b1b064e0-e036-4c6a-bf3a-751e3c53c6a7 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-221-336/2015,                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31779-2015-8                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                            1.2.4.8.1; 2.1.10.1; 2.9.12;(S)                                                                                                                        KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                      N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2015 m. gruodžio 7 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė ,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,dalyvaujant prokurorui Ingai Balkūnei,nukentėjusiam R.

M.,ekspertui Jurgiui Sakalui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 2012-07-17 pagal BK 189 str. 1 d., 189 str. 2 d.-BK 63 str. tvarka 1 m. laisvės atėmimu; 2012-08-31 paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN atlikęs bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., n u s t a t ė :Kaltinamasis A.

A. 2015-06-06 apie 09.25 val., prie MantviliÅ¡kio užtvankos, esančios Pilionių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., netoli A. A. privačios valdos, konflikto metu nukentėjusiajam R. M. tyčia sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. A. kaltu padaręs nusikaltimÄ prisipažino visiÅ¡kai ir parodė,2015-06-06 ryte su buvusia sutuoktine, gyvena kartu, turėjo važiuoti į KaunÄ , į Å¡unų parodÄ . Nakvojo A. A. sodyboje, esančioje Naujakaimio k., o konfliktas įvyko Pilionių k., 2-3 km atstumu nuo įvykio vietos.

Apie 7.30 - 8 val. iÅ¡girdo kieme lojant Å¡unis. Išėjęs į kiemÄ pamatė automobilį ir juo atvažiavęs žmogus pasakė, jų teritorijoje, t. y. A. A. privačioje valdoje, kur yra 3 ha žemės ir yra nupirktas paukÅ¡tynas, stovi maÅ¡inos ir jis matė kaip iÅ¡ tamsesnės maÅ¡inos iÅ¡lipęs žmogus iÅ¡traukė ženklÄ , kuris žymėjo privačiÄ valdÄ , ženklÄ judino. Padavęs popieriaus lapelį su užraÅ¡ytu automobilio valstybiniu numeriu, tas žmogus iÅ¡važiavo.

Netrukus jis su A. A., susikrovę į parodÄ Å¡unis, važiavo pažiÅ«rėti kur yra iÅ¡rautas ženklas. Privažiavę prie užtvankos, kur yra jų iÅ¡pirkta privati valda, ženklai su užraÅ¡ais privati valda buvo neiÅ¡traukti. Po to nuvažiavo prie fermų, kur pastebėjo, kad prieÅ¡ įvažiavimÄ Å¾enklo nebėra. A. A. paprašė privažiuoti prie stovinčių automobilių, sakė, kad nufotografuos valstybinius numerius. Privažiavo su automobiliu prie dviejų stovinčių automobilių, a/m stovėjo Å¡alia pastato.

A. pasakė jam, kad nueitų papraÅ¡yti, kad atvažiavusieji patrauktų automobilius, o ji liko nufotografuoti automobilių valstybinių numerių. Neskubėdamas nuėjo link tvenkinio. Priėjęs prie kraÅ¡to tvenkinio pamatė su meÅ¡kere stambaus sudėjimo vaikinÄ . Pasakė jam, jog jie privačioje valdoje pastatė savo automobilius, paprašė juos patraukti. Stambaus sudėjimo vyras pasakė, kad jie jau baigia žvejybÄ , tuoj susirinks meÅ¡keres ir automobilius patrauks. IÅ¡ pradžių kito jaunuolio nematė, kai jau ėjo atgal, paėjęs kelis žingsnius, pamatė kitÄ jaunuolį- nukentėjusį.

Jis pradėjo aiškinti, kad niekas jam netrukdys žvejoti, kur jis nori ten žvejos. Jis atsakė, kad jis gali žvejoti ten, kur norįs, tačiau jo lieptu nesinaudos, nes jis privatus, ir automobilio toje vietoje nelaikys, pasakė, kad automobilį pasistatytų ant kelio. Tuomet nukentėjęs pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Jam pasakė, kad patylėtų, nes gaus į ausį ir po truputį ėjo link automobilių. Nukentėjęs pirmas ėjo nuo tvenkinio, iš paskos jam kitas stambesnio sudėjimo vaikinas.

Jam einant nukentėjęs pradėjo aiÅ¡kinti, kad jam visokie kaimiečiai neaiÅ¡kins kur jam statyti automobilį, nes jokių ženklų nėra. Nukentėjusiam pavartojus žodį „gaidys“, jis įsižeidė, stabtelėjo, atsisukęs į jį klausė kodėl jis mėtosi tokiais žodžiais. Kelis žingsnius paėjęs link nukentėjusio, kuris rankose nešėsi kibiriukÄ ir meÅ¡keres, nukentėjęs numetė kibiriukÄ ir meÅ¡keres, norėjo suduoti jam smÅ«gį į veidÄ , tačiau nepataikė, nes atsitraukė.

Tuomet abu susikibo už marÅ¡kinėlių. Nukentėjęs jam truputį timptelėjo už marÅ¡kinėlių, kurie sutreÅ¡kėjo, tuomet jis paėmė jam už rankų, jas laikė, kad nesuplėšytų marÅ¡kinėlių. Prašė nukentėjusio paleisti marÅ¡kinius, nes kitaip tikrai suduos smÅ«gius. Nukentėjęs marÅ¡kinių nepaleido, tuomet jis atsisuko į jo draugÄ , stovintį Å¡alia, kuris prašė baigti tampytis, liepė nukentėjusiam paleisti jį. Tuo momentu nukentėjęs spyrė jam į pilvo ertmę.

Kadangi buvo susikibę, jis pasitraukė į Å¡onÄ , todėl nepataikė. AntrÄ kartÄ spyrė, pataikė į apendicito vietÄ . Tuomet jis nukentėjusį truputį atstÅ«mė ir pripažįsta jog deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį į žandÄ , kad jį paleistų, jo nuomone smÅ«gis buvo labai nestiprus. Nukentėjęs jį paleido, tačiau pasiėmė telefonÄ ir grasino, kad jam dabar bus viskas, grasino susidorojimu, ruošėsi kažkam skambinti. Pamatęs, kad nukentėjęs jį vėl puola, eidamas pamatė plytÄ .

Pamanė, kad nukentėjęs už iÅ¡trauktÄ Å¾enklÄ jam tikrai žalos neatlygins, todėl nutarė iÅ¡daužti plyta jo automobilio stiklÄ , kad jam irgi bÅ«tų padaryta žala. Paėmęs plytÄ , atsisuko į jo draugÄ ir klausė su kuria iÅ¡ maÅ¡inų jis atvažiavo. Pastarasis linktelėjo parodydamas, kad tai jo automobilis, tuomet jis plytÄ metė į nukentėjusio automobilio stiklÄ . Pamatęs kad nukentėjęs skambina policijai, jis nukentėjusiam pasakė savo vardÄ , pavardę. Kadangi vėlavo į tarptautinę parodÄ , kuri vyko Kaune, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, nesulaukę policijos.

Važiuojant sugyventinė paskambino įgaliotiniui, pranešė apie įvykį. Nurodė, kad pirmas konfliktÄ pradėjo nukentėjęs. Kai jie atvažiavo, jaunuoliai buvo prie tvenkinio kur žvejojo. BÅ«dami prie tvenkinio jie jų privačios nuosavybės nepažeidė, nes prie tvenkinio yra apsauginė zona. Jie pažeidė tik tai, kad savo automobilius pastatė jų privačioje teritorijoje. Teritorija nėra aptverta, tačiau buvo pastatyti ženklai su užraÅ¡u privati teritorija. Å ioje teritorijoje stovi apgriuvę pastatai, kurie priklauso buvusiai sutuoktiniai.

Nurodė, kad jis atlygino nukentėjusiam žalÄ 160 Eur, abu susitaikė, paspaudė vienas kitam rankas. Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltė padarius minėtÄ nusikaltimÄ pilnai įrodyta byloje iÅ¡analizuotais įrodymais.           Nukentėjęs R. M. parodė, kad 2015-06-06, ryte apie 4 val. atvažiavo pirmas į taip vadinamÄ privačiÄ teritorijÄ Å¾vejoti. Jokių ženklų, kad tai privati valda, nebuvo. Teritorija neaptverta. Ä®važiavo į teritorijÄ , kur buvo keliukas ir asfaltuota aikÅ¡telė, kad automobilio „Peugeot 406“ nepalikti ant kelio.

Jam iÅ¡ paskos atvažiavo savo automobiliu jo giminaitis E. Z.. Palikę automobilius nuėjo per griuvėsius žvejoti į apačiÄ prie tvenkinio, kuris yra apie 100 m atstumu nuo paliktų automobilių. Baigiant žvejoti, jau vyniojosi meÅ¡keres, apie 9 val. už nugaros, nes buvo atsisukę į tvenkinį, iÅ¡girdo keiksmažodžius su reikalavimu patraukti maÅ¡inas. Giminaitis pasakė, kad jie jau iÅ¡važiuoja. Kaltinamasis pareikalavo staigiai patrauki maÅ¡inas, pasakė, jog gausit į dantis. Jis atsisukęs į kaltinamÄ jį pasakė, kad negÄ sdintų.

Kaltinamasis tuo metu stovėjo ant Å¡laito, kuris yra gal 3 m aukščio. Pasiėmę daiktus jie lipo į Å¡laitÄ . Jis lipo pirmas, Å¡vogeris jam iÅ¡ paskos. Kai jis tik užlipo pirmas, kaltinamasis jį ir griebė už krÅ«tinės, už drabužių, ta vieta yra gal 5 m atstumu nuo tvenkinio. Tuomet jis iÅ¡ rankų paleido visus daiktus, kuriuos nešėsi ir suėmė kaltinamÄ jį už krÅ«tinės, už marÅ¡kinėlių. Kaltinamasis pradėjo grasinti, ar tu žinai kas tau bus už tuos marÅ¡kinėlius.

E. Z. tuo metu pradėjo raminti, prašė pabaigti. Tuo metu kaltinamojo žmona buvo prie automobilių, su telefonu ir fotografavo maÅ¡inas. Kaltinamasis kažkÄ suriko, jie stovėjo Å¡onu, ir tuo metu iÅ¡ karto gavo smÅ«gį kumščiu į smilkinį. SmÅ«gis į smilkinį buvo stiprus, toje vietoje buvo guzas, iÅ¡tynę, jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Nuo smÅ«gio jam pradėjo spengti ausyse, todėl jis spyrė kaltinamajam atgal. Tikriausiai jam pataikė, kadangi kaltinamasis pradėjo bėgti link maÅ¡inos.

Kaltinamasis suprato, kad jis ginasi, todėl nebeliko jam kÄ daugiau daryti. Kaltinamasis pradėjo bėgti pirmas link maÅ¡inų, grasino iÅ¡daužyti automobilio langus. Jis iÅ¡sitraukė telefonÄ , kad paskambinti policijai, tačiau pamanė, kad tik susistumdė, todėl nutarė policijai neskambint. Kaltinamasis bėgo link maÅ¡inų, pribėgęs prie maÅ¡inos, pagriebęs plytÄ , jÄ trenkė į priekinį automobilio stiklÄ . Pribėgęs prie antros maÅ¡inos irgi norėjo trenkti, bet Å¡vogerio klausė kuri tavo maÅ¡ina.

Å vogeris pradėjo rėkti, kad jis baigtų, nes tai jo automobilis. Kaltinamasis pradėjo juos kaltinti, kad jie vagia plytas. Tuomet jis iÅ¡sitraukė telefonÄ ir paskambino policijai. Tai iÅ¡girdęs kaltinamasis pasakė, kad kÄ tu dar policijai skambini, tuoj aÅ¡ tau padarysiu ir nulėkė link savo maÅ¡inos. Netrukus pastebėjo, jog atbėga link jų Å¡uo beveik metro aukščio. KÄ kaltinamasis sakė Å¡uniui jis negirdėjo, nes tuo metu kalbėjosi su policija. Tuomet jis užšoko ant savo automobilio stogo.

Nurodė, kad kaltinamasis jam atlygino 160 Eur žalÄ , jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Sutinka su juo susitaikyti, jam atleidžia. Jeigu kaltinamojo veika bÅ«tų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus LR BK straipsnius, sutinka, kad byla jo atžvilgiu bÅ«tų nutraukta.         Liudytoja N. S., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK KPS tyrėja parodė, kad 2015-06-06 dirbo operatyvinėje grupėje. Tikslių įvykio aplinkybių negali pasakyti, nes yra praėję daug laiko. Nurodė, kad buvo nuvykę į įvykio vietÄ prie MantviliÅ¡kio užtvankos, Å¡alia apleistų pastatų.

Kiek pamena, atvykus į įvykio vietÄ rado du automobilius. Buvo nukentėjęs ir dar keli asmenys, kiek jų tiksliai buvo dabar negali pasakyti. Buvę asmenys paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, jie buvo apklausti, apžiÅ«rėta įvykio vieta. Nurodė, kad teritorija neaptverta, tai yra laukas, nenaudojamas griaunamas ar beveik sugriuvęs fermos pastatas, keliukas iÅ¡mindytas žole, vedantis link upelio. Arti jokių gyvenamųjų pastatų nėra. Ä®vykio vietoje matė du asmenis. Nepamena, ar nukentėjęs jai sakė, kad jam buvo suduota į veidÄ , ar matėsi kokios žymės nukentėjusio veide, nepamena.

Nurodė, kad vieno automobilio stiklas buvo sugadintas, iÅ¡daužtas. Ar buvo kas nors padaryta kitam automobiliui nepamena. Liudytoja A. A., parodė, kad kaltinamasis buvęs sutuoktinis, Å¡iuo metu yra sugyventiniai. Nurodė, kad 2015-06-06 turėjo važiuoti į Kaune vykstančiÄ Å¡unų parodÄ , paprašė A., kad jai padėtų nuvykti į parodÄ . TÄ dienÄ nakvojo jos namuose. Pradėjus ryte loti Å¡unims vyras nuėjo pažiÅ«rėti kas atėjo, grįžęs pasakė, kad kažkas tampo jos riboženklius.

Tai jam pasakė kažkoks atvažiavęs žmogus. Važiavo žiÅ«rėti kas tÄ so jos privačios valdos riboženklius ir ženklus. Nurodė, kad jai priklausanti teritorija yra 3 ha dydžio. Ä® įvykio vietÄ atvyko po 9 valandos. IÅ¡ tolo matė, kad jos privačioje valdoje, prie pat fermos pastato, stovi dvi maÅ¡inos, nėra ženklo. Privažiavus ji pasakė A., kad nueitų pažiÅ«rėti kas ten yra ir pasakytų, kad patrauktų maÅ¡inas. Norėjo, kad tas maÅ¡inas patrauktų, nes tai yra jos privati valda, kurioje yra pastatai, o ne Å¡iaip laukas.

Nurodė, kad nusipirkus pastatus, išsikvietė matininkus, kurie pažymėjo, įkalė kuolus, riboženklius, nuo kur iki kur yra jos valda. Konkrečiai buvo stulpai, tam, kad niekas nevažiuotų, neneštų, nepiltų. Buvo pritvirtinti užrašai – privati valda ir važiuoti griežtai draudžiama. Tokie užrašai buvo prie kiekvieno kampo ir prie įvažiavimo. A. nuėjo prie tvenkinio, o ji savo telefonu nufotografavo abi mašinas. Nuėjęs prie tvenkinio A. šiek tiek nusileido tvenkinio šlaitu, bet jį matė.

Nufotografavusi maÅ¡inas ji ėjo link tvenkinio pusės. Girdėjo kaip A. ramiu balsu pasakė patraukti maÅ¡inas, nebuvo jokių riksmų, jokio pakelto tono. Stambaus sudėjimo vyriÅ¡kis sutiko, sakė, kad jau iÅ¡eina, baigia žvejoti. A. jau buvo paėjęs kelis žingsnius atgal, matė, kad jis grįžta. Netrukus pamatė kitÄ vyriÅ¡kį. PrieÅ¡ jį pamatant pirmiausiai iÅ¡girdo daug keiksmažodžių, vyriÅ¡kis buvo smulkus, mažas. Jis Å¡aukė, kad kiekvienas „gaidys“ ir „kaimietis“ neaiÅ¡kins kur jam statyti maÅ¡inas, buvo vartojami ir kiti necenzÅ«riniai žodžiai.

Jis turėjo rankose kibiriukÄ , meÅ¡keres. Kada pasakė, kad kiekvienas „gaidys“ jam neaiÅ¡kins kur statyti maÅ¡inas, A. sustojo ir jo klausė kÄ jis vadina „gaidžiu“. Kai nukentėjęs keikėsi visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, jos vyras necenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Jis tik koliojosi po to, kai buvo pavadintas „gaidžiu“. Po to nukentėjęs numetė ant žemės kibiriukÄ ir tai kÄ dar turėjo rankose, ir sudavė A. deÅ¡ine ranka į galvÄ , į veido pusę, tačiau nepataikė, nes A. atsilenkė atgal.

Tuomet tas vyrukas griebė A. už atlapų, už naujų marÅ¡kinėlių. A. sugriebė nukentėjusį už rankos riešų, sakė, kad netampytų marÅ¡kinėlių. Viskas vyko labai greitai. Tuomet nukentėjęs spyrė A. tarp kojų. Ji iÅ¡sigando, suprato, kad reikia gelbėtis, kažkÄ daryti ir nubėgusi paleido Å¡unį. Å uo paleistas nubėgo į kitÄ pusę, į žoles, nereagavo. Po to A. greitu žingsniu ėjo link maÅ¡inų. Eidamas pasiėmė pusplytę, jam iÅ¡ paskos ėjo nukentėjęs. Jis toliau kalbėjo, kad jis yra iÅ¡ Å iaulių, sakė, kad kiekvienas „kaimietis“, „gaidys“ neaiÅ¡kins kur statyti automobilius, sakė, kad visus sutvarkys.

A. priėjęs prie maÅ¡inos trenkė į stiklÄ . Stambus vyriÅ¡kis iÅ¡ viso stovėjo toliau, viskÄ stebėjo iÅ¡ Å¡alies ir nieko nedarė, tylėjo. A. pasakė Å¡uniui: „Paimk“, tačiau Å¡uo parodinis, jo veislė Azijos aviganis, jis nesuprato ko iÅ¡ jo norima, Å¡uo net nereagavo, jis vizgino uodegÄ , ausys buvo suglaustos, buvo laimingas, kad gali palakstyti.. Nukentėjęs tuo metu užšoko ant automobilio stogo sakė jog sutvarkys juos. PolicijÄ iÅ¡kvietė nukentėjęs. A. įvykio metu buvo blaivus.

Mano, kad A. pasielgė adekvačiai situacijai, nes kas būtų buvę jeigu ji būtų buvusi viena. Nukentėjęs buvo agresyvus, buvo agresyviai nusiteikęs, jis buvo pasikėlęs ir grasino. Nurodė, kad vienas ženklas su užrašu – privati teritorija, praėjimas, pravažiavimas griežtai draudžiamas, stovėjo prie vieno kampo, kur ribojasi su kitu sklypu. Kitas riboženklis stovėjo prie asfaltuoto keliuko su tokiu pačiu užrašu. Dar vienas ženklas, riboženklis stovėjo arčiau tvenkinio, iš kitos pusės su užrašu – privati valda.

O ketvirtas riboženklis buvo pastatytas prie tvenkinio. Įvažiavimas neapsunkintas, jokių užtvarų nebuvo.            Liudytojas E. Z. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiu yra giminaičiai. Nurodė, kad 2015-06-06 su nukentėjusiu anksti ryte, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo žvejoti prie tvenkinio, esančio prie Mantviliškio užtvankos. Automobilius pasistatė prie pradėtų griauti fermos pastatų, jokių ženklų nebuvo, teritorija neaptverta. Nuo tvenkinio automobiliai buvo pastatyti tolokai, tikslaus atstumo negali pasakyti.

Prie tvenkinio augo aukštos žolės. Žvejojant prie tvenkinio atėjo kaltinamasis, pradėjo keiktis, garsiai šaukė, liepė patraukti automobilius. Jis neprisistatė kas toks yra. Pasakė jam, kad jau baigia žvejoti, automobilius patrauks ir tuoj išvažiuos. Nukentėjęs paklausė kaltinamojo ko jis šaukia, kur norės, jis ten ir žvejos. Susirinkę visus daiktus ėjo link automobilių. Kaltinamasis su nukentėjusiu pradėjo ginčytis. Nukentėjęs sakė: „Kur aš norėsiu, ten žvejosiu, tai ne tavo upelis“.

Tuomet jie susikabino, pirmas puolė A., ir jie abu rankomis už drabužių susikabino ir tampėsi. Po to A. sudavė M. delnu ar kumščiu, tiksliai pasakyti negali į veido sritį, tuomet M. spyrė jam iÅ¡ kelėno. Jis ragino abu ramintis. Tuomet jie vienas nuo kito atsiskyrė ir A. greitu žingsniu nuėjo link maÅ¡inų. Jis susirinko numestus daiktus ir ėjo iÅ¡ paskos link maÅ¡inų važiuoti namo. Kaltinamasis suÅ¡uko kieno tai maÅ¡ina ir paėmęs plytÄ ar akmenį, trenkė juo į automobilio stiklÄ .

Sudaužė M. automobilio stiklÄ . Po to paklausė kieno tai maÅ¡ina, jis atsakė , kad jo automobilis, tuomet A. plytgalį numetė Å¡alin, juo netrenkė į jo automobilį, nes jis su kaltinamuoju nekonfliktavo, o tik juos ramino. Nurodė, kad pirmas konfliktÄ pradėjo A.. Nurodė, kad žymių sužalojimų pas M. nesimatė, buvo truputį paraudęs skruostikaulis. Tokie konfliktai, ir Å¡is įvykis, visada sukelia neigiamas emocijas. Buvo nemalonu, buvo iÅ¡sigandęs dėl paleisto Å¡uns. Nurodė, kad nukentėjęs po įvykio nesakė, kad jam skaudėjo nuo suduoto smÅ«gio.

Nurodė, kad nebuvo grėsminga situacija, kad bÅ«tų reikėję vartoti smurtÄ ar niokoti automobilį. Nei jis, nei nukentėjęs negÄ sdino kaltinamojo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs buvo agresyvÅ«s vienas kito atžvilgiu, jis juos ramino. Nurodė, kad Å¡iaip nukentėjęs nėra agresyvus žmogus.              Liudytojas R. V., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažinojo. Tikslios datos nepamena, galėjo bÅ«ti 2015-06-06, žvejojo prie užtvankos, esančios Pilionių k.

Žvejojant kitoje kranto pusėje girdėjo vyrus, kurie rėkavo, koliojosi, iÅ¡ viso vyrų buvo trys. Kai pradėjo stebėti kas ten vyksta, tai matė, jog koliojosi, ginčijosi tarpusavyje dviese. KÄ jie ten kalbėjo, negali pasakyti. Vienas vyras buvo didesnis, kitas mažesnis. Jų veidų iÅ¡ toli nematė, todėl atpažinti salėje iÅ¡ esančių asmenų negalėtų. Mažesnis vyras pradėjo rėkti, koliotis, kažkÄ turėjo rankoje, numetė ir puolė ant didesnio vyro. Jie apsistumdė, viskas vyko labai greitai.

Matė kaip stambesnis, didesnis vyras palipo į kalnÄ . Daugiau jis įvykio nestebėjo, nes toliau ir negalėjo matyti, kur stambesnis vyras nuėjo. Nurodė, kad nuo besiginčijusių jis buvo apie 300 - 400 m atstumu. Vyrai buvo palipę į kalnÄ , nuo vandens tvenkinio jie stovėjo gal 10 – 50 m atstumu, tiksliai pasakyti negali, bet jie susikibo tikrai ne prie vandens, o palipę į viršų. Mažesnis vyras stovėjo nugara atsisukęs į vandens telkinį, o didesnis vyras stovėjo Å¡onu prieÅ¡ jį.

Jiems taip stovint, iÅ¡girdo rėkiant, koliojantis. Mažesnis vyras kažkÄ turėjo rankoje ir metė bei ėjo link didesnio vyro. Tuomet jie susistumdė ir iÅ¡siskyrė, didesnis vyras nuėjo į kalnÄ . Viskas truko labai trumpai, 10-15 sekundžių. Kaip buvo suduoti smÅ«giai nematė. Nurodė, kad jam tekę pravažiuoti pro įvykio vietÄ matė, kad buvo ženklai su užraÅ¡u „Privati valda“, tačiau ženklų draudžiančių žvejoti nebuvo. Nurodė, kad vyrų konfliktas jam nesukėlė jokių emocijų, jam buvo neįdomu kas ten vyksta.

Nurodė, kad praėjus 10-15 min. po konflikto, prie jo pėsčias atėjo vyras ir klausė, ar matė konfliktÄ . Tuo metu jis buvo prie tilto, sėdėjo prie upės ant betoninės krantinės.              IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G789/15(04) matyti, kad apžiÅ«rėjus R. M. kÅ«ne sužalojimų nėra (b. l. 26, t. 1); bei dėl papildomų duomenų pateikimo specialisto iÅ¡vados Nr. G789/15(04), b.b. 01-1-31779-15, nurodyta kad 2015-06-08 R. M. kÅ«ne nebuvo nustatyta jokių objektyvių sužalojimo žymių, todėl iÅ¡ turimų medicininių duomenų negalima tvirtinti, kad įvykio metu tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 28, t. 1).

             Ekspertas Jurgis Sakalas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina abi iÅ¡vadas. Nurodė, kad nukentėjęs R. M. ekspertiniame skyriuje buvo apžiÅ«rėtas praėjus 2 paroms po konflikto. Nei veide, nei kairiame momenyje, nei ausies kauÅ¡elyje jokių patinimų ar kitų sužalojimo žymių nebuvo nustatyta. Tai rodo, kad jeigu ir buvo suduotas smÅ«gis, tai jis buvo nestiprus ir tokiu atveju fizinio skausmo neturėjo jausti nukentėjęs. Objektyvių duomenų, patvirtinančių kad nukentėjęs jautė fizinį skausmÄ , nėra.

Jeigu bÅ«tų buvęs patinimas, tai jis per dvi dienas nebÅ«tų praėjęs ir toje vietoje turėjo iÅ¡ryÅ¡kėti kraujosruva. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nei patinimo, nei kraujosruvos, tai smÅ«gis, jeigu ir buvo suduotas, tai jis nebuvo stiprus. Objektyviais duomenimis girdėto nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimo negali patvirtinti.              IÅ¡ byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. pateikė pirkimo-pardavimo sutartį ir sklypo planÄ (b.l.89, t.1); iÅ¡ 2012-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties ir pateikto žemės sklypo plano matyti, kad A.

A. nusipirko žemės sklypÄ 3,0824 ha, paÅ¡arų sandėlį ir kitus statinius esančius Kėdainių r. Pilionių k. ( 90-91, 92-93, t.1); IÅ¡ byloje esančios įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pilionių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., prie MantviliÅ¡kio užtvankos. Prie nenaudojamo pastato stovi du automobiliai, vieno jų - „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas suskaldytas, matoma smÅ«gio vieta įdubusi ( b. l. 5-9, t.1 ).IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiojo R.

M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis patvirtino savo duotus parodymus, parodė įvykio vietÄ : kur žvejojo, kur pastatė automobilį, kur susitiko nepažįstamÄ jį, kur jam buvo suduotas smÅ«gis bei iÅ¡daužtas automobilio priekinis stiklas ( b. l. 17-23, t.1 ).IÅ¡ byloje esančio liudytojo E. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas patvirtino savo duotus parodymus, parodė įvykio vietÄ : kur pastatė automobilius, kur žvejojo, kur susitiko nepažįstamÄ jį, kur R.

M. buvo suduotas smÅ«gis bei iÅ¡daužtas automobilio priekinis stiklas ( b. l. 32-37, t.1 ).IÅ¡ byloje esančios praneÅ¡imų registravimo pažymos matyti, kad 2015-06-06 09.34 val. R. M. pranešė, jog vyksta konfliktas tarp jo ir kitų asmenų, kad kiti asmenys iÅ¡daužė jo automobilio langÄ , siundo Å¡unį, sudavė pranešėjui į veidÄ . Asmenys atvykę automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( b. l. 53-56, t.1 ).IÅ¡ byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK 2015-07-03 nutarimo matyti, kad Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, jog A.

A. kreipėsi dėl ženklų „Privati valda“ vagystės. Nenustačius nusikaltimo požymių, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ( b. l. 59-61, t.1 ).IÅ¡ byloje esančių akistatos protokolų tarp R. M. ir A. A. ( b. l. 62-65, t.1 ); tarp R. M. ir A. A. ( b. l. 72-74,t.1 ); tarp E. Z. ir A. A. ( b. l. 77-79, t.1 ); tarp E. Z. ir A. A. ( b. l. 66-69 t.1), visi liko prie savo parodymų.BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.Pagal kasacinio teismo praktikÄ vandalizmas (vandaliÅ¡ki veiksmai) tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas, Bet kokio turto neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, kultÅ«rinę inžinierinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas.

Bei, kad atsakomybė už turto gadinimÄ bei naikinimÄ yra numatyta ir kituose baudžiamojo įstatymo normose ( kasacinė nutartis 2K-513/2010). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011, 2K-198-942/2015).Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Teismas iÅ¡analizavęs įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė nusikaltimÄ â€“ fizinio skausmo sukėlimÄ nukentėjusiam. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d. Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡analizavus įrodymų visumÄ neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais akivaizdžiai vieÅ¡oji tvarka nebuvo pažeista, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis arba tvarka, taip pat kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti visuomeninę rimtį , t.y. teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

A. veikoje nėra bÅ«tinųjų BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių – veikos subjektyviojo požymio – tyčios, ir objektyviojo požymio – pavojingos veikos pa­da­rinių – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis su buvusia sutuoktine atvyko į įvykio vietÄ ir siekė tik iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl A. A. privačioje valdoje pastatytų a/m bei jų valdoje niokojamų riboženklių, todėl Å¡iuo atveju galima konstatuoti kad A.

A. tyčia nebuvo nukreipta į vieÅ¡os rimties sutrikdymÄ , jis buvo vedamas asmeninių motyvų. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ jis neturėjo, nurodė, kad po nukentėjusio pasakyto įžeidžiančio žodžio, jie susikibo už marÅ¡kinėlių, jis nukentėjusį įspėjo, kad jeigu nepaleis marÅ¡kinėlių, suduos smÅ«gį. SmÅ«gį sudavė, kad paleistų. Nukentėjęs taip pat patvirtino, jog jiems susikibus, kaltinamasis jam grasino, „ar tu žinai kas tau bus už tÄ maikę“ ir netrukus gavo smÅ«gį į smilkinį.

Kaltinamojo parodymus patvirtino liudytoja A. A.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti kaltinamojo veiksmai nelaikytini tyčiniais BK 284 str. prasme. BÅ«tinas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymis yra vieÅ¡oji vieta, kurioje padarytas nusi­kal­timas. Tačiau ta aplinkybė, kad veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veikai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Nors nu­si­kaltimo padarymo motyvas neįtakoja padarytos veikos kvalifikavimo, t. y. vieÅ¡osios tvarkos pažei­di­mas gali bÅ«ti padaromas ir asmeniniais mo­ty­vais, tačiau bÅ«tina nustatyti, kad veika padaryta pa­Å¾ei­džiant vieÅ¡Ä jÄ rimtį ar tvarkÄ ir dėl veikos kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo su­trik­dyta vieÅ¡oji tvarka ar visuomenės rimtis (kasacinė nutartis Nr. 2K-5/2014).Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Pilionių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., prie MantviliÅ¡kio užtvankos.

Kaip nurodė liudytoja N. S., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK KPS tyrėja įvykio vieta yra prie Mantviliškio užtvankos, šalia apleistų pastatų. Nurodė, kad teritorija neaptverta, tai yra laukas, nenaudojamas griaunamas ar beveik sugriuvęs fermos pastatas, keliukas išmindytas žole, vedantis link upelio. Arti jokių gyvenamųjų pastatų nėra. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-9, t.1). Taip pat teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusio pats konfliktas kitų pašalinių asmenų viešosios tvarkos ir rimties faktiškai nesutrikdė.

Liudytojas E. Z. parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs buvo agresyvÅ«s vienas kito atžvilgiu, jis juos ramino. Liudytojas R. V. patvirtino, kad konfliktas tęsėsi labai trumpai, keletÄ sekundžių, jam jokių emocijų nesukėlė. Teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, jog dėl kalinamojo elgesio buvo kilusi kokia nors sumaiÅ¡tis, ar nutrauktas žmonių darbas, poilsis ( liudytojas R. V. toliau liko žvejoti). T.y. byloje nenustatyta kad A. A. bÅ«tų turėjęs tikslÄ pažeminti nukentėjusį ar Å¡okiruoti aplinkinius ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kilusio konflikto metu su nukentėjusiu kaltinamasis naudojo smurtÄ nukentėjusio atžvilgiu, t.y. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veido sritį, sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis taip pat pripažino, jog nukentėjusiam sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį. Nors iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados (b. l. 26,28, t.1) ir eksperto paaiÅ¡kinimo teisme nurodyta, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių kad nukentėjęs jautė fizinį skausmÄ , nėra.

Teismas abejoti nukentėjusio parodymais, jog dėl suduoto smÅ«gio jis jautė fizinį skausmÄ , neturi pagrindo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad akivaizdu, jog asmeniui sudavus smÅ«gį kumščiu į veido sritį yra sukeliamas fizinis skausmas, žmogaus galva yra vienas iÅ¡ svarbiausių kÅ«no organų. Fizinio skausmo sukėlimo faktÄ gali nustatyti ir pats teismas remdamasis bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ , nes fakto nustatymas yra teismo kompeten­cija.

Nustatant fizinio skausmo sukėlimÄ kaip pavojingÄ veikÄ , reikia remtis konkretaus nukentėjusiojo suvokimu (subjektyviuoju kriterijumi) ir fizinio poveikio gebė­jimu paveikti vidutinį žmogų (objektyviuoju kriterijumi), atsižvelgiant į konkretaus nukentėjusiojo fizinius duomenis bei kitas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis yra stambaus kÅ«no sudėjimo, kaip nurodė jis pats yra sportavęs, gi nukentėjęs yra smulkaus kÅ«no sudėjimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis naudojo smurtÄ nukentėjusio atžvilgiu iÅ¡ asmeninių motyvų.

Teisiamojo posėdžio metu nėra nustatyta, kad kaltinamasis tyčia siekė sukelti ir savo elgesiu sukėlė įstatyme numatytas pasekmes - sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumÄ , bei  veiksmų pobÅ«dį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektÄ vertinami kaip nusikaltimas prieÅ¡ asmenį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiam dėl asmeninių paskatų, t.y. kilusio tarpusavio konflikto metu suduodamas vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį.

Kaltinamojo nusikalstama veika, t.y. nusikaltimo padarymo metu pagal pasekmes, turi bÅ«ti vertinama tik kaip nusikaltimas prieÅ¡ asmenį, numatytas LR BK 140 str.1 d. IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina kaltinimo dalis plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, sugriebė už rÅ«bų, tampė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusio pareiÅ¡kime (skunde) yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas nukentėjusio praÅ¡ymas, kad kaltinamasis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir bÅ«tų nubaustas (b. l. 3-7, 53-56, t.1), nes baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 str. 1 d. galima tik esant nukentėjusio skundui ( LR BPK 407 str.).

Todėl esant minėtoms aplinkybėms kaltinamojo veika iÅ¡Â LR BK 284 str. 1 d. perkvalifikuotina į LR BK 140 str. 1 d. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis iÅ¡daužė nukentėjusiam R. M. priklausančio a/m „Peugeot 406“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklÄ â€“ teisiamojo posėdžio metu nustatyta vertė 95,28 Eur, turto vertė nevirÅ¡ija 3 MGL (b.l.18, t.2), t.y. žymios žalos nėra padaryta. Žala nukentėjusiam atlyginta visiÅ¡kai. Å i kaltinamojo veika atitiktų ATPK 503 str.

Teisiamojo posėdžio metu, iki baigiamųjų kalbų pabaigos, nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis jam atlygino 160 Eur žalÄ , jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Sutinka su juo susitaikyti, jam atleidžia. Jeigu kaltinamojo veika bÅ«tų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus LR BK straipsnius, sutinka, kad byla jo atžvilgiu bÅ«tų nutraukta (LR BPK 417str. 2 d.), kaltinamasis taip pat nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiu, atlygino žalÄ . Todėl esant minėtoms aplinkybėms, kadangi nukentėjęs R.

M. susitaikė su kaltinamuoju A. A., vadovaujantis LR BPK 416 str. 3 d. ir LR BPK 3str.1 d. 5 p. baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutraukiama. Sutinkamai su LR BPK 103str.,105str. iÅ¡ A. A. priteistina proceso iÅ¡laidos (paÅ¡to) – 6,96 Eur, valstybei. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d;  318str. n u t a r ė : Kaltinamojo A. A. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal LR BK 140 str. 1 d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu, nutraukti ( LR BPK 3 str.1 d. 5 p. ir 416 str. 3 d.)PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iÅ¡ A. A. proceso iÅ¡laidas – 6,96 Eur , valstybei.Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per šį teismÄ . Teisėja                                                                    Audra KriščiÅ«nienė                                                                                    Â