2013-12-19 Nr. AB-10518-3-61-3-00155-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2114/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00155-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą (b. l. 1–9), kuriame prašė panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT, Tarnyba) direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. P-367 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos teigimu, ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 8 punkto nuostatas, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.3, 2.5, 5.2 ir 9.3 punktuose įtvirtintus reikalavimus, todėl įsakymas, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas.

Pareiškėja tinkamai vykdė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtino NDNT direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-25, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.2 ir 7.6 punktuose įtvirtintas funkcijas. Nuo 2012 m. spalio 25 d. NDNT direktoriaus įsakymu Nr. V-99 pareiškėjai nustatyta koordinuoti ir kontroliuoti Sprendimų kontrolės skyriaus darbą, o Metodikos skyriaus kontrolė paskirta Tarnybos direktoriui. Gavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento raštą Nr. (20.3-34)SD-6817, pareiškėja 2012 m. spalio 18 d. rezoliucija pavedė kuruojamų skyrių darbuotojams iki 2012 m. spalio 24 d. jį išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus, o juos gavusi 2012 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-908 pateikė argumentuotus pasiūlymus Tarnybos direktoriui.

Tą pačią dieną direktorius minėtame tarnybiniame pranešime užrašė rezoliuciją – J. B. skubos tvarka iki 2012 m. spalio 29 d. paruošti atsakymą ministerijai dėl teisės aktų papildymo. Pagal Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Metodikos skyriaus nuostatų (toliau – ir Metodikos skyriaus nuostatai) 5.7 punktą, būtent šiam skyriui yra pavesta teikti pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų tobulinimo. Pareiškėja, nedelsdama, t. y. 2012 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-914 informavo Tarnybos direktorių, kad pagal 2012 m. spalio 25 d.

įsakymą Nr. 99, jos veiklos sritis apribota Sprendimų kontrolės skyriaus darbu, todėl ji negali atlikti Metodikos skyriui priskirtų funkcijų, duoti pavedimus Metodikos skyriaus darbuotojams. Pareiškėjos teigimu, ji tinkamai atliko teisės aktais jai nustatytas funkcijas ir vadovaudamasi Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.6 punktų nuostatomis, pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų papildymo, kuriuos beliko mechaniškai įforminti.

Pareiškėjos teigimu, ji nepažeidė ir Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.14 punktuose nustatytų funkcijų. Išnagrinėjusi 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (8.6-74)SD-7140 Tarnybai persiųstą L. S. laišką, pareiškėja nustatė, kad juo nėra ginčijamas NDNT sprendimas. Iš laiško turinio akivaizdu, kad asmeniui nebuvo suprantama pasikeitusi specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Tokį raštą pagal kompetenciją turėjo nagrinėti Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, pagal Metodikos skyriaus nuostatų 5.3 ir 5.9 punktus, būtent šis skyrius pagal kompetenciją turėjo nagrinėti gautą laišką ir parengti atsakymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos. Pareiškėja nuo 2012 m. spalio 25 d. negalėjo duoti jokių privalomų nurodymų Metodikos skyriaus darbuotojams ir apie tai 2012 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-914 informavo Tarnybos direktorių.

Skunde pabrėžė, kad abiem atvejais pareiškėja tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, todėl nepagrįstai buvo pripažinta pažeidusi atitinkamus Pareigybės aprašymo punktus. Pareiškėjos manymu, ji tinkamai atliko Pareigybės aprašyme jai nustatytas funkcijas, nepažeidė valstybės tarnautojui nustatytų pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principų, tuo labiau Etikos taisyklių reikalavimų.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 28–36) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog ji negalėjo įvykdyti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. nurodymo, nes pagal Metodikos skyriaus nuostatų 4.4 punktą, būtent šio skyriaus kompetencijai priskirta teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo, tobulinimo. Pagal Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų, patvirtintų NDNT direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-61, (toliau – ir Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatai) 6.13 punktą, Sprendimų kontrolės skyrius dalyvauja rengiant pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo, tobulinimo. Pareiškėja turėjo ne tik pareigą, bet ir visą kompetentingų darbuotojų surinktą informaciją, todėl galėjo parengti atsakymą į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34)SD-6817. Iki 2012 m. spalio 25 d. pareiškėja kuravo Sprendimų kontrolės skyriaus ir Metodikos skyriaus darbą, buvo įsigilinusi į aptariamą klausimą, parengusi ir suformulavusi pasiūlymus, todėl vadovaujantis efektyvumo, proporcingumo ir operatyvumo principais, nurodymas parengti siūlymus ministerijai, buvo duotas būtent jai. Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.6 punktuose nustatyta, kad būtent direktoriaus pavaduotojas kontroliuoja ir yra atsakingas už tinkamą Sprendimų kontrolės skyriaus funkcijų vykdymą. Be to, pagal Tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-41 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 44.1 punktą, tarnybos direktoriui suteikta diskrecijos teisė spręsti, kuriam darbuotojui pavesti atlikti tam tikras užduotis. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėja neturėdama teisėto pagrindo, atsisakė vykdyti jai priskirtas funkcijas ir pareigas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja, neturėdama teisėto pagrindo atsisakė vykdyti Tarnybos direktoriaus pavedimą išnagrinėti ir atsakyti į 2012 m. spalio 25 d. iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos persiųstą L. S. laišką. Tarnyba yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, todėl persiųstas asmens kreipimasis turėjo būti išnagrinėtas Tarnybos kompetencijos ribose. L. S. į ministeriją kreipėsi dėl neteisingai ir be pagrindo nenustatytų specialiųjų poreikių. Pagal Tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. V-107, būtent pareiškėjai buvo pavesta organizuoti asmenų prašymų ir skundų dėl Tarnybos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimą. Vadinasi, rašto nagrinėjimas turėjo ir galėjo būti pavestas Sprendimų kontrolės skyriaus darbuotojams. Tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242, (toliau – ir Tarnybos nuostatai) nėra nustatytas baigtinis direktoriaus pavaduotojo funkcijų sąrašas, ir nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus įsakymais ar kitais teisės aktais pavaduotojui gali būti pavedama atlikti ir kitas funkcijas. Kaip minėta, direktoriaus diskrecijos teisė tam tikros užduoties vykdymą pavesti konkrečiam darbuotojui, nustatyta Darbo reglamento 44.1 punkte. Be to, pagal pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.14 punktą, jai pavesta vykdyti ir kitus su Tarnybos funkcijomis susijusius Tarnybos direktoriaus pavedimus. Atsakovo teigimu, tarp neteisėto pareiškėjos atsisakymo vykdyti jai pavestas užduotis ir kilusių pasekmių, t. y. būtinybės skubos tvarka perskirstyti minėtas užduotis kitiems Tarnybos darbuotojams, yra akivaizdus priežastinis ryšys. Dėl šių pareiškėjos veiksmų nukentėjo ir Tarnybos direktoriaus autoritetas. Pažymėjo, kad pareiškėjos neefektyvumas, vykdant jai priskirtas funkcijas, buvo pastebėtas jau anksčiau. Tarnybinis tyrimas atliktas laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, nepažeidžiant procedūrų, nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjos charakteristika, todėl tarnybinė nuobauda – pastaba, jai paskirta pagrįstai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13, 14.1, 14.2, 14.3 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011.

Išdėstė 2012 m. gruodžio 12 d. išvados „Dėl J. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TN-2 aplinkybes. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad Tarnyboje 2012 m. spalio 12 d. buvo gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento 2012 m. spalio 12 d. raštas Nr. (20.3-34)SD-6817, kuriame prašoma išnagrinėti A. V. prašymą ir pateikti dėl to argumentuotą nuomonę. Tarnybos direktorius 2012 m. spalio 16 d. rezoliucija pavedė šį prašymą išnagrinėti ir pasiūlymus pateikti J. B., R. L. ir D. V. (b. l. 58).

Tarnybos direktoriaus pavaduotoja J. B. 2012 m. spalio 18 d. rezoliucija pavedė I. M., R. L. ir D. V. iki 2012 m. spalio 24 d. išnagrinėti gautą prašymą ir pateikti pasiūlymus (b. l. 58). Pasiūlymai dėl išnagrinėtame prašyme iškeltų klausimų J. B. buvo pateikti 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. I-904 „Dėl pasiūlymų parengimo“, su kuriuo ji supažindinta 2012 m. spalio 25 d. (b. l. 59–60). Pareiškėja J. B. 2012 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-908 informavo Tarnybos direktorių, kad A. V. laiške nurodytą sveikatos sutrikimą įtraukti į galiojančiais teisės aktais patvirtintų neįgalumo lygio, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašus nėra tikslinga.

Tarnybos direktorius 2012 m. spalio 25 d. rezoliucija pavedė J. B. skubos tvarka iki 2013 m. spalio 29 d. parengti atsakymą ministerijai dėl pasiūlymų pateikimo (b. l. 61). Tarnyboje 2012 m. spalio 25 d. buvo gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 25 d. raštas Nr.(8.6-74)SD-7140, kuriuo Tarnybai pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti L. S. prašymas. Tarnybos direktorius 2012 m. spalio 25 d. rezoliucija pavedė pareiškėjai J. B. išnagrinėti prašymą, atsakyti L. S. ir paaiškinti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką (b. l. 18).

J. B. 2012 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-914 „Dėl 2012 m. spalio 25 d. nurodymų“ pranešė Tarnybos direktoriui, kad neturi galimybės įvykdyti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. duotų nurodymų, nes jie nepriskirtini Sprendimų kontrolės skyriaus kompetencijai, o pagal 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. V-99 pareiškėjai nustatyta funkcija koordinuoti ir kontroliuoti tik Sprendimų kontrolės skyriaus darbą (b. l. 62). Pareiškėja šių faktinių aplinkybių neneigia, tačiau mano, kad Tarnybos direktoriaus nurodymų ji vykdyti neprivalėjo, nes atsakymų į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34)SD-6817 ir 2012 m. spalio 25 d. raštą Nr. (8.6-74)SD-7140 parengimas priskirtinas ne jos kompetencijai, t. y. atsakymus pagal galiojančius Tarnybos struktūrinių padalinių nuostatus turėjo rengti ne Sprendimų kontrolės skyrius, bet Metodikos skyrius, kurio nuo 2012 m. spalio 25 d. pareiškėja nekontroliavo.

Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėja pripažinta nevykdžiusi Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.6 ir 7.14 punkte nustatytų funkcijų. Teismas nurodė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.14 punktus. Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-99 nuo 2012 m. spalio 25 d. direktoriaus pavaduotojai J. B. pavesta koordinuoti ir kontroliuoti Sprendimų kontrolės skyriaus darbą, o Metodikos skyriaus darbo kontrolė priskirta direktoriaus funkcijoms (b. l. 16). Teismo vertinimu, nurodytos nuostatos tvirtina, kad faktiškai nuo 2012 m. spalio 25 d. pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatyta funkcija buvo susiaurinta ir pareiškėjai pavesta koordinuoti ir kontroliuoti tik Sprendimų kontrolės skyriaus darbą. Kita vertus, Pareigybės aprašymo 7.14 punktas vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad Tarnybos direktorius turi teisę pareiškėjai duoti ir kitokio pobūdžio nurodymus, kurie tiesiogiai susiję su tarnybos funkcijų, taip pat ir Tarnybos kompetencijai priskirtų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimu (Tarnybos nuostatų 9.10 p.), įgyvendinimu. Šias aplinkybes patvirtina ir Darbo reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 44.1 punktas, nustatantis, kad Tarnybos direktorius turi teisę duoti rašytinius ir žodinius pavedimus visiems Tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad atsisakymą vykdyti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. pavedimą ir parengti atsakymą į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34)SD-6817 pareiškėja grindžia tuo, jog pagal Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 6.13 punktą, šiam skyriui pavesta tik dalyvauti teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, o pagal Metodikos skyriaus nuostatų 4.4 punktą, būtent šiam skyriui pavesta teikti pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

Teismas nurodė Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtintų Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų (2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija) 6.13 punktą, Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Metodikos skyriaus nuostatų 5.7 punktą. Teismo vertinimu, Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 6.13 punktas leidžia daryti išvadą, kad šiam skyriui pavesta pagal kompetenciją dalyvauti teikiant siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, todėl negali būti daroma vienareikšmiška išvada, kad pavedimas parengti atsakymą į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34)SD-6817 dėl pasiūlymų, susijusių su teisės aktų tobulinimu, pateikimo priskirtinas išimtinai Metodikos skyriaus kompetencijai. Be to, pagal Pareigybės aprašymo 7.14 punktą ir Darbo reglamento 44.1 punktą, Tarnybos direktorius turi įgaliojimus pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, duoti pavedimus, susijusius su tiesioginių Tarnybos funkcijų vykdymu. Įvertinus tai, kad pareiškėja 2012 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-908 informavo direktorių, jog A. V. laiške nurodytą sveikatos sutrikimą įtraukti į galiojančiais teisės aktais patvirtintų neįgalumo lygio, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašus nėra tikslinga, t. y. buvo viena iš pateiktą raštą nagrinėjusių valstybės tarnautojų, laikytina logiška ir protinga, kad atsakymą ministerijai buvo pavesta parengti J. B.. Toks Tarnybos direktoriaus pavedimas vertintinas kaip teisėtas ir duotas neperžengiant pareiškėjos kompetencijai priskirtų funkcijų ribų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos nurodytus argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir vertino, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta nevykdžiusi Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.6 punktų reikalavimų.

Atsisakymą vykdyti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. pavedimą parengti atsakymą į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (8.6-74)SD-7140 persiųstą L. S. prašymą pareiškėja grindžia tuo, kad tokio atsakymo parengimas taip pat priskirtinas Metodikos skyriaus kompetencijai. Pareiškėjos teigimu, L. S. prašymas pateiktas ne dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo, o dėl VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos išvados. Pažymėta, kad Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtintų Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų (2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija) 6.3–6.6 p. nustatyta Sprendimų kontrolės skyriaus kompetencija nagrinėjant skundus ir priimant sprendimus dėl darbingumo lygio, darbingumo ar neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo. Kita vertus, Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 6.16 p. nustatyta, kad Sprendimų kontrolės skyrius rengia dokumentus, darbingumo lygio, neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo klausimais teisėsaugos bei kitoms institucijoms. Kaip minėta, L. S. prašymas buvo persiųstas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (8.6-74)SD-7140 nurodyta atsakyti ne tik L. S., bet ir ministerijai. Taip pat pažymėta, kad pagal Metodikos skyriaus nuostatus, šiam skyriui nepriskirta nagrinėti asmenų ar kitų institucijų prašymus, skundus ir pareiškimus dėl darbingumo ar neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog atsakymo į 2012 m. spalio 25 d. raštą Nr. (8.6-74)SD-7140 parengimas nepriskirtinas Sprendimų kontrolės skyriaus kompetencijai, todėl nepagrįstai atsisakė vykdyti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. pavedimą. Akcentuota ir tai, kad pagal Pareigybės aprašymo 7.14 punkto bei Darbo reglamento 44.1 punkto nuostatas, Tarnybos direktorius turi teisę duoti pareiškėjai pavedimus, susijusius su Tarnybos funkcijų įgyvendinimu.

Tyrimo metu nustatyta, kad nevykdydama Tarnybos direktoriaus pavedimų ir neužtikrinusi Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.6 ir 7.14 punktuose nustatytų funkcijų įgyvendinimo, pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 15 straipsnio 4 dalies 5 punkto, taip pat Etikos taisyklių 2.3, 2.5, 5.2, 9.3 punktų reikalavimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, tarp kurių pagarbos žmogui ir valstybei (1 p.) bei pavyzdingumo (8 p.). Nurodė Etikos taisyklių 2.3, 2.5, 9.3 ir 5.2 punktų reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi nurodytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, su šiais pareiškėjos argumentais nesutiko ir sprendė, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo ir padorumo principus. Nustatyto pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėtis vienareikšmiškai tvirtina, kad nevykdydama Tarnybos direktoriaus pavedimų pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku neįvykdė pavedamų užduočių, savo pareigas vykdė nerūpestingai ir neatsakingai (pagarbos žmogui ir valstybei principas), savo pareigų neatliko laiku ir efektyviai (pavyzdingumo principas), nebuvo lojali ir paslaugi vadovybei, t. y. Tarnybos direktoriui (padorumo principas). Teismas nurodė VTĮ 15 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja neteisėtu neveikimu pažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principų reikalavimus, teismas sprendė, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 punkto nuostatas, todėl padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai.

Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas (Nr. A-720/2003, Nr. A8-793/2003, Nr. A756–1761/2008, Nr. A520-2193/2012). Bylos duomenys tvirtina, kad Tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-108 sudarytos komisijos tarnybinio tyrimo išvada buvo parengta 2012 m. gruodžio 12 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2012 m. gruodžio 21 d. Vadinasi, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas. Nurodė Taisyklių 3, 7, 8, 11 ir 13 punktus. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Tarnybos Vidaus audito skyriaus vedėjas ir Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tarnybos direktoriui pateikė 2012 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. I-956, kurioje nurodė, jog objektyvių teisės aktais pagrįstų priežasčių neįvykdyti Tarnybos direktoriaus pavedimų nebuvo nustatyta (b. l. 37–40). Gavęs tokią informaciją, Tarnybos direktorius, per Taisyklių 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, priėmė 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-108 ir sudarė komisiją J. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Nuo šios komisijos sudarymo, per Taisyklių 7 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, J. B. 2012 m. gruodžio 21 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-1 (b. l. 42–44). Tarnybinio tyrimo išvada surašyta ir pareiškėjai pasirašytinai įteikta 2012 m. gruodžio 12 d. (b. l. 50–56), t. y. per 20 darbo dienų nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai nebuvo praleisti. Visi tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmai atlikti tiksliai laikantis Taisyklių reikalavimų.

Pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą negali būti ir pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad Tarnybos Vidaus audito skyriaus vedėjo ir Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Tarnybos direktoriui pateikta 2012 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. I-956 priimta pažeidžiant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir vieningą teismų praktiką, vienintelis teisinis pagrindas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti ir tarnybinei nuobaudai skirti yra motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada. Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad Tarnybos direktorius, skirdamas J. B. tarnybinę nuobaudą, rėmėsi Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. išvada Nr. TN-2 „Dėl J. B. tarnybinio nusižengimo“, o ne Tarnybos direktoriui pateikta 2012 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. I-956. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos argumentų dėl 2012 m. lapkričio 7 d. išvados Nr. I-956 neteisėtumo nevertino. Teismas sprendė, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą jame išdėstytais argumentais nėra, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pareiškėjos skundas atmestas, todėl pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra.

III. Pareiškėja J. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 119-125) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja išdėsto faktines bylos aplinkybes ir pažymi, jog ji savo 2012 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1-914 „Dėl 2012 m. spalio 25 d. nurodymų“ informavo atsakovą, kad įvykdyti nurodymo neturi galimybės, nes, vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 99, jos administravimo sritis buvo susiaurinta, apibrėžta tik Sprendimų kontrolės skyriaus darbu. Mano, kad teismas neišnagrinėjo ir neįvertino organiškai susijusių koordinavimo ir kontrolės funkcijų atskyrimo aplinkybių, neišnagrinėjo, kad atsakovas atėmė iš pareiškėjos organizavimo svertus ir dirbtinai sudarė sąlygas pareiškėjai vykdyti tik siauras specialisto lygio funkcijas – skubos tvarka paruošti atsakymą į raštą. Teismas taip pat neišnagrinėjo Metodikos ir Sprendimų kontrolės skyrių nuostatuose įtvirtintų funkcijų specifikos ir neįvertino tos aplinkybės, kad vienam skyriui šios funkcijos yra pagrindinės, o kitam pagalbinės. Atkreipia dėmesį, jog po 2012 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 99 pasirašymo oficialiuose dokumentuose niekur nenaudojamas terminas „atsisakymas organizuoti“, o naudojamas žodžių junginys „atsisakymas parengti raštą“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas aktyviai siekė sudaryti tokias sąlygas, kad pareiškėja, būdama NDNT direktoriaus pavaduotoja, vykdytų ne NDNT direktoriaus pavaduotojo, o specialisto lygio funkcijas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino bylos faktų.

Dėl antrojo epizodo – L. S. laiško – nurodo, jog teismas ir šiame epizode neišnagrinėjo Metodikos ir Sprendimų kontrolės skyrių nuostatuose įtvirtintų funkcijų specifikos, neišnagrinėjo ir neįvertino tos aplinkybės, kad joks NDNT sprendimas laiško autorės neskundžiamas, asmuo tiesiog nežino pasikeitusios specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos. Konsultacijas pagal priskirtas funkcijas teikia Metodikos skyrius, vadovaudamasis Metodikos skyriaus nuostatų 5.9, 5.3 punktais. Teismas neišnagrinėjo ir neįvertino visos eilės šio epizodo aplinkybių. Nurodo Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 5.2 punktą ir pažymi, jog L. S. laiške NDNT teritorinio skyriaus priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo skundžiamas. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, išsamiai neišnagrinėjo pateiktų dokumentų ir nenustatė fakto, kad atsiliepime į skundą atsakovas pateikė klaidinančią informaciją, kuri neatitinka Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 5.2 punkto formuluotės. Pažymi, kad atsakovas savo rezoliucijoje nurodė atsakyti tik laiško autorei (fiziniam asmeniui), nenurodydamas atsakyti ministerijai, o vadovaujantis Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 6.16 punktu, Sprendimų kontrolės skyrius rengia dokumentus teisėsaugos bei kitoms institucijoms, bet ne fiziniams asmenims. Apeliantės nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į faktą ir neįvertino to, kad Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 6.3–6.6 punktai niekaip nesusiję su L. S. laiško esme. Teismas neišnagrinėjo ir neįvertino L. S. laiško esmės, kuri nebuvo susijusi su Sprendimų kontrolės skyriaus funkcijomis, o su Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančios institucijos VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos funkcijomis. Toks elektroninis laiškas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai galimai pateko per klaidą. L. S. laiškas turėjo būti persiųstas Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančioms institucijoms, nes pagal L. S. laiško turinį, taip pat remiantis pridėtos medžiagos duomenimis, akivaizdu, kad asmuo skundžia sveikatos priežiūros įstaigos gydytojos išvadą, o ne NDNT priimtą sprendimą. Tai, kad buvo pažeistas subsidiarumo principas įrodo ir NDNT 2012 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. R-37912(2.1) „Dėl L. S. elektroninio laiško“. Visi šie įrodymai buvo teismui pateikti, tačiau nebuvo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti.

Teismui pateikti dokumentai akivaizdžiai rodo, kad atsakovas pats pažeidė NDNT direktoriaus patvirtintus Metodikos skyriaus nuostatus, nes pavedė kitam NDNT direktoriaus pavaduotojui organizuoti jau išspręstų klausimų vykdymą. Nesilaikydamas savo nustatyto funkcijų paskirstymo, pakartotinai spręsdamas NDNT administracijos skyrių nuostatuose aiškiai apibrėžtų funkcijų klausimus, atsakovas neracionaliai išnaudoja tiek savo, tiek pavaduotojų darbo laiką. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino šių aplinkybių, kaip ir fakto, kad Pareigybės aprašymo 7.14 punkte paminėti strateginiai tikslai jokiame NDNT teisiniame akte nėra įvardinti. Teismas, vadovaudamasis aktyvumo principu, neišreikalavo faktų, įrodančių strateginių tikslų, kurie anot jo nebuvo vykdomi, buvimą.

NDNT direktoriaus pavaduotojos J. B. Pareigybės aprašyme nėra formuluotės, įpareigojančios asmeniškai rašyti raštus juridiniams ir fiziniams asmenims. Teismas neišnagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, kad pareiškėja yra diskriminuojama. Nurodo Darbo reglamento 44.2 punktą, kuriame yra nustatyta, kad NDNT direktoriaus pavaduotojai pavedimus gali duoti kuruojamų skyrių vedėjams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad ši taisyklė galioja tik Tarnybos direktoriaus pavaduotojos J. B. atžvilgiu. Atsakovo tarnyboje susiklostė praktika, kad kiti NDNT direktoriaus pavaduotojai duoda pavedimus ir nekuruojamų skyrių vedėjams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Tačiau jeigu vykdydama NDNT direktoriaus rezoliuciją dėl veiklos specifikos tokį pavedimą duoda pareiškėja, tai sukelia neigiamą skyriaus vedėjo, jo kuratoriaus ir NDNT direktorius reakciją (nuodo pavyzdį –už NDNT direktoriaus pavaduotojos J. B. kompetencijos ribų esantį protokolinį pavedimą).

Teismas nenagrinėjo turimų diskriminavimo įrodymų: NDNT direktoriaus 2012 m. spalio 29 d. pavedimu dėl atsakymų į raštus parengimo Nr. DP-35 pavedė direktoriaus pavaduotojui A. G. skubos tvarka organizuoti atsakymo parengimą į 2012 m. spalio 12 d. gautą raštą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl teisės aktų papildymo; direktoriaus pavaduotojui A. G. organizuoti bei Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjai V. V. parengti atsakymą pareiškėjai L. S. bei atsakymo kopiją persiųsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Teismas neišnagrinėjo ir neįvertino pavedimų tais pačiais klausimais dvejiems NDNT direktoriaus pavaduotojams skirtumų esmės, todėl ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą: NDNT direktoriaus pavaduotojai J. B. atsakovas pavedė paruošti atsakymą/atsakyti laiško autorei, o NDNT direktoriaus pavaduotojui A. G. abiem atvejais organizuoti atsakymo parengimą.

Pirmosios instancijos teismas neatliko savo prievolės išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti bylos faktus, o taip pat ignoravo konkrečius pareiškėjos motyvus. Teigia, jog pareiškėjos kuruojamų skyrių skaičiaus pakeitimas buvo susijęs su IT projektų įgyvendinimo tęstinumu, bet ne dėl jos administravimo įgūdžių. Teismas neįvertino, ar atsakovas, pateikdamas J. B. nedarbingumo dėl ligos įrodymus savo iniciatyva, teismo neprašomas, pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Teismas išsamiai neišnagrinėjęs valstybės tarnautojų veiklos etikos principų laikymosi aplinkybių išvardijo tuos principus ir pareiškėjos veikas, kuriomis jie buvo tariamai pažeisti, nekvalifikavo principų esmės ir pareiškėjos veikų santykio. Teismas ignoravo pareiškėjos veikų subjektyviosios pusės paaiškinimus.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-141) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas dėl atsakymo į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34) SD-6817 „Dėl teisės aktų papildymo“ rengimo pažymi, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, atsiliepime teismui bei teismo posėdžio metu aiškiai išdėstė savo poziciją, kad pareiškėja raštą galėjo parengti tiek pati, tiek pasitelkdama savo kuruojamo skyriaus pagalbą. Be to, tiek teikiant paaiškinimą tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai, tiek skunde pirmosios instancijos teismui dėl žodžių semantikos pareiškėja pastabų neturėjo. Atvirkščiai, pareiškėja skundą grindė tuo, kad negalėjo duoti pavedimo savo kuruojamam skyriui, nes tai, jos manymu, nėra kuruojamo skyriaus kompetencija, o ne tuo, kad NDNT direktorius duodamas jai pavedimą, anot pareiškėjos, susiaurino jos funkcijas iki specialisto lygio ir neleido pasirinkti rašto parengimo būdo. Be to, pareiškėjai atsisakius vykdyti pavedimą, NDNT direktorius pavedė raštą parengti tiesiogiai Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjai, kuri visiškai teisingai suprato žodžio „parengti“ reikšmę ir sugebėjo skubiai organizuoti atsakymo parengimą. Užduotį pavedė savo pavaldaus Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei I. G.. NDNT direktorius, kaip įstaigos vadovas, atsakingas už efektyvų įstaigos darbą, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, galėjo pasirinkti, kam pavesti atlikti darbą.

Dėl atsakymo į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamojo 2012 m. spalio 25 d. raštą Nr. (8.6-74) SD-7140 „Dėl L. S. laiško persiuntimo“ rengimo atsakovas nurodo, jog pareiškėja 2012 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1-914 „Dėl 2012 m. spalio 25 d. nurodymų“, kuriuo atsisakė vykdyti pavedimus, apie rašto persiuntimą nepasisakė. Paaiškinime Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai bei skunduose nurodo, kad, jos manymu, raštas atsiųstas ne pagal kompetenciją, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad inicijuotų rašto persiuntimą. Todėl šis motyvas neturėtų būti vertinamas. Be to, NDNT yra pavadi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įstaiga, todėl kai ministerija persiunčia raštą, kuriame nurodo, kad persiunčiama NDNT pagal kompetenciją išnagrinėti skundą, raštas nagrinėjamas ir atsakymas ministerijai rengiamas būtent pagal NDNT kompetenciją. Kiekvienas užduoties vykdytojas, gavęs pavedimą, analizuoja pateiktus dokumentus ir pavestą darbą atlieka laiku, tinkamai ir mažiausiomis laiko sąnaudomis. Analizuojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamojo raštą aiškiai matyti, kad atsakyti reikia tiek prašymą pateikusiam asmeniui, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, todėl pareiškėja, kaip kompetentinga NDNT direktoriaus pavaduotoja turėjo ir galėjo suprasti, kad atsakymą reikės pateikti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Be to, pagal nusistovėjusią praktiką, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija persiunčia dokumentą nagrinėti NDNT pagal kompetenciją bei prašo kartu atsakyti ir jai, yra rengiamas vienas raštas prašymą pateikusiam asmeniui ir ministerijai.

Atsakant į pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktus motyvus dėl Sprendimų kontrolės skyriaus funkcijų pažymi, kad būtent šio skyriaus pagrindinės funkcijos yra nagrinėti prašymus, skundus bei pareiškimus, ruošti raštus, susijusius su darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo klausimais. Todėl šio skyriaus vyriausieji specialistai labai gerai išmano darbingumo, neįgalumo lygių bei specialiųjų poreikių nustatymo procedūras ir be jokių papildomų laiko ar resursų sąnaudų pagal kompetenciją rengia tokio pobūdžio raštus. Jeigu direktoriaus pavedimas nėra pakankamai aiškus ar suprantamas, pavedimo gavėjas visuomet gali žodžiu kreiptis į direktorių dėl pavedimo paaiškinimo, patikslinimo ar dėl kitų aplinkybių, susijusių su duotu pavedimu.

Darbo reglamento 44.1 punkte įtvirtina nuostata, kad pavedimus (užduotis, nurodymus, rezoliucijas) raštu arba žodžiu NDNT direktorius gali pavesti visiems NDNT valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Tokia teisė suteikta išimtinai NDNT direktoriui, kaip įstaigos vadovui, kuris atsako už visos NDNT darbą. Būtent NDNT direktorius labiausiai suinteresuotas, kad darbas vyktų sklandžiai ir efektyviai, darbą atliktų kompetentingi darbuotojai. Teisė duoti pavedimus visiems NDNT darbuotojams taip pat leidžia pavesti darbus atsižvelgiant į daugelį objektyvių aplinkybių (funkcijų paskirstymą, darbų apimtį, darbuotojų kompetenciją ir kt.), kurios gali būti nežinomos kitiems darbuotojams. Tokia NDNT direktoriui suteikta teisė leidžia direktoriui pavesti užduotis, kad nenukentėtų bendras NDNT darbas. Pareiškėja, būdama NDNT direktoriaus pavaduotoja, siaurai supranta duotus pavedimus ir ieško būdų, kaip jų nevykdyti.

Skunde pateikti teiginiai, kad teismas neišnagrinėjo ir neįvertino akivaizdžių aplinkybių, kad pareiškėja yra diskriminuojama, yra melagingi ir šmeižiančio pobūdžio bei nesusiję su tarnybiniu nusižengimu, už kurį pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tarnybinės nuobaudos dėl tiesioginio direktoriaus pavedimo nevykdymo pagrįstumas, todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas tik nagrinėjant konkrečius pavedimus, už kurių nevykdymą pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Siekiant pirmosios instancijos teismui išsamiai paaiškinti ir pateikti įrodymus, kodėl nebuvo laiku atliktas tarnybinės veiklos vertinimas, buvo pridėtas prie atsiliepimo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų J. B., sąrašas. Mano, jog pastebėjimai, kad jai nepakanka gerų administravimo įgūdžių, yra objektyvūs. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-12-21 įsakymo Nr. P-367, kuriuo už Tarnybos direktoriaus pavedimų nevykdymą NDNT direktoriaus pavaduotojai J. B. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX–855 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos, taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos valstybės tarnautojų administracinį teisinį statusą nustatantys teisės aktai (NDNT direktoriaus 2010-07-01 įsakymu Nr. V-61 patvirtinti Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatai, Tarnybos direktoriaus 2010-06-23 įsakymu Nr. V-58 patvirtintas tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TN-2 dėl J. B. tarnybinio nusižengimo. Konstatuota, kad NDNT direktoriaus pavaduotoja J. B. padarė du tarnybinius nusižengimus: pirma, ne vykdydama NDNT direktoriaus pavedimo skubos tvarka atsakyti į 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34)SD-6817, kaip NDNT direktoriaus pavaduotoja, kuriai priskirta koordinuoti ir kontroliuoti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus darbą, neužtikrino Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų 6.13 punkte nurodytų funkcijų įgyvendinimo, taip nevykdydama NDNT direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtinto NDNT direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.6 punktuose nustatytų funkcijų vykdymo, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas bei Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 2.5, 5.2, 9.3 punktuose įtvirtintus reikalavimus; antra, taip pat, nevykdydama NDNT direktoriaus pavedimo atsakyti į 2012 m. spalio 25 d. raštą Nr. (8.6)-74SD-7140, kaip NDNT direktoriaus pavaduotoja, neužtikrino NDNT direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintame pareigybės aprašyme 7.1 ir 7.14 punktuose pavestų funkcijų vykdymo, tuo pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas ir Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 2.5, 5.2, 9.3 punktuose įtvirtintus reikalavimus.

Dėl atsakymo į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34) SD-6817 parengimo.

Byloje nustatyta, kad NDNT 2012 m. spalio 12 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. (20.3-34) SD-6817 ‚,Dėl teisės aktų papildymo“. Tarnybos direktorius šį raštą rezoliucija paskyrė nagrinėti direktoriaus pavaduotojai J. B., Sprendiumų kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojai R. L. ir Vilniaus II teritorinio skyriaus vedėjai D. V.. Pareiškėja 2012 m. spalio 18 d. rezoliucija šį raštą adresavo nagrinėti Metodikos skyriaus vedėjai I. M., anksčiau nurodytoms R. L. ir D. V.. Pavedimas įvykdytas pateikus pareiškėjai 2012 m. spalio 24 d. raštą Nr. I-904 „Dėl pasiūlymų parengimo“, kurio pagrindu J. B. 2012 m. spalio 25 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. I-908 „Dėl pasiūlymų pateikimo“. NDNT direktorius, išnagrinėjęs šį pranešimą, 2012 m. spalio 25 d. rezoliucija pavedė jai skubos tvarka iki 2012 m. spalio 29 d. parengti atsakymą į anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. (20.3-34) SD-6817 ‚,Dėl teisės aktų papildymo“. Pareiškėja 2012 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-914 „Dėl 2012 m. spalio 25 d. nurodymų“ informavo, kad neturi galimybės įvykdyti šio Tarnybos direktoriaus pavedimo, nes nuo 2012 m. spalio 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-99 „Dėl administravimo sričių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei J. B. nustatymo“ nuo 2012 m. spalio 25 d. nustatė pareiškėjai kontroliuoti ir koordinuoti Sprendimų kontrolės skyriaus darbą, o minėti nurodymai pagal turinį nepriskirtini Sprendimų kontrolės skyriaus kompetencijai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas byloje iš esmės kilo dėl kompetencijos, t. y. kuriam viešojo administravimo subjekto struktūrinio darinio vienetui pagal teisės aktus priskirtini vykdyti tarnybos direktoriaus pavedimai. NDNT direktoriaus 2012-03-09 įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Metodikos skyriaus nuostatų 4.4 punkte nustatyta, kad vienas iš svarbiausių skyriaus uždavinių yra pagal kompetenciją teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių darbingumo lygio, neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos poreikio nustatymą, tobulinimo. Tų pačių nuostatų 5.7 punkte įtvirtinta, jog skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo, tobulinimo, siekiant kuo efektyvesnio darbo įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką. Pagal NDNT direktoriaus 2012-10-01 įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Sprendimo kontrolės skyriaus nuostatų 5 punktą, svarbiausi skyriaus uždaviniai: pagal kompetenciją vykdyti planinę ir neplaninę NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę (5.1 punktas); pagal kompetenciją nagrinėti asmenų, išmokas mokančių institucijų prašymus (skundus) dėl NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų neįgalumo lygio, darbingumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo klausimais teisėtumo ir pagrįstumo (5.2 punktas); formuoti vieningą NDNT teritorinių skyrių vertinimo praktiką (5.3 punktas); dalyvauti įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką (5.4 punktas). Šių nuostatų 6.13 punkte reglamentuota, jog skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, dalyvauja teikiant pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, susijusių su neįgalumo lygio, darbingumo lygio, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos poreikio nustatymo, tobulinimo; teikia siūlymus dėl skyriaus darbo organizavimo, formuoja skyriaus veiklos kryptis ir numatyto veiklos perspektyvas, siekiant kuo efektyvesnio darbo įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką.

Pažymėtina, jog kiekvieno viešojo administravimo subjekto vidinės organizacinės struktūros dariniai veiklą vykdo nustatytos kompetencijos ribose. Be kita ko, kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis. Todėl atlikus Tarnybos Metodikos skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų lyginamąją analizę, taip pat vadovaujantis sisteminiu, lingvistiniu ir loginiu teisės normų aiškinimo metodais bei įvertinus priskirtų funkcijų pobūdį (turinį) ir apimtį, darytina išvada, kad nors pasiūlymų dėl teisės aktų tobulinimo procese dalyvauja abu NDNT struktūriniai padaliniai, tačiau pasiūlymų dėl teisės aktų tobulinimo teikimo funkcija yra priskirta būtent Metodikos skyriui. Sprendimų kontrolės skyrius teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose tik dalyvauja tokių pasiūlymų teikime, o šio skyriaus nuostatuose neįtvirtinta jokių uždavinių, kurie būtų susiję su pasiūlymų dėl teisės aktų tobulinimo teikimu. Tuo tarpu Metodikos skyriaus nuostatuose, kaip rezultatas, kuri šis tarnybos struktūrinis organizacinis vienetas turi pasiekti jam priskirtos valdymo srities veiklos procese, suformuluotas ir toks šio skyriaus veiklos uždavinys (teikti pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo), kuriam įgyvendinti numatyta ir atitinkama funkcija, kas rodo, kad pasiūlymų dėl teisės aktų tobulinimo teikimas vienareikšmiškai priskirtas įgyvendinti Metodikos skyriaus kompetencijai.

Dėl atsakymo į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 25 d. raštą Nr. (8.6-74) SD-7140 parengimo.

Bylos duomenimis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (8.6-74) SD-7140 persiuntė Tarnybai pagal kompetenciją nagrinėti L. S. prašymą. NDNT direktorius šį prašymą nagrinėti paskyrė NDNT direktoriaus pavaduotojai J. B.. Rezoliucijoje nurodyta „išnagrinėti prašymą, atsakyti pareiškėjai, paaiškinti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką“.

Pareiškėja 2012 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. I-914 „Dėl 2012 m. spalio 25 d. nurodymų“ informavo, kad šio pavedimo neturi galimybės įvykdyti.

Iš byloje pateikto L. S. prašymo matyti, jog ji nesutinka su gydytojos išvada neskirti tam tikram asmeniui transporto išlaidų kompensacijos ir prašo išsamaus atsakymo (paaiškinimo). Tai reiškia, jog šiuo atveju skundžiamas ne Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos išvada.

Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų analizė rodo, kad tiek šiam skyriui keliami uždaviniai, tiek ir su jų įgyvendinimu nustatytos funkcijos išimtinai susijusios su Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrole, konsultacijų ir kitų metodinių priemonių (mokymų, informacinių pranešimų rengimo ir kt.) jų veiklos organizavimo klausimais teikimu. Tuo tarpu iš Metodikos skyriaus nuostatų matyti, kad šis skyrius teikia konsultacijas ne tik NDNT teritoriniams skyriams bei Sprendimų kontrolės skyriui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos, bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo klausimais (Metodikos skyriaus nuostatų 5.9 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, neatlikęs ginčui aktualių teisės aktų (Metodikos skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų) visapusiškos analizės, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad Metodikos skyriui nepriskirtina nagrinėti asmenų ar kitų institucijų prašymus, skundus ir pareiškimus dėl darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo, o pareiškėja nepagrįstai atsisakė vykdyti Tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. pavedimą.

Be to, tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama NDNT direktoriaus pavaduotojos pareigybės aprašymo 7.14 punktu, kuriame nustatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo kitus su Tarnybos funkcijomis susijusius Tarnybos direktoriaus pavedimus tam, kad būtų pasiekti Tarnybos strateginiai tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, neegzistuoja jokių pagrindų, dėl ko šis ginčo aspektas gali būti siejamas su Tarnybos strateginiais tikslais. Taip pat nėra jokio pagrindo vadovautis Tarnybos direktoriaus 2010-11-18 įsakymu Nr. V-107 „Dėl įgaliojimų suteikimo direktoriaus pavaduotojams“, kurio 1.2 punktu pareiškėja kaip direktoriaus pavaduotoja įgaliota organizuoti asmenų prašymų ir skundų dėl Tarnybos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimą, planinius ir neplaninius priimtų sprendimų patikrinimus, kadangi L. S. skundas nesiejamas su Tarnybos (jos teritorinių padalinių) priimtais sprendimais. Tarnybos vadovas, duodamas pavedimus/nurodymus, yra saistomas teisės aktais nustatytos struktūrinių padalinių kompetencijos ir negali vadovautis absoliučios diskrecijos teise.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. J. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinę situaciją, taikė ir aiškino teisės normas, ko pasėkoje priėmė netinkamai motyvuotą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos J. B. skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priiimti naują sprendimą. Pareiškėjos J. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-12-21 įsakymą Nr. P-367 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius