2020-03-18 Nr. AB-5753-3-61-3-03713-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1406-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03713-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. KA_09_09 „Dėl K. K. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant gero administravimo principą. Pareiškėjai parama suteikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pareiškėja 2012 m. gegužės 31 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), o 2012 m. gruodžio 21 d. su Agentūra buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis). Sprendime klaidingai nurodyta planuota pelno suma, kadangi paraiška paramai gauti buvo pateikta 2012 metais ir duomenys pateikti tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančia valiuta – litais. Atsakovas Sprendime nenurodė ir nepagrindė, kaip apskaičiavo grynojo pelningumo reikšmę – 18,62. Neatidus Agentūros duomenų vertinimas sudaro pagrindą abejoti nurodyto grynojo pelningumo reikšmės pagrįstumu ir apskaičiavimui pasirinktų reikšmių teisingumu.

3. Agentūra 2018 m. vasario 9 d. rašte Nr. BRK-674 pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjai skirti 7 kontrolės metai nuo paramos sutarties pasirašymo dienos todėl, kad iki paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos pareiškėja neužsiėmė kaimo turizmo paslaugų teikimu, o žemės ūkio veikla užsiėmė mažiau kaip trejus metus iki paraiškos pateikimo. Agentūra patvirtino, kad pareiškėjos negalima laikyti verslininke, nes pastaroji iki Paramos sutarties pasirašymo dienos neturėjo patirties teikiant kaimo turizmo paslaugas. Tuo tarpu Sprendime atsakovas šališkai ir nevienodai vertina pareiškėjos patirtį kaimo turizmo veiklos teikime, priklausomai nuo jo sprendimams priimti palankių aplinkybių. Nors nuo pat paramos suteikimo sprendimo priėmimo dienos Agentūra žino ir vertina pareiškėją kaip neturinčią verslo ir turizmo paslaugų teikimo patirties, tačiau atsakomybės taikymo atveju ją vertina jau pagal verslininko standartą. Šiuo atveju Agentūros specialistai, turintys atitinkamą kompetenciją ir vertinę Paraišką bei verslo planą, turėjo įvertinti prognozuojamų rodiklių pasiekimo galimybes. Pateikto projekto ir paraiškos vertinimo metu pastabų ir/ar komentarų pareiškėjai dėl prognozuojamų rodiklių niekas nepateikė, todėl darytina išvada, kad pagal tuometinę ekonominę situaciją ir ekonomines prognozes ateičiai, abejonių nekilo ir kvalifikuotiems Agentūros specialistams.

4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programinio laikotarpio valdymo komiteto posėdyje, vykusiame 2018 m. rugsėjo 12 d., buvo svarstytas klausimas dėl 2007–2013 metų Kaimo plėtros programos verslo projektų priežiūros laikotarpio trumpinimo. Atsakingos institucijos sudarytas kolegialus organas – programinio valdymo komitetas šiuo klausimu 2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje nutarė trumpinti priežiūros laikotarpį iki 5 metų visiems projektams, kuriems buvo nustatytas 7 metų priežiūros laikotarpis. Taigi, atsižvelgiant į šį nutarimą, pareiškėjos kontrolės laikotarpis baigėsi 2017 m. gruodžio 28 d., nes Paramos sutartis pasirašyta 2012 m. gruodžio 28 d. Skundžiamas sprendimas priimtas ir tikrinimas atliktas ne kontrolės laikotarpiu.

5. Agentūra nepagrįstai vadovavosi teiginiu, kad pareiškėjos pateiktais paaiškinimais negali būti remiamasi, kadangi nepateikti juos pagrindžiantys argumentai. Agentūros 2018 m. rugsėjo 2 d. rašte pareiškėjai nurodyta, kad vertinimo metu pagal pateiktus duomenis nustatyti neatitikimai ir pareiškėjos prašoma paaiškinti nustatytus neatitikimus. Agentūra šiame rašte nenurodė, kad pareiškėja ne gali, o privalo pateikti paaiškinimus pagrindžiančias aplinkybes. Agentūra, būdama viešojo administravimo subjektu ir veikdama savo kompetencijos ribose, turėjo aiškiai nurodyti ir įvardinti keliamus reikalavimus prašomiems paaiškinimams.

