b1b2dcd5-c96f-4306-bb82-55c784378aaa · Vilniaus apygardos teismas

                                                       Civilinė byla Nr.2A-1440-619/2012                                                                                      Teisminio proceso Nr.2-52-3-02360-2009-4                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10; 93.2.22; 99.5; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), R. K. ir Almos Urbanavičienės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės K. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Registrų centrui, UAB „Sanora“, tretiesiems asmenims SB „Vaga-2“, AB SEB bankui, I.

B. dėl pažeistų teisių gynimo, Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :             I.Ginčo esmė            IeÅ¡kovė K. T. patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 2, b.l. 38-43) prašė:

1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu UAB „Sanora“ 2006-01-04 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. V., ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 60104;

2) panaikinti 2006-08-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 2.3-7826-41 „D. R. V. privataus žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“;

3) panaikinti atsakovei R. V. nuosavybės teise priklausančio 0,1189 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registravimÄ nekilnojamojo turto kadastre, atliktÄ pagal 2006-08-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006-08-22 įsakymu Nr. 2.3-7826-41 patvirtintus UAB „Sanora“ atliktų kadastrinių matavimų duomenis;

4) nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio 0.0500 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio 0,1189 ha bendro ploto žemės sklypo SB „Vaga-2“, (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), riba atitinka šias koordinates:

1) X=6069782.76; Y=567625,27;

2) X=6069795,44, Y=567609.80, kurios yra nurodytos UAB „Akroinvest“ 2009-09-04 parengtame pasiūlyme teismui (taškai l ir 7); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai priklausantis 0,0500 ha bendro ploto žemės sklypas SB „Vaga-2“, (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovei nuo 2005 metų nuosavybės teise priklausančiu 0,1189 ha bendro ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nustatytos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos pažeidžiant ieškovės teises.

Ginčijama zona nurodyta UAB „Akroinvest“ 2009-09-04 parengtame pasiūlyme, pažymėta taškais 1-2-6-7, jos plotas yra 53 kv. m. Atsakovės žemės sklypo riba yra nustatyta per arti ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio jos žemės sklype. Į atsakovės sklypo ribas patenka ieškovės fekalinis šulinys, sodiniai, žemės sklypo ribos visiškai neatitinka faktinio naudojimo. Nustatant atsakovės žemės sklypo ribas, ieškovė apie atliekamus kadastrinius matavimus nebuvo informuota, ženklinime nedalyvavo, ženklinimas faktiškai nebuvo atliktas - nebuvo sukalti riboženkliai.

PapraÅ¡yta pasiraÅ¡yti atsakovės žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte, ji nemanė, jog pasiraÅ¡o dėl atsakovės žemės sklypo ribų, Å¡is dokumentas nebuvo iÅ¡verstas į ieÅ¡kovei suprantamÄ rusų kalbÄ , ji buvo apgauta dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, aktas sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Atsakovės žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas yra niekinis ir negalioja, turi bÅ«ti panaikintas 2006-08-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 2.3-7826-41 „D.

R. V. privataus žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“. Kadangi atsakovės žemės sklypo kadastriniai (geodeziniai) matavimai atlikti neteisėtai, turi bÅ«ti panaikintas atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų registravimas nekilnojamojo turto kadastre, atliktas pagal 2006-08-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006-08-22 įsakymu Nr. 2.3-7826-41. Siekiant spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, turi bÅ«ti nustatyta bendra žemės sklypų riba, nustatant teisingas jos koordinates, atsakovės žemės sklypo ribų koregavimas yra galimas.

Atsakovė R. V. atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, kad derindama sklypo ribas 2005-09-18 informavo ieÅ¡kovę kokios yra sklypo ribos ir ieÅ¡kovė parašė, jog su sklypo ribomis sutinka. Todėl visi argumentai dėl to, jog ji kaip nors pažeidė ieÅ¡kovės teises, yra atmestini. Taip pat ieÅ¡kovė ginčija 2006 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr.2.3-7826-41, nes neva buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, mėgina įtikinti, jog tai buvo naujo sklypo suformavimas ir jo kaip naujo objekto įregistravimas nekilnojamojo turto registre.

Tai neatitinka tikrovės, nes buvo apjungti du prieÅ¡ tai buvę sklypai į vienÄ . Jų ribos nebuvo keičiamos, įskaitant ir ribas, besiribojančias su ieÅ¡kovės sklypu. Prašė taikyti senatį nuginčyti 2006-08-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr.2.3-78-26-41. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (buv. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovė elgėsi aplaidžiai ir neatidžiai, todėl jos klaidingas supratimas negali bÅ«ti pagrindas nuginčyti žemės sklypo teisinę registracijÄ .Atsakovas VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktas R.

V. žemės sklypų teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, atliktas laikantis teisinį registravimÄ reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindais.    Atsakovas UAB „Sanora“ atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Sanora“ atliekant sklypo Nr.184 kadastrinius matavimus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ pasirašė visi kaimynai, tame tarpe ieÅ¡kovė, bendrijos pirmininkas. Pagal kadastro duomenų bazėje esantį žemėlapį, ieÅ¡kovės sklypas Nr.185 įbrėžtas Å¡viesia žalia spalva, o UAB „Akroinvest“ paruoÅ¡tas pasiÅ«lyme teismui įbrėžtas mėlyna punktyrine linija.

ParuoÅ¡tame pasiÅ«lyme teismui linija tarp taÅ¡kų 4-5 įraÅ¡yta: „laisvos žemės fondas“, pasiÅ«lymas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Pažymėjo, kad atliekant atsakovei priklausančių sklypų sujungimÄ ir kadastrinius matavimus buvo vadovautasi generaliniu planu, privatizavimo schemutėmis, registro pažymėjimu. Tretysis asmuo SB „Vaga-2“ su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad jeigu bus nustatytos ribos pagal ieÅ¡kovės planÄ , atsakovė turės tokias pačias ribas, laisvas plotas, atsiradęs tarp B.ir bus V., neteisingai padaryti matavimai.

Jis pasirašė dokumentuose, nes visi kaimynai buvo pasirašę bei manė, kad viskas teisingai atlikta.Tretysis asmuo AB SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad aktas buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, kad ieÅ¡kovė aktÄ pasirašė dėl atsakovės apgaulės bei nepakankamo lietuvių kalbos žinojimo. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

Konstatavo, kad ieÅ¡kovė pasirašė 2006-01-04 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, Å¡is aktas parengtas nenukrypstant nuo Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.7-29.8., 11 p. p. nustatytų reikalavimų. AktÄ pasirašė bÅ«tent ieÅ¡kovė pati, jos vardas ir pavardė akte įraÅ¡yti lietuvių kalba. Nurodė, kad 2005-09-11 SB „Vaga-2“ sklypų iÅ¡sidėstymo schemoje ieÅ¡kovė bei kiti greta atsakovei esančių sklypų Nr.183 ir Nr.184, sklypų Nr.189, Nr.181 ir Nr.182 savininkai, dar prieÅ¡ atliekant atsakovei priklausančių sklypų sujungimÄ ir kadastrinius matavimus, pasiraÅ¡ytinai, o ieÅ¡kovė - rusų kalba, patvirtino, kad sutinka su sklypo Nr.184 riba.

Teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, kad SB „Vaga-2“ generalinis planas yra nuginčytas ir juo negalima vadovautis nustatant žemės sklypų plotus ir ribas. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovės argumentus, kad ji buvusi suklaidinta bei apgauta atsakovės ar dėl piktavaliÅ¡ko jos ir UAB „Sanora“ susitarimo. Po Akto pasiraÅ¡ymo, 2006-01-25 ieÅ¡kovė registruotu praneÅ¡imu buvo informuota apie atsakovei priklausančių sklypų Nr.183 ir Nr.184 sujungimÄ , apie galimybę susipažinti su parengtu sklypų sujungimo projektu, todėl galėjo su juo susipažinti bei pasidomėti nustatytomis sklypo ribomis.

Konstatavo, kad po atsakovei priklausančių sklypų atliktų kadastrinių matavimų jai priklausančių sklypų plotas nepadidėjo, sklypų konfigÅ«racija iÅ¡liko tokia pati. Nustačius ginčo ribÄ tarp ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių sklypų pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2009-09-04 UAB „Akroinvest“ planÄ , ieÅ¡kovės sklypas Nr.185 neatitiktų sklypo privatizavimo dokumentų, SB „Vaga-2“ generalinio plano bei ieÅ¡kovei priklausantis sklypas padidėtų, tuo pažeidžiant atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės teises, kadangi ieÅ¡kovei priklausantis sklypas įsiterptų į atsakovei priklausantį sklypÄ , tokiu bÅ«du sumažėtų atsakovei priklausančio sklypo dydis.

Teismo vertinimu tai, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai pasistačiusi tvorÄ ir yra įsirengusi Å¡ulinį ginčijamoje žemės sklypo dalyje, faktiÅ¡kai naudojasi sklypu, tiksliai nežinodama tikslių savo sklypo ribų, nėra pagrindas pažeisti atsakovės kaip sklypo savininkės teisių, sumažinant jai priklausančiÄ nuosavybę. Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Akto pripažinimo negaliojančiu teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, nes jie yra iÅ¡vestiniai. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 dienos sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo jos ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.3, b.l. 64-69). Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad jai iÅ¡ pat pradžių buvo žinoma apie atsakovės sklypo ribas, su kuriomis ji sutiko, nes pasirašė atsakovės žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo akte.

Tai, jog pasirašė ant žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo akto dar nereiÅ¡kia, kad ji buvo supažindinta su atsakovės žemės sklypo ribomis. IeÅ¡kovė ginčija šį aktÄ , laikydama, kad buvo nesilaikoma jo pasiraÅ¡ymo tvarkos, pasiraÅ¡ydama aktÄ nežinojo atsakovės žemės sklypo ribų. Žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl yra niekinis, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.).

PraneÅ¡imas apie atsakovės žemės sklypo ribų ženklinimÄ ieÅ¡kovei nebuvo siųstas, dalyvauti žemės sklypo ženklinime ji nebuvo kviečiama, žemės sklypo ženklinimo laikas nebuvo nurodytas. AktÄ pasirašė nesuprasdama kÄ pasiraÅ¡o, buvo apgauta, atsakovės apgaulės įtakoje suklydo (CK 1.90 str., 191 str.). Apeliantės teigimu, teismas vertindamas įrodymus, susijusius su atsakovės žemės sklypo ribomis, pažeidė CPK 185 str. 1 d., 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimÄ Nr.

51. Teismas prieidamas išvados, kad atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos teisingai rėmėsi pirminiais atsakovės žemės sklypo privatizavimo planais, SB „Vaga-2“ generaliniu planu, neatkreipdamas dėmesio, kad nesimato tiksli žemės sklypo geografinė padėtis. Teismas nevertino, kad atsakovės žemės sklypo ribos neatitinka nuo seno faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų, žemės sklypo ribos atstumo iki jos gyvenamojo namo, trečiojo asmens I. B. žemės sklypo padidėjimo fakto.

Atsakovės žemės sklypo ribos, jų geografinė padėtis nustatytos neteisingai. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad jos žemės sklypo ribos negali bÅ«ti nustatytos pagal pateiktÄ UAB „Akroinvest“ 2009-09-04 d. pasiÅ«lymÄ . Atsakovas VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, o teismas priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ teismo sprendimÄ (t. 3, b.l. 76-77). Teismas tinkamai taikė teisės normas ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (t.3, b.l. 78-80), kuriame nurodė, kad skundas nepagrįstas. Apeliantė mėgina įtikinti teismÄ , kad nustatant ribas tarp sklypų nėra bÅ«tinybės vadovautis pirminiais privatizavimo dokumentais, detaliuoju planu ir mėgina teigti, kad atlikus matavimus neteisingai nustatyta sklypo riba tarp Å¡alių. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė įsigijo du žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., tuomet paminėti sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir apeliantė nenuneigė Å¡ių objektyvių duomenų, nenurodė kodėl pagal jos pateiktÄ schemÄ atsakovės sklypo ribos turėtų pasikeisti ir kodėl turi keistis sklypo konfigÅ«racija.

Atsakovė pasirašė aktÄ , dėl jo prieÅ¡taravimų ir pastabų neiÅ¡reiÅ¡kė, turėjo galimybę domėtis kadastrinių matavimų eiga. Po atsakovei priklausančių sklypų atliktų kadastrinių matavimų atsakovei priklausančių sklypų plotas nepadidėjo, sklypų konfigÅ«racija iÅ¡liko ta pati. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad žemės sklypo ribų parodymo aktas nustatant atsakovės žemės sklypo ribas buvo suraÅ¡ytas.

Ta aplinkybė, jog apeliantei nebuvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas paÅ¡tu apie geodezinių matavimų atlikimÄ ir nedalyvavo nėra aplinkybė kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ . Tai, kad nustatant atsakovės žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sodų bendrijos generaliniame plane, vien ta aplinkybė, kad atsakovė nedalyvavo nustatant sklypo ribas neduoda pagrindo teigti, kad pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Ä®rodyta, kad apeliantei buvo žinoma apie atsakovei priklausančių žemės sklypų sujungimÄ bei atliekamus kadastrinius matavimus, aktas jos pasiraÅ¡ytas, parengtas nenukrypstant nuo teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ nustačius atsakovės sklypo ribas, žemės sklypo ribos neatitiks teritorijų planavimo dokumentų. UAB „Sanora“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (t.3, b.l. 88-89), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus apie sklypo ribų suderinimÄ byloja 2005-09-11 d. dokumentas pateiktas į bylÄ , kuris patvirtintas tame tarpe ir ieÅ¡kovės paraÅ¡ais. IeÅ¡kovė ženklinime dalyvavo, o vėliau ir pasirašė akte.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymėjo, jog 2006-01-04 parengtas Aktas buvo sudarytas nenukrypstant nuo LR Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose taisyklėse užfiksuotų reikalavimų, jame pažymint, kad žemės sklypų ribos paženklintos 1 riboženkliu, tuo tarpu kitos ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais. Pritaria teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems argumentams, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę domėtis bylos eiga, reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ar pastabas, o klaidingas įsivaizdavimas dėl akto turinio negali bÅ«ti laikomas suklydimu dėl apgaulės.Tretysis asmuo Sodininkų bendrija „Vaga-2“ su skundu sutinka, nurodydamas, kad UAB „Sanora“ atlikdama matavimus nesikreipė į bendrijÄ dėl tikslių žemės sklypo ribų nustatymo.  IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės pateikto apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės žemės sklypo ribų nustatymo procesuApeliantė skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, susijusias su žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto nustatymu, pasiraÅ¡ydama aktÄ ji nebuvo supažindinta su žemės sklypo ribomis, nesuprato kokį dokumentÄ ji pasiraÅ¡o.

Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarkÄ nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo duomenys atlikus kadastrinius matavimus Nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti 2006-09-21 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-08-22 įsakymo „D. R. V. privataus žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 2,3-7826-41 bei kadastro duomenų bylos pagrindu.

Minėtas įsakymas patvirtino ne tik atliktus žemės sklypo geodezinius matavimus, bet ir naujai suformuotÄ Å¾emės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais LR nekilnojamo turto kadastro nuostatais bei LR Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 d. įsakymu NR. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (bÅ«simam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės arba naudojimo teisę įrodančius dokumentus.

Kai gretimas žemės sklypas neturi juridiškai įteisinto savininko ar naudotojo, kviečiamas agrarinės reformos tarnybos atstovas (jeigu žemės sklypas yra kaimo vietovėje) arba miesto, rajono savivaldybės atstovas (jeigu žemės sklypas yra mieste). Jeigu žemės sklypo riba sutampa su anksčiau išmatuoto geodeziškai ir koordinuoto (turinčio riboženklių koordinates) žemės sklypo riba, ši riba nekeičiama ir suinteresuoto asmens kviesti nereikia. Asmenys ribų nustatymui kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki ribų nustatymo dienos, išsiunčiant registruotu laišku.

Neatvykus kviestiesiems asmenims, apie tai įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ir ribų nustatymo darbai nestabdomi. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai, vykdytojas, užsakovas ar jų įgalioti asmenys; žemės sklypai ženklinami riboženkliais, kurie turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis.

Kita vertus, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto suraÅ¡ymo procedÅ«ros pažeidimai ne visuomet yra pagrindas konstatuoti kadastrinių matavimų procedÅ«ros neteisėtumÄ (LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovei priklausančių žemės sklypų sujungimÄ , atliekamus kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovė sutiko su atsakovei priklausančių žemės sklypų ribomis, ji pasirašė 2006-01-04 žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kuris parengtas nenukrypstant nuo Taisyklių 29.7-29.8.11 p. reikalavimų.

Taip pat teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji buvo suklaidinta bei apgauta atsakovės R. V. dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo su UAB „Sanora“. Su tokia teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos kolegija sutinka ir jÄ laiko pagrįsta. IÅ¡ byloje esančios kadastrinių matavimų bylos (t.1, b.l. 62-85) parengtos UAB „Sandora“ nustatyta, kad byloje yra 2006-01-04 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 60104, kuriame yra konstatuota, kad nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės savininkas ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, tame tarpe ir ieÅ¡kovė K.

T., kuri pasirašė akte nurodydama savo vardÄ pavardę. 5 akto punkte nėra nurodyta jokių pastabų dėl žemės sklypo paženklinimo akto. Akto 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo ribas paženklino ir atliko ir riboženklių vietas pažymėjo inž. F. S.. 6 punkte nurodoma, kad žemės sklypo ribos paženklintos, kitos ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais. Taigi, ieÅ¡kovė šį aktÄ pasirašė, jokių pastabų neiÅ¡reiÅ¡kė. IeÅ¡kovė, teigdama paaiÅ¡kinimus teismui nurodė, kad atsakovė atėjo pas jÄ su vyru į namus pasiraÅ¡yti dokumentų.

Ji klausė, kodėl jos nekvietė kai buvo atliekami matavimai. Atsakymo negavo. Greta buvo ir jos vyras. Ji pasirašė dokumentus dėl leidimo statyboms, tai pasiraÅ¡ydama ji davė sutikimÄ (t.3, b.l. 24). Kolegija Å¡iuos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, esant raÅ¡ytiniams įrodymams, vertina kritiÅ¡kai. Ant žemės sklypo ribų paženklinimo akto yra aiÅ¡kiai didelėmis spausdintomis raidėmis įvardyta koks tai aktas, ieÅ¡kovė jį pasirašė bÅ«dama kartu su savo vyru, kaip ji aiÅ¡kino, reiÅ¡kė pretenzijas dėl matavimų, tačiau ribų paženklinimo aktÄ pasiraÅ¡o be jokių pastabų.

Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovei 2006-01-25 d. buvo siunčiamas praneÅ¡imas dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų sujungimo į vienÄ sklypÄ , kuriame yra nurodoma, kad galima susipažinti su sklypų sujungimo projektu. Kolegijos vertinimu, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su praneÅ¡imu kitai Å¡aliai ir bÅ«tinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nepažeidžiant jos sisteminių ryÅ¡ių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

IeÅ¡kovė pasirašė akte, todėl preziumuojama, kad ji buvo supažindinta su atsakovės žemės sklypo ribomis, tai patvirtino ir UAB „Sanora“ atstovas (t. 3, b.l 28-29). Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė yra patvirtinusi sutikimÄ su žemės sklypo Nr. 184 ribomis ir generaliniame SB „Vaga-2“ sklypų iÅ¡dėstymo plane (t.1, b.l. 82).Dėl to kolegija laiko, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas suraÅ¡ytas tinkamai, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, įrodančių, kad ženklinimas faktiÅ¡kai nevyko, Å¡ios aplinkybės paneigtos atsakovų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Kolegija nenustatė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų suklaidinta bei apgauta atsakovės ar dėl atsakovės piktavaliÅ¡ko susitarimo su UAB „Sandora“, nesuprato ant ko ji pasiraÅ¡o. Suklydimu yra laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Nėra nustatyta, kad atsakovė suklaidino ieÅ¡kovę dėl esminių sandorio aplinkybių (CK 1.91 str.). Kiekvienas asmuo turi elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų nuslėpusi ar pateikusi klaidingÄ informacijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo ribomis.

IeÅ¡kovė turėjo teisę nepasiraÅ¡yti akto, jeigu jis jai buvo nesuprantamas. IeÅ¡kovei laisva valia pasiraÅ¡ius žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , nereiÅ¡kiant prieÅ¡taravimų, turint galimybę domėtis matavimų eiga, susipažinti su žemės sklypų formavimu ir pertvarkymu, ir tik vėliau pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai yra vertintini kolegijos nuomone kaip asmens valios pasikeitimas, o ne suklydimas. Dėl nurodytų aplinkybių, kolegija atmeta kaip neįrodytus argumentus, susijusius su žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto nustatymu. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamų įrodymų vertinimu susijusių su atsakovės žemės sklypo ribomis ir ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos   Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. V. B.; byla Nr. 3K-3-20/2008). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S.. v. V. K., byla Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-98/2008). Apeliantės nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos teisingai, nekreipė dėmesio, kad iš privatizavimo schemų matosi tik sklypų kraštinės, dydžiai, konfigūracijos, tačiau nesimato tiksli žemės sklypo geografinė padėtis, nevertino to, kad atsakovės naudojamos žemės sklypo ribos neatitinka nuo seno faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų, nesivadovavo visos eilės sodininkų bendrijos narių parodymais, prieštaraujančiais P. J. teiginiams.

Kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas gana išsamiai, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, susijusio su atsakovės žemės sklypo ribomis, tinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nurodydamas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiančiais ieškovės reikalavimus, o kuriuos – atmeta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi CPK 176–185 straipsniais, kuriuose reglamentuotos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas sprendime nurodė, kad jis nesivadovauja liudytojų S. J., A.

M., E. R., P. K., J. K. parodymais, nes minėti liudytojai nežino apie ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų tikslias ribas, teismas vadovavosi liudytojo P. J. parodymais, iš kurio atsakovė įsigijo žemės sklypus, nes jam kaip buvusiam sklypo savininkui buvo gerai žinomos jo sklypo ribos. Susipažinusi su minėtų liudytojų S. J., A. M., E. R., P. K., J. K. (t.2, b.l. 166-171) kolegija konstatuoja, kad minėti liudytojai nurodė, kad jiems nėra žinomos aplinkybės, susijusios su ginčo šalių sklypo dydžiu ir ribomis, faktiniu naudojimusi, jie teikė parodymus dėl aplinkybių, susijusių su galimumu naudotis prūdu ir priėjimu prie jo.

Todėl teismas pagrįstai Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui Å¡ių liudytojų parodymais nesivadovavo (CPK 178-180). Pažymėtina, kad UAB „Sanora“ parengtas žemės sklypo planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, t.y. sodo generalinį planÄ (t.1, b.l. 126), kur gen. plano kopijoje riba tarp sklypo Nr. 184 ir ieÅ¡kovei priklausančio sklypo Nr. 185 prÅ«do ir sklypo Nr. 189 yra tiesi linija, pirminius privatizavimo planus, sodų bendrijos sklypų iÅ¡dėstymo planus. PrieÅ¡ingai, UAB „Akroinvest“ planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nėra suderintas ir patvirtintas.

Pagal pateiktus įrodymus po atsakovei priklausančių sklypų atliktų kadastrinių matavimų atsakovei priklausančių sklypų plotas nepadidėjo, jis išliko toks pats – 0,1189 ha, nėra įrodymų, kad padidėjo trečiojo asmens I. B. sklypas, sklypų konfigūracija išliko ta pati, remiantis liudytojo P. J. parodymais (t.3, b.l. 23-24) sklypo riba su ieškove visuomet buvo tiesi, jis tik žodžiu leido ieškovei T. naudotis sklypu. Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės žemės sklypo ribos nėra nustatytos neteisingai nėra įrodyta (CPK 178 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos apeliacine tvarka skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui, yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ argumentų, kurie nagrinėti Å¡ioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo nepilnai apmokėtas žyminiu mokesčiu (sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis) (t.3, b.l. 71), todėl Å¡is trÅ«kumas Å¡alintinas apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ apeliantės priteistina 255 Lt žyminio mokesčio valstybei už paduotÄ apeliacinį skundÄ (t.1, b.l. 1, t.2, b.l. 37) (CPK 80 str. 4 d.).Atmetus apeliacinį skundÄ turi bÅ«ti paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant bylÄ apeliacinės teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovė pridėjo jos ir advokato A. N. 2011 m. gegužės 20 d. sudarytÄ atstovavimo sutartį dėl dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme bei 2011 m. gegužės 27 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. LAT 607576, kurie patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 1 200 Lt už dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ Vilniaus apygardos teisme. Atmetusi apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija atsakovės praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies, atsižvelgia į tai, kad byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį Å¡alių bei jų atstovų, todėl Å¡ias iÅ¡laidas mažina iki 800 Lt (CPK 98 str. 2 d.) atsakovei R.

V. iÅ¡ apeliantės priteisiamos 800 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 255 Lt (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt penki litai) žyminio mokesčio valstybei už paduotÄ apeliacinį skundÄ .

Priteisti atsakovei R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teisėjai                                                                  Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                    R.

K.                                                                                    Alma Urbanavičienė                                                                   Â