2016-05-03 Nr. AB-9669-3-61-3-03010-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-705-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03010-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. Č. (V. J. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. Č. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. Č. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. kovo 17 d. kreipėsi į Tarnybos Trakų skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės valdą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone. Tarnybos Trakų skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl žemės grąžinimo, taip pat nurodė, kad termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas. Pareiškėjas paaiškina, kad terminą praleido, nes tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo tėvui A. Č. priklausiusią žemės valdą. Taip pat pažymėjo, kad turi sveikatos sutrikimų, apsunkinančių gyvenimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į prašymą su pareiškėjo prašymu nesutiko. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas sužinojo apie senelio valdytą žemę dar 2002 metais, gavęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. rugsėjo 27 d. pažymėjimą, tačiau iki 2014 m. nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagrindu būtų pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Tarnyba nurodė, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į pareiškėjo tėvo A. Č. valdytą žemę, tuo pačiu metu buvo galima vykdyti ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į pareiškėjo senelio T. Č. valdytą žemę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) ir principinį sprendimą, kad būtina atkurti nuosavybės teises, buvo konstatuota, jog yra neginčytinai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas, kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarką jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės jo susigrąžinti – gauti kompensaciją. Iš esmės tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios Atstatymo įstatymą. Atkūrimo įstatymo preambulėje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad priimtuose teisės aktuose absoliučios nuosavybės teisių atkūrimo teisės nebuvo įtvirtintos ir nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas laikantis Atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių ginčo teisinius santykius numatytų reikalavimų.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. spalio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą Jasiūnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41510/98, 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Kopecky prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 44912/98, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d.

Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šie terminai buvo naikinamieji, t. y. piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti prašymą ir dokumentus, nepriklausomai nuo terminų praleidimo priežasčių, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Tačiau pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d.

Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas pastebėjo, jog aiškinamos normos tikslai yra atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kur yra nurodyta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra ne pratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusius savininku patvirtinančių dokumentų Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais nepateikė. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktais, nustatė, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir siekia atkurti nuosavybės teises į senelio T. Č. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Teismas nurodė, kad įstatymas numato galimybę vaikaičiui atkurti nuosavybės teises į senelių iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, ir darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esminis spręstinas klausimas, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą pateikti prašymui, o vėliau ir giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams Tarnybai.

Teismas pabrėžė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, inter alia domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems suinteresuotiems asmenims. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio buvo žinoma faktinė aplinkybė apie senelio T. Č. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone. Tai patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo pareiškėjui adresuotas 2002 m. rugsėjo 27 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-2079-Č. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2008 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2519-189/2008 atnaujino pareiškėjui praleistą terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo tėvo A. Č. 1,092 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18406 nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą pareiškėjui buvo atkurtos, tačiau nepaisant pareiškėjo prašyme nurodytos informacijos, kurią pareiškėjas pakartojo teismo posėdžio metu dėl jo bandymų atkurti nuosavybės teises į senelio T. Č. žemę jau nuo 1992 metų, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2014 m. kovo 17 d., t. y. iki prašymo Tarnybos Trakų skyriui pateikimo, būtų ėmęsis kokių nors su tuo susijusių veiksmų. Teismas sutiko su Tarnybos atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių jam 2008 m. kreipiantis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. Č. turėtą žemę, kartu kreiptis ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio T. Č. turėtą žemę. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant pareiškėjo sveikatos problemų, jis atrado galimybių pats asmeniškai ginti savo teises tiek 2008 m. (kreipdamasis į teismą), tiek ir nagrinėjamu atveju.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog egzistavo objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sukliudė praleidus įstatymo nustatytus terminus, operatyviai (be nepagrįsto delsimo) kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

III. Pareiškėjas V. J. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesį, jog jis yra senas, ligotas žmogus, todėl priėjo nepagrįstas išvadas, kad jis neveikė kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo. Pareiškėjas pažymi, kad buvo geras sportininkas, jo darbas reikalavo apdairumo, rūpestingumo ir atidumo. Pareiškėjas paaiškina dirbęs mokyklos direktoriumi 28 metus, mokykla keletą metų buvo viena iš geriausių rajone, pareiškėjas yra apdovanotas „švietimo pirmūnu“, turi daug pagyrimo lapų ir keletą medalių. Darbe stengėsi būti darbštus, atidus. Savo gyvenamajame name nuo 1970 metų yra išrinktas kooperatyvo pirmininku, dabar – namo atstovu. Pareiškėjas nurodo laikantis keletą šeimų bičių. Jas prižiūrėti, pareiškėjo teigimu, yra atsakingas darbas, reikalaujantis laiko ir atidumo. Pareiškėjas pažymi, kad turimos ligos trukdo gyventi, tačiau pabrėžia, kad jis nėra ir niekada nebuvo neatsakingas žmogus. Pareiškėjas paaiškina, kad stengėsi laiku atgauti senelio žemę, tačiau to nepavyko padaryti dėl ligų, senatvės ir kitų, nuo jo nepriklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, jog pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja tai, kad jis visą gyvenimą dirbo atsakingą darbą, reikalavusį būti rūpestingam ir atidžiam, todėl teismas nepagrįstai apkaltino jį aplaidumu. Jo elgesiui įtakos turėjo amžius bei sveikatos būklė, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų elgesys, kas turėtų būti pripažinta svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų nuostatų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, kaip ir nurodė pareiškėjas, 2002 metais jis gavo archyvo pažymėjimą apie tai, kad T. Č. (pareiškėjo senelis) apie 1935 metus valdė Trakų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime 4 dešimtines žemės. Nuo šios datos pareiškėjas įgijo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises, tačiau iki pat 2014 metų jokių aktyvių su nuosavybės teisių atkūrimo į senelio valdytą žemę procedūra susijusių veiksmų neatliko. Pareiškėjo teigimu, tam trukdė jo amžius ir sveikatos būklė. Tačiau šios priežastys pareiškėjui nesukliudė 2004 metais papildomai kreiptis į archyvus, apie 2008 metus imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo A. Č. ten pat valdytą žemę, t.y. kreiptis į žemėtvarkos institucijas, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, du kartus kreiptis į teismą, vėliau suderinti grąžinamų žemės sklypų planus ir 2009 metais gauti Vilniaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas jau nuo 2002 metų turėjo žinoti apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises tiek į tėvo, tiek į senelio valdytą žemę, tačiau prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdamas savo rizika, savo valia pasirinko tokį elgesio modelį, kad rūpinosi tik nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo valdytą žemę proceso eiga. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti ir pasinaudoti atstovavimo institutu. Tam objektyviai negalėjo kliudyti nei pareiškėjo amžius, nei sveikatos būklė ar išsilavinimo pobūdis. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (pvz. 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010 ir kt.).

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų elgesiu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis buvo suklaidintas šių darbuotojų ar jam buvo kliudoma ginti savo interesus. Pareiškėjo ankstesnė darbinė veikla ir pasiekimai, dabartinis užsiėmimas bei charakterio savybės neturi teisinės reikšmės byloje nagrinėjamų klausimų sprendimui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks pareiškėjo elgesys ir tinkamas nesidomėjimas savo visapusišku teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikoma objektyviu veiksniu, lėmusiu termino kreiptis į teismą praleidimą. Kitų svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, 2002 – 2014 metais objektyviai trukdžiusių pradėti nuosavybės teisių atkūrimo į T. Č. valdytą žemę procedūrą, pareiškėjas nenurodė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. Č. (V. J. Č.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Dainius Raižys Arūnas Sutkevičius