6. Agentūrai nurodant, kad Sprendimas turi būti vykdomas ir pareiškėja apskaičiuotą grąžintinos paramos sankcijos dydį turi grąžinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) žemės ūkio fondų priemones administravimo taisykles (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), aiškiai patvirtinama, kad pareiškėjai Sprendimu už grynojo pelno negavimą nutarta taikyti paramos susigrąžinimo sankciją. Sankcija skirta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3.13 punktą, o apskaičiuota pagal 197.1.7 punktą, t. y. 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos. Pareiškėjos manymu, atsakovas netinkamai taikė Administravimo taisyklių 197.1.7 punktą, kadangi jis nustato konkretų sankcijos paramos sumažinimo taikymo atvejį – 0,2 proc. paramos sumos, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Paramos susigrąžinimo sankcijos skyrimo nereglamentuoja Administravimo taisyklių 197.1.1–197.1.9 punktai.

7. Taip pat nepagrįstai taikytas Administravimo taisyklių 197.3.13 papunktis, kuris nustato, kad paramos susigrąžinimo sankcija taikoma, kai vykdydamas projektą, paramos gavėjas pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Sprendime nenurodytas nė vienas ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimas, kurį pareiškėja pažeidė. Administravimo taisyklių 197.3.13 punktas nustato, kad paramos susigrąžinimo sankcija skiriama, kai projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Taisyklėse nurodyta, kad projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių neatitikimas turi būti nustatytas pagal Agentūros patvirtintą tvarką. Sprendime nenurodoma, kokiu būdu buvo nustatyta, kad pareiškėja neatitinka paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Taigi, sankcija už grynojo pelno negavimą taikyta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant ir netinkamai taikant Administravimo taisykles.

8. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunktį. Pareiškėja pagal paramos sutarties 17.1 papunktį įsipareigojo, siekdama projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane. Agentūra patikrino, kaip įgyvendintas projektas ir dėl to, kad projektas buvo įgyvendintas taip, kaip aprašyta verslo plane, pagal pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus pagrįstai išmokėjo Paramos sutartyje nurodytą paramos sumą. Sprendime nenurodyti jokie Agentūros nustatyti faktai, ar aplinkybės, kad pareiškėja neįgyvendino projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje ir verslo plane. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja nesiekė projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių. Pareiškėja Paramos sutarties 17.1 papunkčiu įsipareigojo siekti, o ne pasiekti projekto įgyvendinimo tikslų. Sprendime nėra nurodyta, kaip pasireiškė Paramos sutarties 17.10 papunkčio pažeidimas, kaip pareiškėja, negaudama grynojo pelno neįvykdė Paramos sutarties 17.10 papunktyje konkretizuoto įsipareigojimo. Sprendime paramos susigrąžinimo sankcija pritaikyta ne tik už prognozuoto grynojo pelno rodiklio nepasiekimą, bet ir už 2017 metų turistų skaičiaus, turistų skaičiaus su nakvyne nepasiekimą. Agentūra 2018 m. rugsėjo 2 d. rašte nenurodė, kad neatitikimai nustatyti ir dėl kitų prognozuojamų rodiklių reikšmių, t. y. paaiškinimų dėl turistų skaičiaus neatitikimo neprašė.

9. Atsakovas Agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Agentūra nurodė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 28 d. Agentūrai pateikė užbaigto projekto metinę ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant metinę ataskaitą nustatyta, kad nepasiekti projekto priežiūros rodikliai bei projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo reikšmių, kaip nurodyta žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintose Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Pareiškėja nepasiekė projekto priežiūros rodiklių ir pažeidė sutarties 17.1 papunkčio („siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane“) bei Sutarties 17.10 papunkčio („įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais“) nuostatas. Agentūra 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

11. Agentūra 2018 m. rugsėjo 13 d. gavo pareiškėjos atsakymą, kad rodikliai nepasiekti, kadangi sudarant verslo planą buvo atsižvelgta į to meto, t. y. 2012 m. ekonominę situaciją ir ekonomines prognozes; vykdant veiklą buvo siekiama geriausių finansinių rezultatų ir ekonominio gyvybingumo rodiklių, siekiant, kuo didesnio turistų skaičiaus; nors numatytas turistų skaičius buvo pasiektas, tačiau dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių nebuvo galimybės teikti paslaugų už aukštesnę nei tuometinė rinkos kaina. Agentūros nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, nes paramos gavėja, būdama verslininke, galėjo numatyti jas. Rodikliai nebuvo pasiekti ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, todėl šiuo atveju netaikoma 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalies nuostata, kai projekto priežiūros rodikliai nepasiekti dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių ir netaikomos sankcijos. Agentūra, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, pobūdį ir sunkumą (nurodytų privalomų Projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių nepasiekimas), kaip nurodyta žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 17 punkte, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.3.13 punktais, Paramos sutarties 20.1, 26.4, 26.17, 26.21 ir 26.22 papunkčiais, už Projekto priežiūros rodiklių (turistų skaičius, turistų skaičius su nakvyne, grynasis pelnas) bei ekonominio gyvybingumo rodiklių (grynojo pelningumo rodiklis) nepasiekimą 2017 metais pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos (199 024,54 Eur x 0,2 proc.= 398,05 Eur).

12. Pareiškėja, pasirašiusi Paramos sutartį, prisiėmė riziką dėl galimo kaimo turizmo paslaugų pasiūlos ir paklausos nestabilumo, dėl ko tam tikru laikotarpiu galėjo sumažėti šių paslaugų paklausa arba jų kaina, kas sąlygotų veiklos pelningumo sumažėjimą arba veiklos nuostolingumą. Prieš teikdama paraišką dėl paramos gavimo įgyvendinant projektą, pareiškėja privalėjo įvertinti savo galimybes bei rizikas, susijusias su projekto įgyvendinimu bei projekto įgyvendinimo rodiklių pasiekimu. Projekto įgyvendinimo rodiklių pasiekimas yra svarbus projekto tvarumo vertinimo kriterijus, nurodantis, kad pareiškėja tinkamai įgyvendins projektą bei pasieks valstybės remiamos veiklos tikslus. Pareiškėjos vykdomas projektas yra priskirtas prie svarbių kaimo plėtros projektų rūšies, kurių įgyvendinimas siejamas su Lietuvos Respublikos kaimo plėtros strategijos įgyvendinimu bei jis buvo atrinktas ir vertinamas Žemės ūkio ministerijos. Kai pareiškėja paraiškoje nurodė nepagrįstus ar netinkamai įvertintus projekto įgyvendinimo rodiklius, tai tokia situacija gali būti vertinama kaip nepagrįsto pranašumo įgijimas prieš kitus pareiškėjus, teikusius paraiškas pagal šią kaimo plėtros priemonę ir kurie neatitiko atrankos kriterijų dėl pareiškėjos pateiktų nerealių projekto įgyvendinimo rodiklių.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjos K. K. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 31 d. pateikė Paraišką ir 2012 m. gegužės 29 d. tipinį verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (toliau – ir verslo planas); pareiškėja su Agentūra 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė Paramos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų; pareiškėja Projektą įgyvendino keturiais etapais, bendra išmokėta 199 024,54 Eur paramos suma, o bendra pripažinta tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 306 191,64 Eur.

15. Byloje buvo nustatyta, kad Agentūra, 2018 m. balandžio 28 d. gavusi pareiškėjos pateiktą užbaigto projekto metinę ataskaitą, vertinimo metu pagal pateiktus duomenis nustačiusi neatitikimus, 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 3 raštas) kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, į minėtą raštą pareiškėja Agentūrai atsakė 2018 m. rugsėjo 13 d.

16. Teismas nustatė, kad Agentūra skundžiamu Sprendimu taikė pareiškėjai 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos (199 024,54 Eur x 0,2 proc.= 398,05 Eur) paramos susigrąžinimo sankciją, nes nustatė, kad nepasiekti projekto priežiūros rodikliai bei projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo reikšmių, kaip nurodyta Ekonominio gyvybingumo taisyklėse, taip pareiškėja pažeidė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 punktuose nustatytus įsipareigojimus; Projekto priežiūros rodikliai buvo numatyti Paraiškos IV skyriuje; 2015 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl priežiūros rodiklių patikslinimo. Sprendime nurodyta, kad nepasiekti Paraiškoje planuoti rodikliai: grynojo pelno (planuota 23 457,00 Eur, o patyrė 1 899 Eur nuostolį); pareiškėja nepasiekė Paraiškoje planuotų ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmių, nurodytų Ekonominio gyvybingumo taisyklėse: grynojo pelningumo rodiklis yra – 18,62 (turėtų būti >1 proc.); Agentūra, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, pobūdį ir sunkumą (nurodytų privalomų Projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių nepasiekimas – pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.3.13 papunkčiais, Sutarties 20.1, 26.4, 26.17, 26.21 ir 26.22 papunkčiais, už 2017 metų Projekto priežiūros rodiklių (turistų skaičius, turistų skaičius su nakvyne, grynasis pelnas) bei ekonominio gyvybingumo rodiklių (2017 metų grynojo pelningumo rodiklis), pareiškėjai pritaikė paramos susigrąžinimo sankciją.

17. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 197, 183.2 ir kitais punktais bei pažymėjo, kad projektų priežiūros metu yra vertinama paramos gavėjų atitiktis projekto priežiūros rodikliams. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad paramos sutarčiai tinkamai vykdyti pakako, kad ji siekė pelningumo rodiklių, tačiau jie nuo jos objektyviai nepriklausė ir dėl to laikytina, kad jų pasiekti nebuvo įsipareigojusi. Teismas nurodė, kad Paraiškoje (IV dalyje) buvo įvardinti konkretūs Projekto priežiūros rodikliai, vienas iš jų buvo grynojo pelno rodiklis (Nr. 5), o pareiškėja neneigė, kad pelningumo rodiklių nepasiekė, teigdama, jog rodikliai nepasiekti, nes sudarant verslo planą buvo atsižvelgta į to meto, t. y. 2012 m. ekonominę situaciją ir ekonomines prognozes. Teismo vertinimu, pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, turėjo pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai vertinti planuojamas veiklos rizikas, atsižvelgiant į galimą ekonomikos nestabilumą, neigiamus pasiūlos ir paklausos aspektus bei į paslaugų kainų pokyčius rinkoje. Teismas nurodė, kad viešųjų finansų lėšomis iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansuojami projektai turėjo būti ekonomiškai tvarūs, t. y. jais valstybė kryptingai siekė, kad būtų sukuriamos pajamas teikiančios veiklos, pelno rodiklio nustatymas nėra savitikslis. Be to, projektų atrankos stadijoje projektai buvo vertinami ir pagal šį rodiklį, todėl jo netaikymas vykdymo stadijoje pažeistų lygybės principą.

18. Teismas nesutiko ir su argumentu, kad dėl šio rodiklio nepasiekimo pareiškėja yra neatsakinga, nes ji sudarydama Paramos sutartį prisiėmė ir tam tikrą riziką. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei Administravimo taisyklių 197.1.7 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad atsakovas Sprendime tinkamai taikė teisės aktus ir pagrįstai bei teisėtai pritaikė minėtame Administravimo taisyklių punkte nurodytą Paramos sutarties nevykdymo pasekmę. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III. 19. Pareiškėja K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą.

20. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Administravimo taisyklių, Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką, netinkamai aiškino Paramos sutarties sąlygas, vadovavosi tik atsakovo teiginiais.

21. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų atsakovo padarytų materialinės teisės normų pažeidimų. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos teiginius, kad ji nebuvo įsipareigojusi pasiekti pelningumo rodiklių. Pareiškėjos teigimu, ji skundą grindė Paramos sutarties nuostatomis ir jų turiniu, kuriomis ji įpareigota siekti Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, o ne juos pasiekti. Paramos sutarties 17.1 punkte nustatyta, kad siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, paramos gavėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane. Grynasis pelnas nėra priemonės tikslas. Pareiškėja siekė Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių ir projektą įgyvendino taip, kaip aprašyta verslo plane. Programoje ir paraiškoje nurodytus tikslus pareiškėja pasiekė ir nuolat siekia – didina sodybos patrauklumą, nakvynės vietų skaičių, gerina rekreacinę infrastruktūrą, kuria kaimo turizmo sodybų ir paslaugų įvairovę bei gerina šių paslaugų kokybę, visas gautas pajamas investuodama į tai.

22. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjos projektas yra ekonomiškai netvarus, nepagrįstas jokiomis įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Grynojo pelno gavimas ir laikymas banko sąskaitoje nėra didesnis projekto ekonominio tvarumo įrodymas, negu gautų pajamų investavimas į turtą ir Kaimo plėtros programos nurodytų tikslų siekimą. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėja nesiekė Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių. Pareiškėja pažymi, kad Paramos sutarties 17.10.1 punktu ji įpareigota Projekto kontrolės laikotarpiu, t. y. 7 metų laikotarpiu nuo paramos sutarties pasirašymo, išlaikyti ne mažiau nei 3 sutartinius gyvulius. Taigi Sprendime nurodomas grynojo pelno pasiekimas/nepasiekimas niekaip nėra susijęs su Paramos sutarties 17.10 punktu ir jo laikymusi.

23. Teismas be jokio pagrindo sutapatino Paramos sutarties 17.1 papunktyje numatytus įsipareigojimus siekti numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių su Paraiškoje numatytais planuojamais Projekto priežiūros rodikliais. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, susijusius su Administravimo taisyklių 197.3 punkto taikymu, nes juo reglamentuojama ne paramos susigrąžinimo, o paramos sumažinimo sankcija. Todėl teismas, neįvertinęs pareiškėjos skundo argumentų, nepagrįstai sprendimu pripažino, kad Agentūra tinkamai taikė Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktį.

24. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr. šio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1550- 502/2017), kurioje pripažinta, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte nėra įtvirtinta taisyklių, kurios detaliai reglamentuotų sankcijos dydžio nustatymo sąlygas, būdą bei tvarką; toks šios teisės normos pobūdis lemia, kad taikant šią sankciją, jos dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles.

25. Agentūros sprendime nurodyta, kad pareiškėjos atsakymas „Taip“ į Paraiškos XIV skyriaus 18 klausimą „ar ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklius“ yra įsipareigojimas Projekto kontrolės laikotarpiu atitikti nustatytus ekonominio gyvybingumo kriterijus. Tačiau šiame klausime pateikiami du alternatyvūs klausimai, o sąlyga atitikti abiejuose klausimuose keliamus reikalavimus kartu – neiškelta. Atsakymas „Taip“ nereiškia, kad gali būti vertinama, jog ir į klausimą ar ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus pareiškėja taip pat atsakė „Taip“ ir taip įsipareigojo juos atitikti ateityje. Pirmosios instancijos teismo sprendime šio pareiškėjos argumento teismas net nevertino ir dėl jo nepasisakė.

26. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus (jie prijungti prie bylos), kad Agentūros sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas ir tikrinimas atliktas ne kontrolės laikotarpiu, Projekto kontrolės laikotarpis baigėsi 2017 m. gruodžio 21 d. Tikrinimas atliktas ir sankcija skundžiamu sprendimu priskaičiuota už visus kalendorinius 2017 metus. Vadinasi, atsakovo sprendimu skirta sankcija ir už ne kontrolės laikotarpį, kuris neturėjo būti prižiūrimas ir pareiškėja neturėjo už jį atsiskaityti Agentūrai, o Agentūra negalėjo jo vertinti. Šių pareiškėjos argumentų teismas nevertino ir nemotyvavo, kaip sankcija už nekontroliuojamą laikotarpį galėjo būti teisėta.

27. Agentūra nesilaikė gero administravimo principo. Administravimo taisyklių 183.3 punkte nustatyta, kad Projekto priežiūros metu, kai projekto kontrolės laikotarpiu paramos gavėjai pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka projekto priežiūros rodiklių reikšmių, Agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, skirtos paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti bei atliekama šių priemonių įgyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo. Šiuo atveju atsakovas nevykdė šios Administravimo taisyklių nuostatos, o ėmėsi kraštutinių priemonių – Sprendimu skyrė sankciją. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. KA_09_09 „Dėl K. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-227 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės "Kaimo turizmo veiklos skatinimas" įgyvendinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintų Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos ginčijamame sprendime išsamiai aptarė anksčiau nurodytų teisės aktų ginčo išsprendimui taikytinas teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

32. Administravimo taisyklių 182 punkte nustatyta, jog Agentūra yra atsakinga už projektų įgyvendinimo priežiūrą. Pagal minėtų taisyklių 18.2 punktą, Projektų priežiūros metu yra vertinama paramos gavėjų atitiktis projekto priežiūros rodikliams.

33. K. K. 2012 m. gegužės 31 d. NMA pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles kartu su 2012 m. gegužės 29 d. tipiniu verslo planu. Tarp pareiškėjos ir Agentūros 2012 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta Paramos sutartis, kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų; pareiškėja Projektą įgyvendino keturiais etapais, bendra išmokėta 199 024,54 Eur paramos suma, o bendra pripažinta tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 306 191,64 Eur.

34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja įsipareigojo Projekto kontrolės laikotarpiu atitikti nustatytus ekonominio gyvybingumo kriterijus (Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 punktai). Būtent šiuose Paramos sutarties punktuose aiškiai nurodyta, ką pareiškėja įsipareigoja pasiekti (tame tarpe pasiekti projekto priežiūros rodiklius, t. y. gauti grynąjį pelną). Atsižvelgiant į tai atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ji nebuvo įsipareigojusi pasiekti pelningumo rodiklių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieš teikdama Paraišką dėl paramos gavimo įgyvendinant projektą, pareiškėja privalėjo įvertinti savo galimybes bei rizikas, susijusias su projekto įgyvendinimu ir įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

35. Atsakovo skundžiamu sprendimu pareiškėjai buvo pritaikyta 398,05 Eur (0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos) paramos dalies susigrąžinimo sankcija, kadangi pareiškėja nepasiekė Paraiškoje planuoto Projekto priežiūros rodiklio, t. y. negavo grynojo pelno (planavo 23 457 Eur pelną, o patyrė 1 899 Eur nuostolį). Taigi vertinamais metais (už 2017 metus) Projektas negavo jokios ekonominės naudos (pareiškėja patyrė 1 899 Eur nuostolį), t. y. šiuo atveju pareiškėja ne tik kad nepasiekė konkrečios projekto priežiūros rodiklio reikšmės (nurodyto dydžio grynojo pelno), bet šis rodiklis iš viso liko neįgyvendintas. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pareiškėjai nepasiekus apsibrėžto projekto priežiūros rodiklio, šiuo aspektu projektas nebuvo tinkamai įgyvendintas.

36. K. K. apeliaciniame skunde teigia, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2017 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1550-502/2017. Pažymėtina, jog nagrinėjama ir pareiškėjos nurodyta bylos skirtingos savo faktinėmis aplinkybėmis, todėl ja vadovautis nėra jokio pagrindo. Be to, Agentūros sprendimas minėtoje byloje panaikintas dėl to, kad atsakovo priimtas sprendimas nebuvo tinkamai individualizuotas. Nereikšmingi pareiškėjos argumentai ir dėl Projekto kontrolės pabaigos.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjos analogiško pobūdžio ginčą (tik už 2016 metus) konstatavo (2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3810-629/2019), kad nenustatė pagrindo naikinti atsakovo sprendimo dalį dėl paramos dalies susigrąžinimo nepasiekus grynojo pelno rodiklio.

37. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje yra pažymėta, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3810-629/2019.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė