2022-02-23 Nr. AB-4543-3-61-3-03876-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1243-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03876-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. K. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 10 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S30586 (toliau – ir 2021 m. spalio 10 d. sprendimas) bei 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1184 (toliau – ir 2021 m. spalio 29 d. sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini) mieste, anksti mirė jos mama, ji gyveno gatvėje, būdama 13 metų buvo išprievartauta, gyveno pas motinos draugę, vėliau pas dėdę. Pareiškėjos teigimu, jos mama, jos draugė ir dėdė gaudavo grasinančius laiškus dėl jos, ji jautė, kad yra sekama, ją galbūt persekiojo jos tėvas, išprievartavęs jos motiną. Dėl grasinančio pobūdžio laiškų pareiškėjos dėdė pardavė žemės sklypą, už gautus pinigus pareiškėja išvyko iš šalies. Pareiškėja nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad jos pasakojimas buvo nuoširdus, ji nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėja yra moteris, o moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei. Atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjai kilmės šalyje yra nesaugu dėl jos socialinės padėties, nes ją persekioja tikėtinas jos tėvas, išprievartavęs jos motiną. Dėl šio persekiojimo pareiškėja buvo priversta palikti kilmės šalį. Atsakovas nesurinko ir nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, kad analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei.

4. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų spręsti, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

5. Pareiškėja taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėja skunde nepateikė pagrįstų motyvų dėl žodinio skundo nagrinėjimo. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad ji turi būti išklausyta tiesiogiai, prašė procedūras organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytai principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis pareiškėjai galėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas, taip pat aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus apklausose, jos pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis. Pareiškėja neatsakė į papildomai užduodamus klausimus (abiejų apklausų metu), pasakojo su užduodamais klausimai nesusijusias istorijas, jos pasakojime buvo nesutapimų. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėja asmeniškai grasinimų nesulaukė, iš jos pasakojimo konteksto galima suprasti, kad buvo grasinama pareiškėjos dėdei. Iki atvykimo į Lietuvos Respubliką pareiškėja gyveno ir mokėsi Baltarusijos Respublikoje (greičiausiai turėjo leidimą laikinai gyventi arba vizą, pagal kurią galėjo mokytis ir gyventi), prieglobsčio ji galėjo pasiprašyti Baltarusijos teritorijoje.

8. Departamento teigimu, pareiškėjos pasakojimas nebuvo laikomas patikimu įrodymu, todėl nebuvo poreikio būtinybės rinkti kilmės valstybės informaciją, susijusią su nepatikimu pasakojimu. Pareiškėjos nurodytas tariamas persekiotojas (tėvas), nėra valstybinis subjektas, todėl jos nurodyta grėsmė savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė.

Įvertinus aplinkybių visumą, pareiškėjos pasakojimą (ji teigė kilmės valstybėje į policiją nesikreipusi), nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo būtinumą. Departamentas pažymėjo, jog į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdama asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų, be to, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno ne (duomenys neskelbtini), o Baltarusijos Respublikoje.

Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prieglobsčio Lietuvoje suteikimas nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, jog atsisakius pareiškėjai suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Pareiškėjai buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Išsiuntimo aprašas), 33 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

9. Departamentas taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Prieglobsčio aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d.), 222 punkte įtvirtinta bendra taisykle, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pasak atsakovo, pareiškėja skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjos L. K. M. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas iki 3 metų, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pasienio sargybos pareigūnai 2021 m. liepos 2 d. sulaikė grupę asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, tarp kurių buvo pareiškėja, prisistačiusi (duomenys neskelbtini) piliete; pareiškėja 2021 m. liepos 29 d. pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

11.2. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pirminėje apklausoje pareiškėja nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl prievartavimo, grasinimų ir nestabilios padėties. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusiją lėktuvu išvyko 2020 m. rugsėjo 20 d., skrydis buvo su persėdimu Turkijoje. Nuvykusį į Baltarusiją, pareiškėja studijavo baltarusių kalbą Kulešovo universitete, studijos vyko rusų kalba, tačiau rusų kalbos pareiškėja neišmoko. Pareiškėja gyveno universiteto bendrabutyje. Kai baigėsi pinigai, studijuoti nebegalėjo ir turėjo grįžti, tačiau į kilmės valstybę grįžti bijojo.

Pareiškėja papasakojo, kad diskotekose ji dirbo prostitute, kad turėtų pinigų maistui. Būdama Baltarusijoje, pareiškėja rado informacijos, kad yra atidaryta Lietuvos Respublikos siena. 2021 m. spalio 5 d. apklausoje pareiškėja nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl persekiojimo ir grasinimų, teigė į kilmės valstybę grįžti negalinti, nes ją nužudys, į policiją nesikreipė, nes tariami grasintojai viename iš laiškų, adresuotų jos dėdei, grasindami nužudyti jos dėdę ir jo šeimą, liepė nesikreipti į policiją.

Abiejų apklausų metu pareiškėja papasakojo, kad: gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini); 2001 metais mirė pareiškėjos mama; mama dirbo pas vietinį politiką, kuris ją išprievartavo; jis pagrasino mamai, kad ji niekam nesakytų ir ji išėjo iš darbo, prisiglaudė pas draugę; praėjus keliems metams po pareiškėjos gimimo, jos mamą ištiko spaudimo priepuolis, ji prarado vieną akį; gavusi laišką su grasinimu, pareiškėjos mama kartu su pareiškėja pabėgo iš miesto, tačiau mamą vėl ištiko spaudimo priepuolis ir ji mirė; pareiškėja grįžo pas mamos draugę, kuri ja nesirūpino; pareiškėja išėjo iš namų gyventi į gatvę; pareiškėja grįžo pas mamos draugę, po to, kai buvo išprievartauta keturių vyrų, tačiau mamos draugės elgesys nesikeitė; tai sužinojęs, pareiškėjos dėdė pasiėmė pareiškėją gyventi į savo namus; pareiškėja lankė siuvimo kursus, vėliau mokėsi ateljė; pareiškėja visą laiką jautėsi sekama, tačiau nei dėdė, ne mamos draugė nežinojo, kas galėtų ją sekti; pareiškėja įtaria, kad tai galėtų būti vietinio politiko, kuris galbūt yra jos tėvas, žmonės; dėdei pradėjus gauti grasinančius laiškus, jis pardavė žemės sklypą ir išsiuntė pareiškėją studijuoti į Baltarusiją; pareiškėjai išvykus, dėdės problemos baigėsi, jis su šeima persikėlė gyventi kitur.

11.3. Departamentas 2021 m. spalio 10 d. sprendimu „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S30586 nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11.4. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 6K-1184 atmetė pareiškėjos skundą.

12. Remdamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, Prieglobsčio aprašo 116 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys įrodo, jog Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę, jos kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo. Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (buvęs Europos prieglobsčio paramos biuras) (toliau – ir ESPA) pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu, jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, individuali asmeninė grėsmė grįžti į kilmės šalį nenustatyta.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjai kilmės valstybėje nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, šių išvadų nepaneigia pareiškėjos subjektyvios prielaidos, nepagrįstos bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo abstraktus, atsakinėdama į papildomus klausimus pareiškėja apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, todėl Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso.

14. Vertindamas Departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas, neproporcingas, neatitinka teisės aktuose įtvirtintų kriterijų, todėl pakeitė šią skundžiamo Departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, pareiškėjai uždraudžiant į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad jos skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, pabrėžė, jog pareiškėja savo skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas Prieglobsčio apraše nustatyta bendra rašytinio proceso tvarka.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjos pateikti argumentai nėra susiję su Įstatyme įtvirtintais pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindais, Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjos skundas atmestinas. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 17. Pareiškėja L. K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

18. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai negresia persekiojimas, o jos deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, taip pat kad nėra duomenų, jog pareiškėja dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjai kilmės šalyje yra nesaugu dėl jos socialinės padėties, nes ją persekioja tikėtinas jos tėvas, išprievartavęs jos motiną. Dėl šio persekiojimo pareiškėja negalėjo pasilikti dėdės namuose, buvo priversta palikti kilmės šalį. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, žūsta šimtai žmonių. Be to, (duomenys neskelbtini) yra autoritarinis režimas, šalį valdo tas pats prezidentas, nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis, egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes yra laikomos netinkamomis santuokai. Pareiškėja yra moteris, todėl yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau Departamentas į tai neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės.

19. Pasak pareiškėjos, Departamentas, remdamasis subjektyviomis prielaidomis, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek teisės aktuose numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai Departamentas atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Atmesdamas pareiškėjos prašymą, Departamentas nesurinko ir nenurodė aktualios informacijos, patvirtinančios, kad analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, (duomenys neskelbtini) yra saugu, jos nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįsigilino į pareiškėjos socialinę padėtį ir išsamiai neišnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją ir taikyti draudimą atvykti pareiškėjai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S30586, kuriuo pareiškėjai L. K. M. nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl Departamento 2-sios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 6K-1184, kuriuo minėtas Departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjos situaciją, išanalizavęs jos nurodytus argumentus, atsižvelgęs į ESPA pateikiamus duomenis apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjai grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjai nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 3 metų.

26. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

27. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

30. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad kilmės šalyje buvo nestabili padėtis, būdama trylikos metų gyveno gatvėje, buvo išprievartauta, pareiškėja ir jos dėdė galimai buvo persekiojami pareiškėjos tėvo.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtai, kankinamai. Pareiškėja savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jos pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne iš kilmės valstybės, o iš Baltarusijos Respublikos, į kurią išvyko dar 2020 m. rugsėjo 20 d. ir studijavo universitete. Į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirtusi sieną, pareiškėja atvyko tik 2020 m. liepos 2 d., t. y. po 9 mėnesių gyvenimo Baltarusijos Respublikoje.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Juo labiau, kad pareiškėja nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė duomenų, pagrindžiančių jos persekiojimo kilmės valstybėje faktą – pareiškėja nepateikė duomenų, kad konkrečiai ji būtų persekiota, jai būtų grasinama ir (ar) kokiais nors kitais būdais bandoma daryti neigiamą įtaką. Pareiškėjos teiginiai, kad ji galėjo būti persekiojama savo tėvo, yra pagrįsti prielaidomis (pareiškėja nurodė tėvo nepažįstanti, nežinanti jo vardo, tiesiogiai iš jo grasinimų niekada nesulaukusi). Be to, šios aplinkybės nėra susijusios su visuotinai vykdomu tam tikros asmenų grupės neteisėtu persekiojimu, dėl kurio asmeniui galėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga. Dėl tokių individualių nusikalstamų veikų tyrimo turėtų būti kreipiamasi į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas. Tokios situacijos nevertintinos kaip Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalyje nurodytas smurtas.

35. Pareiškėja teigia kilmės valstybėje galinti patirti persekiojimą dėl savo socialinės padėties (yra moteris), tačiau nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad kilmės valstybėje ji buvo persekiojama būtent dėl lyties. Abstraktūs pareiškėjos teiginiai, kad kilmės valstybėje moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis, nėra pagrindas daryti išvadą, kad būtent pareiškėjai egzistuoja visiškai pagrįsta baimė tapti tokia auka. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos pasakojimas apie jos padėtį kilmės šalyje yra itin nenuoseklus (nesutampa jos nurodytų įvykių chronologinė seka, pareiškėjos nurodytas jos amžius tam tikrų įvykių metu, jos gyvenimo aplinkybės, pasakojimas dėl galimybės persikelti gyventi į kitą kilmės valstybės teritoriją ir kt.) ir neišsamus (pareiškėja neatsakė į dalį Departamento darbuotojų užduotų klausimų). Taigi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugi, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės.

36. Pareiškėja nurodo, kad Departamentas turėjo, tačiau nesurinko informacijos apie tai, ar tokioje kaip pareiškėja socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims (duomenys neskelbtini) yra saugu, ar jos nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei, tačiau nepaaiškina, ar gyvendama kilmės valstybėje ji pati patyrė tokią diskriminaciją (kaip nurodo pareiškėja – stigmą) ir nesaugumą, kaip konkrečiai ir kada tai pasireiškė, nepateikė jokių su tuo susijusių duomenų. Įvertinus pareiškėjos apklausose nurodytas aplinkybes, klausimas dėl (duomenys neskelbtini) valdžios ir / ar visuomenės veiksmų, kokiu nors būdu persekiojant ar diskriminuojant pareiškėją, apskritai nebuvo keliamas (kaip minėta, persekiojimo baimę pareiškėja siejo su tariamo tėvo grasinimais). Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais (ypač, jei tokių aspektų pareiškėja prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausose net nenurodė).

37. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

38. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėja, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Pareiškėjos atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento 2021 m. spalio 10 d. sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

40. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos L. K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė