b1b43867-e620-49e0-b437-ddaf422cd900 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas Teisėjas R. PovilaitisBaudž. byla Nr. 1A-58-360/2013Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00009-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S Lietuvos respublikos vardu 2013 m. kovo 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,teisėjų Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei, nuteistajai D.

A. ir jos gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui, nuteistajam V. K. ir jo gynėjui advokatui Juozapui Surbliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. A. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:D. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per du (2) metus atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .V.

K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.V. K. bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2012 m. balandžio 27 d.Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiÅ¡kai ir nukentėjusiajam R. N. solidariai iÅ¡ nuteistųjų D. A. ir V. K. priteista 8100 Lt turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                                                                                            n u s t a t ė:

D. A. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2010-01-06, apie 21.30 val., UAB ,,Trevena“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) D. A. nupirkus 4,930 l benzino ir perdavus jį V. K. bei pastarÄ jį automobiliu ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus į Å ilutės r., (duomenys neskelbtini) kur V. K., papraÅ¡ytas D. A., už pastarosios pažadėtÄ 200 Lt atlygį, 2010-01-06 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, minėtu benzinu tyčia apipylė R. N. priklausantį automobilį ,,Vauxhall Senator“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padegė jį ir taip sunaikino šį automobilį visuotinai pavojingu bÅ«du bei R. N. padarė 8100 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nes tai padaryti buvo verčiamas policijos pareigÅ«nų. PrieÅ¡ jį buvo vartojamas psichologinis spaudimas ir kitos priemonės. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo sulaikytas, patalpintas ir laikomas vienoje kameroje su suaugusiais.

Kameroje prieÅ¡ jį buvo naudojamas fizinis smurtas, jis buvo verčiamas pripažinti kaltę dėl nusikaltimo. Jam buvo liepiama sakyti, kad (duomenys neskelbtini) jis padegė automobilį, jam buvo nurodinėjama ir tai, kad į nusikaltimo vykdymÄ reikia įtraukti ir D. A. Pasak nuteistojo, psichologinį spaudimÄ darė kartu su juo kameroje buvęs nuteistasis D. O. Be to, anot nuteistojo, jis policijos pareigÅ«nų buvo vežamas į įvykio vietÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ , jis nieko neparodė, nes nežinojo kÄ turi parodyti, visÄ tai padarė policijos pareigÅ«nai, o jis tik pasirašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokole.

BÅ«damas pasimetęs ir turėdamas sveikatos problemų dėl tokių pareigÅ«nų veiksmų, jis neskundė, manydamas, kad teisybė nebus iÅ¡aiÅ¡kinta. Apelianto tvirtinimu, teismas nepatikėjo jo parodymų tikrumu, kad pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ jis 2010-06-06 su D. A. į (duomenys neskelbtini) nevažiavo. V. K. teigimu, D. A. yra jo giminaitė ir esant reikalui jį globoja. Savo automobiliu dažnai jį paveža iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vaikų namų iki (duomenys neskelbtini) kur jis mokosi. TÄ dienÄ , kai buvo padegtas automobilis jis buvo parvežtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vaikų namų, bet buvo paleistas pavakarėje prie (duomenys neskelbtini) kapinių.

Teismas neįvertino tos aplinkybės ir nepatikėjo policijos pareigūno O. V. parodymais. Šis liudytojas teisme nurodė, kad dėl automobilio padegimo (duomenys neskelbtini) buvo stabdomi automobiliai. Buvo sustabdytas ir D. A. automobilis, ir kaip nurodė policijos pareigūnas, su ja automobilyje buvo tik J. P., tačiau jo tame automobilyje nebuvo. Anot nuteistojo, teismas nuteisdamas jį rėmėsi dauguma policijos pareigūnų parodymais, prielaidomis ir kitomis išvadomis, nors tiesioginių įkalčių prieš jį nesurinkta, todėl nuteistojo manymu, jis yra nepagrįstai nuteistas ir turi būti išteisintas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. A. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį jos atžvilgiu ir priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, kadangi ji nusikaltimo, už kurį yra nuteista, nepadarė, o teismo iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir įvertinti netiesioginiai įrodymai leidžia daryti neabejotinÄ ir vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl jos kaltės, yra nepagrįsti.

Pasak nuteistosios, teismas visiÅ¡kai nevertino kai kurių įrodymų, kurie ne tik akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims, bet tie prieÅ¡taravimai yra net logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismo iÅ¡vada apie jos motyvÄ , kuris teismo manymu, susijęs su A. A. sumuÅ¡imu, padaryti šį nusikaltimÄ yra tik prielaida, spėjimas, nes nuosprendyje nurodytas motyvas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. D. A. teigimu, ji niekada nei tiesiogiai, nei per tarpininkus ar kitus asmenis su nukentėjusiuoju nebendravo, apie jos tėvo ir R.

N. santykius, skolas ar įsipareigojimus vienas kitam, o tuo labiau apie A. A. sumuÅ¡imÄ , nežinojo, apie visa tai sužinojo tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės, susijusios su A. A. sumuÅ¡imu, tapo žinomos net ne nukentėjusiojo R. N., o jos iniciatyva. LogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad nukentėjusysis turėtų iÅ¡ karto atskleisti visas jam žinomas detales, bendradarbiauti su teisėsauga tam, kad kuo greičiau bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas nusikaltimas, iÅ¡aiÅ¡kinti kalti asmenys, kurie be kita ko turėtų pareigÄ atlyginti žalÄ .

Tačiau nukentėjusiojo R. N. elgesys Å¡io tyrimo metu akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nuosprendyje nurodytam nukentėjusiojo parodymų patikimumo vertinimui, teismas konstatavo, kad tiki R. N. aiÅ¡kinimu, kad konfliktas buvo dėl A. A. sumuÅ¡imo, nes jo parodymai logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s. Tačiau teismas net nevertino tos aplinkybės, jog R. N. apie minimo asmens sumuÅ¡imÄ kaip galimÄ konflikto su jos tėvu priežastį, ėmė duoti parodymus tik tada, kai iÅ¡imtinai jos praÅ¡ymu praėjus daugiau kaip metams laiko po automobilio padegimo buvo apklaustas A.

A., nors nuo pat pradžių R. N. nurodė visiÅ¡kai kitÄ motyvÄ â€“ jis faktiÅ¡kai kaltino jos tėvÄ turto prievartavimu, tas akivaizdžiai matyti iÅ¡ R. N. pirmos apklausos protokolo, kuriame nurodyta, jog A. A. reikalavo pinigų, grasino susidorojimu, tačiau R. N. atsisakė tai daryti, pareiÅ¡kė, kad „už orÄ nemokėjo ir nemokės“ Taigi, teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo parodymai yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s bei, kad jais galima besÄ lygiÅ¡kai tikėti, yra nepagrįsta.Anot nuteistosios, analogiÅ¡ka iÅ¡vadÄ galima daryti ir dėl kitų nukentėjusiojo, o taip pat ir jo sesers, liudytojos I.

S. duotų parodymų, konkrečiai – dėl parodymų teisingumo apie jų netoli įvykio vietos neva matytÄ automobilį „Audi A8“ ir/ar galimybę ne tik jį pamatyti, bet ir atpažinti automobilio markę. Pirmiausiai, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jie abu yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų nurodytomis aplinkybės bÅ«tų galima remtis tik tuo atveju, jei yra kitų įrodymų, patvirtinančių R. N. ir I. S. parodymų teisingumÄ . Å iame kontekste pirmosios instancijos teismas nevertino akivaizdžių R.

N. ir I. S. parodymus paneigiančių bylos duomenų. Liudytojas A. M., kuris pranešė apie padegtÄ automobilį ir tikrai nėra suinteresuotas asmuo Å¡ioje byloje, teisme kategoriÅ¡kai nurodė, kad aikÅ¡telė yra neapÅ¡viesta, Å¡viesa sklinda tik nuo atokiau esančių vieÅ¡bučio ar parduotuvės. Nuosprendyje minimi ir aptarti parodymų patikrinimai vietoje buvo daryti dienÄ , Å¡viesiu paros metu, todėl Å¡io tyrimo veiksmo metu yra objektyviai nustatyta viena reikÅ¡minga aplinkybė-atstumas nuo įvykio vietos iki aikÅ¡telės 140 metrų, tačiau Å¡is procesinis dokumentas neatstoja kito tyrimo veiksmo – eksperimento, o toks veiksmas nebuvo atliktas.

Ir pagaliau, teismas neįvertino to, kad skirtingu metu R. N. davė skirtingus parodymus, o svarbi liudytoja I. S., kuri buvo tiesioginė liudytoja, buvo apklausta praėjus daug laiko po įvykio. R. N. byloje buvo apklaustas keletÄ kartų, 2010 m. sausio 06-07 d. apklausos metu nurodė, kad jam iÅ¡bėgus į laukÄ , paÅ¡alinių žmonių įvykio vietoje nebuvo, apie jokį automobilį ar kokius kitus reikÅ¡mingas detales net neužsimenama, iÅ¡skyrus jau minėtus pasisakymus apie jos tėvo A. A. reikalavimus pinigų ir grasinimus. 2010 m. vasario 17 d. apklausos metu R.

N. nurodo jau po įvykio iÅ¡ miestelio gyventojų sužinojęs apie automobilį „Audi A8“ ir jame buvusius asmenis, tačiau net neužsimenama, kad jis pats jį asmeniÅ¡kai matė. Ir tik 2010 m. gruodžio 1 d. apklausose tiek R. N., tiek ir I. S., tai buvo jos pirmoji apklausa praėjus beveik 11 mėnesių po įvykio), davė detalius parodymus apie automobilį, jo iÅ¡vaizdÄ , markę ir kt. Toks jų neva matytų aplinkybių vėlyvas detalizavimas gali bÅ«ti susijęs tik su vienu dalyku – tuo metu jau buvo sulaikytas ir davęs parodymus V.

K., todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad pagal jo duotus parodymus buvo galima „prisiminti“ bylai reikÅ¡mingų ir sau bei tyrimui naudingų detalių. Be to, įvertinant nustatytÄ atstumÄ 140 metrų net ir Å¡viesiu paros metu bÅ«tų pakankamai sudėtinga nustatyti automobilio markę ar modelį, nes automobilis „Audi A8“ savo dizainu nėra niekuo iÅ¡siskiriantis iÅ¡ kitų automobilių, sakykim, nuo automobilio „Audi A6“ Å¡iek tiek skiriasi tik dydžiu.Be to, nuteistosios manymu, teismas sÄ ryÅ¡yje su R.

N. ir I. S. paaiÅ¡kinimais nevertino liudytojo, policijos pareigÅ«no O. V., kuris tuoj po gaisro gavo užduotį stabdyti visus įtartinus automobilius, atvažiuojančius nuo (duomenys neskelbtini) Å ilutės link, parodymų. D. A. pažymi, kad Å¡io asmens kelis kartus duoti parodymai yra skirtingi. Jis apklaustas 2010-08-04 nurodė, kad buvo liepta stabdyti visus automobilius ir tikrinti įtartinus asmenis, matė lėtai pravažiuojant jos vairuojamÄ â€žAudi A8“, Å¡alia sėdėjo jaunuolis ir lygtai dar kažkas ant galinės sėdynės. Apklaustas 2010-12-04 patikslino, kad nurodymo stabdyti konkrečiai jos nebuvo, todėl ir nestabdė, be to, tik kitÄ dienÄ policijoje sužinojo, jog <...padegti galėjo A. firma, todėl atsiminė, kad pro Å¡alį pravažiavo D.

A.>. Apklaustas teisme O. V. jau nurodė kitokias aplinkybes, paaiÅ¡kino, jog per radijo ryšį iÅ¡ karto buvo praneÅ¡ta, jog automobilio padegimas galėjo bÅ«ti A. darbas, tačiau jos automobilio nestabdė, nes jame, įskaitant ir jÄ , matė tik dvi moteris, o pagal gautÄ informacijÄ manė, kad įtariamasis ar įtariamieji turi bÅ«ti vyriÅ¡kiai, todėl jos ir nestabdė. Ä®vertinant visa tai apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad „suderintų“ įrodymų prieÅ¡ jÄ rinkimas buvo pradėtas tik po to, kai buvo sulaikytas ir apklaustas V.

K., nors niekas netrukdė duoti detalius ir iÅ¡samius parodymus R. N. ar kitiems asmenims tuoj po įvykio, dar iki V. K. sulaikymo. Tai paaiÅ¡kinama tik tuo, jog R. N., I. S. negalėjo matyti ir nematė jos vairuojamo automobilio „Audi A8“, nes ji (duomenys neskelbtini) nebuvo, o tuo pačiu negalėjo tokios konkrečios informacijos iÅ¡ karto po įvykio pateikti ir policijai ir bÅ«tent dėl to policijos pareigÅ«nai painiojasi savo parodymuose. Å iame kontekste keistai atrodo ir kitos Å¡ios bylos tyrimo aplinkybės, kurias kitaip nei sÄ moningu netyrimu ir vilkinimu įvardinti negali.

D. A. nuomone, tyčia iki 2010-01-07 Å ilutės rajono PK operatyvaus valdymo poskyryje praneÅ¡imų, pokalbių balso įraÅ¡ai dėl techninės įrangos nebuvo daromi, svarbÅ«s liudytojai I. S., R. I., O. V. pirmÄ kartÄ apklausti praėjus pusmečiui ar beveik metams nuo įvykio dienos, jos ir V. K. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis susidomėta pasibaigus tokios informacijos saugojimo terminui, o bÅ«tent Å¡i objektyvi ir savalaikiai surinkta informacija ir bÅ«tų neginčijamai įrodžiusi, jog su R.

N. automobilio padegimu ji neturi nieko bendra.Pasak apeliantės, iÅ¡ esmės jos kaltė yra grindžiama tik vieninteliu įrodymu – kito nuteistojo parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant Å¡ių jo parodymų teisingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti ne tik į Å¡iame skunde aukščiau iÅ¡sakytus argumentus, jog ji tÄ vakarÄ Rusnėje nebuvo, bet ir į tai, kad, V. K. teigimu, policijos pareigÅ«nai ir areÅ¡tinės kameroje buvę kiti asmenys jam darė spaudimÄ . Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti V.

K. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus teiginius, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tame tarpe ir jo parodymų patikrinimÄ vietoje, gynėjas nedalyvavo ir, kad jis tik pasirašė dokumentuose. Å ios aplinkybės iki galo nebuvo ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos, nes tas pats gynėjas V. K. gynė teisme, nors, nuteistosios įsitikinimu, jis turėjo nusiÅ¡alinti ar bÅ«ti nuÅ¡alintas. Taip pat, vertinant V. K. parodymus, atsižvelgtina į jo amžių parodymų davimo metu, jam nustatytÄ ribinį intelekto iÅ¡sivystymÄ .

Apeliantė yra įsitikinusi, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių V. K. apkalbėjo ne tik jÄ , bet ir save. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik spėjimais ir prielaidomis, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistoji D. A. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų V. K. ir D. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistųjų V. K. ir D. A. apeliacinius skundus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo. Dėl V. K. apeliacinio skundo Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už turto sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du.

Tvirtina, jog nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Taigi nuteistasis skunde tam tikrais teiginiais iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kurį grindžia jo nuomone padarytais pažeidimais t. y. prieÅ¡ jį naudotu psichologiniu ir fiziniu smurtu. Tačiau kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad sprendžiant V.

K. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo. V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 2 d., pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo V. K. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieÅ¡taravimų.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiÅ¡kai. Ir nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, ir teigia, kad jis automobilio nepadegė, įvykio vietoje nebuvo, tačiau bylos duomenys Å¡iÄ nuteistojo versijÄ paneigia.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesivadovavo nuteistojo V. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir juos teisingai įvertino kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pačiam ir padėti jos iÅ¡vengti D.

A. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, jog ikiteisminio tyrimo metu V. K. visiÅ¡kai pripažinęs savo kaltę, nuosekliai ir detaliai nurodė tiek pasiruoÅ¡imo nusikaltimui, tiek jo padarymo aplinkybes: iÅ¡ kurios vietos jį paėmė D. A., kas dar be D. A. buvo automobilyje, kurioje degalinėje sustojo įsipilti degalų, kokį degalų kiekį įpylė į tarÄ , kur nuvyko, kur jis buvo paleistas, paaiÅ¡kino kaip ir kokias automobilio vietas apipylė benzinu ir t. t. Savo parodymus nuteistasis patvirtino ir 2010-12-06 ir akistatos su D.

A. metu (t. 1., b. l. 172-173, 175-176). Parodymų patikrinimo vietoje metu, nuteistasis nurodė visas nusikaltimo padarymo smulkmenas (t. 1., b. l. 178-179, 180-181). Visi šie duomenys užfiksuoti akistatos tarp jo ir D. A. metu, parodymų patikrinimo vietoje protokole, atitinka bei sutampa ir su rašytine bylos medžiaga – 2010-01-06 apžiūros protokolu, iš kurio turinio matyti, kad automobilio „Vauxhall Senator“, apdegė automobilio šonai (priekinai sparnai), variklio skyriaus dangtis, automobilio ratai bei specialisto išvada.

V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir liudytoja J. P. Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nusikaltimo įvykdymo vakarÄ vežė nuteistÄ jį V. K. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo. Aplinkybę, jog bÅ«tent V. K. tÄ vakarÄ buvo įvykio vietoje ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 str. 2 d., patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos D. T. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu apklausė D. T., kuri patvirtino, kad jai paskambino J.

P. ir pasakė iÅ¡eiti į laukÄ . Ji išėjusi iÅ¡ namų, įlipo į automobilį. Nuvažiavo už (duomenys neskelbtini) kaimo į kažkokį kaimÄ . V. K. laukė prie autobusų stotelės. Jam atėjus V. K. įsėdo į automobilį. D. A. vežėsi jį kartu. Sustojo degalinėje, įsipylė kuro. KurÄ dėjo į bagažinę, tačiau persigalvojus perdėjo į automobilio galÄ , kad neiÅ¡sipiltų benzinas. Po to, D. A. jas su J. P. parvežė į (duomenys neskelbtini), jos iÅ¡lipo ir nuėjo namo, o D.

A. nuvažiavo su V. K. D. A. J. P. buvo pasisakiusi, kad automobilį padegė. Taigi kolegija konstatuoja, jog aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. 2 d.Atsakant į apelianto skunde nurodytÄ teiginį, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais, prielaidomis ir kitomis iÅ¡vadomis, nors tiesioginių įkalčių prieÅ¡ jį nėra, pažymėtina, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. tiek parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiÅ«ros, akistatos protokolais, specialisto iÅ¡vada, liudytojų parodymais ir t. y. apylinkės teismas grįsdamas nuteistojo kaltę rėmėsi iÅ¡tirtų ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.Vienas pagrindinių V.

K. apeliacinio skundo argumentų ginčijant kaltę yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie buvo suklastoti, t. y. prieÅ¡ jį buvo vartojamas tiek fizinis, tiek ir psichologinis smurtas, jis buvo verčiamas pripažinti kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, policijos pareigÅ«nai nurodė kÄ sakyti, o jis tik pasirašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir t. t. Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, ir kaip jau minėta anksčiau, tai vertina kaip nuteistojo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės abiems nuteistiesiems.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad V. K. 2010-07-15 praneÅ¡us apie įtarimÄ , jis savo paraÅ¡u patvirtino, jog žino apie įtariamajam garantuojamas teises (t. 1., b. l. 165-166). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2010-07-15, 2010-08-04, 2010-12-06 apklausiant V. K. kaip įtariamÄ jį, visus kartus dalyvavo jo gynėjas advokatas (t. 1., b. l. 165-167.). Parodymų teisingumÄ tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas advokatas patvirtino savo paraÅ¡ais bei nurodė, kad protokolÄ perskaitė, suraÅ¡yta teisingai.

Nei gynėjas, nei įtariamasis jokių pastabų dėl protokole užfiksuotų duomenų nepareiškė. Be to V. K. davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurio metu taip pat dalyvavo jo gynėjas. Iš byloje esančio 2010-08-26 akistatos tarp nuteistųjų D. A. ir V. K. protokolo matyti, kad po kiekvieno protokole užfiksuoto nuteistųjų atsakymo į užduotus klausimus yra jų parašai, o protokolo pabaigoje – jų ranka padaryti prierašai, kad perskaitė, surašyta teisingai. Kad šiame protokole užfiksuoti duomenys yra teisingi, savo parašais patvirtino ir šiame procesiniame veiksme dalyvavę abiejų nuteistųjų gynėjai (t. 1, b. l. 175-176).

Ä®tariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat dalyvavo nuteistojo gynėjas advokatas, Å¡iame protokole taip pat yra jų paraÅ¡ai. Viso ikiteisminio tyrimo metu ir jo pabaigoje susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga dalyvaujant jo gynėjui nenurodė jokių duomenų apie jo teisių pažeidimus, neužtikrinant tinkamos teisės į gynybÄ arba jam daromÄ psichologinį ar fizinį pareigÅ«nų spaudimÄ bei smurtÄ , nepateikė ir praÅ¡ymų papildyti ikiteisminį tyrimÄ .Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie tai, kad V.

K. jam papasakojo, kad jis padegė nukentėjusiojo automobilį D. A. praÅ¡ymu. Liudytojas D. U. taip pat parodė, kad V. K. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , važiavo su juo į įvykio vietÄ , sutikus jam pačiam. V. K. parodė ir vietÄ , iÅ¡ kur jį po padegimo paėmė D. A. Patvirtino, jog visos nuteistojo apklausos vyko su advokatu. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl pagrįstai jais vadovavosi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde apskritai nedetalizuoja kuo minėtas smurtas pasireiÅ¡kė, tik nurodo abstrakčias frazes.

Visos Å¡ios aplinkybės paneigia nuteistojo V. K. aiÅ¡kinimÄ , jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, jo atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis bei fizinis smurtas ir, kad policijos pareigÅ«nai jam nurodydavo kÄ sakyti, o jis tik pasiraÅ¡ydavo protokoluose. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. K. bÅ«tų daromas bet kokio pobÅ«džio spaudimas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra užfiksuoti teisingai, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo V. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant nuteistojo parodymus su visa kita bylos medžiaga. Be to, jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nuteistojo V. K., liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vados ir pan.Remdamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas jo teigimu padarytus apylinkės teismo proceso pažeidimus, jam neįtinkantį įrodymų vertinimÄ ir iÅ¡ to kylančias iÅ¡vadas dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo įžvelgia vien dėl nepalankaus jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo ir pažymi, kad vien Å¡ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, o tuo pačiu ir pačiu sprendimo pagrįstumu, nepakanka pripažinti, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl D. A. apeliacinio skundo Nuteistoji D. A. apeliaciniame skunde taip pat ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d. padarymo, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jos kaltė padarius šį nusikaltimÄ yra įrodyta. Nors D. A. neigia, jog paprašė V. K. už 200 Lt atlygį, padegti R. N. priklausantį automobilį ,,Vauxhall Senator“, visuotinai pavojingu bÅ«du, tačiau jos tokį aiÅ¡kinimÄ teisėjų kolegija vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys neabejotinai patvirtina, jog nuteistoji D.

A., veikdama bendrininkų grupe su V. K., 2010-01-06, apie 21.30 val., UAB ,,Trevena“ degalinėje, esančioje Å ilutės r., (duomenys neskelbtini) D. A. nupirkus 4,930 l benzino ir perdavus jį V. K. bei pastarÄ jį automobiliu ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus į Å ilutės r., (duomenys neskelbtini), kur V. K., papraÅ¡ytas D. A., už pastarosios pažadėtÄ 200 Lt atlygį, 2010-01-06 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, minėtu benzinu tyčia apipylė R. N. priklausantį automobilį ,,Vauxhall Senator“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padegė jį ir taip sunaikino šį automobilį visuotinai pavojingu bÅ«du. DidžiÄ jÄ apeliacinio skundo dalį nuteistoji grindžia tuo, jog teismas net nevertino tos aplinkybės, jog nukentėjusysis R. N. apie asmens sumuÅ¡imÄ , kaip galimÄ konflikto su jos tėvu priežastį, ėmė duoti parodymus tik tada, kai iÅ¡imtinai jos praÅ¡ymu praėjus daugiau kaip metams laiko po automobilio padegimo liudytoju buvo apklaustas A. A., nors nuo pat pradžių nukentėjusysis R. N. nurodė visiÅ¡kai kitÄ motyvÄ â€“ jis kaltino jos tėvÄ turto prievartavimu, tas, nuteistosios nuomone, akivaizdžiai matyti iÅ¡ R.

N. pirmosios apklausos protokolo, kuriame nurodyta, jog A. A. reikalavo pinigų, grasino susidorojimu, tačiau R. N. atsisakė tai daryti, pareiÅ¡kė, kad „už orÄ nemokėjo ir nemokės“. Taigi, teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo parodymai yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s bei, kad jais galima besÄ lygiÅ¡kai tikėti, D. A. manymu, yra nepagrįsta.Pripažintina, kad nukentėjusysis ne nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė tokias įvykio aplinkybes kaip teisme, tačiau negalima sutikti su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusiojo parodymai yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir nenuoseklÅ«s ar juolab melagingi.

Nukentėjusysis R. N. smulkiai nedetalizuodamas nesutarimo priežasčių su D. A. tėvu A. A., ikiteisminio tyrimo metu tik parodė, jog yra įsitikinęs, kad automobilis buvo padegtas tyčia dėl jo nesutarimų su A. A., kuris jam 2009 m. lapkričio pabaigoje paskambino ir reikalavo atiduoti kažkokiÄ 500 Lt skolÄ . Kadangi jis A. A. nėra nieko skolingas, todėl pasakė, kad niekam jokių pinigų nemokės. 2009 m. gruodžio pabaigoje automobiliu „Audi A8“ prie jo privažiavo A. A., kuris jam pasakė „pasiskolinai pinigų ir nenori atiduoti, kaip suprasti? Daugiau nebeprivažiuosiu, o tu nukentėsi ir verksi“.

Taigi iÅ¡ esmės nukentėjusysis nurodė, tik tai, kad A. A. reikalavo atiduoti kažkokiÄ tai skolÄ . Tik vėliau teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis parodė, kad D. A. tėvas jam grasino, kad sumokėtų pinigus, tai yra 500 Lt už tai, kad vieno gimtadienio metu buvo sužalojęs vienÄ Å¾mogų. Toks įvykis buvo, tačiau jis su tuo asmeniu susitaikė, o A. A. atsisakė mokėti pinigus, todėl Å¡is jam grasino. Taigi faktas tas, kad nukentėjusysis R. N. turėjo konfliktinius santykius su nuteistosios D.

A. tėvu yra įrodytas, atkreiptinas dėmesys, jog to neneigė ir pati nuteistoji bei liudytojas A. A.Be to, nors nukentėjusiojo parodymai apie pinigų iÅ¡ jo reikalavimo aplinkybes nebuvo itin nuoseklÅ«s, tačiau pažymėtina, kad tai nepaneigia, D. A. kaltės dėl nusikaltimo BK 187 str. 2 d. padarymo.Tiek nuteistojo V. K., tiek nukentėjusiojo R. N., liudytojų I. S., J. P., D. T., O. V., R. I. parodymai dėl 2010-01-06 įvykio, tiek raÅ¡ytinės bylos medžiagos analizė akivaizdžiai rodo, jog D. A. buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorė, prisidėjo prie Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aktyviais veiksmais, t. y. bendrininkavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å ie liudytojai vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad D. A. prisidėjo prie įvykdyto automobilio padegimo.Bylos duomenimis įrodyta, kad nuteistoji įvykio vakarÄ , įsisodino į automobilį V. K., UAB „Trevena“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, nupirko 4,930 l benzino, perdavė jį V. K., bei automobiliu „Audi A8“ nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), kur V. K. jos papraÅ¡ytas, už pažadėtÄ 200 Lt atlygį, minėtu nupirktu benzinu tyčia apipylė R. N. priklausantį automobilį, padegė jį ir taip sunaikino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du.

Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nuteistoji suvokė savo veikos padarinius. Taip pat pažymėtina, kad teismas grįsdamas D. A. kaltę, vadovavosi ne tik kito nuteistojo V. K. parodymais, bet ir kitų liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiÅ«ros, akistatos protokolais ir t. t. Taigi apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis bei jų motyvacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog D. A. padarė BK 187 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ , o apeliantės versija, kad ji Å¡ių nusikaltimų nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nuteistoji kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat abejoja dėl nukentėjusiojo R. N. ir liudytojos I. S. duotų parodymų teisingumo, konkrečiai – dėl parodymų teisingumo apie jų netoli įvykio vietos matytÄ automobilį „Audi A8“ ir/ar galimybę ne tik jį pamatyti, bet ir atpažinti automobilio markę. Nuteistosios teigimu, aikÅ¡telė yra neapÅ¡viesta, Å¡viesa sklinda tik nuo atokiau esančių vieÅ¡bučio ar parduotuvės, o nuosprendyje minimi ir aptarti parodymų patikrinimai vietoje buvo daryti dienÄ , Å¡viesiu paros metu, todėl Å¡io tyrimo veiksmo metu yra objektyviai nustatyta viena reikÅ¡minga aplinkybė-atstumas nuo įvykio vietos iki aikÅ¡telės 140 metrų, tačiau Å¡is procesinis dokumentas neatstoja kito tyrimo veiksmo – eksperimento, o toks veiksmas nebuvo atliktas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti ir su Å¡iais nuteistosios apeliacinio skundo argumentais.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia D. A., nukentėjusiojo R. N. ir liudytojos I. S. parodymai dėl Å¡alia įvykio vietos pastebėto automobilio „Audi A8“ yra patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu. AikÅ¡telė, kurioje buvo pastebėtas „Audi A8“ automobilis yra 140 metrų nuo įvykio vietos, Å¡i vieta apÅ¡viesta, jos matymui nėra jokių kliūčių (t. 1., b. l. 44-48, 66-70). Kolegijos nuomone, 140 metrų atstumas nėra toks didelis atstumas, dėl kurio bÅ«tų reikalinga atlikti eksperimentÄ , kad įsitikinti ar nukentėjusysis su liudytoja galėjo iÅ¡ tokio atstumo matyti automobilį „Audi A8“.

Be to, svarbu ir tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiek nukentėjusysis R. N., tiek ir liudytoja I. S. parodė, kad pastebėjo netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį. Liudytoja I. S. paaiškino, kad to automobilio įjungtos žibintų šviesos (neoninės) buvo nukreiptos į degančio automobilio pusę. Netrukus tas automobilis pradėjo važiuoti gerai apšviesta (duomenys neskelbtini) gatve. Tai, kad tiek nukentėjusiojo R. N., tiek ir liudytojos I.

S. parodymai Å¡iuo atveju yra teisingi, patvirtina ir ta aplinkybė, jog iÅ¡ karto nukentėjusysis paskambino į policijÄ ir pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) į Å ilutę automobiliu „Audi A8“ turi atvažiuoti D. A., kuri galimai padegė jo automobilį. Vienu ar kitu aspektu Å¡ias aplinkybes patvirtina ir liudytojų policijos pareigÅ«nų O. V. ir R. I. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino įvykio vakarÄ matę nuteistosios automobilį, tačiau jo nesustabdė.Nuteistoji skunde akcentuoja tai, kad liudytojo policijos pareigÅ«no O.

V. parodymai yra skirtingi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo juos įvertinti kritiÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais nuteistosios skundo teiginiais, jog liudytojo O. V. parodymai nebuvo itin nuoseklÅ«s, tačiau svarbu yra tai, kad esminėse detalėse jie sutapo, atitiko tiek ir kitų liudytojų parodymus, tiek raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , t. y. Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ D.

A. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikalstamos veikos padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais, nuteistosios teiginiais.Vien tai, kad nuteistoji D. A. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Taigi, remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. A. padarė jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir jos kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu, bei teisingai D. A. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 187 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė.Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,                                                                      n u t a r ė :nuteistųjų V.

K. ir D. A. apeliacinius skundus atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo. Kolegijos pirmininkas                                                     Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                        Linas Pauliukėnas                                                                                    Aurelija Sadauskaitė