b1b2af50-de74-4cf5-8ee2-97ea8d362c66 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6011-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01108-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 21 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Z., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas A. Z. posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į teismÄ dėl netinkamų sÄ lygų, nes kameros nepritaikytos neįgaliesiems, dėl to ne kartÄ kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais.

Patvirtina, kad šiai bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo 25 dienas. Nurodė, kad gyvenamosiose kamerose buvo tupiami tualetai, tačiau šiuo metu negali nurodyti, kuriose konkrečiai kamerose. Neprisimena tiksliai, kokie tualetai buvo nurodytose kamerose, tačiau sulaikymo kamerose buvo tupiami tualetai. Negali pasakyti, kuriose kamerose buvo sėdimi tualetai, kadangi buvo laikomas įvairiose kamerose. Jis nėra nė karto buvęs pasivaikščiojimo kiemeliuose. Kiti asmenys, kurie būdavo tose pačiose kamerose kartu su juo, buvo išėję.

Kadangi kiemelis yra 4 aukÅ¡te ant stogo, ten nėra kur atsisėsti, jis dėl savo sveikatos bÅ«klės neturi galimybių eiti pasivaikščioti. Dėl savo sveikatos, dėl apsunkinto judėjimo jis nesugebėtų vaikščioti valandÄ laiko. Jis daugiausia savarankiÅ¡kai gali nueiti tik apie 50 metrų atstumÄ . Jis buvo laikomas pirmo aukÅ¡to kamerose, skunde netiksliai nurodė duomenis. Tik sulaikymo kamera yra rÅ«syje. Nebeprisimena, kokiose kamerose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, gali bÅ«ti, kad kameroje Nr. 12, kurioje buvo dviese, karantino patalpose buvo vienas nuteistasis, kuris rÅ«kė.

Nelabai kas atsižvelgia į praÅ¡ymus nerÅ«kyti, nors pagal reikalavimus negalėtų leisti rÅ«kyti. Dėl to, kad kameroje Nr. 12 buvo laikomas su rÅ«kančiu asmeniu, į Å TI administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė, bet kreipėsi ne kartÄ Å¾odžiu. Ä® jo praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta, motyvuodavo tuo, kad greitai iÅ¡važiuos ir gali pakentėti. Dėl dušų, dėl taksofono aparatų - dėl patirtų nepatogumų - dėl duÅ¡o - ne kartÄ prašė kėdutės, tačiau pareigÅ«nai atsisakydavo jam padėti, kėdutės neduodavo, nurodydavo, kad neneÅ¡ios kėdučių, kad nėra kėdučių, kad pagal pareigas nepriklauso neÅ¡ioti kėdutes.

Prie taksofono aparato taip pat nebuvo sudarytos sÄ lygos atsisėsti, nors matydavo, kad dėl jo sveikatos bÅ«klės iÅ¡stovėti 15 minučių yra sunku. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, jog pareigÅ«nai jam siÅ«lydavo kėdutę, tačiau jis atsisakydavo. Skundo aktualiu laikotarpiu dėl kėdučių į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nesikreipė. Su skundu kreipėsi į Å T administracijÄ , nes nebuvo užregistruotas pas gydytojÄ .

Dėl kameros tvarkymo gali paaiÅ¡kinti, kad 8 val. bÅ«na patikrinimai, tuo laiku turi bÅ«ti paklota lova, sutvarkyta gyvenamoji kamera. Jis dėl savo sveikatos bÅ«klės ne visada sugeba susitvarkyti. Jei kamera bÅ«na netvarkinga, pareigÅ«nai grasina raÅ¡yti tarnybinius praneÅ¡imus. Jis fiziÅ¡kai neįstengdavo susitvarkyti, todėl nuolat sulaukdavo priekaiÅ¡tų, grasinimų iÅ¡ pareigÅ«nų. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 3000 eurų neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas A. Z. skunde (b. l. 2-11) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis yra neįgalus, jam reikalinga pastovi priežiÅ«ra ir slauga. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, dėl to buvo sunkiau iÅ¡taikyti momentus ir ramiai praeiti ar nueiti į tualetÄ .

Negalėjo eiti pavaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, nes negalėjo užlipti laiptais į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , o liftas neįrengtas. Laikino sulaikymo, karantino patalpose ir kai kuriose gyvenamosiose patalpose buvo įrengti tupiami tualetai, o ne sėdimi klozetai, dėl to jam buvo apsunkinta galimybė be įtampos atlikti gamtinius reikalus. DuÅ¡uose, prie taksofonų, kratų kabinose nebuvo kėdučių, kur jis galėtų atsisėsti, todėl jis negalėjo normaliai nusiprausti, leistinÄ laikÄ pakalbėti su artimaisiais telefonu, o tiek laiko iÅ¡stovėti negalėjo, kratų kambaryje be kėdutės negalėjo normaliai nusirengti ir apsirengti.

Kadangi jam nebuvo skirta nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra, jis nesiveždavo bÅ«tiniausių daiktų, drabužių, o kamerose neÅ¡damas valgį, dažnai neiÅ¡laikydavo indų rankose, maistas iÅ¡siliedavo ir jis likdavo alkanas. BÅ«damas vienas kameroje, turėdavo jÄ tvarkyti arba gyventi tarp Å¡iukÅ¡lių. Lovos kamerose buvo nepatogios, todėl jautė fizinį skausmÄ ir bÅ«davo neiÅ¡simiegojęs. Karantino kamerose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais, nors pats yra nerÅ«kantis. Tabako dÅ«mai ateidavo ir iÅ¡ kitų kamerų.

Kamerose nebuvo įrengta vidinio ryÅ¡io sistema iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija jam neleido turėti neįgaliojo vežimėlio, o tai jam sudarytų galimybę lengviau judėti. Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsikirtime (b. l 113-114) pareiÅ¡kėjas plačiau paaiÅ¡kina savo skunde nurodytas aplinkybes.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 99-106) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (nauja redakcija nuo 2018-11-01). Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 60/09-20232 „Dėl A. Z.“, pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2018-10-22 iki 2019-05-12 Å¡iose kamerose: kameroje Nr. 10 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 16,3 iki 8,13 m2, kameroje Nr. 18 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,64 iki 3,71 m2, kameroje Nr. 5 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 12,7 iki 6,35 m2, kameroje Nr. 12 buvo laikomi asmenys 2–4 ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 8,65 iki 4,33 m2.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normÄ , nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .

Tai yra, į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 m2 ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad skaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ pagrįstai visÄ kameros plotÄ dalijo iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016). Matyti, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,71 m2 iki 16,3 m2 gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia teigti, jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.

Be to, EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡skyrimus, 2016 m. spalio 20 d. byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ Â pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui, jog nebÅ«tų pažeidžiami Konvencijos reikalavimai. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad vertinant kalinimÄ kameroje, kurioje kiekvienam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2 erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas A. Z. neskundžia higienos sÄ lygų jo laikymo kamerose (iÅ¡skyrus asmeniui tenkantis kameros plotas ir sanitarinis mazgas), todėl atsakovas dėl minėtų aplinkybių savo atsiliepime nepasisako.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerose Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad kamerų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi klozetai, o tiesiog tupyklos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad kameroje yra sanitarinis mazgas (klozetas-gali būti tupimas, praustuvė) – 1 komplektas. Matyti, kad jokie teisės aktai neįpareigoja, kad privalomai sanitariniuose mazguose turi būti įrengtas sėdimas klozetas.

Be to, teismui pateiktos kamerų nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad visose kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas A. Z. sanitariniuose mazguose įrengti klozetai. Vadinasi, atsakovas, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, matydamas jo negaliÄ , talpino jį į kameras su sėdimais klozetais. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl klozetų nebuvimo kamerose ne tik nepagrįsti jokiais teisės aktais, tačiau ir prieÅ¡tarauja teismui pateiktai medžiagai. Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ .

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019-06-06 pažymoje Nr. 60/09-20680 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28),2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl atmestinos.

Dėl paskirstymo į kameras ir sÄ lygų kamerose pritaikymo neįgaliesiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas laikantis tam tikrų izoliavimo reikalavimų, kartu atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes. Asmenų paskirstymÄ Ä¯ tam tikras kameras reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 1/01-157 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡as. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų <...> neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, <...>. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nenumatyta, kad asmuo, turintis neįgalumÄ , turėtų bÅ«ti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad <...Nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos...> Taigi, kaip nustatyta teisės aktais, įstaigos administracija asmenis paskirstydama į kameras vadovaujasi minėtose teisės nuostatose nustatytais kriterijais, taip pat atsižvelgiant ir į asmens sveikatos bÅ«klę ar kitas asmenines savybes. Todėl atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su asmenų paskirstymu į tam tikras kameras, preziumuojama, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių prieÅ¡ paskiriant jį į tam tikras kameras buvo vertinta ir jo sveikatos bÅ«klė.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad įgyvendinant Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, siekiant kuo palankesnių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui A. Z., buvo sprendžiami įvairÅ«s variantai ir ieÅ¡komos iÅ¡eitys iÅ¡ susiklosčiusių situacijų. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, jis ne tik buvo kalinamas kamerose, kur sanitariniuose mazguose įrengti sėdimi klozetai, bet ir visos kameros buvo pirmame aukÅ¡te (pažymėjo, kad pirmame aukÅ¡te yra kameros Nr. 1- Nr. 36).

Pažymėjo, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo A. Z. įstaigoje nėra, todėl nėra galimybės patekti ir jo Asmens sveikatos istorijos. Tačiau jau teisme iÅ¡nagrinėtose bylos (Nr. I-3985-362/2019, I-1407-289/2019) nustatyta, kad 2013-01-20 pareiÅ¡kėjas buvo patyręs stuburo traumÄ . Laikotarpiu nuo 2015-02-05 iki 2017-03-31 A. Z. nustatyti 85 procentai netekto darbingumo, laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2019-10-29 nustatyta 75 procentai netekto darbingumo bei nustatytas specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjas keletÄ kartų skundėsi galvos, nugaros skausmais. VaikÅ¡to ramentų pagalba ir tokiu bÅ«du nueina reikiamus atstumus. Bylose konstatuota, kad pagalbos jam nereikia. BÅ«tent Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja skunde pateiktai informacijai, kurioje jis nurodo, kad niekas jam nepadeda (paneÅ¡ti daiktus, nueiti pasivaikščioti, ir t.t.), dėl to tai jam sukelia papildomus nepatogumus ir sunkumus. Å iaulių tardymo izoliatorius pažymi, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 specialÅ«s reikalavimai įkalinimo įstaigoms įrengiant gyvenamÄ sias patalpas, jas pritaikant neįgaliųjų poreikiams, nenumatyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik šie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tas pats numatyta ir Lietuvos higienos normoje HN135:2015. Tiek paminėtose taisyklėse, tiek Higienos normoje nėra numatytas specialus gyvenamųjų kamerų (pasivaikščiojimo kiemelių, dušų, taksofono kabinų) įrengimas, pritaikant jas neįgaliųjų poreikiams, tačiau pareigūnai, žinodami tam tikrų suimtųjų (nuteistųjų) sveikatos problemas – šiuo atveju A.

Z., visuomet pasiÅ«lydavo iÅ¡eitis iÅ¡ susiklosčiusios situacijos (kėdutę prie taksofono bÅ«delės ar duÅ¡o kabinose). Dėl sÄ lygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Å TI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01), 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal Instrukcijos 153.1 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas.

Po to suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ Å¡ių kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras. Kartu pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ , kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Be to, atkreipė dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN134:2015 11.1 punktÄ , gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktÄ ,  laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos.

Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 60/09-20232 matyti, kad pareiÅ¡kėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas vos keletÄ kartų, laikymas Å¡iose kamerose buvo trumpalaikis (to neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas), kas jam tikrai negalėjo sukelti negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Be to, pažymėtina, kad laiko tarpai tarp pareiÅ¡kėjo laikymo trumpalaikio laikymo kamerose yra pakankamai dideli, kas vėl gi, neleido sukelti jam neigiamų pasekmių.

Vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-2019 m. higienos-dezinfekcijos planu, laikino sulaikymo kamerų Å¡varos užtikrinimu rÅ«pinasi Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio bÅ«ryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vienÄ kartÄ per dienÄ , esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas - vienÄ kartÄ per mėnesį, esant poreikiui – dažniau. Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 60/09-20232 matyti, kad pareiÅ¡kėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas vos keletÄ kartų, laikymas Å¡iose kamerose buvo trumpalaikis, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Pažymi ir tai, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t. y. nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę). Papildomai pažymi, kad minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumÄ .

Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymoje Nr. 62/08-8 užfiksuota, kad laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos bei grotos. Be to, pažymi, kad priėmimo-paskirstymo (trumpalaikio laikymo) patalpose rūkyti griežtai draudžiama (tai įrodo pavyzdinė nuotrauka). Ant kiekvienų durų yra užrašas, draudžiantis rūkyti.

Nustačius, kad minėtose kamerose yra rūkoma, pareigūnai surašo tarnybinius pranešimus. Informuoja, kad bylai aktualiu laikotarpiu, kai trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo surašytas nė vienas tarnybinis pranešimas dėl rūkymo tose kamerose. Pareiškėjas taip pat nepateikė nė vieno skundo dėl aplinkybių, susijusių su rūkymu trumpalaikio laikymo kamerose (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-06-04 pažyma Nr. 61/04-1481). Iš to seka, kad laikino sulaikymo patalpose pareiškėjo laikymas buvo periodiškas, ne pastovus, be to, laikymas buvo trumpalaikis, kas tikrai negalėjo pareiškėjui sukelti skunde minimų sveikatos sutrikimų.

PareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes yra abstrakčios, netikslios ir nepagrįstos objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl Å¡ių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, kuriame numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems (2 val.), ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ ). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pažymi, kad pareiškėjas A.

Z. nesiskundžia, kad jam bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo suteikta teisė į pasivaikščiojimÄ , jis tik reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad jis tokia tiese (dėl savo neįgalumo) negalėjo pasinaudoti. Teismui pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-17 pažyma Nr. 60/09-22077, iÅ¡ kurios matyti pasivaikščiojimo teisės įgyvendinimas A. Z.. Tai yra, matyti, kad pasivaikščiojimo teisė pareiÅ¡kėjui bÅ«davo suteikiama visuomet. Tačiau ne visuomet, prieÅ¡ingai, nei savo skunde teismui pareiÅ¡kėjas teigia, jis ja pasinaudodavo, Vadinasi, jis puikiai galėdavo savo pastangomis nueiti iki pasivaikščiojimo kiemelių.

Tomis dienomis, kai pareiÅ¡kėjas A. Z. atsisakydavo pasinaudoti teise pasivaikščioti, jis tai darydavo savo noru, o ne dėl to, kad jam nebÅ«davo sudarytos tokios galimybės. PareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, nes paneigti teismui pateikta medžiaga. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo A. Z. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-04 pažyma Nr. 60/09-20232 „Dėl A. Z.“ (b. l. 39), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-10-22 iki 2019-05-13 (25 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 25 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 25 dienÄ pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį ir kartu su pareiÅ¡kėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 10,44 m2) teko nuo 5,22 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 14,44 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,71 m2) teko nuo 3,54 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 5 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 10,79 m2) teko nuo 5,40 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 10,79 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,64 m2) teko nuo 3,91 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 7,82 m2 (kameroje 2 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 54–57) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (b. l. 81-88, 94-97). Teismas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 60/09-20232 „Dėl A.

Z.“ (b. l.

39) matyti, kad su pareiÅ¡kėju buvo penki asmenys vienÄ kartÄ â€“ kameroje Nr. 18 (2018-12-10 dalį dienos), o kartu su pareiÅ¡kėju keturi asmenys yra buvę du kartus: kameroje Nr. 18 (2018-12-10 dalį dienos) ir kameroje Nr. 12 (2019-05-06 dalį dienos). Daugiau gyvenamosiose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo vienas arba su dar vienu asmeniu. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad kamerose buvo apgyvendinta daugiau asmenų, nei leidžia gyvenamojo ploto norma, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo pirmojo aukÅ¡to kamerose PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo kalinamas rÅ«syje ir antrame aukÅ¡te, nors buvo privalu jį laikyti pirmame aukÅ¡te.

Šį argumentÄ paneigė posėdžio metu pats pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad jis buvo laikomas pirmo aukÅ¡to kamerose, skunde netiksliai nurodė duomenis. Taip pat nurodytÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ paneigia Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-04 pažyma Nr. 60/09-20232 „Dėl A. Z.“ (b. l. 39), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 10, 18, 5, 12, kurios yra pirmame aukÅ¡te. IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pirmame aukÅ¡te yra kameros Nr. 1 – Nr.

36. Taigi, pareiÅ¡kėjui atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, jo paskyrimas į kameras buvo vykdomas, įvertinus jo sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes, atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1/01-157 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o nuostatas. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Skunde pareiÅ¡kėjas nepasisakė dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų gyvenamosiose kamerose bylai aktualiu laikotarpiu, todėl teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo apibrėžtų skundo ribų, neanalizuoja gyvenamųjų kamerų atitikmens Lietuvos higienos normai HN 134:2015. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad duÅ¡uose, prie taksofonų, kratų kabinose nebuvo kėdučių, kur jis galėtų atsisėsti, todėl jis negalėjo normaliai nusiprausti, leistinÄ laikÄ pakalbėti su artimaisiais telefonu, o tiek laiko iÅ¡stovėti negalėjo, kratų kambaryje be kėdutės negalėjo normaliai nusirengti ir apsirengti, vertintini kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, žinodami pareiÅ¡kėjo sveikatos problemas, visuomet pasiÅ«lydavo iÅ¡eitis iÅ¡ susiklosčiusių situacijų, taip pat ir kėdutę prie taksofono ar duÅ¡o kabinose.

Juo labiau, dėl posėdžio metu ir skunde iÅ¡sakytų nepatogumų pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė ir neinformavo administracijos, jog jam sudaromos jo nurodytos kliÅ«tys. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis nesiveždavo bÅ«tiniausių daiktų, drabužių, kadangi jam nebuvo skirta nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra, kamerose neÅ¡damas valgį, dažnai neiÅ¡laikydavo indų rankose, maistas iÅ¡siliedavo ir jis likdavo alkanas, bÅ«damas vienas kameroje, turėdavo jÄ tvarkyti arba gyventi tarp Å¡iukÅ¡lių, lovos kamerose buvo nepatogios, todėl jautė fizinį skausmÄ ir bÅ«davo neiÅ¡simiegojęs ir kt., atmestini kaip nepagrįsti, nes yra subjektyvÅ«s, neparemti jokiais objektyviais įrodymais.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl minėtų nepatogumų ir, jo nuomone, sudarytų kliūčių, nesikreipė. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo įrengta vidinio ryšio sistema išsikviesti pareigūnus. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-06 pažymoje Nr. 60/09-20680 (b. l.

40) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vidinio ryÅ¡io sistemos iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas skunde nurodė, kad kai kuriose gyvenamosiose patalpose buvo įrengti tupiami tualetai, o ne sėdimi klozetai, dėl to jam buvo apsunkinta galimybė be įtampos atlikti gamtinius reikalus. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose buvo tupiami tualetai, tačiau šiuo metu negali nurodyti, kuriose konkrečiai kamerose. Neprisimena tiksliai, kokie tualetai buvo nurodytose kamerose, kadangi buvo laikomas įvairiose kamerose Iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 84, 88, 94, 95, 97) matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, sanitariniame mazge įrengti sėdimi klozetai, o ne kaip teigia pareiškėjas, tupiami tualetai.

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (b. l. 81-88, 94-97) matyti, kad veikiantys sanitariniai mazgai atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, kurių aukÅ¡tis nuo 1,80 m. iki 2,26 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . Tai patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateikta pažyma (b. l. 52-53). HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktos aukščiau paminėtos pažymos, kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (b. l. 81-88, 94-97) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiÅ¡kėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Dėl pareiÅ¡kėjo išėjimo į pasivaikščiojimo kiemelius PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalėjo eiti pavaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, nes negalėjo užlipti laiptais į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , o liftas neįrengtas.

Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nėra nė karto buvęs pasivaikščiojimo kiemeliuose. Kiti asmenys, kurie bÅ«davo tose pačiose kamerose kartu su juo, buvo išėję. Kadangi kiemelis yra 4 aukÅ¡te ant stogo, ten nėra kur atsisėsti, jis dėl savo sveikatos bÅ«klės neturi galimybių eiti pasivaikščioti. Dėl savo sveikatos, dėl apsunkinto judėjimo jis nesugebėtų vaikščioti valandÄ laiko. Jis daugiausia savarankiÅ¡kai gali nueiti tik apie 50 metrų atstumÄ .

Pagal 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvarkos 1.1 punktÄ , suimtiesiems ir areÅ¡to bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien, pagal 1.2 punktÄ â€“ nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ â€“ du pasivaikščiojimai, kurių bendra trukmė – ne mažesnė kaip trys valandos, pagal 1.3 punktÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsniuose nustatyta tvarka (b. l. 79).

Atsakovo atstovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo nurodytus argumentus, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-17 pažymos Nr. 60/09-22077 „Dėl A. Z.“ (b. l.

41) matyti, kad pareiškėjas ėjo pasivaikščioti: 2018-12-13 (buvo laikomas vienas asmuo, ėjo pasivaikščioti 1 asmuo), 2018-12-12 (buvo laikomas vienas asmuo, ėjo pasivaikščioti 1 asmuo), 2018-12-11 (buvo laikomi 2 asmenys, ėjo pasivaikščioti 2 asmenys), 2019-01-09 (buvo laikomi 2 asmenys, ėjo pasivaikščioti 1 asmuo), tai patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius apskaitos žurnalų išrašai (b. l. 43-46, 47-48). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 60/09-20232 „Dėl A. Z.“ (b. l.

42) matyti, kad pareiÅ¡kėjas tomis dienomis, kai neidavo pasivaikščioti, ne dėl to, kad jam nebuvo sudarytos tokios galimybės, o pats tokios teisės atsisakydavo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas, dėl, jo nuomone, negalėjimo iÅ¡eiti į pasivaikščiojimo kiemelius į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių raÅ¡tu nesikreipė ir, jo nuomone, apie susidariusiÄ situacijÄ administracijos vadovo neinformavo.

Dėl sÄ lygų priėmimo – paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad sulaikymo kamerose buvo tupiami tualetai, nurodytose patalpose asmenys rÅ«kė, o skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikino sulaikymo, karantino kamerose buvo įrengti tupiami tualetai, o ne sėdimi klozetai, dėl to jam buvo apsunkinta galimybė be įtampos atlikti gamtinius reikalus bei tose patalpose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais, nors pats yra nerÅ«kantis. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 (TAR, 2017, Nr. 2017-19752), Kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrÄ sias nuostatas, suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktų daiktų (151 p.), suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (153 p. ), o suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (153.1. p.).

Taigi, asmens apžiūra yra privaloma ir nurodyto teisės akto nuostatas atsakovės atstovo pareigūnai privalo vykdyti, nori to pareiškėjas, ar ne. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).

Å i higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areÅ¡tinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „SÄ vokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.

LSP (TLK) nėra gyvenamosios patalpos). Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas.

Po to suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ Å¡ių kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Pažymi, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras. Kartu pažymi, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 60/09-20232 „Dėl A.

Z.“ (b. l.

39) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu TLK-4 buvo 5 kartus. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 58-61) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kameros – sienų, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas, tai patvirtina atsakovės atstovo pateiktos šių patalpų fotonuotraukos (b. l. 89-93).

Minėtos patalpos valomos pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. (b. l. 62-69) vienÄ kartÄ per dienÄ , esant poreikiui – dažniau. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus. Taigi, paminėtose patalpose įrengti san. mazgų atitvarai, kad ir minimaliai, užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ , tačiau tupiamas tualetas (b. l. 92-93) galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui taip tikrus nepatogumus jais naudojantis.

Tačiau, kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas tokiose patalpose buvo 5 kartus trumpus laiko tarpus. Kad pareiškėjas būtų galėjęs, pareiškėjui prašant, pasinaudoti kitoje patalpoje esančiu sėdimu klozetu, atsakovės atstovas atsiliepime nenurodė. Pareiškėjo argumentas dėl rūkymo minėtose patalpose atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l.

98) matyti, kad laikino laikymo kameroje rūkyti draudžiama. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nustačius, jog minėtose kamerose yra rūkoma, pareigūnai surašo tarnybinius pranešimus. Informavo, kad bylai aktualiu laikotarpiu, kai trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo surašytas nė vienas tarnybinis pranešimas dėl rūkymo tose kamerose. Taip pat pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui neteikė skundo, kad minėtose patalpose yra rūkoma.

Dėl rÅ«kančių asmenų kamerose PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 12 buvo laikomas su rÅ«kančiu asmeniu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 I skyriaus Bendrosios nuostatos 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.).

IÅ¡ byloje esančios Asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos (b. l.

70) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesutiko bÅ«ti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Tačiau nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nurodydamas, jog yra laikomas su rÅ«kančiu asmeniu, ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus. PareiÅ¡kėjas prie skundo pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymÄ (b. l. 12), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2017-04-01 iki 2019-10-29 nustatytas 75 procentų netektas darbingumas. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ (b. l. 13), pareiÅ¡kėjui nustatytas nuo 2017-10-30 iki 2019-10-29 specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

23) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nurodė nusiskundimus, traumas, operacijas. PareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi vienÄ kartÄ dėl galvos skausmo bei buvo atėjęs pasisverti. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. birželio 4 d. pažymos Nr. 61/04-1481 (b. l.

49) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-10-21 iki 2019-05-20 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su skundu dėl medikų darbo (b. l. 50-51). Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Visas 25 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 25 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant priėmimo-paskirstymo, kratų patalpose tupiamo tualeto įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kitos skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo gana neilgÄ laiko tarpÄ (25 dienas, tačiau ne iÅ¡tisai, o epizodiÅ¡kai po keletÄ dienų, t. y. 2018 m. spalio mėn. – 3 dienas, 2018 m. gruodžio mėn. – 8 dienas, 2019 m. sausio mėn. – 6 dienas, 2019 m. gegužės mėn. – 8 dienas), todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad A. Z. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai nuo 2018-10-22 iki 2019-05-13 buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo A. Z. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė