2022-03-23 Nr. AB-6979-3-62-3-02971-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1728-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02971-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Y. G. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Y. G. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis N. Y. G. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33553 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1588 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra persekiojamas dėl dalyvavimo protestuose, jam mirtimi grasino milicija. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijose, kurios vyko prie (duomenys neskelbtini) pastato. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl grasinimų nužudyti, nes dalyvavo demonstracijose prieš skurdą ir korupciją. Pareiškėjo nuomone, jam grasino asmenys iš (duomenys neskelbtini) politinės partijos.

3. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Pareiškėjo vertinimu, jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso, todėl jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

3.2. Sprendime nurodyti argumentai nepagrįsti, išvados orientuotos išimtinai į informaciją, kad prieglobstis pareiškėjui nebūtų suteiktas. Atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus atliko paviršutiniškai, išvados padarytos nevertinant esminių aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė pareiškėjo gyvybei ir sveikatai.

3.3. Pareiškėjas nurodė individualias aplinkybes (dėl dalyvavimo demonstracijose, palaikančiose (duomenys neskelbtini) piliečių teises, patyrė grasinimus iš (duomenys neskelbtini) partijos), dėl kurių negali pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjas patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies, o Sprendime nurodyta informacija apie kilmės valstybę šią grėsmę patvirtina.

3.4. Kritikuotini atsakovo argumentai, kad pareiškėjo pasakojimas kelia pagrįstų abejonių dėl istorijos patikimumo. Pareiškėjo vertinimu, jis neprivalėjo papasakoti savo istorijos taip, kad ji patiktų atsakovui. Atsakovas nesurinko duomenų apie ginkluotos grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklą pareiškėjo gyvenamosios vietos teritorijoje, o viešojoje erdvėje esanti informacija patvirtina, kad minėta grupuotė remiama (duomenys neskelbtini), yra aktyvi ir kelia grėsmę civiliams gyventojams.

3.5. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad nenustatytos aplinkybės, leidžiančios priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ar protestų organizatorius). Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Minėtam padidintos rizikos profiliui priklauso ne tik politinės opozicijos aktyvistai, žurnalistai, bet ir protestuotojai.

3.6. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra objektyvaus pobūdžio, egzistuoja realiai ir yra ne vien tik prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) suvokimas, bet pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjo išsiuntimas ir draudimas atvykti, nesuteikimas papildomos apsaugos sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet pareiškėjui būtų uždrausta atvykti į saugią valstybę ir prašyti prieglobsčio. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus, nepatvirtintas patikimais įrodymais. Be to, atsakovo vertinimu, prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose. Atsižvelgus į tai, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

5.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

5.3. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir pagrįstai konstatavo, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

5.4. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių šiuo metu kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas. Sprendime nurodyta, kad nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų padidintą riziką individualioje situacijoje, tokių aplinkybių nenurodyta ir skunde.

5.5. Pareiškėjo pasakojimas apie patirtą grasinimą yra abstraktus ir nedetalus. Pareiškėjas keliais sakiniais papasakojo, kad nežinomi asmenys, atvykę baltu automobiliu, jam grasino, tačiau jų nepažino (mano, kad jie priklauso milicijai, (duomenys neskelbtini) politinei partijai). Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kas priklauso tai partijai, be to, nors minėjo, kad turi patvirtinančių įrodymų (raštelį), nei apklausos metu, nei po jos, prieš priimant Sprendimą, šio raštelio Migracijos departamentui nepateikė. Taigi, nesant duomenų, kad minėta politinė partija būtų kaip nors susijusi su pareiškėjo tariamo persekiojimo aplinkybėmis, Migracijos departamentas pagrįstai nerinko informacijos apie pareiškėjo nurodytą grupuotę.

5.6. Vien fakto, kad praeityje pareiškėjas dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose. Taip pat nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Pareiškėjas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Vertinant pareiškėjo galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad kilmės valstybėje yra likę pareiškėjo giminaičiai, t. y. (duomenys neskelbtini) jis turi giminių, su kuriais bendravo. Pareiškėjas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Konvencija, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) bei EPPB gairėmis.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad savo šalyje yra persekiojamas dėl dalyvavimo protestuose, todėl pradėjo grasinti milicija.

8.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d., vykusios apklausos metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Kadangi kilmės valstybėje dalyvavo demonstracijose prieš skurdą ir korupciją, sulaukė grasinimų nužudyti. Žmonės protestavo dėl to, kad nėra vandens, elektros, nėra jokios laisvės, padėtis labai prasta. Po vienos demonstracijos, vasario 22 d., prie pastato, kur pareiškėjas turėjo savo verslą, privažiavo baltas automobilis, iš kurio išlipę du asmenys kaltino dalyvaujant demonstracijose, kad į demonstracijas pareiškėją įtraukė „nežinoma pusė“ iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra paprastas pilietis, demonstracijose dalyvavo dėl to, kad nėra pinigų, elektros, vandens. Manė, kad pas jį buvo atvažiavę asmenys iš politinės partijos (duomenys neskelbtini) ir iš jų sulaukė grasinimų.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, padarė išvadą, kad pasakojime nėra pateikta konkrečių detalių, apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, jog pareiškėjas dalyvavo mitinguose ir demonstracijose dėl savo teisių. Pareiškėjas tiksliai nepaaiškino, koks buvo jo vaidmuo demonstracijose, nenurodė daugiau duomenų apie jo veiklą protestus organizuojančioje grupuotėje, todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pasakojimui trūko detalumo. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad jis nebuvo organizatorius ar žymiai prie protesto prisidėjęs asmuo, nes teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad demonstracijos suaktyvėjo 2018-2019 metais, t. y. kai į demonstracijas pradėjo rinktis ir jose dalyvauti daugiau jaunų žmonių. Demonstracijos vyksta dėl to, kad nėra maisto, elektros, vandens, pinigų, o pareiškėjas yra pilietinis aktyvistas.

10. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų nepateikta.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinį prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausos metu, teisme duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad Migracijos departamentas nesurinko duomenų apie (duomenys neskelbtini).

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai patvirtina pareiškėjo aiškinimą, jog jis viską papasakojo tėvui. Teismas detaliau nurodė, kad: pareiškėjo tėvas pažįsta policininką, kuris pasakė, jog jam niekas nepadės, reikia išvykti, t. y. pabėgti; tėvo draugas policininkas padarė pareiškėjui knygą ir pasakė, kad ši knyga padės dėl prieglobsčio; pareiškėjas pateikė rentgeno nuotrauką su plaštaka, tačiau iš jos nėra galimybės identifikuoti, ar tai pareiškėjo plaštaka, bei kas, kada, kaip ir kodėl padarė sužalojimus, todėl teigti, kad tai pareiškėjo plaštaka, nėra pagrindo.

14. Teismas įvertino, kad pareiškėjas papildomos apsaugos suteikimą grindė tais pačiais argumentais kaip ir dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą, kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta. Tad, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir dėl papildomos apsaugos suteikimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjui gresiančių veiksmų pobūdis ir pasekmės neatitinka persekiojimo, nežmoniško elgesio veiksmų, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kyla beatodairiška grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ar grėstų kitos neigiamos pasekmės. Taigi, pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

15. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo prieglobsčio prašyme išdėstytas aplinkybes, pagrįstai nerinko kitokios informacijos. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl nevertintų aplinkybių teismo atmesti kaip nepagrįsti – Migracijos departamentas įvertino visas pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes apie grėsmę kilmės valstybėje.

16. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

17. Tačiau teismas priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taigi, pareiškėjo situacijai teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę: teismas pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo byloje yra duomenys, kad pareiškėjas turi pasą, paso kopija pateikta prieglobsčio prašytojo byloje, todėl atsakovas nepagrįstai Sprendime nurodė, jog pareiškėjas atsikratė asmens tapatybės dokumentų. Taigi, teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

18. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismo sumažinta iki dvejų metų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. teismas nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neišnagrinėjo bei priėmė nemotyvuotą sprendimą.

21. Teismas nevertino, kad EPPB išskiria demonstracijose dalyvaujančius asmenis priklausančius padidintos rizikos asmenų profiliui. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritardamas atsakovo argumentams, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pareiškėjo nepriskyrė padidintos rizikos asmenų grupei, o visi atsakovo vertinimai ir informacija orientuojama į tai, jog pareiškėjui nebūtų suteiktas prieglobstis. Tyrimas dėl baimės patirti persekiojimą atliktas paviršutiniškai, atsakovo išvados padarytos neįvertinus esminių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui kilo grėsmė. Atsakovas apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, neužtikrino visapusiško įrodymų ištyrimo.

22. Atsakovas nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjui grėsmę keliantį subjektą. Atsakovas nesurinko duomenų apie ginkluotos grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklą pareiškėjo gyvenamosios vietos teritorijoje. Teismas nesivadovavo Tvarkos aprašu, kuriame nustatytas reikalavimas kompetentingai institucijai (Migracijos departamentui), atliekant tyrimą dėl prieglobsčio prašymo, surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, EPPB, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius (Tvarkos aprašo 7, 92,8 ir 97.1 p.). Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (Tvarkos aprašo 97.1 p.).

23. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimo kontekste atsakovas neištyrė ir nenustatė, kad pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos (tame tarpe ir neoficialios), dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis, ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį jis nepatirs persekiojimo / kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su papildoma apsauga, nepasisakė dėl papildomos apsaugos suteikimo / nesuteikimo.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

29. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

31. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

32. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad savo šalyje yra persekiojamas dėl dalyvavimo protestuose, todėl sulaukė grasinimų nužudyti (plačiau žr. šios nutarties 8.1-8.2 p.).

34. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pasakojime nėra pateikta konkrečių detalių, buvo apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, jog jis dalyvavo demonstracijose dėl savo teisių, pareiškėjas tiksliai nepaaiškino, koks buvo jo vaidmuo demonstracijose, nenurodė daugiau duomenų apie jo veiklą protestus organizuojančioje grupuotėje. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškėjo pasakojimo galima suprasti, jog jis nebuvo protestų organizatorius, ar asmuo, labai prisidėjęs prie demonstracijų. Pažymėtina, kad apklausos metu pats pareiškėjas nurodė, kad demonstracijos vyksta dėl to, kad nėra maisto, elektros, vandens, pinigų, o jis protestuoja kaip paprastas žmogus. Pareiškėjas akcentuoja, kad EPPB išskiria demonstracijose dalyvaujančius asmenis padidintos rizikos asmenų profiliui, tačiau pažymėtina tai, kad pareiškėjui neužtenka vien dalyvauti protestuose, jis turi susieti dalyvavimo protestuose faktą su jam kylančia individualia persekiojimo rizika, nurodyti, kokios aplinkybės pagrįstai leistų vertinti, jog jam, kaip atitinkamų protestų dalyviui, kyla reali ir visiškai pagrįsta baimė dėl politinių įsitikimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-822/2022). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

35. Atsižvelgdama į išdėstytą, pritardama, tačiau nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kurios būtų pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

36. Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (97.1 p.).

37. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, EPPB, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, siekdamas įvertinti pareiškėjo pasakojimą bei pagrindus dėl beatodairiškos grėsmės kilmės šalyje, rinko informaciją iš įvairių šaltinių: rėmėsi 2021 m. parengta EPPB, kaip kompetentingos institucijos rinkti kilmės valstybės informaciją, ataskaita, Tarptautinės Migracijos Organizacijos pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) gyvendinamos savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, informacija apie Europos valstybių ir kitų organizacijų teikiamą teisinę pagalbą, konsultacijas ir kitą pagalbą, ir minėtą informaciją skundžiamame Sprendime išsamiai įvertino. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo kilmės šalyje (pareiškėjo gyvenamoje vietovėje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei aptartą reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Migracijos departamentas pažeidė reikalavimą rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino individualias pareiškėjo savybes ir atsižvelgęs į surinktą aktualią kilmės šalies informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, nepagrįsta objektyviais įrodymais, išsamus tyrimas nepatvirtino individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

40. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, ar 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindas – yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. Y. G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė