b1a9e27e-7e24-4eaf-acdd-87b616dd3c0f · Tauragės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                       Civilinė byla Nr. e2-1664-850/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01445-2015-7                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 50.8.; 116.4 (S)                                                                                 TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                           S P R E N D I M A S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 8 d.                                                                         Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I.

Ž., dalyvaujant ieÅ¡kovams E. M., L. M., jų atstovui advokato padėjėjui V. S., atsakovei R. U., jos atstovui advokatui T. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. M. ir L. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. U., trečiasis asmuo V. N., dėl žemės nuomos sutarties panaikinimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovai praÅ¡o nutraukti trečiojo asmens ir atsakovės sudarytÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2014-11-12 sudarytÄ privačios žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – Sutartis) R. U. iÅ¡nuomojo ketveriems metams (nuo 2014-11-12 iki 2018-12-31) žemės Å«kio veiklai 1,50 ha žemės sklypÄ , esantį. Nustatė žemės nuomos mokesčio dydį 100 Lt už kiekvienus metus, iÅ¡ viso 400 Lt, kurie sumokėti prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ . 2015-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai įsigijo minimÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ trečiojo asmens bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tuo pačiu ir sutartyje sudarytų nuomos sÄ lygų vykdymÄ .

Po žemės sklypo įsigijimo, jį atidžiai apžiÅ«rėję ieÅ¡kovai nustatė, kad jo derlingasis sluoksnis yra užterÅ¡tas – kyÅ¡o vielos tinklas su Å¡iukÅ¡lėmis, sugadinta dirvožemio paklotė, tuo atsakovė pažeidė CK 6.556 straipsnio 1 dalies nuostatas. Siekdami su atsakove taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , iÅ¡siuntė jai pretenzijÄ dėl netinkamo žemės sklypo naudojimo, bet ji pateikė praneÅ¡imÄ dėl nuomojamos žemės, kuriuo visiÅ¡kai ignoravo jai pateiktus priekaiÅ¡tus.

Sutartyje nėra aptartas pasėlių deklaravimo klausimas, o už netinkamai deklaruotus pasėlius bauda gali bÅ«ti skiriama ir žemės savininkui, be to, sudarant Sutartį ieÅ¡kovai nedalyvavo, taigi jie negali įtakoti nuomininkės veiksmų netinkamai naudojant žemę, taip pat nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį pagal rinkos kainas - tokia situacija neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, pažeidžia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ jų nenaudai, todėl turi bÅ«ti nutraukta.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad apie nuomojamo sklypo pirkimÄ -pardavimÄ jai nebuvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta. Žemės nuomos sutarties nutraukimÄ reglamentuoja konkretÅ«s CK straipsniai, tačiau ieÅ¡kovai jais nesiremia, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku kokiu teisiniu pagrindu jie praÅ¡o nutraukti Sutartį. IeÅ¡kovai nepateikė jų patiriamÄ Å¾alÄ patvirtinančių įrodymų, dėl niokojamos ir netinkamai prižiÅ«rimos žemės nesikreipė į atitinkamų institucijų pareigÅ«nus (aplinkosaugininkus ir pan.), neigiamo pobÅ«džio pasekmių buvimo faktÄ grindžia subjektyvia nuomone, taigi neįrodė, kad atsakovė esminiai pažeidė Sutarties sÄ lygas.

Ä®sigydami žemės sklypÄ jie žinojo apie Sutarties buvimÄ ir jos sÄ lygas, todėl elgiasi nesÄ Å¾iningai teigdami, kad per mažas nuomos mokestis pažeidžia jų interesus.Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Telefonu informavo teismÄ , kad dirba užsienyje, todėl į LietuvÄ grįš tik gruodžio mėnesį.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 12 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartimi R. U. iÅ¡nuomojo V.

N. žemės Å«kio veiklai 1,50 ha žemės sklypÄ , esantį laikotarpiui nuo 2014-11-12 iki 2018-12-31. Nuomininkė už nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo po 100 litų už kiekvienus metus, iÅ¡ viso – 400 litų, kurie sumokėti prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Minima sutartis įregistruota vieÅ¡ame registre. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad minimas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2053-9560, 2015 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2375 įgytas E. M. ir L.

M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vienas iÅ¡ naujųjų žemės sklypo savininkų – E. M., raÅ¡tu informavo atsakovę R. U., kad pasikeitė jos nuomojamo sklypo savininkas ir nustatė 7 dienų terminÄ , per kurį atsakovė turėjo kreiptis į jį dėl nuomojamos žemės sÄ lygų, taip pat raÅ¡te nurodyta, kad nesusitarus bus kreiptasi į teismÄ dėl nuomos panaikinimo. 2015-06-18 ieÅ¡kovai pateikė atsakovei pretenzijÄ Dėl netinkamai naudojamo žemės sklypo, kuria nurodyta atsakovei susisiekti su ieÅ¡kovais dėl žemės nuomos sutarties peržiÅ«rėjimo, patikslinimo, nes joje nėra nustatytos sÄ lygos dėl žemės Å«kio pasėlių deklaravimo Nacionalinėje mokėjimo agentÅ«roje, taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovus netenkina žemės sklypo priežiÅ«ra, taip pat žemės nuomos mokestis, kadangi Å¡iuo metu jis yra didesnis nei nustatyta sutartyje.Byloje nėra ginčo, kad visos 2014 m. lapkričio 12 d.

žemės nuomos sutartyje numatytos nuomotojos V. N. teisės ir pareigos perėjo naujiesiems žemės sklypo savininkams L ir E. M. (CK 6.547 str. 1 ir 2 dalys, CK 6.559 str.), tai jie nurodė ir ieÅ¡kinyje. Esminis Å¡ios bylos klausimas tas, ar ieÅ¡kovų reikalavimas nutraukti žemės nuomos sutartį yra pagrįstas. IÅ¡ byloje pateiktos Sutarties matyti, kad ji terminuota, sudaryta keturių metų laikotarpiui, joje nėra susitarta dėl galimybės nutraukti Sutartį prieÅ¡ terminÄ . IeÅ¡kinyje taip pat nenurodyta konkreti teisės norma, kurios pagrindu teismas turėtų Sutartį nutraukti – minimi CK 1.5 str. (teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymas), 6.156 str. (sutarties laisvės principas), 6.228 str. 1 d. (teisė atsisakyti sutarties dėl esminės Å¡alių nelygybės), 6.233 str. 3 d. (teisė reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo už kito asmens reikalų tvarkymÄ ), 6.487 str. 1-3 d. (normos, reglamentuojančios nuomos mokestį), 6.545 str. 1 d. (žemės nuomos sutarties samprata), 6.552 str. (normos, reglamentuojančios žemės nuomos mokestį), 6.559 str. (žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomotojui), tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį, tai nėra savarankiÅ¡ki žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai.

Nurodydami faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovai mini per maÅ¾Ä nuomos kainÄ , nes yra pasikeitusios žemės nuomos kainos rinkoje, aplinkybę, kad Sutartyje neaptarta, kas turi deklaruoti žemę, taip pat nurodo, kad jie yra nukentėjusioji Å¡alis, vienok ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio tekste nurodoma, jog atsakovė yra užterÅ¡usi žemės sklypo derlingÄ jį sluoksnį vielos tinklu su Å¡iukÅ¡lėmis bei sugadindama dirvožemio paklotę, tuo pažeisdama CK 6.556 straipsnio nuostatas, ir tai yra pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį.

IÅ¡ esmės bylos teisminio nagrinėjimo proceso metu Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovų ir buvo įrodinėjama, todėl Å¡iuo klausimu teismas pasisakys plačiau. Nuomotojas turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuomininko lėšas už atliktus darbus bei nuostolius, patirtus dėl jo pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį, jei nuomininkas iÅ¡sinuomotame žemės sklype atliko draudžiamus veiksmus, kuriais sunaikino ar užteršė derlingÄ jį dirvožemio sluoksnį (CK 6.556 str. 1 d.).

Ieškovai atsakovės draudžiamus veiksmus grindžia fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad minimame žemės sklype keleto kvadratinių metrų plote iš žemės styro vielos kuokštas, užterštas šiukšlėmis, girdyklos vietoje bei prie stulpo yra keleto ar keliasdešimties kvadratinių metrų plotai, kuriuose neauga žolė, matosi laužo kūrenimo likučiai, be to, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad aptvertame žemės plote ganosi keletas žirgų. Šias aplinkybes konstatavo antstolė A.

P., tačiau ji neišmatavo ir nenurodė, kokiame konkrečiai žemės sklypo plote žemė yra pažeista. Ieškovė L. M. nurodė, kad užteršta apie 20-30 arų sklypo, visų šių pažeidimų pašalinimas kainuotų apie 1000 eurų. Taip pat paaiškino, kad atsakovė šiame sklype gano daug gyvulių, todėl nyksta žolė, kuri žemės sklypo įsigijimo metu buvo geros agrarinės būklės. Atsakovė teigia, kad minimame žemės sklype skirtingais laikotarpiais gano tik 1-3, dažniausiai 2 nuosavus sportinius žirgus, užfiksuota viela žemėje buvo ir nuomos sutarties sudarymo metu, dar nuo kolūkių laikų.

Buvusi žemės savininkė V. N. pati kÅ«reno lauÅ¾Ä prieÅ¡ iÅ¡sikraustydama, kuriame degino savo Å¡iukÅ¡les. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas kaip ir atsakovės minėtas aplinkybes nurodė ir liudytojai J. B. ir M. G.. Ä®vertinant aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovė, kaip žemės nuomininkė, užteršė nuomojamÄ Å¾emę vielos ritiniais ar kitaip sunaikino derlingÄ jį jos sluoksnį. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės buvo jau nuomos sutarties sudarymo metu, taigi atsakovei nebuvo pareigos nei pagerinti žemės agrarinę bÅ«klę, nes tokios nuostatos nėra Sutartyje, nei paÅ¡alinti giliai į žemę įsiterpusius vielos gabalus, nes jie ten yra jau daugelį metų.

Ieškovai patys nurodo, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes nustatė tik po žemės sklypo įsigijimo, taigi jie nepateikė jokių įrodymų, kad jų nurodyti pažeidimai padaryti po nuomos sutarties sudarymo atsakovės. Sutartyje nurodyta žemė buvo išnuomota žemės ūkio veiklai, ji iš esmės naudojama pagal paskirtį – joje ganomi sportiniai žirgai. Atsakovė ir liudytojai J. B. bei M. G. nurodė, kad atsakovė žigus šioje ganykloje gano jau apie penkerius metus, taigi ši aplinkybė, taip pat aplinkybė, kad žemė užteršta vielos ritiniais, laužo kūrenimo liekanomis, ieškovams buvo žinomos ar turėjo būti žinomos jau žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir pretenzijos turėjo būti reiškiamos ankstesnei jos savininkei V.

N.. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai, manydami, jog atsakovė kalta dėl derlingojo žemės sluoksnio sunaikinimo ar užteršimo, patys nepašalino ieškinyje nurodytus pažeidimus, nepateikė atsakovei pretenzijos dėl konkrečios nuostolių sumos atlyginimo, kaip tai numato CK 6.556 straipsnis, taigi darytina išvada, kad patys nebuvo įsitikinę ar būtent atsakovė kalta dėl ieškinyje nurodytų pažeidimų. Sutartyje nurodytas žemės nuomos terminas nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.217 str. suformuluotos bendrosios taisyklės, susijusios su esminio sutarties pažeidimo reglamentavimu.

Specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirta CK 6.564 straipsnio 1 dalis, kur nurodoma, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Å ioje teisės normoje pateiktas tik trumpas ir nebaigtinis sutarties pažeidimų sÄ raÅ¡as, todėl galima situacija, kai žemės nuomos sutarties pažeidimus bus kvalifikuojamas vien tik pagal CK 6.217 straipsnį (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010). Minėta, kad ieÅ¡kovai nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu turi bÅ«ti nutraukta žemės nuomos sutartis, teismas sprendžia, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nutraukti Sutarčiai nenustatyta, todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo reikia vadovautis bendrosiomis teisėmis normomis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje, kuriose nurodyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Sutarties 4 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties įstatymų reikalavimų. Už jų nevykdymÄ jis atsako pagal įstatymus. Kadangi byloje nėra įrodyta, kad atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė Sutarties sÄ lygas ar pažeidė konkrečius nuomos sutarties įstatymų reikalavimus, todėl tenkinti ieÅ¡kinio nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, ir tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi iÅ¡nuomotu žemės sklypu, taigi ji ir teikia deklaracijas iÅ¡mokoms gauti Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai.

Byloje nėra duomenų iÅ¡ minimos ar kitos atsakingos institucijos apie atsakovės padarytus pažeidimus deklaruojant ir naudojant iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , todėl preziumuojama, kad jis naudojamas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.Kai dėl žemės savininko mirties ar kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre (CK. 6.559 str.).

Tokiu atveju sutarties Å¡alių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį savininkÄ bei nuomotojÄ pakeitęs naujasis savininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias tiek pareigas, tiek ir teises. Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žemės nuomos sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiÅ¡kia ir tai, kad ji toliau galioja tomis pačiomis sÄ lygomis (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2012).

Taigi, Å¡ioje normoje reglamentuota sutarties galiojimo tęstinumas visa apimtimi naujiesiems savininkams kartu su nuo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo momento atsiradusiomis bei sutarties viso galiojimo laikotarpiu kilusiomis pasekmėmis. IeÅ¡kovams žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma Sutarties buvimo ir jos faktinio vykdymo aplinkybė, taigi jie, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu, privalėjo įvertinti, ar tikslinga įsigyti žemės sklypÄ , kuris iÅ¡nuomotas pakankamai ilgam laikui kitam asmeniui.IeÅ¡kovai nurodė, kad aplinkybės dėl žemės nuomos dydžio, dėl to, kad Sutartyje nėra nustatyta, kas turi teisę deklaruoti ir gauti iÅ¡mokas už minimÄ Å¾emės sklypÄ Nacionalinėje mokėjimo agentÅ«roje, nėra pagrindai, dėl kurių jie praÅ¡o nutraukti Sutartį, todėl teismas Å¡iais klausimais detaliau nepasisako, be to, minėta, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovai žinojo žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, o subjektus, turinčius teisę teikti deklaracijas Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenis ir pasėlius nustato vieÅ¡osios teisės aktai.

        Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė byloje buvo atstovaujama advokato, pateikė teismui pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad už teisines paslaugas sumokėjo 800 eurų. Ä®vertinant tai, kad advokatas surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei dalyvavo viename teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti suma už advokato teisinę pagalbÄ yra per didelė ir jÄ sumažina iki 500 eurų.Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas                                                                                  n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 250 eurų, iÅ¡ viso 500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismÄ .          T. E. Mockaitis