b1b9e91a-7f1f-4009-9e5f-4e6fda339d7e · Kauno apygardos teismas

Teisėja Diana Atajeva                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-579/2016Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00550-2011-3                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                 1.2.4.8.1.; 2.1.3.3.; 2.4.6.2.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nuteistajam L.

G., nukentėjusiajam K. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areÅ¡tu 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imčiai) parų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė : L. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 27 d. apie 22.40 val. vieÅ¡oje vietoje – ant Å¡aligatvio ir vejos, esančių (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , veikdamas bendrai su A.

G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla jau iÅ¡nagrinėta ir 2015-03-19 priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, ir asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, t. y. A. G. G. V. atžvilgiu sakydamas ,,ko žiopsai kale?“, abiejų atžvilgiu ,,ar norit ir JÅ«s gauti?“, A. G. priÅ¡oko prie K.

G., o asmuo, neturintis amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, sudavė K. G. du smÅ«gius rankoje turėtu skėčiu į kairį petį, A. G. sudavė ne mažiau kaip 2 kartus rankomis į priekinę kÅ«no dalį, toliau vartodami grasinimus ir patyčias nukentėjusiojo K. G. atžvilgiu ,,Tau ragas“, ,,mirsi, banglas“, A. G. rankos kumščiu sudavė vienÄ kartÄ K. G. į kairės pusės smilkinį, ne mažiau kaip 5 smÅ«gius rankomis į priekinę kÅ«no dalį, taip nukentėjusiajam K.

G. sukeldamas fizinį skausmÄ . Asmuo, kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , rankoje turėta dviejų smaigų Å¡akute ne mažiau kaip vienÄ kartÄ dÅ«rė į K. G. nugarÄ , o L. G. priÅ¡okęs prie nukentėjusiojo koja sudavė mažiausiai vienÄ smÅ«gį į veidÄ , vienÄ smÅ«gį ranka į deÅ¡inį smilkinį, vienÄ smÅ«gį koja į pilvÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam K. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais bendrais veiksmais L.

G. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors jis yra pripažintas nusikalstamÄ veikÄ padaręs veikdamas kartu su A.

G. ir G. M., tačiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad skundo autorius nebuvo kartu su savo broliu ir G. M., o atbėgo vėliau, norėdamas apginti A. G. nuo K. G. prieÅ¡ jį vykdomų veiksmų. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. V.. Kad nuteistojo veiksmai nebuvo chuliganiÅ¡ki, patvirtina ir tai, jog jis pats iÅ¡kvietė medikus į įvykio vietÄ . Tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kada buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, kas jÄ iÅ¡kvietė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai apeliantas pasirodė įvykio vietoje, joje G.

M. nebuvo. Todėl konstatavimas, kad jis veikė su pastaruoju, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis K. G. posėdžio metu prašė, paaiÅ¡kėjus, jog nuteistojo L. G. veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d., bylos procesÄ tęsti, tačiau sutiko taikytis, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka bei atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl L. G. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. G. padarė ne BK 284 straipsnio 1 dalyje, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog L. G. 2011 m. gegužės 27 d. apie 22.40 val. ant Å¡aligatvio ir vejos, esančių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , pribėgęs prie nukentėjusiojo K. G., Å¡iam koja spyrė mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į deÅ¡inį smilkinį, vienÄ kartÄ spyrė koja į pilvÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam K. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje ginčo dėl to, kad nuteistasis smurtavo K.

G. atžvilgiu nėra, tačiau apeliantas tvirtina, kad jokio susitarimo tarp jo ir A. G. bei G. M. (asmenio, neturinčio amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn) nebuvo, jo tikslas buvo ne sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o tik apginti brolį. Tad sprendžiant dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , bÅ«tent į Å¡iuos klausimus pirmiausia ir reikia atsakyti.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad L. G. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nurodė, jog jis veikė bendrininkų grupėje su A.

G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta ir 2015-03-19 priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, bei asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau apylinkės teismas visiškai neanalizavo konfliktinės situacijos eigos, A. G., G. M. ir L. G. veiksmų šioje situacijoje, o apsiribojo konstatavimu, kad minėti asmenys veikė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Tuo tarpu G. M., kaip nurodyta ir nustatomojoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, veikos padarymo metu amžiaus, nuo kurio yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn, dar neturėjo, todėl jis negali bÅ«ti ir laikomas bendrininkų grupės nariu. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.Nuteistasis L.

G. viso proceso kategoriÅ¡kai tvirtino, jog 2011 m. gegužės 27 d. vykusio konflikto pradžios nematė. Apeliantas aiÅ¡kino, kad jam rÅ«kant balkone, iÅ¡ kiemo atėjęs vaikinas pasakė, jog muÅ¡a jo brolį. Nubėgęs į įvykio vietÄ , pamatė ant žemės gulintį kruvinÄ A. G., virÅ¡ kurio buvo palinkęs nukentėjusysis. Norėdamas apginti brolį, sudavė K. G. į veido sritį. G. M. jis tikino tÄ vakarÄ iÅ¡vis nematęs. Kad prie nukentėjusiųjų be aiÅ¡kios priežasties prikibo pirmiausia A.

G., o netrukus asmuo, neturintis amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, kad L. G. atbėgo vėliau, paaiÅ¡kino tiek K. G., tiek kita nukentėjusioji – G. V., tuo iÅ¡ esmės patvirtindami nuteistojo parodymus apie jo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybes ir laikÄ . Kad jokio susitarimo tarp apelianto ir kitų neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų nebuvo, galima spręsti ir iÅ¡ A. G. bei G. M., liudytojos S. A. parodymų. Asmuo, neturintis amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, tvirtino, kad L.

G. įvykio vietoje tÄ vakarÄ nematė. A. G. paaiÅ¡kino, kad konflikto su K. G. metu jo brolis buvo namuose ir tik vėliau, po to, kai nukentėjusysis jam sudavė raktais į galvÄ , atbėgo į įvykio vietÄ . Liudytoja S. A. paaiÅ¡kino, kad prie K. G. matė dviejų žmonių siluetus, iÅ¡ kurių vienas buvo aukÅ¡tesnis (A. G.), o kitas buvo vaikiÅ¡kos iÅ¡vaizda (G. M.). Ji suprato, jog tarp Å¡ių trijų asmenų vyksta muÅ¡tynės. Kiekvieno iÅ¡ nurodytų asmenų veiksmų neprisiminė, tačiau matė, jog buvo suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam K.

G., kad pastarasis gynėsi ir kad G. M. dÅ«rė nukentėjusiajam į nugarÄ . Apie tai, jog įvykio vietoje bÅ«tų buvęs L. G., liudytoja neminėjo. Ä®vertinus Å¡ių asmenų parodymus nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas veikė bendrininkų grupėje. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog skundo autorius bÅ«tų turėjęs tikslÄ demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . SmÅ«gius nukentėjusiajam L.

G. sudavė nors ir vieÅ¡oje vietoje, bet jo veiksmuose dominavo asmeniniai motyvai, tokie apelianto veiksmai nebuvo nukreipti prieÅ¡ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , savo veiksmus jis pirmiausia suvokė ne kaip nepagarbÄ aplinkiniams, o kaip smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį K. G.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nuteistojo neteisėtas elgesys K. G. atžvilgiu, pavartotas fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį pagal tyčios turinį bei kryptingumÄ ir pasekmes turėtų bÅ«ti kvalifikuotas tik kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra, veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, o ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad smÅ«gius K.

G. jis sudavė tik gindamas brolį, todėl mano, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , su tokiais skundo autoriaus teiginiais nesutinka. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, bÅ«ti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-469/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 28 str. 1 d. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingÄ kėsinimÄ si, jo akivaizdumÄ ir realumÄ , kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ . Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , spręstina, ar apskritai egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. Tam, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, bÅ«tina įvertinti, esant kokioms aplinkybėms, dėl ko ir kas pradėjo naudoti fizinį smurtÄ .

IÅ¡ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡tirtų įrodymų, taip pat iÅ¡ A. G. atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (T. 3, b. l. 71-76) matyti, kad A. G. prikibo prie nukentėjusiųjų G. V. ir K. G., Å¡ių asmenų atžvilgiu pavartojo užgaulius, jų orumÄ Ä¯Å¾eidžiančius žodžius, o po to A. G., kartu su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybės, K. G. atžvilgiu pavartojo ir fizinį smurtÄ â€“ sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas rankomis, skėčiu, dÅ«rė Å¡akute į nugarÄ .

Taip pat A. G. ir asmuo, neturintis amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo ir grasinančio pobÅ«džio žodžius. Ir tik tuomet nukentėjusysis K. G. sudavė nuteistajam A. G. į galvÄ , nugarÄ tiek rankomis, tiek raktais. Besigrumdami jie nuvirto ant žemės. A. G. nukentėjusįjį laikė už drabužių ir nepaleido. K. G. bandant atsistoti, pribėgęs apeliantas spyrė į burnos sritį. Be to, nukentėjusiajam besitraukiant nuo jį užpuolusių asmenų, L.

G. ranka sudavė jam į smilkinį ir spyrė į pilvÄ . Taigi bÅ«tent nukentėjusiojo K. G. atžvilgiu įvyko pavojingas kėsinimasis, kuris buvo ir realus, ir akivaizdus. Ir buvo kėsinamasi į tokiÄ svarbiÄ baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę kaip žmogaus sveikata. O kėsinosi nuteistojo L. G. brolis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis tik gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi ir bÅ«tent tuo tikslu pavartojo smurtÄ A. G. atžvilgiu.

O bÅ«tinoji gintis prieÅ¡ asmenį (K. G.), kuris pats buvo bÅ«tinosios ginties bÅ«klėje, yra negalima. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, tuo metu kai pribėgo L. G. ir jam spyrė į veidÄ , jis jokių smÅ«gių apelianto broliui nesudavinėjo, o buvo nuvirtęs (kartu su A. G.) ant žemės ir bandė atsistoti. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina ir tai, kad kitus du smÅ«gius nukentėjusiajam apeliantas L. G. sudavė tuo metu, kai Å¡is jau traukėsi nuo jį užpuolusių asmenų.

Todėl, įvertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, L. G. siekė ne iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius, apelianto veiksmai pagal pobÅ«dį buvo ne gynybiniai, o puolamieji ir nelaikytini bÅ«tinÄ ja A. G. gintimi.Veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje ir kurioje numatytus veiksmus, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atliko L. G., vadovaujantis BPK 407 straipsnio nuostatomis, priskiriama kategorijai veikų, kuriose procesas pradedamas ir vyksta tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusysis pareiÅ¡kė, jog sutinka taikytis ir su L. G. susitaikė, todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BPK 327 straipsnio 1 punktu, BPK 416 straipsnio 1 dalimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo L. G. priteisti valstybei 60,80 Eur už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (iÅ¡teisintojo) valios.

Todėl nėra pagrindo tenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., kolegija n u t a r i a :             nuteistojo L. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Kolegijos pirmininkas             Evaldas Gražys Teisėjai             Giedrius Endriukaitis                          Algirdas Jaliniauskas