kia ne tik reikalavimÄ dėl pažeisto valdymo atkÅ«rimo, bet ir reikalavimÄ dėl trukdymų valdyti daiktÄ paÅ¡alinimo. Atsakovė, atsiliepdama į ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kė, jog nesutinka su ieÅ¡kiniu, ir prašė atmesti ieÅ¡kinį.

Pasak atsakovės, ji ir uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ 2012 m. gegužės 22 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo pateikti ir sumontuoti sutarties pirmajame priede nurodytÄ Ä¯rangÄ , o uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ įsipareigojo sumokėti atsakovei sutartyje nustatytÄ kainÄ . Atsakovės teigimu, ji įvykdė sutartį, atliko visus darbus, įskaitant ir Å¡viesoforo valdiklio sumontavimÄ , bet uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ nesumokėjo atsakovei už jos pagal sutartį atliktus darbus.

Atsakovė pažymėjo, jog rangos sutarties 6.7 punkte nustatyta, kad įranga, įskaitant ir Å¡viesoforo valdiklį, yra rangovo nuosavybė, kol užsakovas visiÅ¡kai už jÄ neatsiskaito. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ neatsiskaitė su atsakove, įvardytai bendrovei neperėjo nuosavybės teisė į įrangÄ , atsakovė yra ir buvo vienintelė Å¡viesoforo valdiklio savininkė. Uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“ nesumokėjus už įrangÄ ir atliktus darbus, atsakovė 2012 m. gruodžio 20 d. pateikė praneÅ¡imÄ , jog 2013 m. sausio 20 d. bus nutraukta sutartis.

Atsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, išmontavo šviesoforo valdiklį ir pasiėmė jį sau. Atsakovės vertinimu, ieškovė, įrodinėdama, jog ji yra šviesoforo valdiklio savininkė, negali remtis teisės normomis, skirtomis valdymui, kaip savarankiškai daiktinei teisei, ginti, nes ieškovė Civilinio kodekso 4.22 straipsnio prasme nėra ir negali būti laikoma daikto valdytoja. Valdymas įvardytos materialiojo įstatymo normos prasme galima tik tada, kai daiktas neturi kito savininko ar valdytojo (šiuo atveju šviesoforo valdiklis priklauso atsakovei).

IeÅ¡kovė privalo įrodyti savo teisę į daiktÄ ir realų Å¡ios teisės pažeidimÄ . Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti vindikacinį ieÅ¡kinį ir atitinkamai įrodyti tokio ieÅ¡kinio patenkinimui keliamas sÄ lygas. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as nepatvirtina jos teisės į pagal rangos sutartį įrengtus Å¡viesoforus ir Å¡viesoforo valdiklį, nes valdiklis nėra nekilnojamasis turtas. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EžerÅ«na“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Banduva“ neiÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kių pozicijų dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, o trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ apskritai neatsiliepė į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos faktinius duomenis nustatė inter alia Å¡ias faktines aplinkybes: ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ tretieji asmenys, kaip jungtinės veiklos partneriai, įsipareigojo, be kita ko, įrengti reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ skverÄ per Respublikos gatvę; uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ ir atsakovė 2012 m. gegužės 22 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo pateikti sutarties pirmajame priede įvardytÄ Ä¯rangÄ , inter alia ginčo Å¡viesoforo valdiklį su įrenginių skydu, ir jÄ sumontuoti, o uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“ įsipareigojo sumokėti atsakovei sutartyje nustatytÄ kainÄ ; 2012 m. gegužės 22 d. buvo atlikti pėsčiųjų Å¡viesoforo apžiÅ«ra ir iÅ¡bandymas bei suraÅ¡ytas apžiÅ«ros aktas, kuriame konstatuota, kad Å¡viesoforų sistemos instaliacija įvykdyta pagal projektÄ , darbai atlikti, sistema veikia, Å¡viesoforas tinkamas eksploatavimui; 2012 m. spalio 24 d. buvo pasiraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas; atsakovė 2012 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Dovirma“ dėl skolos pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimo ir įspėjo, jog, nesulaukus atsiskaitymo, bus iÅ¡montuota visa įranga; atsakovė 2012 m. gruodžio 17 d. iÅ¡montavo įrangos dalį, 2013 m. sausio 20 d. nutraukė rangos sutartį ir 2013 metų sausio – vasario mėnesiais iÅ¡montavo likusiÄ Ä¯rangÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatavo, jog bylos ginčas kilo dėl Å¡viesoforo valdiklio valdymo. IeÅ¡kovė, remdamasi Civilinio proceso kodekso 422 straipsniu ir Civilinio kodekso 4.22 bei 4.34 straipsniais, praÅ¡o atkurti pažeistÄ valdymÄ ir paÅ¡alinti daikto valdymo trukdymus, teigdama, jog ji yra paskutinė Å¡viesoforo valdiklio valdytoja.Pirmosios instancijos teismas inter alia nustatė, jog ieÅ¡kovė buvo projekto (duomenys neskelbtini) užsakovė. Pastačius ir įrengus naujus statinius, jie perėjo ieÅ¡kovės nuosavybėn, kÄ , pasak pirmosios instancijos teismo, patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė valdė ginčo daiktÄ â€“ Å¡viesoforo valdiklį, patvirtina darbų užbaigimo pažyma ir 2012 m. spalio 24 d. statybos darbų užbaigimo aktas su priedais. Pasak teismo, atsakovė laisva valia pagal rangos sutartį perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“ pėsčiųjų Å¡viesoforo įrengimus, o Å¡i bendrovė be disponavimo teisės suvaržymų perdavė ieÅ¡kovei pėsčiųjų perėjos Å¡viesoforo įrengimų sistemÄ , ieÅ¡kovė priėmė nurodytÄ darbų rezultatÄ ir nuo priėmimo-perdavimo momento tapo teisėta savininke (Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tÄ aplinkybę, jog atsakovė įrengtÄ Å¡viesoforo sistemÄ iÅ¡montavo po to, kai Å¡viesoforo sistema kartu su visu rangos darbų rezultatu buvo perduota ieÅ¡kovei. Teismo teigimu, į bylÄ nėra pateikti objektyvÅ«s duomenys, kad daiktas buvo perduotas laikinam naudojimui ar konkretiems atvejams. Pasak pirmosios instancijos teismo, aplinkybė, jog su atsakove nebuvo atsiskaityta pagal rangos sutartį, kuri, atsakovės teigimu, lėmė Å¡viesoforo valdiklio iÅ¡montavimÄ , Å¡iai bylai galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga tik tuo atveju, jeigu Å¡alis sietų prievoliniai santykiai ir ieÅ¡kovė nebÅ«tų įvykdžiusi atsakovei piniginių įsipareigojimų.

Bylos Å¡alių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, demontavusi pėsčiųjų Å¡viesoforo sistemÄ , veikė neteisėtai ir pažeidė ieÅ¡kovės teisėtÄ ginčo daikto valdymÄ . Pasak teismo, trukdymas ieÅ¡kovei valdyti daiktÄ pasireiÅ¡kė tuo, jog buvo pažeista daikto sudėtis – iÅ¡ardytos atskiros dalys – ir kartu sutrikdytas normalus Å¡viesoforo funkcionavimas (Civilinio kodekso 4.35 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė įpareigotina ne tik grÄ Å¾inti daikto detales, bet ir atkurti Å¡viesoforo funkcionavimÄ .Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį.Atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas inter alia Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso 422 straipsnio nuostatas, nes Å¡ios nuostatos yra taikomos posesorinei gynybai, o ne tariamai nuosavybės teisei apginti.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nepagrįstai rėmėsi specialia valdymui, kaip savarankiÅ¡kai daiktinei teisei, apginti skirta procedÅ«ra, nes ieÅ¡kovė Civilinio kodekso 4.22 straipsnio prasme nėra ir negali bÅ«ti laikoma valdytoja, kitaip tariant, ieÅ¡kovė pasirinko ne tÄ teisių gynimo priemonę, kas, atsakovės vertinimu, sudaro teisinį ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ ;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo Å¡viesoforo valdiklis perėjo ieÅ¡kovės nuosavybėn. Atsakovė pažymėjo, jog Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, kita vertus, pirma, Civilinio kodekso 6.349 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis numato, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus iÅ¡lieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiÅ¡kai sumokėta arba įvykdytos kitokios sÄ lygos, tai pirkėjas iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo jam neturi teisės tuos daiktus parduoti ar kitaip jais disponuoti, antra, Civilinio kodekso 6.431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį su iÅ¡lyga dėl nuosavybės teisės nuosavybės teisė į parduodamÄ daiktÄ iÅ¡lieka pardavėjui tol, kol pirkėjas neįvykdo sutartyje nurodytų sÄ lygų.

Pasak atsakovės, ji buvo ir yra pasinaudojusi aukščiau įvardytose materialiojo įstatymo nuostatose įtvirtintomis iÅ¡lygomis (2012 m. gegužės 22 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.7 punktas) ir nebuvo perleidusi uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“, neatsiskaičiusiai su atsakove pagal jų sudarytÄ rangos sutartį, nuosavybės teisės į ginčo objektÄ â€“ Å¡viesoforo valdiklį, vadinasi, uždaroji akcinė bendrovė „Dovirma“, neturėjusi teisės disponuoti ginčo objektu, negalėjo Å¡io objekto perleisti ieÅ¡kovės nuosavybėn, o ieÅ¡kovė negalėjo registruoti savo nuosavybės teisę į ginčo objektÄ , juo labiau, jog ginčo objektas – kilnojamasis turtas.

IeÅ¡kovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ . IeÅ¡kovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo pirmÄ jį argumentÄ , pažymėjo, jog kasacinio teismo praktika, suformuota 2011 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011, byloja, kad pagal Civilinio kodekso 4.22 ir 4.34 straipsnius reikalauti atkurti pažeistÄ valdymÄ , kai jį pažeidžia tretieji asmenys, gali visi faktiniai valdytojai – turintys ir savarankiÅ¡kas, ir iÅ¡vestines valdymo teises, kas, pasak ieÅ¡kovės, sudaro pagrindÄ teigti, jog ji galėjo reikÅ¡ti posesorinį ieÅ¡kinį dėl daikto valdymo pažeidimo paÅ¡alinimo.  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu Å¡ios bylos medžiagos ir skundžiamo teismo sprendimo analize, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas atsakovės apeliaciniu skundu, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrinti pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagÄ ir Å¡ios bylos apeliaciniame procese skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Bylos Å¡alių ginčo dalykas – teisės klausimas, gali ar ne ieÅ¡kovė posesoriniu ieÅ¡kiniu, kurio iÅ¡nagrinėjimui yra taikoma supaprastinta procesinė tvarka, nustatyta Civilinio proceso kodekso XXI skyriuje, ginti galimai pažeistÄ valdymÄ .Civilinio proceso kodekso 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, nagrinėdamas bylÄ dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas iÅ¡siaiÅ¡kina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktÄ , nesiaiÅ¡kindamas nei atsakovo teisės į daiktÄ , nei jo geros valios, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog asmeniui, siekiančiam posesoriniu ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ valdymÄ , pakanka (ir kartu bÅ«tina) įrodyti, kad, pirma, jis yra paskutinis daikto valdytojas, antra, asmuo, užimantis procesinę atsakovo padėtį, yra valdymo pažeidėjas.

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog tokiais atvejais kaip Å¡is nėra ir negali bÅ«ti sprendžiami ginčai dėl teisės, kÄ , beje, patvirtina ne tik Civilinio proceso kodekso 422 straipsnio 1 dalies nuostata, bylojanti, kad teismas nesiaiÅ¡kina atsakovo teisės į daiktÄ , bet ir to paties straipsnio antroji dalis, kurioje nustatyta, jog bylose dėl daikto valdymo pažeidimo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nėra leidžiamas, nes analizuojama supaprastinta procesine tvarka gali bÅ«ti ginama tik teisė, kilusi iÅ¡ valdymo, o ne pati valdymo teisė, kurios apgynimo klausimas sprendžiamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡ios bylos procese įrodė, jog, pirma, ji yra paskutinė daikto – Å¡viesoforo valdiklio – valdytoja, antra, apeliantė demontavo Å¡viesoforo valdiklį ir Å¡iuo veikimu pažeidė ieÅ¡kovės valdymÄ , kas sudaro pagrindÄ teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai apgynė ieÅ¡kovės valdymÄ , kita vertus, pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos procese veikė ultra vires, nes, besiaiÅ¡kindamas, kas yra aukščiau įvardyto daikto savininkas, ir konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė yra daikto savininkė, iÅ¡ esmės sprendė ginÄÄ dėl teisės, kas, kaip jau buvo nurodyta Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nepatenka į bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo, kurį reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XXI skyrius, dalykÄ , kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas ad hoc peržengė bylos nagrinėjimo ribas, bet, pažymėtina, Å¡is procesinis pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo naikinti ir materialiuoju teisiniu aspektu keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Apibendrinus aukščiau Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisant to aspekto, kad aukščiau įvardyta apimtimi peržengė bylos nagrinėjimo ribas, teisingai iÅ¡sprendė Å¡iÄ bylÄ , todėl, atsižvelgiant į nurodytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ , iÅ¡ Å¡io procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinant teismo iÅ¡vadas ir motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad ieÅ¡kovė yra daikto – Å¡viesoforo valdiklio – savininkė (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡ios bylos apeliaciniame procese, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šį procesinį sprendimÄ , nevertina kitų argumentų, kurie yra suformuluoti apeliantės skunde.Apeliantė pralaimėjo Å¡ios bylos apeliacinį procesÄ , vadinasi, ji neįgijo procesinės teisės gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡ios bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

IeÅ¡kovė, turinti teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , Å¡ios bylos apeliaciniame procese neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , be to, nepateikė įrodymų, kad ji Å¡ios bylos apeliaciniame procese patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovė Å¡iame bylos procese nepatyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų.Bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame procese, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl, esant nurodytam aspektui, Å¡ios bylos apeliaciniame procese nespręstini aukščiau įvardytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir atlyginimo klausimai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:

             palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ .                                        Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â