2020-03-10 Nr. ANB-188-4-69-3-01296-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-14-1073/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01296-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato Nerijaus Katiliaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu A. T. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį 480 Eur dydžio bauda už tai, kad būdamas UAB „G“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas sušaukė tris visuotinius akcininkų susirinkimus: 2018 m. balandžio 23 d. 16.30 val., 2018 m. birželio 4 d. 15 val. ir 2019 m. balandžio 30 d. 10 val., apie tai tinkamai neinformavęs kito akcininko G. S., dėl to jis nedalyvavo nurodytuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Taip A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas akcininko neturtines teises.

2. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato N. Katiliaus apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato N. Katiliaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovas advokatas N. Katilius prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties, netinkamai nustačius nusižengimo objektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses, taip padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas.

4.2. ANK 119 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju – Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus. Akcininkų informavimą apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus akcinėse bendrovėse reglamentuoja ABĮ 26 straipsnis ir bendrovių įstatai. ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Pagal Bendrovės įstatų 14 straipsnį apie bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti skelbiama VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

4.3. A. T., laikydamasis ABĮ 26 straipsnio 4 dalies ir Bendrovės įstatų reikalavimų, informavo bendrovės akcininkus apie 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 4 d. bei 2019 m. balandžio 30 d. visuotinius akcininkų susirinkimus apie juos paskelbdamas VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Jokiame teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas išnaudoti visas galimybes tinkamai informuoti bendrovės akcininkus apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus. Teismai konstatavo, kad A. T. apie visuotinius akcininkų susirinkimus pranešė nepažeisdamas nei ABĮ, nei Bendrovės įstatuose nustatytų reikalavimų. Vadinasi, administracinė atsakomybė A. T. negalėjo kilti. Tačiau teismai nepagrįstai sprendė, kad tokio informavimo nepakako ir A. T. neatliko kitų pareigų, kurios net nėra įtvirtintos ABĮ ar Bendrovės įstatuose. Taip skundžiamais teismų sprendimais A. T. iš esmės yra pripažintas padaręs neegzistuojančios teisės normos pažeidimą.

4.4. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad iki A. T. pareigų ėjimo pradžios buvo susiformavusi praktika, jog visi bendrovės akcininkai apie planuojamą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą buvo informuojami siunčiant pranešimus elektroniniais laiškais. Taip buvo tik derinami visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai. Be to, akcininkų informavimas apie visuotinius akcininkų susirinkimus žodžiu ar elektroniniu paštu prieštarauja ABĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Akcininkui G. S. buvo žinoma Bendrovės įstatuose nustatyta akcininkų informavimo apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. S. informavimas apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus registruotu paštu nebūtų buvęs racionalus informavimo būdas, nes jis neatsiima iš pašto jam registruotu paštu siųstų bendrovės pranešimų.

4.5. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pranešimai apie vyksiančius visuotinius akcininkų susirinkimus VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ buvo skelbiami sąmoningai netinkamai ir siekiant, kad akcininkas G. S. jų neperskaitytų. Priešingai, A. T. veiksmai buvo teisėti, kartu jis negalėjo ir neturėjo suvokti, kad elgiasi priešingai teisės aktų reikalavimams. Taigi jo veikoje nėra tyčios padaryti administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

4.6. Teismai, teikdami pirmenybę civilinio, o ne baudžiamojo proceso teisės normų taikymui, padarė esminį pažeidimą. Kvalifikuodami A. T. veiką pagal ANK 119 straipsnį, teismai nepagrįstai rėmėsi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, bet ne konkrečia pažeista teisės norma. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teisingumo ir protingumo principais gali remtis tik skirdamas administracinę nuobaudą ir tik švelnindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. ANK nėra įtvirtinta galimybė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus kvalifikuoti kaip pažeidžiančius šio įstatymo nuostatas per teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų prizmę, priešingai nei tai yra leidžiama civilinėse bylose. Be to, administracinių nusižengimų bylų teisenos ir civilinio proceso tikslai, taikytina atsakomybė yra skirtingi ir civilinėse bylose teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės negali būti reikšmingas teisės šaltinis, siekiant užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje vyktų teisingas ir objektyvus teismo procesas. Dėl šios priežasties ir nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000.

4.7. Teismai nenurodė, kokios žalingos pasekmės atsirado dėl to, kad akcininkas G. S. nedalyvavo bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, ir kuo tai pasireiškė. G. S. bendrovėje valdo tik 33 procentus akcijų, jo valdomos akcijos nesuteikia jam galios daryti įtaką priimant nutarimus, numatytus visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkėje. G. S. nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų netinkamumo, taigi tariamas pažeidimas jokių žalingų pasekmių jam neturėjo. Be to, G. S. elgesys kitose bylose suponuoja išvadą, kad jo kreipimasis į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo A. T. laikytinas piktavališku veiksmu, o ne siekiu apginti savo pažeistas teises.

5. Asmens, pagal kurio pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo teisena, G. S. atstovas advokatas Dainius Kenstavičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato N. Katiliaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

5.1. A. T. pagrįstai buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Jo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai. A. T. administracinėn atsakomybėn pagrįstai patrauktas už tai, kad, būdamas bendrovės vadovas, nesilaikė bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarkos, nustatytos ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Sisteminis ABĮ nuostatų aiškinimas patvirtina, kad bendrovės pranešimas dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo neturėjo būti paskelbtas viešai, nes tokia pareiga nėra nustatyta ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje. Remiantis Bendrovės įstatais, pranešimai apie bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus turėjo būti siunčiami akcininkams registruotu paštu arba įteikiami pasirašytinai.

5.2. ANK 119 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo objektas – akcininkų teisės. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, A. T. padarė esminį pažeidimą, šiurkščiai pažeidė kito bendrovės akcininko G. S. neturtines teises ir interesus, nes nesudarė galimybės jam dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Toks pažeidimas sudarė sąlygas A. T. vienašališkai, nesant kitų bendrovės akcininkų pritarimo, priimti sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro informacinių leidinių matyti, kad A. T. neteisėtai organizuotuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo sprendžiami neeiliniai klausimai, o G. S. dalyvavimas ir balsavimas bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, remiantis 2016 m. birželio 29 d. bendrovės akcininkų sutartimi, būtų buvęs lemiamas. Šiuo atveju administracinei atsakomybei pagal ANK 119 straipsnį taikyti pakanka įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdė ABĮ nustatytų pareigų, susijusių su akcininko neturtinių teisių įgyvendinimu, arba tokias teises suvaržė ar pažeidė. Vien formalus pareigos įvykdymas nereiškia, kad A. T. tinkamai informavo G. S. ir taip jo teisės negalėjo būti pažeistos.

5.3. A. T. nesilaikė tarp bendrovės akcininkų susiformavusios informavimo apie visuotinius akcininkų susirinkimus praktikos. Bendrovė turi tik du akcininkus, įprastai informacija dėl visuotinių akcininkų susirinkimų buvo pranešama žodžiu arba elektroniniu paštu, todėl G. S. negalėjo pagrįstai tikėtis, kad visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarka pasikeis ir pranešimai bus pradėti skelbti viešai. A. T., vienašališkai pakeitęs informavimo apie visuotinius akcininkų susirinkimus tvarką, turėjo pareigą apie tai neinformuoti G. S.. Pagal teismų praktiką visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarka yra susaistyta ne su ABĮ 26 straipsnyje įtvirtintais informavimo būdais, o su akcininkų teisių užtikrinimu, turint tikslą tinkamai juos informuoti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato N. Katiliaus prašymas atmestinas.

Dėl ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymo

7. ANK 119 straipsnis nustato juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

8. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas pirmiausia yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti bei jų apsaugai ir pan.

9. Šioje byloje A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „G“ akcininkas ir direktorius, 2018 m. balandžio 23 d. 16.30 val., 2018 m. birželio 4 d. 15 val. ir 2019 m. balandžio 30 d. 10 val. sušaukė tris visuotinius akcininkų susirinkimus apie tai tinkamai neinformavęs kito bendrovės akcininko G. S., dėl to jis nedalyvavo minėtuose susirinkimuose. Taigi šiuo atveju A. T. inkriminuotas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu.

10. Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra neturtinės akcininkų teisės. Kad akcininkai galėtų įgyvendinti šias teises, jie turi būti tinkamai informuoti apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą. Tuo tikslu įstatymo leidėjas ABĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, be kita ko, turi būti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo darbotvarkė (ABĮ 26 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Pagal ABĮ 26 straipsnio 4 dalį pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „G“ įstatų 14 punkte nustatyta, kad kai bendrovės pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“, o įstatų 15 punkte nurodyta, kad kiti bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Už pranešimų išsiuntimą ar jų įteikimą laiku atsako bendrovės vadovas (Įstatų 17 punktas).

12. Byloje nustatyta, kad apie šaukiamus tris 2018 m. balandžio 23 d. 16.30 val., 2018 m. birželio 4 d. 15 val. ir 2019 m. balandžio 30 d. 10 val. bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus buvo paskelbta nepažeidžiant ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje ir Bendrovės įstatų 14 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pranešta viešai VĮ Registrų centro informaciniuose leidiniuose. Tačiau bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad bendrovės vadovas A. T. neišnaudojo visų galimybių tinkamai informuoti akcininką G. S. apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, dėl to iš jo buvo atimta teisė įgyvendinti savo turimas akcininko neturtines teises, susijusias su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu ir tinkamu dalyvavimu jame.

13. Pareiškėjas, ginčydamas šią teismų išvadą, prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad reikalavimas išnaudoti visas galimybes informuoti akcininkus apie visuotinius akcininkų susirinkimus jokiame teisės akte nėra įtvirtintas, todėl A. T. bendrovės akcininkų informavimas apie visuotinius akcininkų susirinkimus įstatuose nurodytu būdu yra tinkamas bendrovės vadovo pareigų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimu, atlikimas ir neužtraukia jam administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

14. Sutiktina, kad reikalavimas išnaudoti visas galimybes informuoti akcininkus apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus nei ABĮ, nei Bendrovės įstatuose nėra įtvirtintas. Tačiau tokia nuostata išplaukia iš institucijos ar asmens, atsakingo už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą (šiuo atveju bendrovės vadovo), pareigos pranešti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tokiu būdu, kad būtų užtikrintos galimybės kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kitas teises.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-482-687/2015).

16. Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami A. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį klausimą, minėtas aplinkybes aptarė ir įvertino. Teismai atsižvelgė į tai, kad vadovaujant G. S. bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, jog apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus akcininkams buvo pranešama elektroniniais laiškais, o susirinkimuose spręstini klausimai dažnai buvo derinami žodžiu. Vertinant tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes bendrovė faktiškai turi tik du akcininkus – A. T., kuriam kartu su sutuoktine priklauso 67 procentai bendrovės akcijų, ir G. S., kuriam kartu su sutuoktine priklauso 33 procentai bendrovės akcijų, toks pranešimų apie visuotinius akcininkų susirinkimus būdas yra visiškai logiškas. Dėl to G. S., nebūdamas informuotas apie pasikeitusią pranešimų apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus tvarką, galėjo pagrįstai tikėtis, jog bendrovės vadovu tapus A. T. pranešimai apie susirinkimus bus siunčiami jam įprastu būdu. Taigi darytina išvada, kad A. T. vienasmeniškai ir faktiškai pakeitęs pranešimų tvarką, apie tai neinformavęs G. S. ir apie šaukiamus tris visuotinius akcininkų susirinkimus pranešęs viešai VĮ Registrų centro informaciniuose leidiniuose, vienintelio kito bendrovės akcininko G. S. atžvilgiu pasielgė nesąžiningai ir taip nesudarė jam tinkamų sąlygų realizuoti savo kaip akcininko teises.

17. Pažymėtina, kad, siekiant tinkamai pritaikyti ANK normą, svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, kuriuos apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Nors kaltininko veiksmų, pažeidžiant akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teises, motyvai, tikslai ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šio administracinio nusižengimo požymiai, tačiau jie turi pakankamai svarbią reikšmę sprendžiant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės klausimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pranešimai apie šaukiamus bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus VĮ Registrų centro informaciniuose leidiniuose buvo skelbiami sąmoningai netinkamai, siekiant, kad G. S. jų neperskaitytų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad nuo 2017 m. pabaigos tarp A. T. ir G. S. buvo susiformavę pakankamai priešiški santykiai, jų bendravimas praktiškai buvo nutrūkęs, taip pat tai, kad Bendrovės įstatai įpareigoja sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime priimti tik vienbalsiai, o A. T. neinformavo G. S. apie pasikeitusią pranešimų apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus bendrovėje tvarką, būtent leidžia pagrįstai spręsti apie A. T. tyčią savo veiksmais pažeisti akcininko G. S. teises.

19. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad A. T. padarytas administracinis nusižengimas yra tik formalus, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių. Aptariamai situacijai yra svarbūs keli aspektai – sprendžiamų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose klausimų svarba bei sprendimų priėmimo tvarka. Teismai teisingai pažymėjo, kad visuotiniame akcininkų susirinkime yra sprendžiami svarbiausi su bendrovės veikla susiję klausimai. Taigi bendrovės akcininko neinformavimas apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus yra reikšmingas jo neturtinių teisių dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti juose pagal akcijų suteikiamas teises pažeidimas. Bendrovės įstatuose (6.3.1 punktas) taip pat nustatyta, kad „visuotiniuose akcininkų susirinkimuose sprendimai gali būti priimami tik vienbalsiai visų Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų“. Todėl G. S., kaip trečdalio bendrovės akcijų savininko, nežinojimas apie šaukiamus bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, nedalyvavimas juose sutrukdė jam ne tik pareikšti savo poziciją susirinkimų darbotvarkės klausimais, balsuoti, bet ir dalyvauti bendrovės valdyme.

20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad A. T. veika atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti prašyme nurodomų materialiosios teisės pažeidimų, dėl kurių teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė