Legislator Case Law & Legislation
b1b8e106-487a-4aa8-bb97-edd5236a180c AI generated

b1b8e106-487a-4aa8-bb97-edd5236a180c · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b1b8e106-487a-4aa8-bb97-edd5236a180c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

NŽT vyriausiasis specialistas 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ A. L. už tai, kad ji, 2020 m. spalio 7d. 11 val., už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Neringoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinės ribos, pastatė tvorÄ . SavavaliÅ¡kai užimtoje valstybinėje žemėje įrengtas daržas. Å iais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7, 11 ir 12 punktus.

Legislator headnote

AI generated

b1b8e106-487a-4aa8-bb97-edd5236a180c · Klaipėdos apygardos teismas: Nagrinėjamu atveju A. L. visi dokumentai buvo siunčiami jos deklaruotu adresu, kaip ir numatyta ANK. Institucijai negali bÅ«ti perkelta atsakomybė dėl to, kad asmuo neatsiima korespondencijos. A. L. buvo siunčiami registruoti laiÅ¡kai. Institucija pažymi, kad 2020 m. spalio 8 d. praneÅ¡imas apie pradėtÄ administracinę teisenÄ buvo įteiktas asmeniui, taip pat ir 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Paties protokolo neįteikimas neužkirto kelio A. L. pateikti savo paaiÅ¡kinimus Institucijai 2020 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu “Dėl atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir galimo administracinio teisės pažeidimo”. 4.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-332-380/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00746-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.13; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, Institucijos) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. (A. P.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo. Teismas n u s t a t ė :

1. NŽT vyriausiasis specialistas 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ A. L. už tai, kad ji, 2020 m. spalio 7d. 11 val., už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Neringoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinės ribos, pastatė tvorÄ . SavavaliÅ¡kai užimtoje valstybinėje žemėje įrengtas daržas. Å iais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7, 11 ir 12 punktus.

2. NŽT skyriaus vedėjos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-728-2021 A. L. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur dydžio bauda. Šį nutarimÄ A. L. apskundė teismui.

3. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. skundas tenkintas, panaikintas NŽT 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-728-2021 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Tokį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju tvora aptverta valstybinė žemė nėra prieinama naudotis kitiems asmenims, riboja kitų asmenų teisę laisvai judėti per valstybinės žemės plotÄ (teritorijÄ ), o tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį, tačiau vien to nepakanka patraukti asmenį atsakomybėn, nes yra bÅ«tina nustatyti ir subjektyviosios pusės požymį – tyčiÄ , tuo tarpu Å¡iuo atveju byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog A.

L. veikė tyčia, t. y. valstybinėje žemėje, pastatė vielinę tvorelę. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad tvorÄ Ä¯rengė bÅ«tent A. L., todėl byloje nepakanka įrodymų konstatuoti subjektyviojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės. Teismas taip pat pažymėjo, jog A. L. nebuvo informuota apie NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus suraÅ¡ytÄ 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. NZT-ANR_P-147-2021, nes siunta buvo grÄ Å¾inta siuntėjui ir nėra duomenų apie administracinio nusižengimo protokolo įteikimÄ A.

L..

4. Apeliaciniu skundu Institucijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas A. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimÄ ir palikti galioti NŽT 2021 m. gegužės 3 d. nutarimÄ Nr. NZT-ANR_N-728-2021. 4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. L. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimÄ Nr. NZT-ANR-N-728-2021 ir nutraukė bylÄ nenustačius, kad A.

L. atsakinga už padarytÄ nusižengimÄ . Taip pat nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodyti A. L. neteisėti veiksmai valstybinėje žemėje – tai, kad ji savavaliÅ¡kai valstybinėje žemėje pastatė tvorÄ ir įrengė darÅ¾Ä (už žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini), Neringoje). 4.2. Apelianto nuomone nagrinėjamoje byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių duomenų, įrodančių A. L. neteisėtus veiksmus už kuriuos ji patraukta administracinėn atsakomybėn. Tai patvirtina byloje nustatyti duomenys.

A. L. kaltė yra nustatyta byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie parodo, kad ji, bÅ«dama nekilnojamojo turto savininkė ir žemės sklypo naudotoja adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, savavaliÅ¡kai įsirengė darÅ¾Ä aptverdama jį tvora valstybinėje žemėje. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, taip pat ir fotonuotraukų bei www.geoportal.lt duomenys, kurie patvirtina, kad A. L. be teisėto pagrindo užėmė valstybinę žemę.

Geoportal.lt duomenys rodo, kad valstybinės žemės dalimi be teisėto pagrindo buvo naudojamasi jau 2012-2013 m. Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2012 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui. Iki to laiko pagal geoportal.lt 2005-2006, 2009-2010 metų duomenis toje vietoje nebuvo vykdoma jokia veikla. Taigi tik po 2009 metų, kai A. L. kartu su B. B. įgijo turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje buvo be teisėto pagrindo užimta valstybinė žemė. Aplinkybes, kad A.

L. ir B. B. naudoja užimtÄ valstybinę žemę savo 2020 m. spalio 14 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais patvirtino D. A. A.. 4.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo padaryta iÅ¡vada, kad Institucija netinkamai atliko veiksmus, numatytus ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas teigia, jog Institucija visiÅ¡kai įvykdė Å¡io straipsnio reikalavimus, kurie numato, kad „Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laiÅ¡ku arba elektroniniu paÅ¡tu.

Registruotas laiÅ¡kas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kitÄ Å¾inomÄ asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigÄ , arba Užimtumo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡aukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į institucijÄ , kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , arba į teismÄ .”.

Nagrinėjamu atveju A. L. visi dokumentai buvo siunčiami jos deklaruotu adresu, kaip ir numatyta ANK. Institucijai negali bÅ«ti perkelta atsakomybė dėl to, kad asmuo neatsiima korespondencijos. A. L. buvo siunčiami registruoti laiÅ¡kai. Institucija pažymi, kad 2020 m. spalio 8 d. praneÅ¡imas apie pradėtÄ administracinę teisenÄ buvo įteiktas asmeniui, taip pat ir 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Paties protokolo neįteikimas neužkirto kelio A. L. pateikti savo paaiÅ¡kinimus Institucijai 2020 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu “Dėl atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir galimo administracinio teisės pažeidimo”. 4.4.

Apelianto nuomone „nustatyti duomenys byloje“ patvirtina, kad 2012-2013 m. A. L. neturėjo teisėto pagrindo užimti valstybinę žemę ir ja naudotis iki pažeidimo nustatymo 2020 m., todėl Institucija buvo pagrįstai konstatavusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

5. Atsiliepimu į Institucijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovė advokatė Indrė SelvestravičiÅ«tė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimÄ .

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo A. L. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, ir remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos Institucijos atstovas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, siekia, kad A. L. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Institucija pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytus Å¡aukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reikalavimus, nes siunta, kuria Institucija A. L. iÅ¡siuntė 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. NZT- ANR_P-147-2021 buvo grÄ Å¾inta siuntėjui, o Institucija turėjo galimybę susisiekti bei iÅ¡siųsti protokolÄ elektroniniu paÅ¡tu, tačiau elektroniniu paÅ¡tu A.

L. jokie procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, taigi, nebuvo iÅ¡naudotos visos ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinių dokumentų tinkamo įteikimo galimybės. IÅ¡ Institucijos atstovo į administracinio nusižengimo bylÄ pateiktų duomenų matyti, jog NŽT 2021 m. kovo 9 d. A. L. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, iÅ¡siuntė registruotÄ paÅ¡to siuntÄ (duomenys neskelbtini), kurioje buvo minėtas 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolas. 2021 m. kovo 15 d. siuntos įteikti nepavyko, buvo iÅ¡siųstas kvietimas A.

L. atsiimti siuntos atvykti į paÅ¡tÄ . To nebuvo padaryta, todėl 2021 m. balandžio 20 d. siunta buvo grÄ Å¾inta siuntėjui (b. l. 103–104). Apygardos teismas pažymi, jog byloje yra duomenys, kad A. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«tent Å¡is adresas yra nurodytas ir A. L. atstovės advokatės atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kokios nors aplinkybės bÅ«tų galėjusios sutrukdyti A. L. per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ priimti (pasiimti) Å¡iuos jai Institucijos siųstus dokumentus.

Darytina iÅ¡vada, jog Institucija, iÅ¡siuntusi A. L. administracinio nusižengimo protokolÄ vienu iÅ¡ ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų tinkamų bÅ«dų (registruotu laiÅ¡ku, siunčiamu į asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ ) neprivalėjo papildomai įsitikinti, jog A. L. Å¡iuos dokumentus tikrai gavo, juo labiau neprivalėjo iÅ¡naudoti visų ANK 573 straipsnyje nurodomų dokumentų siuntimo bÅ«dų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (t. y. siųsti dokumentus A. L. ne tik registruotu laiÅ¡ku jos gyvenamosios vietos adresu, bet ir elektroniniu paÅ¡tu).

Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog Institucija pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir dėl to buvo pažeista A. L. teisė į gynybÄ , nagrinėjamu atveju Å¡iam teismui nesutrukdė tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ .

10. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ vandens telkinių naudojimÄ . Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ savavaliÅ¡ko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normÄ , aktuali yra teismų praktika, suformuota aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytÄ užėmimo sÄ vokÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad užėmimas gali bÅ«ti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimÄ ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimÄ sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).

SavavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavaliÅ¡kai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).

Taigi Å¡io administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio l dalį privalo bÅ«ti įrodyta, kad asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

12. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat iÅ¡analizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ A. L., nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad ji padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. L. veiksmuose yra privalomas ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvusis požymis – tyčia. Å iÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais.

Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir objektyviai įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados.

13. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir A. L. pateiktus paaiÅ¡kinimus matyti, kad ji nuosekliai, nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios, neigė savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra iÅ¡nuomotas trims asmenims, t. y. D. A. A., B. B. ir A. L.. Å iaurine žemės sklypo dalimi, kurioje yra savavaliÅ¡kai užimta valstybinė žemė, naudojasi ne ji. A. L. naudojasi pietinėje pusėje esančia žemės sklypo dalimi. Vielinė tvorelė 2013 m. spalio 8 d. buvo suderinta su NŽT. IÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad tvorelė už žemės sklypo ribų buvo įrengta seniai, galimai buvusių miÅ¡ko Å«kio darbuotojų, pati A. L. jos neįrenginėjo, tačiau po to savanoriÅ¡kai jÄ paÅ¡alino. Apygardos teismo vertinimu Å¡i A. L. pateikiama versija bylos įrodymais nėra paneigta.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, buvo atliktas naudojimo patikrinimas, ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, jog už minėto žemės sklypo, šiaurinėje pusėje, valstybinėje žemėje, yra pastatyta tvora, įrengtas daržas, šiltnamis, metalinė rūkykla (b. l. 28–31). Prie šio patikrinimo akto pridėtos 5 fotonuotraukos (b. l. 32), kuriose užfiksuoti pažeidimai. Institucijos vertinimu tiksli vieta, kur A. L. užėmė valstybinę žemę, yra fotonuotraukoje Nr.

5. Prie minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta ir užimtos valstybinės žemės schema (b. l. 33). NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2020 m. spalio 8 d. raÅ¡tu Nr. 12SD-2712-(14.12.104) informavo A. L., jog iki 2020 m. spalio 30 d. ji turi atvykti į Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių aplinkybių nustatymui ir galimo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymui (b. l. 37–38). A. L. registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė paaiÅ¡kinimÄ , jog dėl garbaus amžiaus (ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais) ir dėl COVID-19 infekcijos Å¡alyje, neatvyks, ir nurodė, kad žemės sklypas yra iÅ¡nuomotas trims asmenims, vielinė tvorelė, esanti už sklypo ribos, yra įrengta labai seniai, jÄ Ä¯rengė ne ji, o galimai miÅ¡ko darbininkai, gyvenę iki namo privatizavimo, jokio daržo ji neturi (b. l. 39–40, 105–106).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. D. A. A., B. B. ir A. L. yra nuomininkai, sudarę Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (b. l. 34–36). 2013 m. spalio 8 d. su NŽT suderintame Žemės sklypo plane, prilyginamam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra pažymėta vielinė tvorelė (b. l. 41). Iš byloje esančios medžiagos (patikrinimo akto, žemės sklypo plano, fotonuotraukų, A.

L. ir D. A. A. paaiÅ¡kinimų) matyti, kad minėtame sklype Å¡iaurinėje pusėje įrengta tvora, nors A. L. sklypas yra pietinėje dalyje (b. l. 41, 107). Pažymėtina ir tai, kad A. L. nurodė, jog minėtÄ tvorÄ dar iki jos atsikraustymo (nekilnojamojo turto įsigijimo) 2009 metais galėjo įrengti miÅ¡ko darbininkai. Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, kada bÅ«tent valstybinė žemė buvo aptverta vieline tvora. Be to, Institucijai nustačius, jog vielinė tvora buvo įrengta neteisėtai, A.

L. jÄ savanoriÅ¡kai paÅ¡alino.

15. Ä®vertinęs aptartÄ duomenų visumÄ ir Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apygardos teismas konstatuoja, jog nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyti ANK 110 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai (buvo užfiksuota, jog valstybinė žemė buvo neteisėtai aptverta tvora ir į jÄ nebegalėjo patekti kiti asmenys), tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog tam, kad sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užimtų ir naudotų valstybinį žemės sklypÄ , vielinę tvorÄ Ä¯rengė bÅ«tent A. L., todėl nėra nustatytas privalomas subjektyvusis jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymis – tyčia. Apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra patikimai įrodyta, kad A. L. valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ir greta jo, savavaliÅ¡kai pastatė tvorÄ ir įrengė darÅ¾Ä .

16. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, internetinio portalo www.geoportal.lt duomenys savaime negali patvirtinti, jog būtent A. L. be teisėto pagrindo užėmė valstybinę žemę. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta A. L. nurodoma aplinkybė, kad ji naudojasi ne šiaurinės, o pietinės pusės (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo dalimi. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad būtent ji naudotųsi šiaurinėje pusėje esančia žemės sklypo dalimi, taip pat ir daržu.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aplinkybę, jog A. L. ir B. B. naudoja užimtÄ valstybinę žemę patvirtino D. A. A. savo 2020 m. spalio 14 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad byloje yra duomenys, jog tarp A. L. ir D. A. A. yra susiklostę konfliktiÅ¡ki, prieÅ¡iÅ¡ki santykiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad tarp A. L. ir D. A. A. jau kelerius metus nuolat vyksta civilinio ir administracinio pobÅ«džio ginčai dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo veiksmų ir pan. adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, todėl Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje D.

A. A. paaiÅ¡kinimuose nurodomos aplinkybės apie A. L. veiksmų neteisėtumÄ turi bÅ«ti vertinamos ypač atsargiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bÅ«tent A. L., bÅ«dama sklypo bendrasavininkė, pati inicijavo žemės naudojimo patikrinimÄ , kadangi, pasak jos, D. A. A. savo asmeninių poreikių tenkinimui, Å«kinės veiklos vykdymui naudojo greta žemės sklypo esančiÄ valstybinę žemę (b. l. 26–27).

17. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens administracinės atsakomybės, bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

18. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų A. L. kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Aurelija Sadauskaitė