2021-09-15 Nr. AB-18589-3-61-3-01294-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1703-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01294-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 2-ojo skyriaus 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. SD(919.1)-985 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 21R-200(AG-106/04-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 29 d. jis su Tarnyba ir būsimu darbdaviu sudarė trišalę profesinio mokymo sutartį, tačiau per joje nurodytą terminą pareiškėjui nepavyko įsidarbinti. Tarnybai apie tai buvo pranešta. Darbdavys nurodė, kad palauks, kol pareiškėjas išlaikys egzaminus, tačiau egzaminų laikymas užsitęsė ir darbdavys nutraukė sutartį. Apie sutarties nutraukimą pareiškėjas pranešė Tarnybai, kuri nurodė, kad pareiškėjas (pagal išlaikytas kategorijas) vis tiek turi bet kur dirbti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Pareiškėjas atsakovui paaiškino, jog jis turėjo „D“ vairuotojo kategoriją, kuri vėliau buvo atimta, o „C“ ir „CE“ kategorijų egzaminų pareiškėjas neišlaikė. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pasiūlė jam 6 mėnesius dirbti turint „B“ vairuotojo kategoriją.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Kupina“ pagalbiniu darbininku-vairuotoju, dirbo 6 mėnesius. Pareiškėjui pasiteiravus, ar jis įvykdė sutarties sąlygas, Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas pažeidė sutarties sąlygas ir turi atlyginti į jį investuotas lėšas. Pareiškėjo vertinimu, darbdavys pateikė netinkamus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra, VSDFV), todėl atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į LAGK, kuri paliko Tarnybos sprendimą galioti. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos ir LAGK sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad LAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į gautus duomenis, tinkamai įsigilinus į situaciją, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Tarnyba pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog, suėjus Trišalės mokymo sutarties 5.2 papunktyje numatytam terminui, pareiškėjui nenuvykus pas darbdavį ir neįsidarbinus, ji buvo nutraukta. Pareiškėjas nedėjo jokių pastangų, kad minėta sutartis ir sutartiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti ar būtų pratęsti jų įvykdymo terminai, neieškojo naujo darbdavio, taip pat neišlaikė numatytų vairavimo kategorijų egzaminų. Pareiškėjas iki šiol nėra pasiekęs mokymo tikslo – nėra išsilaikęs mokymo programoje numatytų vairavimo kategorijų. Tiek LAGK, tiek Tarnybos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo P. R. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 29 d. sudaryta Trišalė mokymo sutartis Nr. IBR/TMS/1-44 (toliau – ir Sutartis), kuria, be kita ko, darbdavys įsipareigojo įdarbinti įdarbinamąjį (pareiškėją) Sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis (nuo 2017 m. balandžio 3 d.) (Sutarties 5.2 punktas), o pareiškėjas įsipareigojo pabaigęs profesinį mokymą sudaryti su darbdaviu darbo sutartį Sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis (Sutarties 9.3 punktas) ir atlyginti darbo biržai (šiuo metu – Tarnyba) visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu įdarbinamasis neįvykdys arba netinkamai įvykdys Sutarties 9.1–9.4 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) (Sutarties 9.5 punktas).

9. Tarnyba 2020 m. vasario 3 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė 2016 m. liepos 29 d. Sutarties 9.3 punkto reikalavimo – užbaigus profesinį mokymą, sudaryti su darbdaviu darbo sutartį Sutarties 4 punkte nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjui paaiškinta, jog, pagal Sutarties 9.5 punktą, jis privalo atlyginti Tarnybos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu neįvykdė ar netinkamai įvykdė 9.3 punkto reikalavimus be svarbių priežasčių.

10. Pareiškėjas informuotas, kad jo įsiskolinimas Tarnybai už profesinį mokymą yra 2 393,55 Eur (profesinio mokymo paslaugų apmokėjimas – 1 864,05 Eur, profesinio mokymo stipendijos mokėjimas – 510,04 Eur, privalomojo sveikatos patikrinimo apmokėjimas – 19,46 Eur).

11. Tarnyba 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. (7.2) DV_S-18115 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui nurodė Sodros duomenų bazėje esančius duomenis dėl darbo santykių su jo darbdaviu, darbo santykių pradžią ir profesijos kodą.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, pateikė skundą LAGK. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. liepos 29 d. sudarė Sutartį su Tarnyba (Sutarties sudarymo metu – Vilniaus teritorine darbo birža) ir darbdaviu UAB „Cargo race“, pagal kurią pareiškėjas turėjo įsidarbinti UAB „Cargo race“ iki 2017 m. balandžio 3 d. Valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“ pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. užsiregistravo laikyti „C“ kategorijos egzaminą, o 2017 m. kovo 1 d. – „CE“ kategorijos egzaminą, tačiau 2017 m. vasario 22 d. įvyko kriminalinis išpuolis (užfiksuota dokumentuose). Vėliau pareiškėjas užsiregistravo laikyti egzaminus tik 2017 m. gegužės 12 d. Nuvykęs į Tarnybą pareiškėjas nurodė, jog pažeidė Sutartį, tačiau jam buvo nurodyta paskubėti. 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjui nepavyko laikyti egzamino. Vėliau pareiškėjas sužinojo, kad VĮ „Regitra“ skyrė nuobaudą, todėl kitam egzaminui jis galėjo registruotis tik po 6 mėnesių. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 18 d. bandė laikyti „C“ kategorijos egzaminą, bet jo neišlaikė. Darbdavys nutraukė Sutartį. Pareiškėjas išlaikė „D“ kategorijos egzaminą, bet 2018 m. vasario 3 d. jam buvo atimta teisė vairuoti minėtos kategorijos transportą. Pareiškėjui rekomenduota atidirbti „B“ kategorijos vairuotoju bent pusę metų, pareiškėjas tai ir padarė. Nors Tarnybos atstovė telefonu yra nurodžiusi, jog pareiškėjas atidirbo 72 mėn. ir pretenzijų jam nėra, tačiau pareiškėjas gavo nepagrįstą Tarnybos sprendimą, kuriame nurodyta, jog jis yra skolingas ir turi atlyginti lėšas, nes pažeidė Sutartį.

13. LAGK 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. LAGK nustatė, kad 2020 m. sausio 15 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą nurodyti, ar Tarnyba neturi ar neturės pretenzijų pagal Sutartį, o Tarnyba skundžiamu sprendimu jam atsakė, jog pareiškėjas pažeidė Sutarties sąlygas, taip pat paaiškino, jog Tarnyba nefinansavo egzamino išlaidų VĮ „Regitra“. LAGK sprendime konstatavo, kad Tarnyba nurodė apskaičiuotą sumą, kuri buvo išleista pareiškėjo reikmėms pagal Sutartį, bei paaiškino, jog Tarnyba turi pretenzijų – prašo grąžinti paskaičiuotą sumą, šios sumos negrąžinus ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjui atsakyta, kad Tarnyba nefinansavo egzaminų VĮ „Regitra“. Tarnyba išsamiai atsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus, todėl LAGK padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Tarnybos sprendimą.

14. Pareiškėjas skunde LAGK taip pat prašė įpareigoti Tarnybą išduoti pažymą apie įsiskolinimo Tarnybai nebuvimą. Pareiškėjas 2020 m. sausio 15 d. prašyme Tarnybai tokio reikalavimo neformulavo. LAGK nurodė, jog dėl tokios pažymos išdavimo pareiškėjas turėtų kreiptis į Tarnybą. Kadangi tokio kreipimosi jis nebuvo pateikęs, LAGK sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad, neišduodant pareiškėjui pažymos apie įsiskolinimo nebuvimą, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

15. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu, kuriame prašė Tarnybos raštu atsakyti, ar Tarnyba jam turi pretenzijų pagal Sutartį, taip pat atsakyti, kam atiteko pinigai už praktinį vairavimą „CE“ kategorijai gauti VĮ „Regitra“. Skundžiamame Tarnybos sprendime pareiškėjui paaiškinta, kad jis neįvykdė Sutarties sąlygų (dėl to ginčo nėra), taip pat nurodyta, kokią sumą pareiškėjas turi grąžinti Tarnybai dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo, paaiškinta, kad Tarnyba nefinansuoja egzamino išlaidų VĮ „Regitra“. LAGK sprendime nustatyta, kad, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, pareiškėjas galėjo gauti tokią informaciją, o Tarnyba savo sprendime jam pateikė prašomą pateikti informaciją. LAGK konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Tarnybos sprendimą. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Tarnybą išduoti pažymą apie įsiskolinimo Tarnybai nebuvimą LAGK nurodė, jog dėl tokios pažymos išdavimo pareiškėjas turėtų kreiptis į Tarnybą. LAGK pažymėjo, kad pareiškėjas Tarnybai nebuvo pateikęs tokio kreipimosi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, neišduodant pareiškėjui pažymos apie įsiskolinimo nebuvimą, buvo pažeistos jo teisės.

16. Teismas, įvertinęs LAGK sprendimo argumentus, taip pat Tarnybos sprendimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių teisiškai pagrįstų abejonių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus. Teismas nurodė, kad Sutartis nėra nuginčyta, pareiškėjas jos neįvykdė, Tarnyba sprendime pateikė tinkamą informaciją, o LAGK pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti minėtą sprendimą.

17. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 18. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos sprendimą ir, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsti 2016 m. liepos 29 d. Sutarties tarp pareiškėjo ir Tarnybos dalį dėl prisiimtų įsipareigojimų, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, jog jis negalėjo išlaikyti „C“ ir „CE“ kategorijų egzaminų dėl objektyvių aplinkybių, nes egzamino laikymo išvakarėse 2017 d. vasario 22 d buvo sužalotas (sumuštas), patyrė didelę psichologinę traumą dėl patirtų sužalojimų ir ikiteisminio tyrimo veiksmų. Be to, tuo metu labai pablogėjo prižiūrimos neįgalios močiutės sveikatos būklė (nemiga naktimis, sąmonės praradimas), šios aplinkybės objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybes pabaigti profesinį mokymą, t. y. išsilaikyti praktinio vairavimo egzaminus ir įsidarbinti Sutartyje numatytomis sąlygomis.

20. Pareiškėjas paaiškina, kad, palaidojęs močiutę, jis iš karto susirado „B“ kategorijos vairuotojo darbą, nes kitų kategorijų jis tuo metu neturėjo. Sudaręs darbo sutartį dėl pagalbinio darbininko-vairuotojo pareigų, pareiškėjas iš esmės vykdė vairuotojo pareigas, tai patvirtina pateikta darbo sutartis ir darbdavio pažyma. Atsakovas nurodė, kad iš gautų Sodros duomenų nematyti, jog pareiškėjas dirbtų vairuotojo darbą, tačiau jis negali būti atsakingas, kad darbdavio buhalterė pateikė Sodrai netinkamą profesijos kodą.

21. Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į tuo metu susidariusią situaciją bei pareiškėjo galimybes vykdyti Sutartį, būtent atsakovo darbuotoja pasiūlė dirbti darbą pagal tuo metu turimą „B“ vairuotojo kategoriją. Tarnyba buvo reguliariai ir nuosekliai informuojama apie Sutarties vykdymą. Byloje yra pateiktas Tarnybos 2017 m. birželio 14 d. raštas, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo pateiktą informaciją apie negalėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl patirto išpuolio bei sužalojimų. Pareiškėjas pateikė atsakovui patvirtinančius dokumentus, t. y. įvykdė pareigą pateikti svarbias priežastis patvirtinančius dokumentus.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savo reikalavimą kildina iš Sutarties 9.5 punkto, kuriame nustatyta, kad įdarbinamasis įsipareigoja atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu įdarbinamasis nevykdė arba netinkamai vykdė Sutarties 9.1-9.4 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše. Sutarties 9.2 punkte numatyta nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, tačiau pareiškėjas nebuvo supažindintas su Aprašu, taip pat su aplinkybėmis, pripažįstamomis svarbiomis priežastimis, Sutartyje tai nėra nurodyta.

23. Neužbaigęs profesinio mokymo dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, kurios pripažintinos svarbiomis, pareiškėjas, kaip darbuotojas, netiko darbdaviui, todėl darbdavys jo atsisakė.

24. Pareiškėjo teigimu, jis reguliariai teikė informaciją Tarnybai, su ja bendravo, vykdė jos nurodymą savarankiškai įsidarbinti bet kokiam galimam vairuotojo darbui pagal turimą kvalifikaciją, įsidarbino pagalbiniu darbininku-vairuotoju UAB „Kupina“, kurioje faktiškai dirbo vairuotoju. Pareiškėjas ir toliau stengiasi užbaigti pradėtą profesinį mokymą bei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį. Konstatavus, kad pareiškėjas negalėjo užbaigti profesinio mokymo dėl objektyvių aplinkybių, bet nuosekliai deda pastangas įvykdyti Sutartį su atsakovu, Sutarties terminas pratęstinas. Tai atitinka ir Sutartimi ginamą viešąjį interesą dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo bei pareiškėjo socialinių garantijų realizavimo (galimybės įsidarbinti keičiant profesiją). Toks sprendimas būtų socialiai teisingas, nes jis nesudarytų apsunkinančių ar net neįmanomų finansinių sąlygų pareiškėjui jo siekiamai profesijai įgyti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys bei papildomai dokumentai, gauti priėmus teismo sprendimą, pareiškėjo paaiškinimai.

25. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad asmenys, pasirašydami profesinio mokymo sutartis, žino, jog privaloma vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjas teigia, kad jam nepavyko išsilaikyti vairuotojo kategorijų egzaminų laiku, kadangi jis buvo sužalotas, vėliau turėjo problemų dėl močiutės sveikatos būklės (ši aplinkybė nurodyta tik teikiant apeliacinį skundą). Asmenys, kurie dalyvauja profesiniame mokyme, yra atleidžiami nuo įsipareigojimų tik esant svarbioms priežastims. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėjo būti laikomos svarbiomis, dėl kurių negalima vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo 3 punkte nurodyto argumento atsakovas nurodo, kad tokios informacijos pateikimas nėra įrodytas, specialistė to taip pat nėra patvirtinusi. Tokia informacija negalėjo būti pateikta pareiškėjui, kadangi Sutartyje aiškiai numatyta, jog asmuo privalo įsidarbinti „C“, „CE“ ir „D“ kategorijų vairuotoju ir darbo santykiai turi tęstis ne trumpiau kaip 6 mėnesius (Sutarties 4 punktas ir 9.5 papunktis).

28. Dėl apeliacinio skundo 7 punkte nurodytų argumentų atsakovas teigia, kad asmenys, prieš pasirašydami sutartį, turi teisę su ja susipažinti ir konsultuotis dėl neaiškių ar nesuprantamų sutarties sąlygų. Asmuo, pasirašydamas sutartį, išreiškia valią ir patvirtina, kad sutarties sąlygos yra suprantamos, aiškios, jis su jomis sutinka. Pareiškėjas yra pasirašęs Sutartį ir to neneigia, tai leidžia daryti išvadą, kad, prieš pasirašydamas Sutartį, jis susipažino su Sutarties sąlygomis ir įsipareigojimais. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Sutarties sąlygomis ir Aprašu, yra nepagrįsti.

29. Dėl apeliacinio skundo 9 ir 10 punktuose nurodytų argumentų Tarnyba pažymi, kad Sutarties 4.4 ir 5.2 yra papunkčiuose aiškiai numatyta, kokie reikalavimai buvo keliami pareiškėjui, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų tinkamai vykdomi, t. y. jis turėjo įgyti „C“, „CE“ ir „D“ kategorijų vairavimo teisę ir, įsidarbinęs UAB „Cargo Race“ nuo 2017 m. balandžio 3 d., turėjo dirbti UAB „Cargo Race“ ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Tai, kad pareiškėjas įsidarbino „B“ kategorijos vairuotoju kitoje įmonėje, nesudaro pagrindo vertinti, jog jis vykdė sutartinius įsipareigojimus, kadangi profesinio mokymo tikslas buvo ne tik įsidarbinti vairuotoju ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, bet taip pat įsidarbinti konkrečių kategorijų („C“, „CE“ ir „D“) vairuotoju. Sutarties 18 punktas aiškiai numato, kad Sutartis gali būti pakeista, papildyta visų šalių raštišku sutikimu. Vieno asmens veiksmų nepakanka, jog sutartys savaime būtų pratęstos. Joms pratęsti, pakeisti, papildyti reikalingas sutartinių įsipareigojimų nevykdančios šalies prašymas ir kitų šalių sutikimas. Pareiškėjas neišreiškė valios pratęsti Sutartį ir įsipareigoti vėliau įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. SD(919.1)-985 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2020 m. sausio 15 d. prašymą, bei LAGK 2020 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 21R-200(AG-106/04-2020), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. vasario 10 d. skundas dėl Tarnybos sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Tarnyba ginčijamame sprendime pateikė pareiškėjui jo 2020 m. sausio 15 d. prašyme prašomą pateikti informaciją, pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą su prašymu išduoti pažymą apie įsiskolinimo Tarnybai nebuvimą, pripažino Tarnybos sprendimą ir LAGK sprendimą teisėtais ir pagrįstais ir pareiškėjo skundą atmetė.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis negalėjo įvykdyti Sutartyje nustatytų įsipareigojimų dėl svarbių objektyvių priežasčių, visą laiką bendradarbiavo su atsakovu, teikė jam visą informaciją, vykdė atsakovo darbuotojų nurodymus, dėjo pastangas įvykdyti Sutartį. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į Sutarties tikslus, taip pat į tai, kad pareiškėjas siekia įgyti profesiją, Sutarties įvykdymo terminas turėtų būti pratęstas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių turi būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatęs sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2020 m. sausio 15 d. prašymu, kuriame jis prašė Tarnybos raštu atsakyti, ar Tarnyba jam turi / neturi pretenzijų pagal Sutartį, taip pat atsakyti, kokiam subjektui buvo išmokėti pinigai už praktinį vairavimą „CE“ vairuotojo kategorijai gauti VĮ „Regitra“. Skundžiamame Tarnybos sprendime pareiškėjui paaiškinta, kad jis neįvykdė Sutarties 9.3 punkte nurodytos sąlygos, taip pat pateikta informacija, kokią sumą pareiškėjas turi grąžinti Tarnybai, paprašyta šią sumą grąžinti į Tarnybos atsiskaitomąją sąskaitą arba atvykti į Tarnybą ir sudaryti profesinio mokymo išlaidų grąžinimo grafiką, nurodyta, kad Tarnyba nefinansuoja egzamino išlaidų VĮ „Regitra“.

35. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą metu, toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

36. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, konstatavo, kad Tarnyba pateikė pareiškėjui jo prašomą pateikti informaciją, todėl nėra pagrindo panaikinti Tarnybos sprendimą. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą išduoti pažymą dėl įsiskolinimo nebuvimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 15 d. prašyme tokio reikalavimo neformulavo, Tarnyba jo nesprendė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pratęsti 2016 m. liepos 29 d. Sutarties tarp pareiškėjo ir Tarnybos dalį dėl prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas tokio skundo reikalavimo neformulavo. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016 ir kt.). Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto naujo prašymo nenagrinėja. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas, kad Sutartis būtų pakeista / papildyta, turi teisę kreiptis į Tarnybą. Tarnybai priėmus sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, pareiškėjas turės teisę ginti savo teises teisės aktuose nustatyta tvarka.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė