b19fd117-059b-4061-bc5d-60cb5d982955 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-218-516/2015Teismo proceso Nr. 2-58-3-00654-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija: 43.2; 114.11 (S)                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.    Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-154/2014 pagal ieÅ¡kovo K. J. ieÅ¡kinį atsakovei S. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas tarp Å¡alių, kuriuos siejo atstovavimo teisiniai santykiai, dėl pinigų perdavimo fakto ir jų grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovas K. J. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei S. G., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 190 000 Lt bei procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad 2005 m. gegužės 11 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos iÅ¡vada Nr. V1-3690 (toliau – IÅ¡vada) buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 94 ha ploto žemę, priklausiusiÄ atsakovės senelei B. M.. Atsakovė su ieÅ¡kovu susitarė, kad pastarajam suteiks įgalinimus pagal iÅ¡duotÄ IÅ¡vadÄ jos vardu atkurti nuosavybės teises į žemę, o ieÅ¡kovas, prieÅ¡ iÅ¡duodant įgaliojimÄ , sumokės ir tokiu bÅ«du nupirks atsakovės bÅ«simai atkurtÄ nuosavybę už visÄ Å¡alių sutartÄ kainÄ â€“ 190 000 litų.

Å ios pinigų sumos sumokėjimo faktÄ patvirtina atsakovės raÅ¡ytinis 2005 m. gegužės 24 d. pakvitavimas bei tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui iÅ¡duotas notariÅ¡kai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo ieÅ¡kovÄ atsakovės vardu pagal minėtÄ IÅ¡vadÄ Ä¯teisinti 94 ha ploto žemę (miÅ¡kÄ ) ir atlikti kitus veiksmus. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VI-61-12706 atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6 žemės sklypus, kuriuos ieÅ¡kovas atsakovės vardu 2008 m. spalio 29 d. pardavė UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“.Å iaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu už akių bei 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu patenkino S. G. ieÅ¡kinį: visas sutartis pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, pritaikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino jai minėtus 6 žemės sklypus.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo, nes po minėto sprendimo ji iÅ¡ ieÅ¡kovo už minėtÄ Å¾emę yra gavusi pinigus – 190 000 Lt, ir tas pats turtas (žemės sklypai) teismo sprendimu buvo grÄ Å¾inti atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo K. J. ieÅ¡kinį atsakovei S. G. atmetė. Konstatavo, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas 2005 m. gegužės 24 d. perdavė atsakovei 190 000 Lt.

Å iÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovės ranka suraÅ¡ytame pakvitavime nėra nurodyta data bei pinigų suma, be to, atsakovė skirtingai nei ieÅ¡kovas aiÅ¡kino Å¡io pakvitavimo iÅ¡davimo tikslÄ bei aplinkybes. Kadangi ieÅ¡kovas tvirtino, kad pinigų perdavimÄ notarės kabinete, be jos pačios, matė liudytojai T. G., D. G. ir V. M., teismas vadovavosi Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2012 pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ ir K.

J. dėl žemės pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, apklausos metu pateiktais šių asmenų paaiškinimais: S. G., kuri tvirtino pinigų negavusi, tačiau nurodė, jog buvo sutarta dėl 10 procentų atlyginimo K. J., kai jis parduos žemę; liudytojo V. M., kuris patvirtino matęs, kad atsakovas perdavė pinigus ieškovei, tačiau šiuos įsidėjo į rankinę T. G. ir pastarosios paaiškinimu, kad notarės kabinete nebuvo, nes jos neįleido, laukė laukiamajame, pinigų pas ieškovę nematė, o V.

M. liudijimas melagingas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepageidavo apklausti jokių liudytojų nagrinėjamoje byloje, esÄ jie vis tiek meluos, notarė numirė, o teismui iÅ¡aiÅ¡kinus, jog jis turi įrodyti, kad 2005 m. gegužės 24 d. turėjo 190 000 Lt, pastarasis Å¡ios pareigos neįvykdė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai              IeÅ¡kovas K. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tvirtina, kad pinigai atsakovei buvo perduoti, ji pakvitavimÄ rašė pagal notarės Å¡ablonÄ savo valia, niekieno neverčiama, jo prasmę suprato ir nenorėjo, jog bÅ«tų raÅ¡oma tiksli pinigų suma, galimai bijodama važiuoti namo su pinigais, o ieÅ¡kovas ja pasitikėjo, nes dokumentai buvo ruoÅ¡iami notarės kabinete, matant liudytojams. Atsakovės parodymai nenuoseklÅ«s, o tai rodo, kad ji meluoja. Juolab, kad atsakovė 2012 m. birželio 29 d. apklausos protokole, pasakė konkretų ieÅ¡kovo atlyginimÄ (t. y. apie 90 arba 100 tÅ«kst. litų), o tai įrodo, kad iÅ¡ tikrųjų jai buvo žinoma visų 6 žemės sklypų vertė ir apie tai su ja buvo kalbėta.             IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti naujus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina, kad asmenys patys į jį kreipdavosi siÅ«lydami pirkti žemę, kurios nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje pagal apskrities virÅ¡ininkų iÅ¡vadas.

Nurodo, kad dokumentus dėl įgaliojimų ir atsiskaitymų tvirtindavo pas notarÄ , visÄ pinigų sumÄ sumokėdavo iÅ¡ karto, nes žemių pardavėjai su juo nebuvo pažįstami. Po to pats rinkosi, kurioje vietovėje bus atkurta žemės sklypų nuosavybė, derindavo žemės matavimus, apmokėdavo visas iÅ¡laidas.              Atsakovė S. G. atsiliepime praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovas nenurodo jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimÄ ir / ar turėtų galimybių juos mokėti.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo profesinę patirtį nekilnojamojo turto srityje iki santykių su atsakove atsiradimo, jis negalėjo nesuprasti, kad pakvitavimo turinys be perduodamos pinigų sumos, neįrodo jų sumokėjimo, ir prieÅ¡ingai, atsižvelgiant į atsakovės senyvÄ amžių, pakvitavimo teisinės reikÅ¡mės nesupratimas, jos pasitikėjimas ieÅ¡kovu kaip profesionalu, yra tikėtinas.             Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovo kartu su apeliaciniu skundu pridedami įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnyje teismo priimamiems įrodymams keliamų reikalavimų, be to, yra teikiami pažeidžiant CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir 314 straipsnį.

IeÅ¡kovo santykiai su kitais asmenimis nėra Å¡io ginčo dalykas, pagal juos negalima spręsti apie jos santykius su ieÅ¡kovu, be to, skirtingai nei ginčo pakvitavime, pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodomos konkrečios pinigų sumos.              IeÅ¡kovas pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ priimti papildomus įrodymus, kurie, jo teigimu, pagrindžia, kad jis nėra profesionalus nekilnojamojo turto rinkos dalyvis, nes turi tik bendrÄ vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir traktorininko – maÅ¡inisto profesijÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

             Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 24 d. atsakovė iÅ¡davė ieÅ¡kovui notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo įgaliojo jos vardu įteisinti IÅ¡vados pagrindu atkurtas nuosavybės teises į 94 ha žemės (miÅ¡ko), registruoti Å¡iÄ Å¾emę ir atsakovės teises į jÄ Nekilnojamojo turto registre, Å¡iÄ Å¾emę valdyti, parduoti už kainÄ ir sÄ lygas įgaliotinio nuožiÅ«ra, sudaryti sutartį su pirkėju, gauti priklausančius pinigus už parduotÄ turtÄ ir perduoti juos atsakovei.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimu atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į Å¡eÅ¡is žemės sklypus. IeÅ¡kovas atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypus atsakovės vardu įregistravo Nekilnojamojo turto registre, o 2008 m. spalio 29 d. atsakovės vardu visus juos pardavė UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“. Å ie sandoriai Å iaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir pritaikius restitucijÄ grÄ Å¾inti atsakovei.             Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, remdamasis raÅ¡ytiniu pakvitavimu ir notaro patvirtintu įgaliojimu, įrodinėjo, kad perdavė atsakovei 190 000 Lt, kurie turi bÅ«ti jam sugrÄ Å¾inti, nes minėtu Å iaulių apygardos teismo sprendimu žemė, už kuriÄ sumokėta, buvo grÄ Å¾inti atsakovei.

             Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas perdavė atsakovei 190 000 Lt ir jog būtent tokia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo.              Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-156/2009). Tuo tarpu civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas lemia, kad bÅ«tent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus.

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to apeliantas tvirtindamas, kad perdavė atsakovei 190 000 Lt, turėjo pareigÄ Å¡iÄ aplinkybę įrodyti, nes tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas.              IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir apelianto procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis pinigų perdavimo faktÄ grindė dviem raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. atsakovės raÅ¡tu (pakvitavimu), kuriame yra įraÅ¡as „pinigus gavau“, bei notaro patvirtintu įgaliojimu, kuriuo ieÅ¡kovui suteikti įgaliojimai ne tik atkurti nuosavybės teises į žemę (miÅ¡kÄ ) pagal minėtÄ IÅ¡vadÄ , tačiau ir jÄ parduoti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šie dokumentai nėra pakankami patvirtinti aplinkybę dėl 190 000 Lt perdavimo atsakovei.              Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį, bylos aplinkybės, kurios gali būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų.

Kadangi ieÅ¡kovas įrodinėja, jog pakvitavimo pagrindu perdavė atsakovei 190 000 Lt sumÄ , toks sandoris turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Å iuo atveju pinigų perdavimo (gavimo) faktas patvirtintas raÅ¡tu, tačiau suma, kurios perdavimo faktas patvirtinamas, nėra nurodyta. Tai reiÅ¡kia, jog dėl sandorio sumos, kaip esminės Å¡io sandorio sÄ lygos, susitarimas raÅ¡tu nėra sudarytas. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatytos įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės sandorių formos nesilaikymo pasekmės: kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, Å¡alys negali remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti.

Vadinasi, liudytojų parodymai Å¡iuo atveju nėra leistina įrodinėjimo priemonė CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme ir 190 000 Lt perdavimo atsakovei faktas galėtų bÅ«ti patvirtinamas tik kitomis įrodinėjimo priemonėmis. IÅ¡ esmės vienintelis įrodymas, kuris esÄ turėtų patvirtinti apelianto nurodomas aplinkybes dėl 190 000 Lt perdavimo atsakovei, yra pastarosios jam iÅ¡duotas įgaliojimas. Tačiau pažymėtina, kad įgaliojimas ne patvirtina, o, prieÅ¡ingai, paneigia apelianto nurodomas aplinkybes dėl pinigų perdavimo pagal šį pakvitavimÄ už žemės sklypus, į kuriuos iÅ¡vados pagrindu turėtų bÅ«ti atkuriama nuosavybės teisė.

Apelianto teigimu, Å¡ie abu dokumentai buvo sudaryti tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2005 m. gegužės 24 d. Taigi, nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad pinigai perduoti atsakovei, siekiant įgyti iÅ¡ jos pagal IÅ¡vadÄ grÄ Å¾intinus visus žemės sklypus, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ atsakovės iÅ¡duotame įgaliojime nurodoma, kad tik pardavus turtÄ jai pinigai bus perduoti. Taigi, raÅ¡ytiniai bylos įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių dėl praÅ¡omos priteisti sumos perdavimo atsakovei.              Minėta, jog pinigų perdavimo faktas, atsižvelgiant į nurodomÄ perduotÄ sumÄ , liudytojų parodymais negali bÅ«ti įrodinėjamas.

Toks draudimas įstatyme nustatytas dėl subjektyvaus Å¡ios įrodinėjimo priemonės pobÅ«džio. Juo labiau, toks faktas negali bÅ«ti įrodinėjamas Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nes ieÅ¡kovas ir atsakovė Å¡iuo atveju yra ne tik subjektyvÅ«s, bet dar ir suinteresuoti bylos rezultatu. Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto paaiÅ¡kinimais kaip neleistina įrodinėjimo priemone ir atitinkamai, nesiremia atsakovės paaiÅ¡kinimais, kurie užfiksuoti anksčiau tarp tų pačių Å¡alių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2014, kurioje buvo sprendžiamas pagal IÅ¡vadÄ nuosavybės teisių atkurtos žemės pardavimo sandorių pripažinimas negaliojančiais.

Ä®vertinant, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti jo reikalavimo pagrįstumÄ , inter alia duomenų, kad ginčo pinigų sumos perdavimo dienÄ jis turėjo 190 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės raÅ¡tas (pakvitavimas) nėra pakankamas įrodyti pinigų perdavimo atsakovei faktÄ (CPK 185 straipsnis).              CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieÅ¡kiniu.

Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina, kad su atkuriamų nuosavybės teisių į žemės sklypus savininkais buvo atsiskaitoma iÅ¡ karto, tačiau nenurodė aplinkybių, kodėl Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teisme.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantas neturėjo galimybės Å¡ių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui ir / ar tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ CPK 314 straipsnyje nurodyta bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis. BÅ«tinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusiÅ¡ku bylos dalykÄ sudarančių aplinkybių iÅ¡tyrimu, bet ne ginčo Å¡alių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Å iuo atveju apelianto pateikti kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus dokumentai ir duomenys apie jo iÅ¡silavinimÄ nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku (CPK 180 straipsnis). Juolab, kad apelianto tarpininkavimo santykiai, atkuriant žemės nuosavybės teises, su kitais asmenimis, atsižvelgiant į minėtÄ , net nėra tinkama įrodinėjimo priemonė pagrįsti Å¡alių sandorį dėl 190 000 Lt dydžio pinigų sumos perdavimo viena kitai (CPK 177 straipsnio 3 dalis, CK 1.73 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Šių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo priimti ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami išvadai, jog ieškovas perdavė atsakovei 190 000 Lt ir būtent tokia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo, todėl apelianto skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.             Ieškovas K.

J. sumokėjo 105 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , likusi 4700 Lt (1361,21 Eur) dalis Å iaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme (b. l. 170). Skundo netenkinus, Å¡i žyminio mokesčio suma turi bÅ«ti priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a:

             Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1361,21 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teisėjai                                                                                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                           Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė