b1a42920-593c-4ba5-9393-e4df24086a8a · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                                        Baudž. bylos Nr. 1A-433-348/2012 Teisėjas Laimonas Noreika                                    Teisminio proceso Nr. 1-03-00341-2011-07 (S)                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 22 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Danguolės Å iugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant AuÅ¡rinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei D. R., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam S. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. kovo 7 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 286 str. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2012-01-10 iki 2012-03-07.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :S. J. nuteistas už tai, jog panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui, t.y., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2011-11-20 apie 17.40 val., prie nuteistųjų valgyklos išėjimo, Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojui T.

K. įtarus nuteistÄ jį S. J. turint uždraustų daiktų ir pareikalavus pastarojo stovėti vietoje, kad prižiÅ«rėtojas galėtų atlikti dalinę asmens kratÄ , S. J. nevykdė Å¡ių teisėtų prižiÅ«rėtojo nurodymų ir tyčia, siekdamas iÅ¡vengti dalinės asmens kratos, panaudojo fizinį smurtÄ - vienÄ kartÄ trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojui T. K. į kairį veido skruostÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas T. K. fizinį skausmÄ .Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-07 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodo, jog tokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, nes nesipriešino pareigūnui. Teismas neįvertino, jog nukentėjusiojo parodymai prieštarauja jo parodymams. Nuo pat tyrimo pradžios jis nuosekliai parodė, jog pirmas smūgį sudavė nukentėjusysis, jis nevengė jokios apžiūros sudavė smūgį atgal ir nuėjo. Apelianto nuomone, nepagrįsti teismo argumentai, jog jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundo autoriaus teigimu, jog kaltę paneigia liudytojų T. J., G. D., T.

M. parodymai. Taip pat apeliantas nurodo, jog gailisi dėl suduoto smÅ«gio, jis kaltu dėl to prisipažino visiÅ¡kai, viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.             Apelianto teigimu, teismas neteisingai pasielgė ir todėl, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su neatlikta bausmės dalimi, nes nusikalstamÄ veikÄ jis padarė neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėja advokatė R.

Budrytė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.             Prokurorė prašė nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.             Apeliantas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vada, kad jis padarė LR BK 286 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau Å¡is apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. 1 d.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais įvertintais vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismÄ vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nėra, kaip nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Buvo laikomasi ir kitos reikÅ¡mingos įrodymų vertinimo sÄ lygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis S. J. buvo iÅ¡analizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta.             Nors nuteistasis S. J. nesutina su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, jog jis nevykdė teisėtų prižiÅ«rėtojo nurodymų ir tyčia, siekdamas iÅ¡vengti dalinės asmens kratos, panaudojo fizinį smurtÄ - vienÄ kartÄ trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojui T.

K. į kairį veido skruostÄ , tačiau tokie jo aiÅ¡kinimai vertinami kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone tai, jog S. J. panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino pareigas vykdančiam tarnautojui, patvirtina iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiojo T. K., liudytojų D. B., T. R. parodymai, kiti byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo T. K. bei kitų aukščiau paminėtų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir specialisto iÅ¡vada.

Kolegija taip pat nemato pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais, nes jie yra iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir liudytojų T. J., T. M. bei G. D. parodymus ir pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.             Nukentėjusiojo T. K. parodymais nustatyta, jog vakarieniaujant 22-ojo bÅ«rio nuteistiesiems, pastebėjo 22-ojo bÅ«rio nuteistÄ jį S. J., kuris nulipo iÅ¡ valgyklos antro aukÅ¡to žemyn į pirmÄ aukÅ¡tÄ , į ten esančiÄ salę.

Kadangi nuteistasis S. J. neturėjo teisės eiti į valgyklos pirmo aukÅ¡to salę, nes tai draudžia vidaus taisyklės, kad izoliuoti nuteistieji nebendrautų ir neturėtų galimybės keistis uždraustais daiktais, jam davė žodinį nurodymÄ eiti į savo bÅ«rį. Tačiau nuteistasis į duotus nurodymus nekreipė jokio dėmesio. NurodymÄ eiti iÅ¡ pirmo aukÅ¡to salės jam pakartojo keletÄ kartų, tačiau pastarasis į duotus jo nurodymus nereagavo, o numojęs ranka ir jo atžvilgiu vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, nuėjo link pirmame aukÅ¡te valgykloje esančio maisto iÅ¡davimo langelio.

Nuteistasis S. J. kalbėjosi prie langelio su keletu nuteistųjų iÅ¡ kito bÅ«rio, o tai vidaus tvarkos taisyklių draudžiama. Baigęs kalbėtis jis ėjo atgal, tačiau jį sustabdė prie išėjimo ir paklausė, kodėl jis nevykdo jam duotų pareigÅ«no nurodymų eiti iÅ¡ valgyklos pirmo aukÅ¡to. Nurodžius nuteistajam eiti kartu į budėtojų tarnybÄ ir raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl tokio elgesio, jis tai daryti kategoriÅ¡kai atsisakė. Kilus įtarimui, kad nuteistasis po kontaktų su nuteistaisiais, su kuriais jam draudžiama kontaktuoti, gali turėti Å¡io kontakto metu įgytų uždraustų daiktų, davė nurodymÄ stovėti vietoje, nes norėjo jam atlikti dalinę asmens kratÄ .

Bandant nuteistajam nusekti nuo striukės vardinį ženklÄ , S. J. nuo jo atsitraukė ir deÅ¡ine ranka staigiu rankos mostu sudavė į kairį veido skruostÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ , bei bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ nuteistųjų valgyklos į stadionÄ . Ä®vykį pastebėję prižiÅ«rėtojai T. R. ir D. B. padėjo jam sulaikyti bėgantį nuteistÄ jį. Sulaikymo metu nuteistasis S. J. prieÅ¡inosi, jam pavyko iÅ¡trÅ«kti. Atsitraukęs į Å¡alį, nuteistasis atsistojo į kovinę pozicijÄ .

Tuo metu į nuteistųjų stadionÄ iÅ¡ valgyklos iÅ¡bėgo dauguma 22-ojo bÅ«rio nuteistųjų, kurie apstojo pareigÅ«nus ratu, todėl nenorėdami paaÅ¡trinti konflikto, jie atsitraukė nuo 22-ojo bÅ«rio nuteistųjų minios. Nuėjus į budėtojų tarnybÄ ir apie tai praneÅ¡us pataisos namų direktoriaus padėjėjui D. K., surinkus daugiau pamainoje dirbančių pareigÅ«nų nuėjo į 22-ojo bÅ«rio patalpas, kur sulaikė nuteistÄ jį S. J. ir atvedė į budėtojų tarnybÄ .

Nuteistojo sulaikymo metu 22-rame bÅ«ryje minėtas nuteistasis nesiprieÅ¡ino. Kadangi J. nepakluso teisėtiems reikalavimams ir bandė pasiÅ¡alinti, jis tik bandė nuo jo krÅ«tinės paimti nuteistojo vardinį ženklÄ , kad jį pateikti budėtojui ir pradėti nepaklusimo tyrimÄ , nes tokia nustatyta prasižengusio nuteistojo identifikavimo dėl padaryto pažeidimo tvarka.              Nukentėjusiojo T. K. parodymai nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuosekliai apie įvykį paaiÅ¡kino ir teisme, todėl jais netikėti apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Be to, šiuos nuoseklius nukentėjusio parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų D. B. bei T. R. parodymai.             Nors nuteistasis S. J. skunde tvirtina, jog jo kaltę paneigia liudytojų T. J., T. M. bei G. D., tačiau su šiais argumentais kolegija nesutinka. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, jog jų parodymai nėra nuoseklūs. Prasėjus tirti įvykį liudytojas T. M. tvirtino, jog įvykio nematė, tačiau vėliau davė parodymus apie įvykį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju R.

B. parodė, jog po įvykio bÅ«damas izoliuotas S. J. sakė, jog mentui davė į kaniÄ . Kolegijos nuomone, liudytojai T. J., T. M. bei G. D. duodami parodymus siekia padėti iÅ¡vengti S. J. baudžiamosios atsakomybės, todėl jai nėra pagrindo vadovautis.             PasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiÅ¡kiasi aktyviais veiksmais. PasiprieÅ¡inimas galimas dviem alternatyviais bÅ«dais:

1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant fizinį smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, kankinimas, suriÅ¡imas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ .             Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino.

IÅ¡vados dėl S. J. kaltumo padarius LR BK 286 str. numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡samiai motyvuotos. Neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis S. J. nevykdė teisėtų prižiÅ«rėtojo nurodymų ir tyčia, siekdamas iÅ¡vengti dalinės asmens kratos, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.              Atmetami skundo argumentai ir dėl LR BK 64 str. nuostatų netaikymo.

Nors S. J. nusikalstamÄ veikÄ padarę neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu bausmę buvo atlikęs, o nuo 2012-01-10 jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.                          Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p n u t a r ė:

             Nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                    Svetlana Jurgaitienė Teisėjai:                                                                 Danguolė Å iugždinytė                                                                  Gytis Večerskas